Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Jankauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. kovo 8 d. nuosprendžio, kuriuo A. V. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta subendrinta bausmė – 1 metų laisvės atėmimas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta 1/3 dalimi ir A. V. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos įstaigoje.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos.

Civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš A. V. priteista Č. L. naudai 47,60 Eur turtinės ir 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. V. nuteistas Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. kovo 8 d. nuosprendžiu, už tai, kad 2020 m. lapkričio 19 d. apie 20.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, pro pravirą langą įlipo ir tokiu būdu įsibrovė į Č. L. priklausantį namą, adresu: (duomenys neskelbtini), ir pagrobė svetimą, nukentėjusiajam Č. L. priklausantį turtą - 3 butelius 0,7 litro talpos putojančio vyno „Muskatinis“, bendros 4,50 eurų vertės, vieną butelį 1 l talpos aliejaus, 1,30 eurų vertės bei atlenkiamą peilį, 15 eurų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam Č. L. bendrą 20,80 eurų turtinę žalą.

Be to, A. V. nuteistas už tai, kad 2020 m. lapkričio 23 d. apie 16.45 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu įrankiu, išlaužė mobilaus namelio, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), lango profilį ir išdaužęs lango stiklą, tokiu būdu įsibrovęs į M. K. priklausantį mobilaus namelio vidų, iš kurio pasikėsino pagrobti svetimą M. K. priklausantį turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi suveikė namelyje įrengta apsaugos signalizacija.

Be to, A. V. nuteistas už tai, kad 2020 m. lapkričio 23 d. apie 17.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, rankomis išėmęs lango stiklą, ir tokiu būdu įsibrovė į Č. L. priklausantį namą, adresu: (duomenys neskelbtini), iš kurio pagrobė svetimą, nukentėjusiajam Č. L. priklausantį turtą - šaldiklyje sudėtus maisto produktus - 14 pakelių sviesto „Rokiškio naminis“, bendros 23,80 eurų vertės, 2 pakuotes šaldytų viščiukų, bendros 8 eurų vertės ir 1,6 kg kiaulienos šoninės, 3 eurų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam Č. L. bendrą 34,80 eurų turtinę žalą. Veikos kvalifikuotos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį.

2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad:

1.1. byloje surinkti bei teisiamojo posėdžio metu ištirti duomenys gauti įstatymo nustatyta tvarka yra įrodymai, jie įtikinami, jų visuma patvirtina teismo nustatytas faktines aplinkybes, kaltinamojo kaltę, jų pakanka nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, abejoti jais teismas neturi pagrindo. Kaltinamojo parodymai dėl visų nusikalstamų veikų atitiko kitus byloje surinktus įrodymus, teismas jais neabejojo.

1.2. Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir gailisi, todėl tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jog kaltinamasis nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

1.3. A. V. padarė du tyčinius baigtus ir vieną tyčinį nebaigtą nusikaltimus, priskiriamus apysunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamasis teistas užsienyje, sistemingai baudžiamas administracine tvarka, daugiausia už smulkias vagystes. Teismas atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę, amžių, padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumą (veikomis padaryta žala nedidelė, kas rodo mažesnį jų pavojingumą, viena veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje), tai, kad neteistas Lietuvoje, įvertinus nurodytą charakterizuojančią medžiagą, jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, padarė išvadą, kad A. V. turi būti paskirta reali laisvės atėmimo bausmė.

1.4. Bausmės subendrintos BK 63 straipsnio 4 dalies pagrindu, parenkant dalinio sudėjimo būdą, prie griežčiausios bausmės pridedant minimalias bausmės dalis. Kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino dėl nusikalstamų veikų padarymo, skirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, sumažinta vienu trečdaliu.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą bei ištaisyti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytą klaidą dėl bausmės sumažinimo 1/3 dalimi. Nuteistasis A. V. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. V. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

6. Apeliacinėje instancijoje tikrinamas skundžiamo nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas. Nuteistasis A. V. neginčija savo kaltės ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo, tačiau apeliaciniu skundu ginčija jam paskirtą bausmę, laikydamas ją per griežta. Atsižvelgiant į tai, ir nenustačius byloje padarytų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, teisėjų kolegija pasisako tik apeliacinio skundo ribose.

7. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. V. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padarytų nusikaltimų pavojingumą ir skirdamas bausmę išsamiai motyvavo. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam A. V. paskirta bausmė yra adekvati jo padarytiems nusikaltimams ir atitinka bausmės paskirtį. Tačiau nuosprendis keičiamas, kadangi pirmosios instancijos teismas suklydo skirdamas galutinę bausmę (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

8. Tas, kas padarė nusikaltimą pagal BK 178 straipsnio 2 dalį yra baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Nusikalstama veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis).

9. Vertinant nuteistajam paskirtos bausmės rūšies ir dydžio pagrįstumą, matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į A. V. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį – padarė du tyčinius baigtus ir vieną tyčinį nebaigtą apysunkius nusikaltimus, į tai, kad veikė tiesiogine tyčia, į jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes – neteistas Lietuvoje, tačiau teistas užsienyje, sistemingai baudžiamas administracine tvarka, daugiausia už smulkias vagystes pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnį. Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į A. V. asmenybę, amžių, į tai, kad nusikalstamomis veikomis buvo padaryta nedidelė žala, kas rodo mažesnį jų pavojingumą bei į tai, kad viena veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

10. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad A. V. iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo teistas Vokietijoje 5 kartus už analogiško pobūdžio nusikaltimus - vagystes. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus, matyti, jog A. V. net 25 kartus baustas administracine tvarka už įvairių administracinių nusižengimų padarymą, tarp kurių daugiausia už administracinius nusižengimus, susijusius su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais. Informacijos apie paskirtų piniginių baudų sumokėjimą nėra. Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad A. V. skiriamos piniginės baudos jokio teigiamo poveikio nedaro, nesulaiko jo nuo nusikalstamų veikų darymo bei nepaveikia jo, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

11. Nusikalstamas veikas nuteistasis padarė iš savanaudiškų paskatų, siekdamas pasipelnyti. Nors BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta ne tik laisvės atėmimo bausmė, bet ir alternatyvios švelnesnės bausmės rūšys, tačiau esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė A. V. laisvės atėmimo bausmę.

12. Atsižvelgiant į ankstesnius A. V. teistumus užsienyje, į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padaryti trys apysunkiai nusikaltimai), kaltės formą ir rūšį (veikė tiesiogine tyčia), padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją (du nusikaltimai baigti, vienas nebaigtas dėl nuo nuteistojo valios nepriklausančių aplinkybių), padarytą žalą, kuri iki šiol nėra atlyginta, bei A. V. asmenybę, darytina išvada, kad nėra jokio pagrindo nuteistajam skirti švelnesnes už laisvės atėmimą bausmes (baudą, areštą ar laisvės apribojimą). Akivaizdu, kad tokios bausmės jam būtų per švelnios, neužtikrintų teisingumo principo įgyvendinimo ir nebūtų pasiekti bausmės tikslai.

13. Nuteistasis A. V. turi būti nubaustas ir sulaikytas nuo sistemingų nusikalstamų veikų darymo. Jokių išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiu ar jo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima švelninti A. V. teisinę padėtį, šioje byloje nenustatyta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad nuteistasis A. V. teigiamų išvadų dėl savo poelgio nepadarė ir toliau daro nusikalstamas veikas, teisėjų kolegija sprendžia, jog bausmės tikslai negali būti pasiekti paskyrus jam švelnesnės rūšies bausmę.

14. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam A. V. skyrė laisvės atėmimo bausmę. Bausmės dydis nustatytas žymiai mažesnis nei straipsnių sankcijose nurodytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Bausmės bendrintos BK 63 straipsnio 4 dalies pagrindu, parenkant dalinio sudėjimo būdą, prie griežčiausios bausmės (6 mėnesių) pridedant minimalias bausmės dalis (3 mėnesius). Be to, ši subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, dar buvo sumažinta 1/3 dalimi. Įvertinus apelianto asmenybę, padarytų veikų pobūdį, pavojingumą, konstatuotina, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirtoji bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nelaikytina neteisinga. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirta bausmė nėra per griežta, atitinka protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus.

15. Tačiau kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskyrė galutinę bausmę. Teismas A. V. paskirtą subendrintą 1 metų laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažino vienu trečdaliu, bet paskyrė 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, nors sumažinus vienu trečdaliu 1 metų laisvės atėmimo bausmę, turi būti skiriama 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Ši pirmosios instancijos teismo padaryta klaida ištaisytina (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

16. Nagrinėjant bylą buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2021 m. gegužės 3 d. pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurioje nurodoma, kad teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nuteistajam A. V. susidarė 111,06 Eur išlaidų suma, kurią prašoma priteisti iš nuteistojo valstybės naudai.

17. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

18. Nuteistajam A. V. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas – advokatė S. S., kuri nuteistąjį gynė nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Kaip matyti iš bylos duomenų, A. V. yra nedirbantis, suimtas, nuteistas realia laisvės atėmimo bausme, galimybė įsidarbinti ar gauti kitokias pajamas laisvės atėmimo bausmės metu yra labai ribota, jis turi atlyginti priteistą civilinį ieškinį, duomenų apie tai, kad nuteistasis turėtų pajamų, nekilnojamojo turto ar kito registruotino turto, byloje nėra. Atsižvelgiant į nuteistojo turtinę padėtį, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo A. V. neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo A. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. kovo 8 d. nuosprendį dalyje dėl galutinės bausmės paskyrimo pakeisti:

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, A. V. paskirtą 1 metų laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 8 mėnesius laisvės atėmimo.

Kitą Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. kovo 8 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Neišieškoti iš nuteistojo A. V. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.