- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-08-18
- Bylos Nr.
- 2A-667/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Čekanauskaitė, Danutė Milašienė, Egidijus Žironas
- Ieškovas
- AB ,,Parex bankas“
- Atsakovas
- J. Č.
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė ,,Constructus“
- Advokatai
- Vaidotas Rutavičius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Milašienės ir Egidijaus Žirono,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. Č. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 6 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-337-622/2009 pagal ieškovo akcinės bendrovės ,,Parex bankas“ ieškinį atsakovui J. Č. , tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė ,,Constructus“ ir bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė ,,Eudanas“, dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas akcinė bendrovė ,,Parex bankas“ 2008 m. rugsėjo 8 d. ieškiniu, kurį patikslino 2009 m. vasario 9 d., prašė priteisti iš atsakovo J. Č. 279 957,16 Lt skolą, penkis procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog pagal kreditavimo sutartį Nr. KS/14/1022 UAB „Eudanas“ buvo suteiktas 1 000 000 Lt kreditas statybos rangos sutarčiai su UAB „Constructus“ vykdyti, tai yra apyvartinėms lėšoms, medžiagoms įsigyti bei darbo užmokesčiui mokėti, tačiau UAB „Eudanas“ nevykdė savo įsipareigojimų, negrąžino ieškovui 279 957,16 Lt, todėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. liepos 16 d. nutartimi iškeltoje šios įmonės bankroto byloje buvo patvirtintas paminėto dydžio ieškovo kreditorinis reikalavimas. Kadangi šio kredito grąžinimą atsakovas J. Č., kaip solidarus skolininkas, 2007 m. gegužės 17 d. laidavimo sutartimi buvo užtikrinęs visu jam nuosavybės teise priklausančiu turtu, todėl yra atsakingas už tinkamą prievolės įvykdymą.
Atsakovas J. Č. su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, teigdamas, jog šios paskolos grąžinimas buvo užtikrintas ne vien laidavimu. Paskolos grąžinimas buvo užtikrintas įkeičiant UAB „Eudanas“ reikalavimo teises į UAB „Constructus“ pagal tarp šalių 2007 m. balandžio 13 d. sudarytą statybos rangos sutartį. Be to, šios paskolos grąžinimą užtikrino skolininko UAB „Eudanas“ išrašytas vekselis 1 000 000 Lt sumai. Atsakovo teigimu, ieškovas nepateikė įrodymų, kad bandė pasinaudoti šiais paskolos užtikrinimo būdais, todėl prašė taikyti CK 6.86 straipsnio nuostatas, pagal kurias laiduotojas yra atleidžiamas nuo atsakomybės. Atsakovas taip pat nurodė, kad ieškinys atmestinas ir CK 6.6 straipsnio pirmosios dalies pagrindu, nes ieškovo finansinis reikalavimas yra patvirtintas BUAB „Eudanas“ bankroto byloje. Be to, susitarimas dėl laidavimo sutarties pratęsimo yra niekinis, nes ieškovas jį pasirašė su skolininku, o ne su juo, kaip laiduotoju, todėl ieškinys turi būti atmestas CK 6.88 straipsnio pirmosios dalies pagrindu.
Trečiasis asmuo BUAB „Eudanas“ su ieškiniu sutiko iš dalies, nes laikė, jog neturi būti tenkinamas ieškinio reikalavimas dėl įstatyminių palūkanų priteisimo, kadangi skolininko BUAB „Eudanas“ atsakomybė ieškovui yra apribota teismo patvirtinto 279 957,16 Lt kreditorinio reikalavimo dydžiu. Remdamasis CK 6.81 straipsnio antrosios dalies nuostatomis laikė, kad kita ieškinio dalis yra pagrįsta.
Trečiasis asmuo UAB „Constructus“ ieškinio tenkinimo klausimą paliko spręsti teismui.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. balandžio 6 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Teismas konstatavo, jog ieškovas AB ,,Parex bankas“ įrodė, kad remiantis paminėta laidavimo sutartimi, atsakovas J. Č. privalo atsakyti ieškovui už skolininko BUAB „Eudanas“ neįvykdytą sutartinę prievolę.
Grįsdamas šį sprendimą, teismas nurodė, kad laidavimo sutartyje nėra numatyta jokių išimčių (laidavimo sutarties 3.1 punktas), todėl skolininkui BUAB „Eudanas“ neįvykdžius savo įsipareigojimų, kreditorius turi teisę reikalauti, kad laiduotojas J. Č. įvykdytų šią prievolę. Teismas atmetė atsakovo argumentus, susijusius su CK 6.86 straipsnio nuostatų taikymu, konstatavęs, jog laiduotojas J. Č. neįrodė, kad kreditorius AB ,,Parex bankas“ turėjo pirmumo teisę visiškai patenkinti savo reikalavimą, buvo reali galimybė šį reikalavimą patenkinti pasinaudojant kitomis teisėmis ir šių teisių buvo atsisakyta. Be to, nurodė, kad ieškinio pareiškimas laiduotojui nereiškia atsisakymo nuo kitų kreditavimo sutartyje nurodytų prievolės užtikrinimo priemonių. Teismas taip pat atmetė atsakovo argumentus, grindžiamus CK 6.88 straipsnio pirmosios dalies nuostatomis, susijusiomis su laidavimo sutarties terminu. Nurodė, jog pagal 2007 m. gegužės 17 d. laidavimo sutarties 9 punktą ši laidavimo sutartis galioja iki visiško prievolių įvykdymo, o pagal 2.4 punktą galutinis kredito grąžinimo terminas 2007 m. gruodžio 31 d., taigi atsakovui laidavimas baigėsi 2007 m. kovo 31 d. Tačiau šalių 2007 m. balandžio 15 d. susitarimu buvo pakeistos laidavimo sutarties sąlygos dėl kredito sumos bei kredito grąžinimo termino. Teismo nuomone, atsakovo argumentas dėl susitarime netiksliai nurodyto sutarties numerio, o taip pat dėl to, kad susitarimą pasirašė ne skolininko UAB „Eudanas“ direktorius J. Č., o laiduotojas J. Č., nedaro jo negaliojančiu. Teismas, remdamasis CK 6.193 straipsnio antrosios dalies nuostatomis, nurodė, kad susitarimo esmė buvo pakeisti ankstesnės laidavimo sutarties sąlygas, todėl šalių valia dėl laidavimo buvo išreikšta tinkamai. Be to, atsakovas galėjo ir nesudaryti šio susitarimo, tačiau, jį sudarius, jam tenka pareiga vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus (CK 1.137 str. 1 d.).
Nagrinėdamas klausimą dėl įstatymo nustatyto dydžio palūkanų priteisimo ieškovui iš atsakovo, teismas sprendė, jog jos priteistinos (CK 6.37 str. 2 d.), nes jos laikytinos kaip asmeninė skolininko, o nagrinėjamu atveju laiduotojo, atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, todėl kreditorius dėl to kreipėsi į teismą, ir todėl turi būti vertinamos kaip minimalūs kreditoriaus nuostoliai (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. kovo 10 d. sprendimas civilinėje byloje pagal ieškovo AB banko „Hansabankas“ ieškinį atsakovui R.P.B., trečiasis asmuo BUAB „Dormeka“, dėl skolos ir palūkanų priteisimo, bylos Nr. 2A-248/2009).
Teismas, remdamasis paminėtais argumentais, ieškinį visiškai patenkino ir priteisė iš atsakovo ieškovui 279 957,16 Lt skolą, 6 599 Lt žyminį mokestį, apskaičiuotą nuo ieškinio sumos, bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat nurodė, kad trečiojo asmens BUAB „Eudanas“ pozicijos nesutapimas su atsakovo pateiktais argumentais, neduoda pagrindo išvadai, jog ši įmonė pažeidė atsakovo interesus (CPK 47 str. 4 d.), nes teismas sprendimą dėl ieškovo ieškinio patenkinimo grindė bylos medžiaga bei įstatymu. Taip pat teismas ieškovui grąžino 32 Lt žyminį mokestį (CPK 87 str. 1 d. 1 p.).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas J. Č. prašo šį teismo sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą ir atmesti ieškinį. Nurodo, kad teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, neteisingai išaiškino bei pritaikė proceso ir materialinės teisės normas, todėl priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą. Grįsdamas šiuos teiginius, apeliantas iš esmės remiasi argumentais, išdėstytais atsiliepime į pareikštą ieškinį, tai yra teigia, jog jo laidavimo prievolės galiojimo laikotarpiu bankas jokio reikalavimo nebuvo pareiškęs, ši prievolė pasibaigė 2008 m. kovo 31 d., todėl ieškinys turėjo būti atmestas (CK 6.88 str. 1 d.). Trečiojo asmens UAB ,,Eudanas“ prievolių pagal kreditavimo sutartį įvykdymo terminas buvo pratęstas, tačiau minimas susitarimas Nr. 2 dėl laidavimo sutarties sąlygų pakeitimo yra sudarytas ne tarp laiduotojo ir banko, bet tarp skolininko ir banko, be to, jau pasibaigus laidavimo prievolei, todėl šis susitarimas taip pat nepagrindžia jo prievolės bankui. Apeliantas taip pat nurodo, jog teismas be pagrindo netaikė CK 6.86 straipsnio nuostatų, nes bankas neįrodė, jog bandė pasinaudoti kitomis šios prievolės užtikrinimo priemonėmis (paties skolininko reikalavimo teisės įkeitimas, vekselis), o būtent kreditoriui tenka šios aplinkybės įrodinėjimo našta, todėl, apelianto nuomone, teismas turėjo konstatuoti, jog atsakovas atleistinas nuo laidavimo prievolės bankui. Teigia, kad BUAB ,,Eudanas“ ieškinine tvarka siekia pagal rangos sutartį išieškoti iš UAB „Constructus“ didesnę skolą, negu pats yra skolingas šiam bankui. Be to, ieškovas yra pasirinkęs kitą savo prievolės įvykdymo būdą ir pateikęs kreditorinį reikalavimą pačiam skolininkui, tai yra BUAB ,,Eudanas“, todėl teismas be pagrindo pripažino banko teisę reikalauti prievolės įvykdymo iš kito bendraskolio.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas AB ,,Parex bankas“ prašo atsakovo J. Č. apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Bankas nesutinka su atsakovo (apelianto) argumentais dėl laidavimo pabaigos termino, teigdamas, kad pagal CK 6.88 straipsnio pirmąją dalį laidavimas už terminuotos prievolės įvykdymą baigiasi ne terminuotos prievolės termino pasibaigimo dieną, kaip nurodo apeliantas, bet praėjus trims mėnesiams (naikinamasis terminas) nuo laidavimo termino pabaigos, jeigu per šį terminą kreditorius laiduotojui nepareiškia ieškinio. Tuo tarpu 2007 m. gegužės 17 d. kreditavimo sutarties specialiosiose sąlygose laiduotoju yra aiškiai įvardintas apeliantas J. Č., su juo tą pačią dieną pasirašyta laidavimo sutartis, pagal kurią J. Č., kaip UAB „Eudanas" direktorius, įsipareigojo laiduoti už kredito gavėją UAB „Eudanas" visu savo turtu, sutiko, kad visos kreditavimo sutarties sąlygos, išskyrus kredito sumos didinimą, būtų keičiamos be atskiro laiduotojo sutikimo, šalys susitarė, jog ši sutartis galioja iki visiško prievolių pagal kreditavimo sutartį įvykdymo. Bendrovės, kuriai atstovavo J. Č., prašymu 2007 m. gruodžio 29 d. bei 2008 m. balandžio 15 d. susitarimais bankas pratęsė kredito grąžinimo terminą iki 2008 m. rugsėjo 25 d., o 2008 m. balandžio 15 d. susitarimu Nr. 2 dėl 2007 m. gegužės 17 d. laidavimo sutarties pakeitimo buvo aiškiai išreikšta šalių valia dėl prievolių pratęsimo. Taigi, ieškovo nuomone, buvo susitarta dėl visų esminių sutarties sąlygų, todėl vienašališkai jas keisti ar sutartį nutraukti neleidžiama (CK 6.162 str. 1 d., 6.189 str. 1 d., 6.217, 6.223 str.). Ieškovo teigimu, taip pat turi būti atmesti apelianto argumentai, susiję su susitarimo Nr. 2 prieštaravimu imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CK 6.79 str., 1.76 str. 1 d.). Be to, nepagrįsti apelianto argumentai, kad susitarimu Nr. 2 buvo sukurti visiškai nauji laidavimo santykiai ir laiduotoju tapo UAB „Eudanas", nes ši įmonė, būdama banko skolininkė, negalėtų būti kartu ir laiduotojas už šias prievoles. Ieškovas taip pat nurodė, kad yra svarbu tai, kad už įmonės prievoles bankui laidavo tiesiogiai su skolininku susijęs asmuo - šio privataus juridinio asmens direktorius bei akcininkas.
Ieškovas taip pat nesutinka su atsakovo teiginiais, kad apeliantas atleistinas nuo atsakomybės pagal CK 6.86 straipsnio nuostatas, nes bankas neįgyvendino teisės patenkinti reikalavimą iš kitokio prievolės patenkinimo užtikrinimo. Nurodo, jog pagal nagrinėjamos laidavimo sutarties nuostatas, tuo atveju jei kredito gavėjo įsipareigojimai yra užtikrinti ir kitomis užtikrinimo priemonėmis, bankas turi teisę pasirinkti, kokiu eiliškumu ir kokias iš šių priemonių realizuoti (6.1 p.), todėl reikalavimo pareiškimas laiduotojui nereiškia, jog atsisakoma kitų skolininko prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonių. Laiko, kad apelianto argumentai, jog pareikšdamas kreditorinį reikalavimą skolininko UAB „Eudanas“ bankroto byloje, prarado reikalavimo teisę į laiduotoją J. Č., prieštarauja tiek įstatymui, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai teismų praktikai šiais klausimais (CK 6.85 str., 6.88 str. 1 d., ĮBĮ 16 str.)(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2006).
Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo BUAB „Eudanas“ prašo pakeisti skundžiamą teismo sprendimą, panaikinti jo dalį, kuria iš atsakovo J. Č. ieškovui AB ,,Parex bankas“ priteistos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir šį reikalavimą atmesti. Remiamasi CPK 6.81 straipsnio antrosios dalies norma, pagal kurią laiduotojas kreditoriui atsako tiek, kiek ir skolininkas. Todėl, trečiojo asmens nuomone, teismas nagrinėjamoje byloje neturėjo pagrindo tenkinti didesnį ieškovo reikalavimą, nei jis yra pareiškęs skolininko BUAB „Eudanas“ bankroto byloje. Kartu trečiasis asmuo laikė, kad apelianto argumentai, susiję su laidavimo sutarties termino pasibaigimu, su ieškovo teisės patenkinti savo reikalavimą iš prievolės užtikrinimo įkeitimu, yra nepagrįsti ir atmestini.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Kaip žinoma, apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti absoliučius teismo sprendimo negaliojimo pagrindus bei tiek faktinį, tiek teisinį apeliacinio skundo pagrindą, tačiau bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovo AB ,,Parex bankas“ ieškinį laiduotojui atsakovui J. Č. dėl skolos priteisimo, kruopščiai ištyrė surinktus įrodymus, pilnai nustatė bei teisingai įvertino ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 263 str. 1 d.). Absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).
Teisėjų kolegija laiko, jog faktinių teisinių santykių tikslesniam apibūdinimui yra aktualu papildomai akcentuoti pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, susijusias su atsakovo ir laiduotojo J. Č. bei skolininko UAB ,,Eudanas“ susietumu.
Visų pirma, pabrėžtina tai, kad pagal bylos medžiagą nagrinėjamų sutarčių sudarymo metu J. Č. buvo vienintelis skolininko UAB ,,Eudanas“ akcininkas ir šios bendrovės administracijos vadovas, taigi vienasmeniškai valdė šią bendrovę. Antra, atkreiptinas dėmesys į tai, kad skolininkui UAB ,,Eudanas“ suteiktos paskolos grąžinimas buvo užtikrintas paties skolininko, kurį, kaip minėta, atstovavo J. Č., pasirinktomis bei bankui pasiūlytomis užtikrinimo priemonėmis, tai yra skolininko išrašytu vekseliu 1 000 000 Lt sumai, įkeitimu skolininko reikalavimo teisių į UAB ,,Construktus“, kylančių iš 2007 m. balandžio 13 d. statybos rangos sutarties Nr. L-C-140-16, sudarytos tarp UAB ,,Constructus“ ir UAB ,,Eudanas“, o taip pat paties atsakovo J. Č. laidavimu (b. l. 7-8). Trečia svarbi pažymėtina aplinkybė yra ta, kad būtent pagal UAB ,,Eudanas“ direktoriaus J. Č. 2008 m. liepos 4 d. pareikštą ieškinį Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. liepos 16 d. nutartimi, tai yra teismui jau nagrinėjant šį ginčą, minimai bendrovei buvo iškelta bankroto byla. Šioje nutartyje teismas konstatavo, kad bendrovė yra nemoki, kad vien per 2008 m. įmonės nuostoliai sudarė 307 717 Lt, ir kad įmonė yra viešai paskelbusi, jog nebegalės laiku ir tinkamai vykdyti savo įsipareigojimus kreditoriams (b. l. 71). Teismo 2008 m. spalio 1 d. nutartimi buvo patvirtinti 130 kreditorių finansiniai reikalavimai bendrai 9 743 021,21 Lt sumai, iš kurių 49 kreditoriniai reikalavimai bendrai 212 262,40 Lt sumai yra pirmosios eilės kreditorių, tame tarpe paties J. Č. reikalavimas (b. l. 116-117). Ketvirta, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog iš bylos medžiagos matyti, kad J. Č. turi pakankamą išsilavinimą, praktinę patirtį įmonės valdyme (sutarčių, tame tarpe su bankais, sudaryme ir kt.).
Taigi šis asmuo, kuris, kaip minėta, vienasmeniškai valdė UAB ,,Eudanas“, veikdamas bendrovės vardu pasirašė tiek pačią kredito sutartį, tiek laidavimo, įkeitimo sutartis, vekselį bei visus kitus su šios prievolės įvykdymu susijusius dokumentus, tai yra 2007 m. gruodžio 29 d. bei 2008 m. balandžio 15 d. susitarimus dėl šio kredito grąžinimo terminų pratęsimo, o taip pat 2007 m. gegužės 17 d. susitarimą dėl laidavimo sutarties pakeitimo, su šiuo asmeniu ieškovas susirašinėjo visais nagrinėjamais klausimais (b. l. 7-25). Kaip matyti iš bylos medžiagos, minėtuose susitarimuose dėl kredito sutarties pakeitimo šalys, tai yra banko atstovas bei skolininko atstovas J. Č. specialiai konstatavo, jog kitos sutarties sąlygos nėra keičiamos (b. l. 16, 17).
Atsiliepime į apelianto skundą ieškovas teisingai nurodo, jog, kilus ginčui dėl sutarties turinio ir jos sąlygų, sutartinės nuostatos, o nagrinėjamu atveju – tiek kredito, tiek laidavimo sutarties nuostatos, turi būti aiškinamos sąžiningai, atsižvelgiant į visas šiuos santykius apibūdinančias ir teisinę reikšmę turinčias aplinkybes. Taigi įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, vykdydamas CK 6.193 straipsnio nuostatas, teisingai sprendė, jog atsakovas J. Č. , kuris pats priėmė ir vykdė sprendimus UAB ,,Eudanas“ vardu, teisingai suprato sutarčių bei susitarimų sąlygas, jų esmę bei pasekmes. Akivaizdu, jog atsakovas taip pat suprato minimos laidavimo sutarties 6.2 punkto nuostatas, o jame laiduotojas J. Č. nurodė sutinkąs, kad visos kreditavimo sutarties sąlygos, išskyrus kredito sumos didinimą, būtų keičiamos be atskiro laiduotojo sutikimo. Turint omenyje nurodytą skolininką valdančiojo asmens ir laiduotojo sutapimą, negali būti laikomi pagrįstais apelianto argumentai, jog jis, kaip fizinis asmuo - laiduotojas, nebuvo išreiškęs valios dėl sprendimų, susijusių su laidavimo sutartinių įsipareigojimų terminų pratęsimo (CPK 185 str., CK 6.154 str. 1 d., 6.156 str. 1 d.).
Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog aplinkybė, kad 2007 m. gegužės 17 d. susitarimą dėl laidavimo sutarties pakeitimo, susijusio su kredito grąžinimo termino patęsimu, už laiduotoją pasirašęs J. Č. yra įvardinamas kaip UAB ,,Eudanas“ direktorius, nedaro šio susitarimo negaliojančiu (b. l. 22). Teisėjų kolegija laiko, kad apelianto motyvai šiuo klausimu, jog visi neaiškumai, nagrinėjamu atveju - pasirašant susitarimą dėl laidavimo sutarties sąlygų pakeitimo, turėtų būti aiškinami ieškovo nenaudai, prieštarautų taip pat ir bendriesiems teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams (CK 1.5, 6.38 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra nurodęs, jog sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienai iš šalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Libra Vitalis“ v. UAB „Homo Faber“, byla Nr. 3K-3-274/2004).
Teisėjų kolegija taip pat atmeta, kaip nepagrįstus apelianto argumentus, susijusius su CK 6.86 straipsnio nuostatų taikymu ir su ieškovo teise patenkinti savo reikalavimą kitų kredito prievolės užtikrinimo būdų pagalba. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog vien ta aplinkybė, kad jau nagrinėjant teisme šią bylą pats J. Č. iniciavo bankroto bylos iškėlimą skolininkui UAB ,,Eudanas“, tai argumentuodamas bendrovės nemokumu, leidžia vertinti apelianto teiginius dėl ieškovo teisių pagal bendrovės išduotą vekselį, kaip nesąžiningus (CPK 185 str.). Be to, ieškovas savo atsiliepime į skundą teisingai nurodo, jog šio ieškinio pareiškimas neužkerta kelio jam, kaip kreditoriui, negavus savo reikalavimo patenkinimo iš laiduotojo, realizuoti kitas priemones (CK 6.80 str. 2 d., 6.6 str. 1 d., 4 d.).
Kitaip vertinti teismo išvadas neduoda pagrindo taip pat ir kitas apelianto argumentas, susijęs su ieškovo pareikštu kreditoriniu reikalavimu skolininkui BUAB ,,Eudanas“ (CPK 185 str.). Tokią teismų praktiką nagrinėjamu klausimu formuoja taip pat ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje AB bankas ,,NORD/LB Lietuva“ vs. R.K., byla Nr. 3K-3-428/2006).
Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs visas šiai bylai svarbias aplinkybes teisingai atmetė atsakovo, o taip pat trečiojo asmens UAB ,,Eudanas“, nurodytus motyvus ir pagrįstai visiškai patenkino ieškinį bei ieškovui iš atsakovo priteisė 279 957,16 Lt skolą, žyminį mokestį bei 5 procentų dydžio procesines palūkanas (CK 6.81 str., 6.37 str. 2 d.). Dėl šių palūkanų priteisimo teismas teisingai išaiškino bei pritaikė CK 6.37 straipsnio antrosios dalies nuostatas, teisingai rėmėsi teismų praktika ir pagrįstai nurodė, jog minimos palūkanos yra asmeninės skolininko civilinės atsakomybės priemonė už prievolės nevykdymą geruoju ir kreditoriaus interesų pažeidimą (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 10 d. sprendimas civilinėje byloje AB bankas „Hansabankas“ vs. R.P.B., byla Nr. 2A-248/2009).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo J. Č. apeliacinį skundą, daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti panaikintas skunde nurodytais motyvais, taip pat CPK 320 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl šis skundas atmetamas, o teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Teisėjų kolegija, atmesdama nurodytą apeliacinį skundą priteisia valstybei iš apelianto atsakovo J. Č. 2, 90 Lt išlaidų, kurias turėjo apeliacinės instancijos teismas dėl procesinių dokumentų įteikimo (b. l. 185) (CPK 93, 88 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo J. Č. valstybei 2, 90 Lt (du litai 90 ct) išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti.