Kauno apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. Ž. Ž. pareiškimą dėl asmeninio testamento patvirtinimo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nepaisant sudaryto velionio ranka testamento, turtu ir toliau pareiškėja rūpinasi besąlygiškai, prižiūri kapus, moka mokesčius, tai yra faktiškai jau ir priėmė palikimą po velionio E. Ž. Ž. mirties, t. y. priėmė velionio išreikštą valią. Nurodė, kad kitų testamentinių ar įstatyminių įpėdinių, kurie turėtų teisę į testamente nurodytą palikimą, nėra. Dėl to pareiškėja kreipėsi į teismą dėl testamento patvirtinimo teismine tvarka.

Apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka datą, laiką ir vietą byloje dalyvaujantys asmenys informuoti teismo pranešimais ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Testamentas – vienašalis sandoris, kuriame išreikštas jį sudariusio asmens patvarkymas dėl jam priklausančio turto paveldėjimo. Po testatoriaus mirties testamente nurodyti asmenys paveldi palikėjo turtą, t. y. testamentai sukuria paveldėjimo teisinius santykius. Testamentai gali būti oficialieji ir asmeniniai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.27 straipsnis). Asmeninis testamentas – tai testatoriaus ranka surašytas testamentas, kuriame nurodyta testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data, vieta ir kuris išreiškia testatoriaus valią ir yra jo pasirašytas (CK 5.30 straipsnio 1 dalis). Asmeninis testamentas atitinka oficialųjį tik tuo atveju, jeigu nustatyta tvarka buvo perduotas saugoti notarui ar konsuliniam pareigūnui užsienyje (CK 5.31 straipsnio 1–2 dalys). Jeigu asmeninis testamentas nebuvo perduotas saugoti nurodytiems asmenims, jis turi būti per vienerius metus po testatoriaus mirties pateiktas teismui ir jo patvirtintas (CK 5.31 straipsnio 4 dalis). Teismo patvirtintas asmeninis testamentas įgyja oficialiojo testamento statusą. Tai reiškia, kad asmeninis testamentas, kuris nebuvo perduotas saugoti notarui ar konsuliniam pareigūnui, gali sukurti paveldėjimo teisinius santykius tik tuo atveju, jeigu per nustatytą terminą buvo pateiktas teismui ir teismas jį patvirtino.

CK 5.30 straipsnio 1 dalyje nustatyti asmeniniam testamentui privalomi reikalavimai: a) asmeninis testamentas turi būti surašytas testatoriaus ranka; b) asmeniniame testamente turi būti nurodytas testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data (metai, mėnuo, diena) ir vieta; c) testatoriaus valios išraiška; d) asmeninis testamentas turi būti pasirašytas testatoriaus. Testamento sudarymo datos ir vietos nenurodymas daro testamentą negaliojantį tik tuo atveju, jeigu testamento sudarymo datos ir vietos negalima nustatyti kitais būdais arba jos nėra aiškios iš kitų aplinkybių. Nurodyti reikalavimai taikomi tiek nustatyta tvarka perduotiems saugoti asmeniniams testamentams, tiek ir neperduotiems testamentams, kurie yra tvirtinami teismo.

Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad nagrinėdamas prašymą patvirtinti asmeninį testamentą, teismas patikrina, ar jis atitinka CK 5.30 straipsnyje nustatytus reikalavimus asmeninio testamento formai, turiniui, ar jame yra išreikšta testatoriaus valia dėl jam priklausančio turto paveldėjimo. Įstatyme įtvirtinta testamento ir konkrečiai – asmeninio testamento samprata neleidžia patvirtinti tokio asmeninio testamento, kuris neatitinka šių esminių reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-01-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-248/2015).

Asmeninio testamento patvirtinimas teismo nutartimi nereiškia, kad vėliau nebegalimi ginčai dėl tokio testamento turinio ar testatoriaus būklės jo sudarymo metu. Priešingai, testamentą patvirtinus teismui, jis įgauna teisinę galią ir suteikia teisę testamente nurodytiems asmenims priimti palikimą, jo atsisakyti, gauti paveldėjimo teisės liudijimą, o suinteresuoti asmenys įgyja teisę pareikšti teisme ieškinius dėl testamento pripažinimo negaliojančiu dėl testatoriaus neveiksnumo, jo valios trūkumų sudarant testamentą ir kitų priežasčių bei naudotis kitomis juridinėmis savo teisių gynimo priemonėmis, kurios taikomos oficialiesiems testamentams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013).

Iš pareiškėjos pateikto pareiškimo, rašytinių paaiškinimų ir byloje esančių įrodymų nustatyta, kad E. Ž. Ž., miręs (duomenys neskelbtini), buvo pareiškėjos buvęs sutuoktinis. Gyventojų registro duomenimis, E. Ž. Ž. tėvas A. Ž. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) motina I. Ž. Ž., gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Duomenų apie vaikus nėra, duomenų apie brolius ir seseris nėra, duomenų apie A. Ž. Ž. ir I. Ž. Ž. brolius ar seseris nėra. E. Ž. Ž. (duomenys neskelbtini) duomenys neskelbtini) surašė asmeninį testamentą, kuriame nurodė: „Aš, Ž. Ž. E. a.k. (duomenys neskelbtini) gulintis Kauno klinikose chirurginiame skyriuje savo mirties atveju visą savo turtą palieku buvusiai žmonai E. Ž. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) (parašas) E. Ž. Ž.)“.

Teismas, susipažinęs su į bylą pateiktu E. Ž. Ž., mirusio (duomenys neskelbtini), surašytu asmeniniu testamentu, daro išvadą, kad jis atitinka įstatymo keliamus reikalavimus, t. y. asmeninis testamentas surašytas ranka ir pasirašytas, asmeniniame testamente yra nurodytas testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data (metai, mėnuo, diena) – (duomenys neskelbtini). Dėl nurodytų aplinkybių ginčo byloje nėra, suinteresuotas asmuo pareiškimo tenkinimui neprieštarauja ir nurodė, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį palikėjo palikimo priėmimą valdyti. Iš Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis matyti, kad E. Ž. Ž. tėvas ir motina mirę, o duomenų apie tėvų brolius, seseris, vaikus ir vaikaičius nėra. Palikėjas mirė (duomenys neskelbtini), o pareiškimas patvirtinti asmeninį testamentą teisme gautas (duomenys neskelbtini), t. y. nepraėjus vienerių metų terminui po testatoriaus mirties (CK 5.31 straipsnio 4 dalis). Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad teismui yra pateiktas ne paties palikėjo sudarytas (pasirašytas) testamentas (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Šios kategorijos bylose Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad gerbti testatoriaus valią reikalauja gero elgesio (geros moralės) taisyklės. Ši moralinė nuostata taikant testamento sudarymo tvarką reglamentuojančias normas įgyvendinama per civilinių teisinių santykių subjektų teisinę pareigą įgyvendinant savo teises bei atliekant pareigas veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis) bei įstatyme nustatytą pareigą vadovautis šiais principais ir teismui aiškinant įstatymus bei taikant juos (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2010). Analogiška nuostata turi būti taikoma ir įrodymų vertinimui. Be to, nustatant reikšmingas aplinkybes dėl testamente išreikštos testatoriaus valios, svarbu atsižvelgti į tai, kad testamentas yra vienašalis sandoris (CK 1.63 straipsnio 3 dalis, 5.19 straipsnis), kuriam sudaryti būtina tik vienos šalies (testatoriaus) valia. Dėl šios priežasties testamente išreikštos testatoriaus valios turiniui nustatyti sutarčių aiškinimo taisyklės (CK 6.193 straipsnis) taikytinos ne visa apimtimi, o tik tiek, kiek tai neprieštarauja testamento, kaip vienašalio sandorio, kuriuo išreikšta tik testatoriaus valia, esmei. Atsižvelgiant į testamento, kaip paveldėjimo pagrindo, prigimtį ir teisinį reglamentavimą (CK 5.2, 5.15-5.42 straipsniai), kilus ginčui dėl testamente išreikštos testatoriaus valios turinio, ši turi būti nustatoma vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, turi būti remiamasi ne vien pažodiniu testamento teksto aiškinimu, būtina aiškintis tikruosius testatoriaus ketinimus, testamento sudarymo aplinkybes ir kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes (mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) CK 6.193 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2011; 2017 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-916/2017, 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39-916/2018).

Įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, teismas sprendžia, kad E. Ž. Ž., mirusio (duomenys neskelbtini) asmeninis testamentas atitinka visus imperatyvius įstatymo reikalavimus testamento turiniui bei formai, tikroji testatoriaus valia atitiko sudaryto testamento turinį, todėl pareiškėjo prašymas tenkinamas, palikėjo (duomenys neskelbtini) sudarytas asmeninis testamentas tvirtinamas (CK 5.31 straipsnio 4 dalis, CPK 442 straipsnio 14 punktas, 582 straipsnio 11 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 443 straipsniu, 582 straipsniu,

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Patvirtinti E. Ž. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) asmeninį testamentą.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.