- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-29
- Bylos Nr.
- e2S-902-936/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00291-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Urmila Valiukienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Auto ekspertas“
- Atsakovas
- Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijai „Transeksta“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Urmila Valiukienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Auto ekspertas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Auto ekspertas“ ieškinį atsakovei Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijai „Transeksta“ dėl vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu bei sutarties modifikavimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Auto ekspertas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijai „Transeksta“, prašydama: 1) pripažinti atsakovės Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ su ieškove UAB „Auto ekspertas“ 2010-11-02 sudarytos sutarties Nr. 20 6.1. punktą, numatantį, kad šalys gali vienašališkai nutraukti šią sutartį apie tai raštu pranešusios prieš 2 (du) mėnesius, niekiniu ir negaliojančiu ab initio (nuo sudarymo momento); 2) pripažinti atsakovės Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ vienašališką su ieškove UAB „Auto ekspertas“ 2010-11-02 sudarytos sutarties Nr. 20 nutraukimą ir atsakovės Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ 2022-01-07 pranešimą „Apie vienašališką 2010-11-02 sutarties Nr. 20 nutraukimą“ neteisėtais ir negaliojančiais ab initio (nuo sudarymo momento) bei juos panaikinti ir įpareigoti atsakovę Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociaciją „Transeksta“ vykdyti su ieškove UAB „Auto ekspertas“ 2010-11-02 sudarytą sutartį Nr. 20; 3) pakeisti ieškovės UAB „Auto ekspertas“ ir atsakovės Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ 2010-11-02 sudarytą sutartį Nr. 20: i) iš atlygintinos į neatlygintiną, numatant, kad nurodytos Sutarties kaina, vietoj Sutarties 2 skyriuje, apimančiame 2.1.–2.2. punktus, numatytos, yra lygi 0 Eur, o Mokėjimų tvarka, numatyta Sutarties 3 skyriuje, apimančiame 3.1.–3.3. punktus, netaikoma, kadangi Sutartis – neatlygintinė (Sutarties kaina 0 Eur), arba ii) numatant, kad už ieškovės UAB „Auto ekspertas“ teikiamus techninės ekspertizės duomenis, atliekamą techninių ekspertizių duomenų į Centralizuotąją techninės apžiūros duomenų bazę (toliau – CTADB) surašymą ir transporto priemonių nuotraukų sukėlimą, kaip tas yra numatyta Motorinių transporto priemonių, jų priekabų gamybos ir perdirbimo ir techninės ekspertizės atlikimo tvarkos apraše, patvirtintame Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008-12-23 įsakymu Nr. 2B-515 (Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2014-09-15 įsakymo Nr. 2B-195 redakcija), atsakovė Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacija „Transeksta“ moka ieškovei UAB „Auto ekspertas“ kainą, atitinkančią (lygią) ieškovės UAB „Auto ekspertas“ atsakovei Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijai „Transeksta“ mokėtiną, už prieigos ieškovei UAB „Auto ekspertas“ prie Techninės apžiūros informacinės sistemos bei Centralizuotosios techninės apžiūros duomenų bazės suteikimą ir sąlygų surašyti techninės ekspertizės duomenis bei sukelti transporto priemonės nuotraukos į Centralizuotąją techninės apžiūros duomenų bazę ieškovei UAB „Auto ekspertas“ sudarymą (leidimą ieškovei UAB „Auto ekspertas“ teikti duomenis į Centralizuotąją techninės apžiūros duomenų bazę apie atliktas kelių. transporto priemonių ekspertizes), prisijungus prie Techninės apžiūros informacinės sistemos, taip pat leidimą ieškovės UAB „Auto ekspertas“ pateiktus duomenis peržiūrėti; 4) priteisti ieškovei iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos sustabdyti atsakovės Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ vienašališko su ieškove UAB „Auto ekspertas“ 2010-11-02 sudarytos sutarties Nr. 20 (toliau – ir Sutartis) nutraukimo įsigaliojimą (2022-03-14).
II. Pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2022-02-01 nutartimi priėmė ieškinį, ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
4. Teismas, preliminariai įvertinęs ieškinyje nurodytas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus, vertino, kad ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus – suformulavo ieškinio pagrindą, dalyką bei pateikė reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus, todėl darė išvadą, kad egzistuoja pirmoji sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas.
5. Vertindamas, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymui egzistuoja antroji būtina sąlyga, t. y. jog nesiėmus prevencinių priemonių galbūt palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, teismas sprendė, kad ieškovė nepateikė konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovės nesąžiningą elgesį. Ieškovės nurodomi atsakovės atlikti ar siekiami atlikti veiksmai (vienašališkas Sutarties nutraukimas) nesudaro pagrindo prielaidai, jog atsakovė bando ar bandys išvengti galimo ieškovės naudai priimto būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Nėra jokių duomenų, jog ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas (arba jų nepritaikymas) nors kažkaip įtakos atsakovės galimybes įvykdyti būsimą teismo sprendimą.
6. Teismas pažymėjo, kad pati ieškovė nurodo, jog atsakovės vienašališkas Sutarties nutraukimas įsigalioja 2022-03-14, todėl nėra pagrindo teigti, jog laikinosios apsaugos priemonės yra būtinos šiame bylos etape, nes pati civilinė byla gali būti pabaigta nagrinėti dar iki minėtos datos. Bet kokiu atveju, net jei byla ir nebus išnagrinėta nurodytu terminu, ieškovė galės pakartotinai teikti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių.
7. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė pakankamai duomenų laikinųjų apsaugos priemonių būtinumui nustatyti šiame bylos etape. Siekdamas užtikrinti teisinių santykių dalyvių interesų pusiausvyrą, proporcingumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų įgyvendinimą, teismas nutarė, kad nagrinėjamu atveju teisinio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Auto ekspertas“ prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022-02-01 nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2097-723/2022 dalį, kuria ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkintas, ir šioje dalyje klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos sustabdyti atsakovės Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ vienašališko su ieškove UAB „Auto ekspertas“ 2010-11-02 sudarytos sutarties Nr. 20 (toliau – Sutartis) nutraukimo įsigaliojimą (2022-03-14). Atskirąjį skundą prašo nagrinėti skubos tvarka. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Netaikius ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos nesustabdžius atsakovės vienašališko Sutarties nutraukimo įsigaliojimo, ir dėl to įsigaliojus atsakovės atliktam Sutarties vienašališkam nutraukimui, nuo 2022-03-14 atsakovė nustos vykdyti Sutartį, t. y. nuo 2022-03-14 atsakovė neleis ieškovei teikti techninės ekspertizės duomenų į CTADB.
8.2. Atsakovės atlikto Sutarties nutraukimo įsigaliojimo dieną ieškovė bus priversta nutraukti techninių ekspertizių veiklą, kurią išduotų licencijų pagrindu vydo daugiau nei 10 metų ir būtent kurios vykdymui ieškovė iš esmės ir buvo įsteigta. Motorinių transporto priemonių, jų priekabų gamybos ir perdirbimo ir techninės ekspertizės atlikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008-12-23 įsakymu Nr. 2B-515 (Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2014-09-15 įsakymo Nr. 2B-195 redakcija) (toliau – Tvarkos aprašas) 74, 100, 114.6, 119.2 punktų nuostatos rodo, kad Sutartis su atsakove dėl naudojimosi CTADB ir techninės ekspertizės duomenų į CTADB teikimas yra būtina ieškovės (techninės ekspertizės įmonės) veiklos sąlyga. Alternatyvų teikti techninės ekspertizės duomenis į CTADB kitu būdu, nei sutarties su atsakove sudarymo pagrindu, nėra.
8.3. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nesustabdžius atsakovės atlikto vienašališko Sutarties nutraukimo įsigaliojimo, ieškovei galimo palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas ar net neįmanomas, nes per laikotarpį iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas (gali trukti ir kelis metus) ieškovė negalės vykdyti techninių ekspertizių veiklos ir dėl to bus priversta užsidaryti. Ieškovės darbuotojai liks be darbo, be pajamų, ieškovė su dideliu nuostoliu, į valstybės biudžetą nebus surenkami mokesčiai (GPM, VSD ir PSD) bei visa visuomenė patirs dėl to itin didelių nuostolių. Negana to, ieškovė per tą laiką, kol negalės vykdyti techninių ekspertizių veiklos, praras per daugiau nei 10 metų susiformavusį klientų ratą. Tai reiškia, kad teismo sprendimo vykdymas ieškinio tenkinimo atveju, ieškovei netekus klientų, generuojančių pajamas, bus praktiškai neįmanomas ir visiškai netikslingas. Duomenų teikimas į CTADB, neturit klientų, o ir darbuotojų, ieškovei bus beprasmis ir betikslis. Ieškovė per teisminio proceso laiką, labai tikėtina, kad apskritai bankrutuos, nevykdydama veiklos. Dėl to yra didelė tikimybė, kad netaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, bus ne tik kad iš esmės apsunkintas teismo sprendimo vykdymas, bet dar ir neįmanomas. Galiausiai, rinkoje yra vos 15 technines ekspertizes atliekančių ūkio subjektų, todėl vieno iš jų pašalinimas, akivaizdu, kad neigiamos įtakos turės ir viešam interesui – bus ribojama konkurencija šioje paslaugų teikimo sferoje, dėl to nukentės paprastas vartotojas, kuriam kainas galės diktuoti likę vos keletas rinkos dalyvių, kurių didžioji dalis yra atsakovės steigėjai ir nariai. Ieškovė nurodė, kad nei vienos iš šių nurodytų faktinių aplinkybių, kurios akivaizdžiai rodo, kad ginčo atveju netaikius ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei galimo palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas ar net neįmanomas, pirmosios instancijos teismas taip ir liko neįvertinęs.
8.4. Teismas visiškai nepagrįstai šiuo atveju susikoncentravo tik į atsakovės pajėgumus, norą bei pageidavimus, tenkinus ieškinį, vykdyti Sutartį. Šiuo atveju yra kur kas svarbesnės ir aktualesnės kitos faktinės aplinkybės, būtent kuriomis, prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir rėmėsi ieškovė – ieškovei teisminio proceso metu neturint galimybės vykdyti techninių ekspertizių veiklos ieškovė neteks klientų, darbuotojų, patirs didelių nuostolių ir, galiausiai, bankrutuos. Todėl nebelikus pačios ieškovės ar jos veiklai tapus itin nuostolingai, ieškinio tenkinimas ieškovės interesų nei apgins, nei apsaugos, kadangi Sutarties tolimesnis vykdymas, kurio ieškovė prašo savo ieškiniu, bus ne tik kad apsunkintas, bet dar ir neįmanomas, nes nebebus likę vienos iš sutartinių santykių dalyvių – ieškovės, ar jos faktinė padėtis bus tokia, kad ieškovė pati nebepajėgs po teisminio proceso vykdyti sutarties.
8.5. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad laikinosios apsaugos priemonės gali turėti konservacinę paskirtį, t. y. jomis galima užtikrinti bylos šalių ar ginčo objekto status quo (esamą padėtį) ar siekti užkirsti kelią galimos žalos atsiradimui bei padidėjimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1541-330/2020).
8.6. Siekiant užtikrini ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo vykdymą bei užkirsti kelią didelės, o dalyje – dar ir neatitaisomos, žalos kilimui bei naujų teisminių procesų gausai, būtina laikinai, iki kol bus išnagrinėta byla, išlaikyti status quo – bylos nagrinėjimo metu išlaikant tokią pačią padėtį, kuri buvo ieškovės kreipimosi į teismą metu, sustabdant atsakovės atlikto vienašališko Sutarties nutraukimo įsigaliojimą. Tokiu būdu teisminio proceso metu sudarant sąlygas ieškovei ir toliau vykdyti veiklą, laikinai – Sutartyje numatytomis sąlygomis, bei dėl to išlikti (nebankrutuoti).
Šalies argumentai
8.7. Atsakovės nesąžiningumas šiuo atveju apskritai neturi būti įrodinėjamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje. Kita vertus, atsakovė elgdamasi akivaizdžiai nesąžiningai leidžia ieškovei vykdyti techninių ekspertizių veiklą, iš esmės tik nepagrįstai ir neadekvačiai apmokestindama ieškovę, nors joks teisės aktas apskritai nesuteikia atsakovei teisės imti iš ieškovės mokestį už tai, kad ieškovė teikia duomenis į CTADB, ir dėl to yra priversta sudaryti su atsakove naudojimosi CTADB sutartį. Tai patvirtina tiek Lietuvos transporto saugos administracijos raštas, tiek Susisiekimo ministerijos raštas.
8.8. Atsakovės dar didesnį nesąžiningumą rodo tai, kad pastaroji duomenų teikimo į CTADB kainą keičia vienašališkai, neteikiant jokių to būtinumo įrodymų ir nesant jokio tam teisinio pagrindo, o kitai sutarties šaliai nesutinkant su kainos drastišku keitimu, kaip šiuo atveju nutiko ieškovei – pastarajai neleidžia naudotis CTADB, nutraukiant su ja sutartį. Atsakovė taiko ne sutarties pakeitimą teismo keliu dėl sutarties sąlygų jų vykdymo eigoje kilus ginčui, bet piktnaudžiaujant dominuojančia padėtimi ir ieškovės priklausomumu nuo atsakovės – vienašališką Sutarties nutraukimą, tokiu būdu iš esmės apribojant ieškovės veiklą.
8.9. Lietuvos transporto saugos administracija Tvarkos aprašu numato privalomą reikalavimą būti sudarius su atsakove sutartį dėl duomenų teikimo (ne gavimo, bet teikimo) į atsakovės tvarkomą CTADB, o atsakovė – akivaizdžiai pelno siekiantis ūkio subjektas, nieko nevaržoma ir nekontroliuojama nustato vienašališkai tokios sutarties sąlygas – duomenų teikimo į CTADB kainą, jas vienašališkai keičia ir tokiu būdu, matyti, kad galimai lobsta padėties be išeities pateikusių asmenų sąskaita.
8.10. Tam, kad ieškovė būtų apginta, esamoje situacijoje nepakanka išnagrinėti bylą ir priimti sprendimą joje, būtina laikinai sureguliuoti esamą situaciją teisminio proceso nagrinėjimo metu, t. y. iki kol bus išnagrinėta byla, sustabdant atsakovės atlikto vienašališko Sutarties nutraukimo įsigaliojimą, tokiu būdu net ir esant teisminiam ginčui dėl Sutarties vykdymo, jos nutraukimo ir dalies Sutarties sąlygų pakeitimo, dalies pripažinimo negaliojančiomis, sudarant ieškovei galimybę toliau vykdyti veiklą, teikiant techninės ekspertizės duomenis į CTADB.
Šalies argumentai
8.11. Laikinai sustabdžius atsakovės atlikto vienašališko Sutarties nutraukimo įsigaliojimą, proporcingumo principas ginčo atveju bus išlaikytas. Atsakovė ir toliau gaus atlygį, kuris nustatytas Sutartyje (ieškovė atsakovei yra aiškiai nurodžiusi, kad iki kol bus išspręstas ginčas dėl Sutarties kainos pakeitimo, ieškovė moka ir mokės Sutartyje nustatytą mokestį), o ieškovė ir toliau galės vykdyti veiklą – atlikti technines ekspertizes, išlaikyti darbo vietas bei mokėti mokesčius į valstybės biudžetą. Teismui išsprendus tarp šalių kilusį ginčą dėl ieškovės duomenų teikimo į CTADB sąlygų, konkrečiai – kainos, Sutarties šalys ir toliau galės likti sutartiniuose santykiuose, kurie, minėta, ieškovei yra gyvybiškai svarbūs.
8.12. Būtina vertinti tą faktą, kad tikėtini vienos ir kitos ginčo šalies nuostoliai nėra lygiaverčiai – dėl prašomų laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo ieškovei kils kur kas daugiau neigiamų padarinių (ieškovė negalės vykdyti veiklos), nei atsakovei prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju – atsakovė dėl leidimo teisminio proceso metu teikti ieškovei duomenis į CTADB Sutartyje numatytomis sąlygomis jokio nuostolio arba apskritai nepatirs, arba, net ir pasitvirtinus atsakovės teisei imti mokestį iš ieškovės už ieškovės privalomą duomenų į CTADB teikimą bei jos (atsakovės) deklaratyviems teiginiams apie pastarosios sąnaudų, kurias turi dengti ieškovė, didėjimą, - jis (atsakovės nuostolis) bus itin menkas ir ieškinio atmetimo atveju ieškovės, vykdžiusios veiklą ir dėl to nebankrutavusios, galės būti nesudėtingai atlygintas.
8.13. Ieškovės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino nurodytų faktinių aplinkybių ir dėl to nepagrįstai priėjo išvados, jog siekiant užtikrinant teisinių santykių dalyvių interesų pusiausvyrą, proporcingumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų įgyvendinimą, darytina išvada, kad nagrinėjamuoju atveju teisinio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra. Priešingai, faktinės aplinkybės rodo, kad minėti teismo principai bus užtikrinti tik tuo atveju, jeigu byloje bus pritaikytos ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės.
8.14. Be to, teismas pažymėjo, kad nėra pagrindo teigti, jog laikinosios apsaugos priemonės yra būtinos šiame bylos etape, nes pati civilinė byla gali būti pabaigta nagrinėti dar iki Sutarties nutraukimo datos. Ieškovė nesutinka su šiuo teismo argumentu, kadangi objektyviai vertinant išnagrinėti bylą iki 2022-03-14 yra neįmanoma.
Atsiliepimas
9. Atsakovė atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą prašo jo netenkinti ir atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Atsakovė nurodo, kad 2010-11-02 ieškovė ir atsakovė sudarė sutartį Nr. 20. Tarp šalių nėra ginčo, kad jos šios Sutarties pagrindu daugiau kaip 10 metų bendradarbiavo, ieškovė pateiktu ieškiniu taip pat neneigia fakto, kad daugiau kaip 10 metų mokėjo atitinkamą atlygį atsakovei pagal šalių sulygtas kainas, nustatytas Sutartyje.
Šalies argumentai
9.2. Ieškovė ieškinyje iš esmės nurodo, kad tiesiog nebemato tikslo ir nebenori mokėti paslaugų kainos atsakovei pagal Sutartį, nenori su atsakove sudaryti kitos sutarties su atnaujintomis kainomis, kuri buvo ieškovei pasiūlyta sudaryti. Dėl to ieškovė prašo pripažinti atsakovės 2022-01-07 dienos pranešimu „Apie vienašališką 2020-11-02 sutarties Nr. 20 nutraukimą“ atliktą vienašališką Sutarties nutraukimą neteisėtu, reikalauja taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškiniu pareiškė ir kitus reikalavimus.
9.3. Iš ieškovo veiksmų matyti, kad ieškovė akivaizdžiai piktnaudžiauja jai suteiktomis procesinėmis teisėmis, yra akivaizdžiai nesąžininga. Ieškovės ieškinys ir atskirasis skundas yra grindžiamas ne teisiniais argumentais ir konkrečiais įrodymais, o tik subjektyviais pareiškimais, pamąstymais, pasvarstymais, prielaidomis bei ieškovo asmenine nuomone, o tai neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 12, 135, 178, 338, 306 straipsnių reikalavimų.
9.4. Ieškovė UAB „Auto ekspertas“ nei ieškiniu, nei atskiruoju skundu neįrodė ir nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad egzistuoja abi sąlygos, nustatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsniu, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo ir reikalingumo.
9.5. Šiuo atveju nėra jokios realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, jeigu jis būtų palankus ieškovės naudai. Byloje nėra visiškai jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad atsakovė keltų kokią nors grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
Šalies argumentai
9.6. Ieškovė nei įrodė, nei pagrindė ieškinio pagrindo ir dalyko, neįrodė atsakovės nesąžiningumo, nepateikė jokių argumentų ir pagrįstų motyvų, iš kurių būtų galima daryti bent jau prielaidas apie tai, kad atsakovės inicijuotas ir atliktas Sutarties nutraukimas galimai yra neteisėtas.
Žemesnės instancijos teismas
9.7. Pirmosios instancijos teismas 2022-02-01 nutartimi pagrįstai atmetė ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o savo atskirajame skunde ieškovė nenurodė jokių pagrįstų motyvų dėl 2022-02-01 nutarties panaikinimo.
9.8. Pagal ieškovės suformuoto ieškinio reikalavimų pobūdį būsimo sprendimo vykdymui ieškinio tenkinimo atveju joks priverstinis teismo sprendimo vykdymas nebūtų reikalingas.
Žemesnės instancijos teismas
9.9. Ieškovė būtent siekia iškreipti šalių pusiausvyrą ir nepagrįstai suvaržyti atsakovės teises, kurios atsakovei yra suteiktos teisėtai įstatymu. Sutarties vienašališko nutraukimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.217 ir 6.218 straipsnių normos, kurių atsakovė nepažeidė. Patenkinus ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – atsakovė būtų nepagrįstai įpareigota toliau vykdyti Sutartį atsakovei nepalankiomis sąlygomis, t. y. sutartį, kurią atsakovė yra teisėtai nutraukusi.
9.10. Nagrinėtinu atveju ieškovė ir atsakovė sudarytos Sutarties punktu 6.1. susitarė: „Šalys gali vienašališkai nutraukti šią sutartį apie tai raštu pranešus prieš 2 (du) mėnesius“. Taigi daugiau nei akivaizdu, kad atsakovė ginčo Sutartį nutraukė teisėtai ir pagrįstai (pagal Sutarties punktą 6.1.; bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.217 straipsnio 5 dalimi). Ieškinio reikalavimas pripažinti Sutarties punktą 6.1. niekiniu ir negaliojančiu ab initio – net tikėtinai nėra pagrįstas.
9.11. Ieškovė laikinųjų apsaugos priemonių – sustabdyti Sutarties nutraukimo įsigaliojimą – prašo tokioje situacijoje, kuomet realus Sutarties vykdymas nebevyksta būtent dėl pačios ieškovės apsisprendimo ir ieškovės veiksmų. Ieškovės suformuluotos ir prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nagrinėjamu atveju ginčo situacijos niekaip nesureguliuos, o tik įtvirtins esamą ne tik šalims, bet ir akivaizdžiai viešajam interesui kenksmingą situaciją. Taikius prašomas laikinąsias apsaugos priemones būtų paneigtas sutarčių laisvės principas, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.217 straipsnio 5 dalies nuostatos, bei nukrypta nuo suformuotos teisminės praktikos, reglamentuojančios vienašališką sutarties nutraukimą.
Atsiliepimas
9.12. Atsakovė nesutinka su ieškovės atskirojo skundo motyvais apie tai, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovė negalės vykdyti komercinės veiklos, kad ieškovė turės atleisti darbuotojus, ieškovei kils bankroto (nemokumo) grėsmė ir ieškovė (kaip įmonė) turės užsidaryti ir pan. Visų pirma, ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų patvirtinančių šiuos teiginius. Antra, kol teisme vyksta ieškovės inicijuotas teisminis ginčas, ieškovė gali sudaryti kitą sutartį su atsakove ir toliau nevaržomai naudotis paslaugomis pagal sutartį, kol bus nagrinėjama ši byla, o vėliau galės nutraukti sutartį, jei to pageidaus, juk atsakovė neverčia ieškovės naudotis atsakovės teikiamomis paslaugomis prievarta. Sutarties redakcija net pateikta teismui. Tai patvirtina, kad šiai dienai nėra jokios grėsmės ieškovės veiklai. Tuo labiau, kad palyginus paslaugų kainų skirtumus tarp 2010-11-02 Sutarties Nr. 20 ir ieškovei pasiūlytos pasirašyti atnaujintos sutarties redakcijos – atsakovės teikiamų paslaugų kaina pasikeitė itin nežymiai. Trečia, ieškovė pati viešai skelbia, kad be automobilių ekspertizių teikia ir kitas paslaugas, o būtent: atlieka eismo ar kitokio įvykio metu sugadintų transporto priemonių vertinimus; rengia technines sąlygas, taip pat transporto priemonių konstrukcinių elementų atsparumo apskaičiavimus. Vadinasi, ieškovės atskirojo skundo teiginiai, kad įsigaliojus Sutarties nutraukimui ieškovė nebegalės vykdyti komercinės veiklos ir jai grės nemokumas – paprasčiausiai neatitinka tikrovės, nes atskirajame skunde deklaruojama ieškovės veikla nėra vienintelė ieškovės veikla. Ketvirta, atsakovė visiškai nėra ir negali būti atsakinga dėl ieškovės darbuotojų atleidimo, nes verslininkas pats priima atitinkamus sprendimus.
9.13. Atsakovė atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės iš esmės sutampa su jos ieškinio reikalavimais, o tai sudaro pagrindą tokio prašymo netenkinimui, kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju ieškovės keliami reikalavimai būtų patenkinti dar neišnagrinėjus bylos iš esmės, t. y. būtų išspręstas ginčas iš esmės nepriėmus galutinio teismo sprendimo.
9.14. Visi kiti ieškovės atskirojo skundo motyvai atmestini kaip visiškai nepagrįsti ir neįrodyti. Ieškovės samprotavimai, nuomonė, teiginiai, prielaidos – nėra argumentai, dėl kurių reiktų teikti atsikirtimus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis).
11. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
12. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022-02-01 nutarties, kuria buvo ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl rašytinių paaiškinimų ir įrodymų priėmimo
13. Su ieškovės atskiruoju skundu teismui pateikti nauji įrodymai: 1) Lietuvos verslo konfederacijos 2021 m. rugpjūčio 20 d. raštas Nr. 21-152VK, dėl konkurencijos ribojimo ir sąžiningos konkurencijos laisvės pažeidimų; 2) Lietuvos verslo konfederacijos 2021 m. birželio 15 d. raštas Nr. 21-114VK, dėl konkurencijos ribojimo ir sąžiningos konkurencijos laisvės pažeidimo; 3) Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2021-07 raštas Nr. (2.16-45) 6V- dėl Lietuvos verslo konfederacijos kreipimosi; 4) Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2018-10 raštas Nr. (2.11-35)6V-, dėl negyvenamųjų patalpų perdavimo pagal patikėjimo teisę; 5) Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2018-07 raštas Nr. (928-35)6V-dėl negyvenamųjų patalpų perdavimo pagal patikėjimo teisę; 6) Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2019-05 raštas Nr. (2.11-35) 6V-, dėl transporto priemonių privalomosios techninės apžiūros reglamentavimo; 7) Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 2013-01-28 raštas Nr. 4-01-643, dėl atlikto antikorupcinio vertinimo.
14. Apeliantė UAB „Auto ekspertas“ 2022 m. kovo 23 d. Vilniaus apygardos teismui taip pat pateikė rašytinius paaiškinimus ir papildomus rašytinius įrodymus: prieigos prie CTADB negalimumo duomenis ir šalių finansinės atskaitomybės duomenis.
15. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus nustatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). CPK 323 straipsnyje nustatyta, kad, pasibaigus apeliacinio (atskirojo) skundo pateikimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį (atskirąjį) skundą yra draudžiama. Vadinasi, bet koks atskirojo skundo papildymas yra leidžiamas tik iki skundo pateikimo termino, kuris nagrinėjamu atveju yra suėjęs, pabaigos. Atsižvelgdamas į tai, teismas apeliantės rašytinių paaiškinimų, kurie savo esme yra atskirojo skundo papildymas, nepriima.
16. Pagal CPK 314 straipsnyje įtvirtintą bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau..
17. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad apeliantės naujai teikiamų dokumentų sukūrimo datos ankstesnės, nei pareikštas ieškinys su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir byla buvo pradėta nagrinėti teisme, duomenų, kodėl dokumentai negalėjo būti pateikti su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškovė nenurodė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės pateikti nauji įrodymai galėjo būti pateikti nagrinėjant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teisme atsisakytina priimti ir vertinti prašomus priimti naujus įrodymus.
Dėl atskirojo skundo argumentų
18. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkintas. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių institutą, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis.
19. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas ieškovo prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu ieškovas tikėtinai pagrindžia savo reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Taigi laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi.
20. UAB „Auto ekspertas“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones vertinęs pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškinio tikėtinas pagrįstumas yra įrodytas. Atskiruoju skundu apeliantė prašo taikyti jos prašomas laikinąsias apsaugos priemones, tuo tarpu atsakovė ginčija pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimą, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl šios sąlygos.
21. Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo ir aiškinimo praktikoje ne kartą nurodyta, kad, spręsdamas klausimą, ar ieškinys yra preliminariai pagrįstas, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų bei juos patvirtinančių įrodymų. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas atlieka tik pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (iš pirmo žvilgsnio) vertinimą, kurio tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais.
22. Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad teismo atliekamas prima facie ieškinyje išdėstytų teisinių ir faktinių argumentų vertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais, kai ieškovo reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas dėl to, kad ieškovas pasirinko neleistiną savo civilinių teisių gynybos būdą, prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti patenkintas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015-06-16 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).
23. Ieškovė byloje pareikštu ieškiniu ginčija tarp šalių 2010-11-02 sudarytos sutarties Nr. 20 nutraukimą vienašaliu atsakovės pareiškimu, taip pat prašo sutartį modifikuoti, atitinkamai panaikinant ir pakeičiant sutarties sąlygas. Ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės taikymas – atsakovės Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ vienašališko su ieškove UAB „Auto ekspertas“ 2010-11-02 sudarytos sutarties Nr. 20 nutraukimo įsigaliojimo sustabdymas sietinas su ieškovės reikalavimu pripažinti sutarties nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu bei galimo ieškovei palankaus teismo sprendimo dėl šio reikalavimo įvykdymo užtikrinimu. Dėl paminėto apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl atskirojo skundo pagrįstumo, vertina šį ieškinio reikalavimą.
24. Apeliacinės instancijos teismas, preliminariai (prima facie) įvertinęs ieškovės pateiktą ieškinį ir prie jo pridėtus rašytinius įrodymus, sprendžia, kad esami duomenys nesudaro pagrindo teigti, jog ieškovės reikalavimas būtų akivaizdžiai nepagrįstas, ar kad ieškovė pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą. Ieškovė aiškiai suformulavo ieškinio dalyką, pakankamai išsamiai išdėstė jo faktinį pagrindą, pateikė jos reikalavimus pagrindžiančius įrodymus, dėl to nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apeliacine tvarka vertinantis teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinys yra prima facie pagrįstas.
25. Sprendžiant dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos – grėsmės būsimo ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui – teismų formuojamoje praktikoje pasisakoma, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumui arba pasunkėjimui – neturi būti aiškinama vien kaip būtinumas užtikrinti teismo sprendimo rezoliucinės dalies įgyvendinimą. Teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas ne tik tada, kai nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių nepavyktų įgyvendinti sprendimo rezoliucinėje dalyje suformuoto imperatyvo, bet ir tada, kai dėl bylos nagrinėjimo metu egzistuojančių objektyvaus ar subjektyvaus pobūdžio aplinkybių būsimo teismo sprendimo vykdymas prarastų prasmę ar taptų netikslingas (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1442-302/2017; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-925-881/2018). Dėl šios priežasties laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą.
26. Nagrinėjamoje byloje ieškovė UAB „Auto ekspertas“ prašo pripažinti atsakovės Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ vienašališką su ieškove 2010-11-02 sudarytos sutarties Nr. 20 nutraukimą ir atsakovės Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ 2022-01-07 pranešimą „Apie vienašališką 2010-11-02 sutarties Nr. 20 nutraukimą“ neteisėtais ir negaliojančiais ab initio (nuo sudarymo momento) bei juos panaikinti ir įpareigoti atsakovę Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociaciją „Transeksta“ vykdyti su ieškove UAB „Auto ekspertas“ 2010-11-02 sudarytą sutartį Nr. 20. Taigi ieškovės prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiamas rezultatas, sustabdant atsakovės sprendimo vienašališkai nutraukti sutartį įsigaliojimą iki įsiteisės teismo sprendimas, yra sutartinių prievolių vykdymas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
27. Iš bylos duomenų matyti, kad šalys 2010-11-02 sudarė sutartį Nr. 20, pagal kurią ieškovė užsakė ir įsipareigojo sutarties nustatyta tvarka atsiskaityti, o atsakovė įsipareigojo suteikti prieigą prie Techninės apžiūros informacinės sistemos ir Centralizuotos techninės apžiūros duomenų bazės, leisti ieškovei teikti duomenis į CTADB apie atliktas kelių transporto priemonių ekspertizes prisijungus prie Techninės apžiūros informacinės sistemos ir peržiūrėti joje esančius ieškovės pateiktus duomenis. 2022-01-07 atsakovė pranešė ieškovei, kad vienašališkai nutraukia 2010-11-02 sutartį Nr. 20, ir nutraukimas įsigalioja nuo 2022-03-14.
28. Šiuo atveju, apeliantei siekiant pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu atsakovės atliktą vienašalį Sutarties nutraukimą, teismo sprendimo, kuriuo toks reikalavimas būtų patenkintas, užtikrinimui nėra reikalingas vykdymas – vien apeliantei palankaus teismo sprendimo priėmimas savaime pasiektų byloje siekiamą tikslą – atsakovės atliktas vienašalis Sutarties nutraukimas būtų laikomas neteisėtu ir negaliojančiu. Šiuo aspektu sutiktina su atsakove, kad ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo prašoma laikinoji apsaugos priemonė (atsakovės sprendimo nutraukti Sutartį vykdymo sustabdymas) neužtikrintų.
29. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė ir nevertino ieškovės prašyme nurodytų faktinių aplinkybių, susijusių su būtinybe taikyti konservacinės paskirties laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinti status quo. Pirmosios instancijos teismo vertinimas, kad nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė pakankamai duomenų tokiam būtinumui nustatyti šiame bylos etape, nėra pagrįstas ieškovės prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išdėstytų aplinkybių, susijusių su tuo, kad Sutartis su atsakove dėl naudojimosi CTADB ir techninės ekspertizės duomenų į CTADB teikimas yra būtina ieškovės (techninės ekspertizės įmonės) veiklos sąlyga, analize.
30. Visgi apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais, ir tų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra realiai įmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 1 dalis). Atskirojo skundo nagrinėjimo metu tarp šalių sudaryta Sutartis jau yra nutraukta (nuo 2022-03-14), todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad šiuo metu teismas negali taikyti ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių ir sustabdyti sutarties, kuri jau yra nutraukta, nutraukimo įsigaliojimą, nes tokia laikinoji apsaugos priemonė būtų neįvykdoma. Vadinasi, ieškovės prašymas sustabdyti atsakovės vienašališko Sutarties nutraukimo įsigaliojimą, kai Sutartis šiuo metu jau yra nutraukta, negali būti tenkinamas, kadangi laikinosios apsaugos priemonės negalioja atgal. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti ieškovės atskirajame skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su ieškovės veiklos sutrikdymu, gresiančiais nuostoliais ir/ar ieškovės galimu bankrotu, kaip sąlygų taikyti prašomas konservacinės paskirties laikinąsias apsaugos priemones.
31. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė yra transporto priemonių techninę ekspertizę atliekanti įmonė. Vadovaujantis Motorinių transporto priemonių, jų priekabų gamybos ir perdirbimo ir techninės ekspertizės atlikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 2B-515 (Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2014 m. rugsėjo 15 d. įsakymo Nr. 2B-195 redakcija), 100, 114.6 punktais, tam, kad galėtų atlikti transporto priemonių technines ekspertizes, ieškovė turi turėti sutartį dėl naudojimosi CTADB. Atsižvelgdamas į tai, kad pagal bylos duomenis ginčas tarp šalių iš esmės yra kilęs dėl tokios sutarties sąlygų, konkrečiai – dėl sutarties kainos, taip pat įvertinęs paminėtą galiojantį teisinį reguliavimą, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad ieškovė turi kitų neišnaudotų teisinių galimybių užtikrinti savo veiklos tęstinumą (pvz., kreiptis dėl kitos rūšies laikinųjų apsaugos priemonių taikymo; sudaryti naują sutartį su atsakove dėl naudojimosi CTADB ar kt.).
32. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas byloje šį tarpinio pobūdžio procesinį klausimą, nesprendžia ir neturi teisės spręsti dėl šalių argumentų, susijusių su ginčo esme. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
33. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas faktines aplinkybes ir išdėstytus teisinius argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės atskirojo skundo nagrinėjimo metu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos neegzistuoja, todėl keisti ar naikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo – pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
atmesti atskirąjį skundą.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. vasario 1 d. nutartį palikti nepakeistą.