Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algirdo Gapučio ir Donato Jatužio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. B. gynėjo advokato I. Ruželės apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021-06-16 nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį ir paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, I. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Priteista iš I. B. 1000 eurų A. B. jo neturtinei žalai atlyginti.

Priteista iš I. B. A. B. penkių procentų dydžio metinės palūkanos nuo 1000 eurų, kuriuos skaičiuojamos nuo teismo nutarties perduoti baudžiamąją bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, t. y. nuo 2020 m. spalio 14 d. iki teismo sprendimo dėl neturtinės žalos visiško įvykdymo.

Priteista iš I. B. 264,06 eurų valstybei už nukentėjusiajam A. B. suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. I. B. nuteistas už tai, kad jis 2017-07-12, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, naudodamasis kompiuterine įranga, kurios IP adresas (duomenys neskelbtini), UAB „IPF Digital Lietuva“ internetiniame tinklapyje www.credit24.lt A. B. vardu pateikė paraišką kredito bendrovei UAB „IPF Digital Lietuva“ 1500 eurų kreditui gauti, paraiškoje nurodė telefono numerį (duomenys neskelbtini), adresą (duomenys neskelbtini), Luminor Bank As banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-07-13 telefoninio pokalbio metu save identifikavo kaip A. B., su UAB „IPF Digital Lietuva“ A. B. vardu sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nurodė kreditą pervesti į Luminor Bank As banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „IPF Digital Lietuva“ atlikus 1293,00 eurų refinansavimą UAB „General Financing“ įmonei už ankstesnius A. B. įsipareigojimus ir pervedus 207 eurus į jo nurodytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor Bank As, priklausančią P. B., gim. (duomenys neskelbtini), jis 200 eurų pervedė į J. B. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“ banke, 2017-07-31 UAB „General Financing“ grąžinus refinansavimo permoką 264,86 eurus ir pervedus į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor Bank As, priklausančią P. B., gim. (duomenys neskelbtini), 2017-07-31 jis 235 eurus pervedė į J. B. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“ banke, taip jis apgaulės būdu savo naudai įgijo svetimą turtą.

Dėl teismo šališkumo

3. Skunde nurodoma, kad baudžiamąją bylą nagrinėjęs teismas buvo šališkas.

3.1. Kaltinamajam atsakius į teisėjo klausimą, kad kaltinimas nėra aiškus ir suprantamas, trukdantis tinkamai realizuoti teisę į gynybą, teismas perklausė ar kaltinamasis girdėjo pagarsintą kaltinimą. I. B. atsakius, kad girdėjo, teismas tęsė posėdį, nekreipdamas dėmesio į replikas dėl kaltinimo neaiškumo.

3.2. Teismas nepagrįstai ignoravo gynėjo prašymą. 2021-06-01 teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo klausomas garso įrašas, kuriame užfiksuotas kredito įstaigos darbuotojos ir I. B. pokalbis. Šio garso įrašo 3,58 sekundėje yra girdima pašalinio asmens frazė „sakyk pas mane“. Gynėjas teismo paprašė atlikti papildomus tyrimo veiksmus siekiant nustatyti ar tai ne A. B. balsas. Teismas atmetė prašymą motyvuodamas tuo, kad nukentėjusysis neigė dalyvavęs aptariamame pokalbyje, tokiu būdu iš anksto išreiškė vienos proceso šalies palaikymą, t. y. nukentėjusiojo parodymus laikė kaip teisingus, nors byloje buvo ir kitų tokiems teiginiams prieštaraujančių duomenų.

3.3. 2021-06-01 teisminio bylos nagrinėjimo metu teismas I. B. neleido pasinaudoti užrašais ir pareikalavo iš atminties teikti paaiškinimus. BPK nereglamentuoja parodymų davimo žodžiu teisme formos, juolab kaltinamajam, kurio teisės dėl parodymų davimo yra labiau laisvos nei kitų proceso dalyvių, todėl yra leistina kaltinamajam parodymus duoti perskaitant pasiruoštą tekstą. Tokios praktikos laikosi ir aukštesni teismai (byla Nr. 2K-11/2010). Teismas neleisdamas kaltinamajam skaityti parodymų dėl pareikšto kaltinimo, nepagrįstai suvaržė jo teises ir tuo buvo pastarajam šališkas.

3.4. Teismas nutraukė baigiamąją advokato kalbą, motyvuodamas karantinui keliamais reikalavimais posėdžiauti ne ilgiau nei valandą ir vėdinti patalpas

. Teismas galėjo daryti pertrauką iki baigiamosios kalbos pradžios, jei matė, kad yra artėjama prie patalpų vėdinimo meto. Atkreipiamas dėmesys, kad iki gynėjo kalbos sakymo, t. y. nuo 9.30 val. iki 12 val., teismas karantino keliamų reikalavimų nepaistė ir jokių pertraukų nedarė. Toks formalus karantino reikalavimų taikymas tik vienos proceso šalies atžvilgiu kelia pagrįstų abejonių dėl teismo nešališkumo.

Dėl kaltinamojo akto trūkumų

4. I.B. pateiktame kaltinime yra nurodyta, kad jis galimai apgaulės būdu paėmė A. B. vardu 1500 eurų paskolą, tačiau didžioji šios paimtos paskolos dalis (1293 eur.) buvo panaudota paties nukentėjusiojo A. B. ankstesniems bankiniams įsipareigojimams dengti. Svarbu, kad I. B. refinansuotos pinigų sumos kontekste niekaip nėra kaltinamas. Be to, į P. B. sąskaitą bankui pervedus 207 eurų, pastarasis pervedė tik 200 eurų į J. B. sąskaitą, o antru kartu iš gautų 264,86 eurų, pervedė tik 235 eurus. (P. B. sąskaitoje liko 36,86 eurai banko pervestų pinigų). Iš nurodytų kaltinime faktinių aplinkybių yra neaišku, kiek konkrečiai pinigų apgaulės būdu savo naudai yra įgijęs I. B.. Neteisėtai pasisavinto svetimo turto mastas turtinių nusikaltimų baudžiamuosiuose tyrimuose yra viena iš svarbiausių aplinkybių, nes yra kvalifikaciją lemiantis veiksnys. Pažymėtina ir tai, kad neaiškumas dėl savo naudai įgyto turto dydžio trukdo tinkamai realizuoti savo teisę į gynybą, nes yra neaiškios nusikalstama veika padarytų padarinių apimtys.

5. Kaltinimas neaiškus dar ir tuo, kad nėra atskleistas pinigų pasisavinimo būdas, t. y. kaip I. B. iš svetimos, P. B. priklausančios sąskaitos galėjo padaryti pavedimus į J. B. sąskaitą ir kaip savo naudai įgijo pinigus iš P. B. ir J. B. sąskaitų ir kaip A. B. naudai refinansuota 1293 eurų suma priskirtina kaip pasisavinta I. B..

6. Esant nurodytoms aplinkybėms, kaltinimas I. B. dėl esminių aplinkybių yra neaiškus, trukdantis tinkamai realizuoti teisę į gynybą, pirmos instancijos teisme nebuvo pasinaudota teise pašalinti trūkumus ar neaiškumus, todėl nesant galimybių šių trūkumų pašalinti apeliacinės instancijos teisme, nuosprendis naikintinas ir byla perduotina prokurorui.

Dėl kaltės pagal BK 182 straipsnio l dalies

7. Teismas pripažino I. B. kaltu dėl sukčiavimo, kredito įstaigai nuotoliniu būdu prisistačiusiam kito asmens duomenimis, ir taip gaunant savo naudai pinigines lėšas. Byloje nėra ginčo, kad paraišką dėl kredito gavimo pateikė I. B., taip pat nėra ginčo dėl to, kad I. B., prisistatęs nukentėjusiojo A. B. vardu, bendravo su kredito įstaigos darbuotoja kredito gavimo klausimais, tačiau yra ginčas, ar šiuos veiksmus I. B. atliko be nukentėjusiojo A. B. sutikimo – ši aplinkybė dekriminalizuotų I. B. veiką. Šiuo klausimu byloje esantys duomenys prieštaringi. Nukentėjusysis parodė, kad 2017-07-13 kredito gavimo procese jis nedalyvavo ir nieko apie tai nežino. Tačiau kita bylos medžiaga rodo, kad A. B. žinojo ir netgi pats inicijavo kredito gavimą savo naudai, tačiau dėl informacinių technologijų neišmanymo, naudojosi nuteistojo pagalba. Teismas nepagrįstai nukentėjusiojo parodymus laikė teisingais, o jiems prieštaraujančius duomenis vertino kritiškai, todėl dėl įrodymų vertinimo padarė klaidingas išvadas.

8. Skunde pažymima, kad nukentėjusiojo parodymai viso proceso eigoje nėra nuoseklūs, elgesys yra keliantis abejonių ar jis sugeba adekvačiai vertinti situaciją, prisiminti ir teisingai atpasakoti įvykio aplinkybes. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad nukentėjusiojo parodymai yra vienintelis įrodymų šaltinis, kurio pagrindu yra įrodinėjama I. B. kaltė, todėl kyla akivaizdi abejonė, ar tokios duomenų kokybės ir kiekio pakanka kaltei pagrįsti. Teismas matydamas įrodymų šaltinio nepakankamumą kaltei pagrįsti, dėjo pastangas A. B. parodymams „pastiprinti“, teigdamas, kad liudytoja R. B. nežinojo apie jokius 2017-07-13 sandorius tarp A. B. ir I. B., todėl padarė abejotinas išvadas, kad tokių susitarimų tarp šalių ir nebuvo. Svarbu pažymėti, kad liudytoja R. B. teisme nurodė, kad tėvas piktnaudžiauja alkoholiu, su tėvu matosi retai, apie asmeninius reikalus tėvas daug nesipasakodavo. Tai, kad R. B. nežinojo kredito paėmimo aplinkybių, nereiškia, kad tokių aplinkybių, kurias nurodė I. B., nebuvo.

9. Teismas klaidingai nuosprendyje nurodė nustatytas faktines aplinkybes:

- motyvuojamoje nuosprendžio dalyje teigiama, kad A. B. nurodė, kad „...po santuokos nutraukimo su jo dukra R. B., jokių santykių su buvusiu žentu I. B. nepalaikė...“, tačiau santuoka nutraukta 2014-09-24, tuo tarpu net pats nukentėjusysis teigė, kad 2016 m. bendravo su I. B.;

- taip pat teismas klaidingai nurodė, kad aukščiau minėtas aplinkybes patvirtino liudytoja R. B.: „jos teigimu, I. B. pas jos tėvus nesilankė“, tačiau tokių duomenų liudytoja nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nenurodė. Tuo tarpu nuteistojo I. B. paaiškinimus pagrindė kiti byloje surinkti įrodymai (liudytojos J. B. parodymai, garso įrašas, kurie teismo objektyviai nebuvo nuginčyti). Taikant principą, kad visos abejonės traktuojamos kaltininko naudai, laikytina, kad byloje nesurinkta pakankamai duomenų, įrodančių I. B. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio l dalyje, padarymo.

Dėl civilinio ieškinio

10. Byloje dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiojo A. B. vardu civilinį ieškinį parengė, pasirašė ir teismui iki įrodymų teisme tyrimo pradžios pateikė advokato Anatolij Šichovcov padėjėja Aušra Levinienė, kuri nebuvo tinkamai įgaliota atstovauti nukentėjusįjį. VGTPT sprendimu nukentėjusįjį pavesta atstovauti advokatui A. Šichovcov (4t., 135 b. l.), pastarasis jokių rašytinių leidimų, pavedimų ar kt. įgalinimų padėjėjai nesuteikė, advokato orderyje atstovaujant padėjėjai nepasirašė, nukentėjusysis raštu nesutiko, kad būtų atstovaujamas advokato padėjėjo. Reaguodamas į gynėjo pastabas, teismas bylos nagrinėjimą atidėjo, o vėlesniuose posėdžiuose nukentėjusįjį atstovavo advokatas, todėl laikytina, kad advokato padėjėjo parengtas ir pasirašytas civilinis ieškinys atliktas be įgalinimų ir neatitinka šiam procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų (laikytinas nepasirašytu). Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, laikytina, kad ieškinys iki įrodymų tyrimo pradžios teisme nepaduotas, todėl nenagrinėtinas, paliekant teisę nukentėjusiajam pažeistas teises ginti civilinio proceso tvarka.

11. Nukentėjusiajam priteista 1000 eurų neturtinė žala yra nepagrįstai didelė. Civilinis ieškovas turi pareigą įrodyti kokie neigiami sveikatai ar kt. padariniai yra atsiradę dėl prieš jį padarytos nusikalstamos veikos. A. B. neįrodė neturtinio pobūdžio reikalavimo, o teismas nuosprendyje vadovavosi formaliomis, šabloninėmis frazėmis, kad nukentėjusysis patyrė dvasinius išgyvenimus, stresą ir baimę. Laikytina, kad neturtinės žalos priteisimo klausimas išspręstas neteisingai.

12. Nukentėjusysis apie tariamą prieš jį padarytą nusikalstamą veiką ilgą laiką nieko nežinojo, nedalyvavo net civiliniame procese dėl kredito priteisimo, apie nagrinėjamą įvykį teigia sužinojęs tik vykdymo procese iš antstolio, po ko iš karto inicijavo baudžiamąjį procesą, todėl objektyviai laikytina, kad neigiamų išgyvenimų nebuvo arba jie buvo trumpalaikiai, o pažeistos vertybės yra turtinio pobūdžio ir lengvai atkuriamos, todėl neturtinė žala šioje individualioje situacijoje nepriteistina arba ženkliai mažintina. Teismų praktikoje turtinio pobūdžio išnagrinėtose bylose priteisiama ženkliai mažesnės neturtinės žalos sumos, pavyzdžiui byloje Nr. 1A-331-634/2021 dėl nusikaltimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį priteista 200 eurų; analogiškoje kitoje byloje Nr. 1 A-129-744/2021 taip pat priteista 200 eurų.

13. Pažymima, kad baudžiamosiose byloje 5 procentų metinės palūkanos priteisiamos nuo teismo sprendimo (nuosprendžio) įsiteisėjimo momento, o ne nuo bylos atidavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje (tokią teismų praktiką teismas net pats nurodė nuosprendyje 2K-352- 976/2018), todėl teismo sprendimas šioje dalyje taip pat keistinas.

15. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas advokatas I. R. prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė skundą prašė atmesti.

Motyvuojamoji dalis

II. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

16. Nuteistojo I. B. gynėjo advokato I. R. apeliacinis skundas tenkintinas.

17. Apeliaciniame skunde keliamas nuteistojo kaltės įrodymų pakankamumo klausimas, teigiama, kad I. B. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nuteistas nepagrįstai, nesant jo kaltę grindžiančių patikimų įrodymų visumos.

18. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, bylos medžiagą bei skundžiamame nuosprendyje išdėstytas apylinkės teismo išvadas, konstatuoja, kad I. B. kaltu dėl minėtos nusikalstamos veikos buvo pripažintas nepagrįstai, kadangi byloje esantys įrodymai nėra pakankami apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.

19. Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Pažymėtina, kad kaltumas baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojamas, bet turi būti įrodytas (BPK 44 straipsnio 6 dalis). Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia nuteisti asmenį, nesant pakankamai neabejotinų jo kaltės dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo įrodymų byloje. Pareiga įrodinėti byloje tenka valstybės institucijoms ir pareigūnams. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras ir teismas privalo siekti, kad būtų išsiaiškintos visos reikšmingos aplinkybės byloje. Jeigu pareigą įrodinėti turintys valstybės pareigūnai ir institucijos nesurenka neabejotinų kaltinamojo kaltės įrodymų, byloje surinkti duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, yra abejotini, neišsamūs, neleidžia daryti patikimų išvadų dėl svarbių bylos aplinkybių, kaltinamojo kaltumo, kaltinamasis teismo proceso metu turi būti išteisintas.

20. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas I. B. kaltę grindė nukentėjusiojo parodymais, kad jis I. B. neprašė sudaryti jokios paskolos, po santuokos nutraukimo su jo dukra R. B., jokių santykių su buvusiu žentu nepalaikė; liudytojos R. B. parodymais, kad I. B. su žmona pas jos tėvus nesilankė, apie sudarytą paskolą A. B. vardu sužinojo tik iš antstolės gautų dokumentų; UAB „IPF Digital Lietuva“ raštais, paraiška kreditui gauti, kuri buvo sudaryta A. B. vardu, nurodant nuteistojo I. B. kontaktinius duomenis bei jo sūnaus, su kuriuo gyvena kartu, sąskaitos numerį; kredito bendrovės pateiktu garso įrašu, kuriame I. B. kalbėjo dėl kredito suteikimo bei buvusios paskolos refinansavimo, kita rašytine bylos medžiaga, iš kurios matyti, kad iš kredito bendrovės pinigai buvo nusiųsti į kaltinamojo sūnaus P. B. sąskaitą, po ko persiųsti į I. B. dabartinės žmonos J. B. – B. sąskaitą. Teismas kritiškai vertino kaltinamojo sutuoktinės J. B. – B. parodymus apie tai, jog ji girdėjo kaip A. B. prašė jo vardu paimti paskolą bei po to du kartus su I. B. vežė pinigus A. B., nes tokių jos parodymų nepatvirtino nei nukentėjusysis A. B., kuris nurodė nepažįstantis I. B. dabartinės sutuoktinės, nei nukentėjusiojo dukra R. B., kuri nurodė, jog jai tėvai nėra sakę apie I. B. ir jo dabartinės sutuoktinės lankymąsi jų namuose. Minėtų įrodymų visuma pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad I. B., prisistatydamas kredito bendrovei kaip A. B., naudojo apgaulę svetimam turtui įgyti, vėliau nurodė savo sūnaus sąskaitą, kad galėtų gautais pinigais disponuoti.

21. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, aptartų įrodymų visuma nepaneigia I. B. pateiktų A. B. vardu paskolos ėmimo aplinkybių. I. B. teigė, kad 2017 m., kai jis buvo Rokiškyje, paskambino A. B. ir paprašė pagalbos. Nuvažiavus pas jį į namus, jis paprašė jo vardu paimti nuotoliniu būdu greitąjį kreditą. Internetinėje svetainėje savo turėtu mobilaus ryšio telefonu užpildė paraišką kreditui gauti pagal padiktuotus A. B. anketinius duomenis. A. B. buvo neblaivus, todėl pildydamas paraišką nurodė savo telefono numerį. A. B. paprašė nurodyti ne jo (A. B.) asmeninę banko sąskaitą, kur turėtų būti pervesta paskola, o kieno nors kito. Savo sąskaitos negalėjo nurodyti, nes už skolas buvo areštuota, todėl nutarė nurodyti sūnaus P. B. sąskaitą. P. B. telefonu padiktavo sąskaitos numerį, kurį ir užrašė paraiškoje. Paraiškoje nurodė, kad pageidauja gauti apie 1000 eurų paskolą, tiksliai neatsimena, nes A. B. prašė kiek galima daugiau. Po 15 minučių paraiškoje nurodytu telefono numeriu paskambino kredito įstaigos darbuotoja, kuriai prisistatė kaip A. B. ir kalbėjo jo vardu, nes pats A. B. buvo neblaivus. A. B. stovėjo šalia, viską girdėjo ir kai kuriais klausimais pats sakė ką daryti, kai apsispręsti prašė darbuotoja, siūlydama įvairius galimus kredito ėmimo variantus. Telefoninio pokalbio su kredito įstaigos darbuotoja metu darė dideles pauzes, nes tarėsi ką daryti su šalia buvusiu A. B., uždengdamas mikrofoną telefone. Darbuotojai paklausus ar neturi ankstesnės paskolos sutarties, nepagalvojęs spontaniškai atsakė, kad neturi, nes išvykęs pas vaikus. Konsultantei pasakius dar kelis sakinius, telefoninio pokalbio įrašo fone girdisi šalia jo stovėjusio A. B. balsas: „sakyk pas mane“, matomai tuo metu blogai uždengė telefono ragelį delnu. Šito momento telefoninio pokalbio apžiūros protokole nėra užfiksuota. Darbuotojai prašant kontaktinio adreso, nurodė savo tuo metu naudotą elektroninio pašto adresą, nes A. B. tokio neturėjo, manė, kad paprastu paštu taip pat neverta A. B. siųsti kokių nors finansinių dokumentų, nes pastarasis neturi įsirengęs pašto dėžutės, be to, kartais papiktnaudžiauja alkoholiu, todėl gali praleisti kokius nors svarbius pranešimus. Apie kontaktinio adreso nurodymą A. B. informavo. Kredito įstaigos darbuotojai patvirtinus, kad bus suteikta paskola apie 207 eurų bei padengta ankstesnė skola, su tuo A. B. sutiko ir tai buvo įforminta konsultantės. Sekančią dieną sūnus P. B. pranešė, kad yra gavęs 207 eurų įplauką į savo banko sąskaitą. Kadangi jo sugyventinė J. B. turėjo grynųjų, o A. B. nebuvo galimybės padaryti pavedimą, nutarė iš P. B. sąskaitos pervesti gautus pinigus į J. B. sąskaitą, o J. B. davė turėtus grynuosius pinigus, kuriuos nuvežė ir atidavė A. B.. Pats asmeniškai A. B. padavė pinigus, kai A. B. iš namų išėjo į kiemą. Praėjus apie pusei mėnesio kredito įstaiga, perskaičiavusi palūkanas ne pagal sudarytą grafiką gražinus įsipareigojimą, dar kartą pervedė į P. B. banko sąskaitą - 264,86 eurus, o šis gautus pinigus vėl pervedė J. B.. Jis (I. B.) su J. B. vėl nuvyko pas A. B. ir J. B. turimais grynaisiais pinigais 265 eurus (centų nebeskaičiavo) atidavė A. B., kai šis buvo savo namo kieme.

22. Tikrindamas nuteistojo parodymus, apeliacinės instancijos teismas perklausė byloje esantį garso įrašą, kuriame užfiksuotas kredito įmonės atstovės pokalbis su nuteistuoju. Teismas pastebėjo, kad iš tikrųjų atkarpoje nuo 3 min. 54 sek. iki 3 min. 59 sek., kredito įstaigos darbuotojai sakant frazę „...jeigu tarkime tą vieną dengtume...“, fone girdisi pašalinis vyriškas balsas, kurio ištarta frazė skamba panašiai į „...sakyk pas mane...“. Siekdama pašalinti byloje esančias abejones, teisėjų kolegija 2021 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi paskyrė fonoskopinį garso įrašo tyrimą. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertai 2021 m. rugpjūčio 30 d. ekspertizės akto Nr. 11-1983(21) išvadoje patvirtino, jog garso įrašo 2017-07-12 21_42 mp³, esančio tyrimui pateiktoje kompaktinėje plokštelėje „Verbatim“, fragmente nuo 3 min. 54 sek. iki 3 min. 59 sek., moteriai sakant frazę „...jeigu tarkime tą vieną dengtume...“, girdisi vyro pasakyti keli nesuprantami žodžiai. Ir nors vyro pasakytus žodžius „išgryninti“, išvalyti ekspertams nepavyko, liko nepaneigti I. B. teiginiai, kad garso įraše užfiksuoti žodžiai buvo pasakyti A. B..

23. I. B. papasakotas paskolos A. B. vardu ėmimo aplinkybes patvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Iš 2019-01-28 UAB „IPF Digital Lietuva“ rašto matyti, kad 2017-07-12 A. B. vardu buvo suteikta paskola 1500 eurų sumai, 48 mėnesių terminui, paskolos Nr. 2610633. Būtent šia paskola buvo atliktas refinansavimas, t. y. 1293 eurai pervesta UAB „ General Financing“ įmonei dengti kliento ankstesnį įsipareigojimą ir 207 eurai pervesti į kliento sąskaitą. Sutartis – mokėjimo planas po paskolos sudarymo išsiųstas el. paštu gorexxx@inbox.lt. Kai minėtas asmuo pradėjo vėluoti mokėti įmokas, su juo bandyta susisiekti telefonu numeriu (duomenys neskelbtini) bei minėtu el. paštu. Paraiškoje buvo pateikti duomenys: IP adresas (duomenys neskelbtini), mob. tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Registracijos adresas: (duomenys neskelbtini). sav. www.credit24.lt internetinio puslapio IP adresas tuo metu buvo (duomenys neskelbtini). (tomas 1, b. l. 140). Iš 2019-01-22 AB Luminor banko pateikto banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad 2017-07-13 iš UAB „IFP Digital Lietuva” į P. B. banko sąskaitą pervesta 207 eurai; 2017-07-13 iš P. B. banko sąskaitos 200 eurų pervesta į J. B. AB Swedbank banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 2017-07-31 į P. B. banko sąskaitą UAB General Finansing“ pervesta 264, 86 eurai, nurodant „permokos grąžinimas pagal prašymą A. B., atskaičiuotos permokos grąžinimo sąnaudos“; 2017-07-31 iš P. B. banko sąskaitos 235 eurai pervesta į J. B. AB Swedbank banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (tomas 1, b. l. 178-180). Iš minėto rašto matyti, kad P. B. J. B. į jos banko sąskaitą pervedė kiek mažesnes sumas, nei gavo iš kredito įmonės, tačiau kaip paaiškino I. B., jis leido sūnui šiek tiek pinigų pasilikti. Tiek pirmąją pervestą kredito įmonės sumą – 207 eurus, tiek antrąją pervestą sumą kaip permoką – 264, 86 eurus I. B. teigė nuvežęs A. B. ir atidavęs. Pinigų grąžinimo aplinkybę patvirtino kartu važiavusi J. B. – B.

24. Iš aptartų įrodymų matyti, kad nėra ginčo dėl to, kad I. B. paėmė paskolą A. B. vardu, t. y. užpildė paraišką paskolai gauti, kurioje pateikė savo telefono numerį, el. pašto adresą, sūnaus P. B. banko sąskaitos numerį paskolai pervesti. Tačiau liko nepaneigta I. B. nurodyta aplinkybė, kad jis minėtus veiksmus atliko paprašytas buvusio uošvio ir jam esant šalia bei tariantis su juo dėl paskolos sąlygų. Taigi, vieninteliai I. B. kaltės įrodymai lieka nukentėjusiojo A. B. parodymai, kad jis I. B. neprašė jo vardu paimti paskolos, su I. B. nebendrauja nuo to laiko kai šis išsiskyrė su dukra R. B., dabartinės jo žmonos J. B. – B. nepažįsta, I. B. ir jo dabartinė žmona pas jį atvažiavę niekada nebuvo ir jokių pinigų jam neperdavė.

25. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su nukentėjusiojo parodymais bei teisiamojo posėdžio metu darytais garso - vaizdo įrašais, nelaiko A. B. parodymus patikimais, juolab kad jų nepatvirtina jokie kiti byloje esantys objektyvūs įrodymai. Tai, kad nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu nesupranta bylos esmės, konstatavo ir pirmosios instancijos teismas 2021-04-23 nutartyje, kuria nutarta kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatorius, kad šie nukentėjusiajam A. B. parinktų įgaliotą atstovą. Nukentėjusiojo parodymai nebuvo nuoseklūs galimai dėl garbaus amžiaus bei sveikatos būklės, jis painiojosi dėl esminių aplinkybių, negalėjo atsiminti elementarių dalykų. Teigė, kad iš viso turėjo tik dvi paskolas: vieną 2016 metais ėmė I. B. kai šis norėjo pirkti traktoriuką, o antra paskola paimta jam nežinant 2017 metais, apie kurią sužinojo gavęs teismo įsakymą. Tačiau iš I. B. 2017-07-13 telefoninio pokalbio su kredito įstaigos darbuotoja matyti, kad tuo metu buvo nepadengta ne viena, o dvi - 118 ir 1293 eurų paskolos. Taigi, 118 eurų paskolos nukentėjusysis net neatsiminė, o dėl 1293 eurų paskolos teigė, jog tai 2016 metų I. B. prašymu imta ir neatlyginta paskola. Nukentėjusysis nebuvo nuoseklus dėl pirmosios paskolos dydžio: 2018-11-27 apklausos metu teigė, jog I. B. prašymu buvo paėmęs 1600 eurų paskolą (1 t., b. l. 67-68), 2019-06-06 apklausos metu teigė, jog buvo paėmęs gerokai virš 2000 eurų paskolą (1 t., b. l. 77-78), o teisiamojo posėdžio metu tvirtino, kad I. B. pagal 2016 m. paskolos sutartį gavo apie 3000 eurų. Teisiamojo posėdžio metu teigė, kad nei karto nematė P. B., kuris yra jo anūkas ir dukters R. B. sūnus. Nukentėjusysis A. B. tvirtino, kad I. B. su dabartine žmona nebuvo atvažiavęs, jo žodžius patvirtino ir R. B., nurodydama, kad bendrauja telefonu su mama, kuri tikrai būtų pasakiusi, jei I. B. būtų atvažiavęs su žmona. Tačiau šiais A. B. ir R. B. parodymais negali būti kategoriškai paneigti I. B. bei J. B. – B. parodymai, nes, kaip jie abu teigė, J. B. – B. tiek paskolos sutarties sudarymą, tiek pinigų grąžinimą stebėjo sėdėdama automobilyje, iš jo išlipusi nebuvo, taigi A. B. galėjo jos ir nematyti.

26. Liudytojos R. B. teigimu jos tėvas piktnaudžiauja alkoholiu, turi problemų dėl atminties. Aptartomis aplinkybėmis darytina išvada, kad A. B. parodymai negali būti laikomi patikimais, be to jų nepatvirtina kiti byloje surinkti įrodymai.

27. Kaip žinia, sukčiavimas yra tyčinis savanaudiškas nusikaltimas, siekiant užvaldyti nukentėjusiojo turtą, todėl apeliacinės instancijos teismo abejones I. B. kalte sustiprina aplinkybė, kad I. B. didžiąja dalimi kredito įmonės suteiktos paskolos sutiko refinansuoti ankstesnę A. B. paskolą, t. y. iš suteiktos 1500 eurų paskolos I. B. nurodė refinansuoti ankstesnį A. B.1293 eurų įsipareigojimą UAB „ General Financing“ įmonei, dėl ko tik 207 eurai buvo pervesti į P. B. sąskaitą. Ši aplinkybė kartu su I. B. ir J. B. parodymais bei kredito įmonės pateiktu garso įrašu, kuriame girdėti dar vieno vyro balsas, verčia abejoti pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl I. B. kaltės.

28. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė nusikalstamą veiką. Abejonių dėl I. B. kaltės pašalinti nėra galimybių, todėl apeliacinis skundas tenkinamas ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, skundžiamas nuosprendis naikinamas ir priimamas išteisinamasis nuosprendis, o civilinis ieškinys, vadovaujantis BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, paliekamas nenagrinėtu.

29. Apeliaciniame skunde keliami klausimai dėl kaltinamojo akto trūkumo bei teismo šališkumo. Argumentai dėl kaltinamojo akto trūkumo siejami su nenurodyta I. B. pasisavinta pinigų suma bei nusikaltimo padarymo būdu, o argumentai dėl šališko teismo siejami su teismo tendencingai vedamu procesu, nes atsisakė tenkinti prašymą skirti fonoskopinę ekspertizę garso įrašui, darytam paskolos paėmimo metu, paskelbė pertrauką gynėjo kalbos metu, neleido kaltinamajam skaityti ant popieriaus lapo pasirašytą kalbą ir kt. Apeliacinės instancijos teismas tenkino nuteistojo gynėjo advokato I. Ruželės prašymą atlikti garso įrašo fonoskopinę ekspertizę ir gautą ekspertų išvadą vertino kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Kiti skundo argumentai dėl kaltinamojo akto bei teismo šališkumo, priėmus išteisinamąjį nuosprendį, nebenagrinėjami.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. birželio 16 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

I. B. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nukentėjusiojo A. B. civilinį palikti nenagrinėtą.