Panevėžio apygardos teismo nutartis

2018-06-14 · Civilinė byla Nr. e2A-294-198/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-06-14
Bylos Nr.
e2A-294-198/2018
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-06973-2017-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Birutė Jonaitienė (pran.), Eigirdas Činka, Zina Mickevičiūtė
Ieškovas
N. L.
Atsakovas
L. L.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-294-198/2018Teisminio proceso Nr. 2-08-3-06973-2017-8Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.5.2.1.; 3.2.4.11.; 3.3.1.14; 3.3.1.20. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 14 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Jonaitienės, kolegijos teisėjų Eigirdo Činkos, Zinos Mickevičiūtės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. L. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-8056-223/2017 pagal ieškovės N. L. ieškinį atsakovui L. L., išvadą teikiančioms institucijoms Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė N. L. kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 15 d. sprendimu nustatyto materialinio išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo L. L. nepilnametei dukrai U. L., gim. (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2017 m. rugsėjo 5 d. iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti N. L.. Priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 15 d. sprendimu nustatyto atsakovo teiktino išlaikymo dydžio - po 116 Eur (400 Lt) kas mėnesį, nepakanka. Praėjo daugiau kaip 10 metų, mergaitė paaugo, padidėjo jos poreikiai, atsirado papildomų išlaidų, susijusių su vaiko sveikatos problemomis.Ieškovė su dukromis G. ir U. gyvena Anglijoje, kur pragyvenimo lygis yra panašus kaip Lietuvoje, todėl prašomas iš atsakovo priteisti išlaikymas yra adekvatus patiriamoms išlaidoms.

Viso U. išlaikymui per mėnesį reikia 980 Eur. Tai atitinka vidutinius vaiko poreikius. Atsakovo turtinė padėtis yra gera, todėl jis turi ir gali prie dukros išlaikymo prisidėti 200 Eur per mėnesį suma.

Atsakovas L. L. pateiktame atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 116 Eur dydžio išlaikymas yra pakankamas vaiko poreikiams, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvo turtinei padėčiai. Jis neturi galimybių gauti didesnes pajamas ir teikti didesnį išlaikymą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Pirmosios instancijos teismas 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pakeitė Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2105-400/2007 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2 punktą ir nustatė, kad L. L. dukters U. L., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui moka 130 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2017 m. rugsėjo 6 d. iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymą uzufrukto teise pavedant tvarkyti N. L.. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovo 128,97 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės naudai ir 5 Eur žyminio mokesčio dalį valstybei. Priteisė iš ieškovės 105 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovo naudai.Teismas laikė nustatyta, kad ieškovės pajamos yra vidutiniškai 1 500 Eur per mėnesį, atsakovo - 350 Eur. Taigi, ieškovės pajamos beveik 4 kartus viršija atsakovo gaunamas pajamas. Be to, ieškovė dar gauna pajamų iš turimų žemės sklypų. Ieškovė turi nemažai vertingo nekilnojamojo turto, atsakovas - 2/3 dalis buto, kuriame, jo teigimu ir gyvena. Palyginus su 2007 metais, kai iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas dukrai U., atsakovo pajamos sumažėjo, ieškovės pajamos išaugo, turtinė padėtis pagerėjo.Konstatavo, kad ieškovės turtinė padėtis yra žymiai geresnė nei atsakovo, t. y. ieškovės pajamos viršija atsakovo pajamas kelis kartus. Pasisakė, kad vaikų poreikių dydis yra pagrindas nustatant priteistino išlaikymo jiems dydį, tačiau vis dėlto lemiamą reikšmę turi ne vaiko poreikiai, o tėvų galimybė juos patenkinti, t. y. jei tėvai gauna pakankamas pajamas, tai jie gali tenkinti vaikų poreikius platesne apimtimi, jei tėvai gauna minimalias pajamas, tai jie gali tenkinti minimalius vaikų poreikius. Vertino, kad piktybiškumo ar vengimo dirbti ir gauti didesnes pajamas atsakovo veiksmuose nenustatyta. Nors ieškovė ir nurodė, kad atsakovo pajamos yra didesnės, tačiau jokių įrodymų byloje nėra, taigi ieškovės teiginiai apie atsakovo didesnes pajamas lieka neįrodyti, deklaratyvūs teiginiai ir pamąstymai. Kaip nurodė atsakovas ir tai patvirtina byloje esantis medicinos dokumentų išrašas, jam diagnozuota lumbalgija (apatinės juosmens dalies skausmas) , todėl iš esmės sutiktina su atsakovo teiginiu, jog jis negali dirbti tolimųjų reisų vairuotoju ir vykti į ilgalaikius reisus dėl to, kad negali ilgai sėdėti. Atsakovo galimybės gauti didesnes pajamas esant tokio amžiaus ir tokios sveikatos būklės, nėra labai didelės.Teismas vertindamas vaiko poreikius nustatė, kad išlaikymas šalių nepilnametei dukrai U. buvo priteistas prieš 10 metų, kai mergaitei tebuvo vieni metukai. Mergaitė išaugo, ėmė lankyti mokyklą, tai neabejotina, kad vaiko poreikiai po priimto teismo sprendimo, kuriuo išlaikymas buvo priteistas po 116 Eur (400 Lt ) kas mėnesį, pasikeitė, tai yra padidėjo. Ieškovė ieškinyje detaliai išvardino visas išlaidas, kurios reikalingos vaiko išlaikymui, iš dalies jos yra įrodytos ir pateiktais rašytiniais įrodymais: čekiais, kvitais, pažymomis ir pan. Didelių abejonių teismui ieškovės paskaičiavimas nekelia, nors, turint omeny ieškovės atstovės teiginį, kad pragyvenimo lygis Jungtinėje Karalystėje ir Lietuvoje yra panašus, kai kurios ieškovės nurodytos išlaidos galėtų būti koreguojamos mažinimo linkme (išlaidos maistui, būstui). Be to, ieškovė neįrodė, kad visos išlaidos, susijusios su vaiko kelionėmis į Lietuvą, yra susijusios išimtinai tik su vaiko gydymu, todėl šioje išlaidų srityje, jos pilnai neįrodytos, reiškia negali būti vertinamos kaip pagrįstos pilna apimtimi. Sprendė, kad ieškovės nurodytos išlaidos, skiriamos dukters U. išlaikymui, daugiau kaip du kartus viršija Lietuvoje nustatytos minimalios algos dydį, kas pagrįstai leidžia teigti, kad ieškovės nurodytos išlaidos dukters U. išlaikymui negali būti skaitomos minimaliomis, o greičiau yra vidutinės ar netgi aukščiau vidutinio pragyvenimo lygio esančios pragyvenimo išlaidos. Pažymėjo, kad ieškovė su dukra U. gyvena Junginėje Karalystėje, taigi ieškovės ir dukros gyvenimo vieta buvo ieškovės pasirinkimas, todėl iš esmės ir dėl gyvenimo vietos pasikeitimo susidariusios didesnės vaiko išlaikymo išlaidos turėtų būti ieškovės prisiimtos sau. Ieškovė negali tokio savo sprendimo teikti didesnį nei minimalų išlaikymą vaikui, turėdama tam pakankamas pajamas, primesti atsakovui, kurio turtinė padėtis yra sunkesnė nei ieškovės ir tai atima iš jo galimybę skirti tokio pat dydžio išlaikymą dukrai U. kaip ieškovė. Konstatavo, kad esant žymiai geresnei ieškovės turtinei padėčiai, ji privalėtų prisiimti didesnę išlaikymo dukrai U. dalį, nei atsakovas.Teismas sprendė, kad padidinti išlaikymą dukrai U. iki 200 Eur per mėnesį nėra jokios galimybės, nes toks išlaikymas pažeistų proporcingumo tarp vaiko poreikių ir atsakovo turtinės padėties principą ir teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 1.5 straipsnis). Nors nepilnamečio vaiko poreikiai išaugo, bet išlaikymą privalančio teikti atsakovo turtinė padėtis ir gaunamos pajamos neleidžia padidinti iš jo priteisto išlaikymo dydį iki ieškinyje prašomo dydžio. Tai nepažeidžia prioritetinių vaikų interesų, nes U. gauna išlaikymą ir iš ieškovės, kuri turi tam didesnes galimybes.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė N. L. prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2105-400/2007 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2 punktą pakeisti ir nustatyti, kad L. L. dukters U. L., išlaikymui moka 200 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2017 m. rugsėjo 6 d. iki dukters U. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymą uzufrukto teise pavedant tvarkyti N. L.. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.Nurodo, kad teismas nukrypo nuo ieškovės pareikšto reikalavimo ribų, ir priėmė nepilnamečio vaiko interesus pažeidžiantį sprendimą. Teismas neįvertino teisinės aplinkybės susijusios su materialinio išlaikymo indeksavimu. U. nustatytas materialinio išlaikymo dydis 130 Eur per mėnesį yra mažesnis už 2007 m. gegužės 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2105-400/2007 nustatytą išlaikymo dydį po indeksavimo. Remiantis 2017 m. lapkričio 8 d. antstolio patvarkymu bylos nagrinėjimo metu iš atsakovo buvo išieškomas 154 Eur materialinis išlaikymas kas mėnesį. Skundžiamu teismo sprendimu priteistas išlaikymas siekia tik 130 Eur ir jis šiuo metu nebus indeksuojamas (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimas Nr. 684 Dėl periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo patvirtinimo 6, 7 p., Statistikos departamento duomenys apie vartotojų kainų indeksus). Nepilnamečio vaiko turtinė padėtis faktiškai yra pabloginta.Mano, kad teismas pažeidė CK 3.201 straipsnio, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 185 straipsnio reikalavimus ir neatliko detalaus vaiko poreikių ir juos atitinkančių išlaidų dydžio vertinimo. Nesutikdamas su konkrečiais ieškovės nurodytais vaiko poreikiai maistui, būstui, kelionėms į Lietuvą, teismas turėjo nustatyti jo manymu teisingą vaiko poreikių konkrečiose srityse dydį ir tam reikalingas materialines lėšas šiems poreikiams užtikrinti.Teigia, kad nurodytos išlaidos vaiko maistui (170 Eur), būsto išlaidos (350 Eur) yra minimalios reikalingos išlaidos šioms reikmėms. Nėra pagrindo abejoti dukros kelionių į Lietuvą išlaidų dydžiu ir tikslu, tai pagrįsta medicininių dokumentų išrašais. U. kelionės išlaidos į Lietuvą per 2017 metus sudarė 448,83 Eur t. y. 37 Eur per mėnesį. Mokslui ir ugdymui skiriama 120 Eur per mėnesį (šokių pamokų ir pasirodymų apmokėjimas, šokių kostiumų įgijimas, lietuviškų ir angliškų knygų įgijimas, lankymasis parodose, spektakliuose). Drabužiams ir avalynei - 80 Eur per mėnesį, sveikatai ir higienai 113 Eur per mėnesį (akinių įgijimas, vitaminai akims ir imuninei sistemai, vaistai peršalimo ligoms gydyti, specialūs vidpadžiai dėl plokščiapėdystės, asmens higienos ir švaros priemonėms, buities švaros priemonės). Laisvalaikio išlaidos - 100 Eur per mėnesį (lankymasis baseine 2 kartus per mėnesį, apsilankymas kino teatre, vykimas į netoliese esantį miestą, autobuso bilietai, kišenpinigiai, ekskursijos). Mobilaus ryšio paslaugos - 10 Eur per mėnesį. Pažymi, jog siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu.Akcentuoja, jog neprašė teismo priteisti ½ dalies nepilnametės poreikius užtikrinti reikalingos išlaikymo sumos. Prašoma priteisti 200 Eur išlaikymo suma sudaro 20 procentų visos dukrai reikalingos išlaikymo sumos per mėnesį. Be to, ieškovei tenka kasdienė vaiko priežiūra, rūpestis vaiko sveikata, ugdymu, lavinimu, popamokine veikla, laisvalaikiu, higiena ir kitais vaiko poreikiais. Atsakovas vaiko priežiūroje nedalyvauja, nevykdo nei materialinių, nei moralinių pareigų vaikui.Nesutinka su teismo išvadomis, kad nenustatytas atsakovo piktybiškumas ar vengimas dirbti ir gauti didesnes pajamas. Akivaizdu, jog atsakovas slepia nuo teismo savo tikrąsias pajamas, o tikrosios pajamos yra ženkliai didesnės. Atsakovas nurodė, kad jam reikia 150 Eur mokesčiams už butą, 100 Eur automobilio Audi A6 išlaikymui, atitinkamų išlaidų vaistams, maistui, drabužiams, avalynei, higienai, todėl atsakovo nurodytiems poreikiams patenkinti nėra pakankama 335 Eur per mėnesį suma. Manytina, kad atsakovas turi papildomų pajamų, kurių šaltinio ir dydžio teismui neatskleidė.Pažymi, kad byloje nėra duomenų apie sumažėjusį atsakovo darbingumą. Pateikti medicininiai dokumentai nepatvirtina fakto dėl atsakovo negalėjimo dirbti jo kvalifikaciją ir ilgametę patirtį atitinkančio vairuotojo darbo. Pažymi, kad teismo minima diagnozė nėra patvirtina specialisto, o 2017 m. lapkričio 20 d. medicininis dokumentas yra tik siuntimas tirtis pas specialistą. Nėra duomenų ar atsakovas tyrėsi, gydėsi, ar minėta diagnozė jam yra patvirtinta. Pagal viešoje erdvėje teikiamą informaciją atsakovo kvalifikaciją atitinkančio vairuotojo vidutinis darbo užmokestis siekia 2 000 Eur. Atsakovas turi visas galimybes siekti ir gauti geriau apmokamą darbą netgi ir įmonėje, kurioje pats dirba, tačiau tai nedaro nesant jokių objektyvių priežasčių. Atsakovas yra jaunas, sveikas, darbingas vyras.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas L. L. prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, ieškovės N. L. apeliacinį skundą atmesti.Nurodo, kad priteistas - padidintas išlaikymas (po 130 Eur/mėn.) atitinka nepilnamečio vaiko interesus ir yra proporcingas jo turtinei padėčiai, dabartinėms materialinėms galimybėms. Išlaikymas taipogi bus indeksuojamas, esant tam pagrindui, įvertinant infliacijos indeksą, vieną kartą metuose. 2007 m. gegužės 15 d. sprendimu patvirtintoje pasekmių sutartyje buvo nustatytas 116 Eur/mėn. išlaikymas, o skundžiamu sprendimu - 130 Eur/mėn.Pažymi, kad teismas teisingai įvertino aplinkybes ir įrodymus apie nepilnametės dukros poreikius. Vertinami tik būtinieji vaiko poreikiai, nes toks yra įstatymo normoje nustatytas reglamentavimas. Teismas pagrįstai suabejojo ieškovės nurodytomis, bet neįrodytomis kai kuriomis išlaidomis (pvz., būstui, maistui, kelionėms iš Anglijos į Lietuvą). Ieškovė pati turi prisiimti visas kelionių į/iš Lietuvos išlaidas, didesnes nei Lietuvoje pragyvenimo svetur (kitoje valstybėje) išlaidas, kurių nebūtų patyrusi, gyvendama Lietuvoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2015).Pažymi, kad ieškovė neįrodė jokių jos turėtų konkrečių gydymo išlaidų. Dėl dukros nualpimų aiškios galutinės diagnozės nėra, dukrai nebuvo ir nėra skirtas gydymas vaistais, kuris būtų sukėlęs ieškovei išlaidas. 100 Eur per mėnesį vaiko laisvalaikio išlaidoms nerealus ir neįrodytas dydis, bei nepriskirtinas prie būtinųjų vaiko poreikių, neproporcingas jo turtinei padėčiai. Teigia, kad dėl ieškovės nepriimtino elgesio jis neturi galimybės dukros aplankyti.Pažymi, kad ieškovės materialinė padėtis, yra esminiai pagerėjusi dėl šios priežasties ji neturi pagrindo reikalauti padidinti išlaikymą iš jo. Prašo atsižvelgti, kad ieškovei geranoriškai dukrų labui ir jų išlaikymui po santuokos nutraukimo paliko didesniąją dalį turto ir neprašė sau piniginės kompensacijos (santuokos pasekmių sutarties 6-tas punktas). Nurodo, kad sveikatos būklė nebeleidžia dirbti tolimųjų reisų vairuotoju. Dirbdamas tolimųjų reisų vairuotoju nuolat jausdavo didžiulį stresą, įtampą, sušlubavo širdies veikla, atsirado aukštas kraujospūdis, nugaros, vidaus organų skausmai ir kt. negalavimai. Ieškovės “siūlomi” darbai yra jam neįmanomi. Materialinę padėtį sunkina ir tai, kad iš nedidelio uždarbio privalo teikti išlaikymą pilnametei besimokančiai dukrai G. L. po 125 Eur per mėnesį.Teikia ir prašo priimti medicinos dokumentus, papildančius bylos duomenis apie jo sveikatos būklę. Juos gavo tik dabar, po paskutiniojo apylinkės teismo posėdžio, todėl anksčiau jų pateikti neturėjo galimybių. Be to, būtinybė juos pateikti atsirado susipažinus su ieškovės apeliaciniu skundu ir jo argumentais. Taip pat prašo priimti į bylą Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. sausio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-617-902/2018 kopiją.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).Apeliantė N. L., atsakovas L. L. su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus, susijusius su nagrinėjamomis aplinkybėmis: antstolio E. S. patvarkymo dėl išlaikymo išieškojimo, straipsnio, skelbimų iš internetinių puslapių, priėmimo pas gydytoją talonų, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. sausio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-617-902/2018 kopijas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu šalių pateikti įrodymai gali turėti įtakos vertinant apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus. Atsižvelgiant į tai, kad pareikštas ieškinys yra kilęs iš šeimos teisinių santykių, šie įrodymai prijungtini prie bylos (CPK 314 straipsnis).Byloje kilo ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo. Apeliantė nesutinka teismo sprendimu, kuriuo padidintas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 15 d. sprendimu nustatytas išlaikymas nepilnamečiam vaikui, priteisiant nepilnametei dukrai išlaikymą po 130 Eur kas mėnesį, ir prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimą, teismo priteistą išlaikymą padidinti iki 200 Eur per mėnesį.Išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Kartu pažymėtina ir tai, kad, spręsdamas vaikui teiktino išlaikymo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į įstatyme nustatytus kriterijus, ir, remdamasis jais, nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą. Pagrindiniai išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai, įtvirtinti įstatyme ir suformuluoti kasacinio teismo praktikoje yra tokie: išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis); teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010); tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010), o taip pat ir kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, kad šalys turi nepilnametę dukrą U. L., gim. (duomenys neskelbtini), kuriai Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 15 d. sprendimu patvirtinus šalių santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, atsakovas yra įsipareigojęs teikti išlaikymą po 116 Eur (400 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Nepilnametė, kuriai skundžiamo sprendimo priėmimo metu buvo 11 metų, gyvena kartu su ieškove Anglijoje, lanko keletą užsiėmimų, jai reikalingos papildomos išlaidos, susiję su sveikatos problemomis. Priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, kad ieškovė turi nuosavybės teise jai priklausančius penkis žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini); žemės sklypą su gyvenamuoju pastatu, esančius (duomenys neskelbtini); 121/1351 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); 1/3 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini); jos gaunamos pajamos sudaro per mėnesį sudaro apie 1 500 Eur. Be to, ji turi kreditorinių įsipareigojimų AB „SEB bankas“, kas mėnesį moka 237,01 Eur dydžio įmokas. Nustatydamas išlaikymo dydį, teismas pagrįstai atsižvelgė ir į atsakovo materialinę padėtį, t. y. kad jo vidutinis darbo užmokestis buvo 380 Eur, šiuo metu yra 400 Eur, per mėnesį, kad jis nuosavybės teise valdo 2/3 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), jam taip pat priklauso transporto priemonė AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuri nuo 2015 m. lapkričio 5 d. automatiškai išregistruota. Abi šalys turi būsto išlaikymo bei pragyvenimo išlaidų. Iš apeliacinės instancijos teismui atsakovo pateikto Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. sausio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-617-902/2018 nustatyta, kad iš atsakovo priteistas materialinis išlaikymas šalių pilnametei dukrai G. L. po 125 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Ieškovė taip pat teikia pilnametei dukrai reikalingą išlaikymą. Vertindamas, ar yra pagrindas nustatyti didesnio dydžio išlaikymą iš atsakovo šalių nepilnametei dukrai, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad šalių dukters amžiaus pokytis (išlaikymas mergaitei nustatytas kai jai tebuvo vieni metukai) ir padidėję poreikiai, sudaro pagrindą priteisti didesnio dydžio išlaikymą iš atsakovo.Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad nepilnametės U. turtinė padėtis faktiškai yra pabloginta, kadangi teismas neįvertino aplinkybės, jog materialinio išlaikymo dydis buvo indeksuojamas ir remiantis 2017 m. lapkričio 8 d. antstolio patvarkymu bylos nagrinėjimo metu iš atsakovo buvo išieškomas 154 Eur materialinis išlaikymas kas mėnesį. O skundžiamu teismo sprendimu priteistas išlaikymas siekia tik 130 Eur ir jis šiuo metu nebus indeksuojamas.Teisėjų kolegija sutinka, kad ši aplinkybė nebuvo nustatyta ir įvertinta bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau pažymi, kad apeliantė ją nurodė ir įrodymus pateikė tik apeliacinės instancijos teismui. Priteistas periodinėmis išmokomis išlaikymas indeksuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684, kuriuo patvirtintas Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas). Periodinės išmokos indeksuojamos kartą per metus einamųjų metų vasario mėnesį, atsižvelgiant į praėjusių metų gruodžio mėnesio, palyginti su ankstesnių metų gruodžio mėnesiu, vartotojų kainų indeksą, kurį apskaičiuoja ir skelbia Lietuvos statistikos departamentas (Aprašo 3, 4 punktai). Iš vykdomojoje byloje Nr. 0181/14/00174 esančių duomenų nustatyta, kad 2017 m. taikant indeksavimą iš atsakovo buvo išieškoma 154 Eur išlaikymo kas mėnesį suma, 2018 m. balandžio 12 d. patvarkyme dėl išlaikymo išieškojimo nurodytas išieškoti po 160 Eur kas mėnesį periodinių išmokų dydis. Įvertinusi teisinį reglamentavimą ir šias aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad skundžiamas sprendimas blogina vaiko turtinę padėtį, ir atsižvelgiant į tai, kad vaiko poreikiai yra padidėję, pažeidžia jo interesus. Pažymėtina, kad indeksavimas – tai periodinių išmokų, nustatytų fiksuotu dydžiu (pinigais), perskaičiavimas siekiant visiškai ar iš dalies kompensuoti dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastas pajamas (Aprašo 2 punktas). Taigi indeksavimas skirtas vaiko, kuriam yra priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis, interesų apsaugai, t. y. kad jam teismo sprendimu atitinkamam laikotarpiui priteistas išlaikymas turėtų tokią pačią perkamąją galią kaip ir teismo sprendimo priėmimo metu. Periodinių išmokų dydžio pokytis dėl taikyto indeksavimo nėra skirtas augant vaikui didėjantiems jo poreikiams patenkinti.Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005; 2010 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010).Ieškovės skaičiavimais vaiko išlaikymui per mėnesį yra reikalinga 980 Eur suma, o iš atsakovo prašoma priteisti 200 Eur išlaikymo suma sudaro apie 20 proc. visos dukros išlaikymui reikalingos sumos ir atitinka ½ dalį šiuo metu esančios minimalios mėnesinės algos (MMA). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovė ieškinyje detaliai išvardino visas išlaidas, kurios reikalingos vaiko išlaikymui, ir jos, teisėjų kolegijos vertinimu, yra įrodytos ieškovės paaiškinimais, pateiktais rašytiniais įrodymais: čekiais, kvitais, pažymomis ir pan. (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Atsakovas savo paskaičiavimo dėl vaiko poreikiams patenkinti per mėnesį reikalingos sumos neteikė. Vaiko maistui per mėnesį yra reikalinga 170 Eur suma, gyvenamajam būstui – 350 Eur, mokslui, ugdymui ir lavinimui – 120 Eur, sveikatai ir higienai – 150 Eur, drabužiams ir avalynei – 80 Eur, poilsiui ir laisvalaikiui – 100 Eur, mobiliojo ir interneto ryšio išlaidoms – 10 Eur. Tačiau apylinkės teismas visiškai pagrįstai atsižvelgė į tai, kad ieškovės pasirinkimu, ji su dukra gyvena Junginėje Karalystėje, todėl atsakovui neturėtų kilti pareiga prisiimti dėl šios priežasties padidėjusių išlaidų tenkinant vaiko poreikius. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad dėl vaiko išvykimo gyventi į užsienio valstybę padidėjusios jo poreikių tenkinimo išlaidos atitinkama dalimi turi tekti tam iš tėvų, kurio iniciatyva vaikas išvyko iš Lietuvos, nebent tėvų turtinės padėties kriterijus pateisintų kitokį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).Teisėjų kolegijos vertinimu dėl ieškovės su dukra išvykimo gyventi į Jungtinę Karalystę yra padidėję išlaidos būstui ir sveikatos priežiūrai, į kurias ieškovė įtraukia ir kelionės į oro uostą, skrydžių į Lietuvą ir atgal į Londoną išlaidas. Kaip jau minėta, ieškovei nuosavybės teise priklauso gyvenamasis pastatas su žemės sklypu, adresu (duomenys neskelbtini); 1/3 dalis buto, adresu (duomenys neskelbtini). Pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 15 d. sprendimu patvirtintos šalių santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 5.2 punktą ieškovė turi teisę panaudos pagrindais gyventi ir naudotis visu butu, (duomenys neskelbtini), iki U. sulauks pilnametystės. Todėl gyvendama Lietuvoje ieškovė būsto nuomos išlaidų nepatirtų, o kelionės į medicinos įstaigas išlaidos būtų ženkliai mažesnės. Atsižvelgiant į tai, didžioji šių išlaidų dalis paliekama ieškovei.Atsiliepime į apeliacinį skundą apeliantas kelia klausimą dėl ieškovės paskaičiuotų vaiko išlaikymo išlaidų būtinumo ir proporcingumo jo turtinei padėčiai. Teisėjų kolegija, įvertinusi tą aplinkybę, kad ieškovė dėl savo geresnės turtinės padėties prisiima didžiąją dalį vaikui reikalingo išlaikymo teikti pati, atsakovui tenkančios išlaikymo dalies neturi pagrindo pripažinti neproporcinga ir viršijančia būtinumo kriterijų.Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Dėl priteistino išlaikymo dydžio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).Apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį bei išvadų, kad jos pajamos išaugo, turtinė padėtis šiuo metu yra žymiai geresnė nei mergaitės tėvo, ir, kaip jau minėta, ji sutinka prisiimti didesnę vaiko išlaikymo dalį. Svarbu paminėti ir tai, kad vaikas gyvena su mama, todėl ieškovei neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, susijęs su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu. Bylos duomenimis atsakovas anksčiau dirbo tolimųjų reisų vairuotoju, dabar vairuotoju (duomenys neskelbtini), gaunamos pajamos – 400 Eur. Duomenų apie atsakovo gaunamas kitas pajamas byloje nėra. Iš byloje esančio atsakovo vairuotojo pažymėjimo kopijos nustatyta, kad atsakovas turi teisę vairuoti visų rūšių transporto priemones nuo AM iki DE. Pagal ieškovės pateiktus ir oficialiai skelbiamus Lietuvos darbo biržos duomenis atsakovo specialybė yra paklausi, todėl, teismo vertinimu, apeliantas esant poreikiui turi galimybių susirasti ir geriau apmokamą darbą (CPK 185 straipsnis). Jei atsakovo netenkina šiuo metu gaunamos pajamos ar esama turtinė padėtis, jis privalo dėti visapusiškas pastangas susirasti kuo geriau apmokamą darbą ir taip garantuoti savo nepilnamečiui vaikui būtiną aprūpinimą. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad atsakovas neįrodė, darbingumo lygio sumažėjimo ir dėl sveikatos būklės negalėjimo dirbti jo kvalifikaciją ir patirtį atitinkančio darbo. Atsakovo pateikti įrodymai: siuntimas neurologo konsultacijai, priėmimo pas gydytoją talonai, ligoninės išrašas, receptas, nepatvirtina ilgalaikių, nepagydomų sveikatos sutrikimų, darbingumo apribojimų ar sumažėjimo. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos nuomone, atsakovo pateikti dokumentai nepatvirtina lumbalgijos diagnozės (CPK 185 straipsnis). Pagal pateiktą siuntimą jis tik siunčiamas pasitikrinti dėl galimo susirgimo. Apeliacinės instancijos teismui atsakovas pateikė priėmimo pas gydytoją talonus, o ne konkrečią diagnozę patvirtinančius duomenis (CPK 12, 178 straipsniai). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, tai kad atsakovas yra vidutinio, darbingo amžiaus (44 metai), skundžiamame sprendime nepagrįstai konstatuota, kad atsakovo galimybės gauti didesnes pajamas esant tokio amžiaus ir sveikatos būklės, nėra didelės.Iš vykdomojoje byloje Nr. 0181/14/00174 esančių duomenų nustatyta, kad atsakovo iš dalies mokamo/nemokamo išlaikymo įsiskolinimo vaikams suma yra 10 762, 48 Eur. Išlaikymo įsiskolinimas susidarė nuo 2011 m. lapkričio mėnesio, kuomet atsakovas dirbo (duomenys neskelbtini) tolimųjų reisų vairuotoju ir gavo žymiai didesnes pajamas. Atsižvelgiant į tai pritartina apeliantei, kad atsakovo vaikui reikalingo išlaikymo neteikimas iš esmės nėra susijęs nei su jo pajamomis, nei su sveikata. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašo atsižvelgti į 2007 m. gegužės 15 d. sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 6 -ąjį punktą, t. y. kad jis ieškovei dukrų labui ir jų išlaikymui po santuokos nutraukimo paliko didesniąją dalį turto ir piniginės kompensacijos neprašė. Teisėjų kolegijos vertinimu, turto pasidalinimas tarp šalių nutraukiant santuoka, nėra teisiškai reikšminga aplinkybė nagrinėjamu atveju, kadangi didesnė ieškovei tenkanti turto dalis nėra numatyta kaip materialinio išlaikymo vaikams dalis. Dėl to, plačiau šiuo aspektu teisėjų kolegija nepasisako.Įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog proporcingas, teisingas ir adekvatus iš atsakovo šalių nepilnametei dukrai kas mėnesį priteisiamas išlaikymo dydis yra 180 Eur. Kitu atveju nėra užtikrinami vaiko interesai, kuriuos saugoti ir ginti yra abiejų tėvų pareiga. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl netinkamai taikytų materialinės teisės nuostatų, reglamentuojančių išlaikymo dydžio pakeitimą (CK 3.201 straipsnis), bei dėl netinkamai įvertintų byloje esančių įrodymų apie šalių turtinę padėtį (CPK 185 straipsnis), keičiamas ir iš atsakovo priteisiamo kasmėnesinio išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis nustatomas 180 Eur (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).Pakeitus teismo sprendimą perskirstytinos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos. Nustatyta, kad ieškovė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme patyrė 600 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 206,09 Eur išlaidas už dokumentų vertimą, atsakovas patyrė 125 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teismas iš esmės patenkino 76 proc., atmetė 24 proc. ieškinio reikalavimo (apskaičiuota nuo prašomos padidinti išlaikymo sumos). Todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 612,63 Eur (806,09 x 76 proc.), o atsakovui iš ieškovės 30 Eur (125 x 24 proc.) išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atlikus įskaitymą, ieškovei iš atsakovo priteistina 582,63 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis). Iš atsakovo valstybei priteistina 17 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas).Apeliacinės instancijos teisme ieškovė patyrė 200 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, atsakovas duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui nepateikė. Apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą tenkino 71 proc., atmetė 29 proc. apeliacinio skundo reikalavimų. Įvertinus atmestų ir patenkintų reikalavimų dalį, ieškovei iš atsakovo priteistina 142 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme dalis (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis). Iš atsakovo valstybei priteistina 13,50 Eur žyminio mokesčio dalis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 4, 7 punktai, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimą pakeisti, padidinant iš

atsakovo L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukters U. L., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteistą išlaikymo dydį iki 180 Eur (vienas šimtas aštuoniasdešimt eurų) per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2017 m. rugsėjo 6 d. iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymą uzufrukto teise pavedant tvarkyti N. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei N. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 582,63 Eur (penki šimtai aštuoniasdešimt du eurai 63 ct) dalį bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 17 Eur (septyniolika eurų) žyminio mokesčio dalį, priteistą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei N. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 142 Eur (vienas šimtas keturiasdešimt du eurai) dalį bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 13,50 Eur (trylika eurų 50 ct) žyminio mokesčio dalį už apeliacinį skundą, priteistą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Teisėjai Eigirdas ČinkaBirutė JonaitienėZina Mickevičiūtė