Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Baud˛iamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Tomo Šeškausko, Valerijaus Ciuciulkos ir pranešejo Vytauto Piesliako,

teismo posedyje kasacine tvarka išnagrinejo baud˛iamaja byla pagal Generalinio prokuroro pavaduotojo kasacini skunda del Vilniaus apygardos teismo Baud˛iamuju bylu skyriaus teiseju kolegijos 2009 m. baland˛io 10 d. nutarties.

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkes teismo 2008 m. gruod˛io 19 d. nuosprend˛iu I. F. pagal BK 235 straipsnio 1 dali išteisintas nepadarius veikos, turincios šio nusikaltimo po˛ymiu.

Vilniaus apygardos teismo Baud˛iamuju bylu skyriaus teiseju kolegijos 2009 m. baland˛io 10 d. nutartimi Lietuvos Respublikos Generalines prokuraturos ONKT departamento prokurores apeliacinis skundas atmestas.

Teiseju kolegija, išklausiusi teisejo pranešima, prokuroro, prašiusio kasacini skunda tenkinti, išteisintojo ir jo gynejo, prašiusio kasacini atmesti, paaiškinimu,

Aprašomoji dalis

n ustate:

I. F. buvo kaltinamas tuo, kad 2006 m. rugpjucio 30 d., nuo 14 val. iki 15 val., Generalines prokuraturos patalpose, esanciose Vilniuje, Smetonos g. 4, apklausiamas liudytoju ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-2-00066-06, del (duomenys neskelbtini), budamas ispetu pagal BK 235 straipsnio 1 dali del baud˛iamosios atsakomybes u˛ melagingu parodymu davima, dave melagingus parodymus apie tai, kad 2006 m. sausio 9 d. kasos išlaidu orderyje Nr. 23 (numeracija pieštuku 300), 2006 m. kovo 3 d. kasos išlaidu orderyje Nr. 114 (numeracija pieštuku 167) ir kasos išlaidu orderyje Nr. 52 (numeracija pieštuku 261) eiluteje „gavejo parašas“ pasiraše ne jis.

Generalinio prokuroro pavaduotojas kasaciniu skundu prašo teisma panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baud˛iamuju bylu skyriaus teiseju kolegijos 2009 m. baland˛io 10 d. nutarti ir perduoti byla iš naujo nagrineti apeliacine tvarka.

Kasatorius pa˛ymi, kad pagal Lietuvos Aukšciausiojo Teismo formuojama teismu praktika tam, kad neisiteisetu neteiseti ir nepagristi pirmosios instancijos teismu nuosprend˛iai (nutartys), o teiseti ir pagristi nuosprend˛iai (nutartys) nebutu naikinami ar keiciami, apeliacines instancijos teismai turi kruopšciai patikrinti apskustu nuosprend˛iu (nutarciu) teisetuma ir pagristuma, tiksliai laikydamiesi apeliacini procesa reglamentuojanciu normu reikalavimu. Ši nuostata ipareigoja apeliacines instancijos teisma ištaisyti pirmosios instancijos teismo klaidas (jei tokiu yra). Vilniaus apygardos teismo Baud˛iamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, neatsi˛velge i prokuroro prašyma ir neatliko irodymu tyrimo, kurio metu, apklausus liudytoju apklausa atlikusi pareiguna bei apklausus I. F., taip kaip numato istatymas (teisiamajame posedyje apklausiami asmenys parodymus ir paaiškinimus duoda ˛od˛iu) vertindamas irodymus pa˛eide esmini istatyme itvirtinta principa, kad irodymai turi buti vertinami ir analizuojami kaip visuma, o ne atsietai vienas nuo kito. BPK 20 straipsnio reikalavimu nepaisymas sukliude teismui išsamiai ir nešališkai išnagrineti byla ir priimti teisinga nuosprendi ar nutarti.

Kasatorius atkreipia demesi i tai, kad kaltinamasis teisminio bylos nagrinejimo metu parodymu nedave (pagal BPK 272 straipsni tokia teise turi), o tik perskaite iš anksto parašyta paaiškinima del suformuluoto kaltinimo. Teismas, pripa˛indamas, kad I. F. parodymu nedave, atmesdamas apeliacini skunda remesi vien tik kaltinamojo rašytiniu paaiškinimu, kuri nepagristai pripa˛ino irodymu šaltiniu. BPK 272 straipsnis numato kaltinamojo apklausa, o ne iš anksto paruošto paaiškinimo perskaityma ir pateikima prijungimui prie bylos, atsisakant atsakineti i klausimus. Tuo buvo pa˛eistas ˛odinio ir tiesioginio nagrinejimo teisme principas, itvirtintas BPK 242 straipsnio 2 dalyje. Teisme gali buti perskaityti kaltinamojo pirmiau duoti parodymai tik vadovaujantis BPK 276 straipsniu.

Vilniaus apygardos teismas, nepagristai atmete prokuroro prašyma apklausti ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklaususi pareiguna, kas leistu išsiaiškinti visas aplinkybes susijusia su I. F. apklausa, kurios neva liko nepaneigtos (BPK 276 straipsnio 4 dalis). BPK 278 straipsnyje neprisaikdinamu asmenu sarašas yra baigtinis ir prokuroro jame nera. Taip pat, nera aplinkybiu del kuriu prokuroras negali buti apklausiamas liudytoju (BPK 80 straipsnis).

Kasatorius atkreipia demesi i tai, kad byloje taip pat nera jokiu duomenu, kad I. F. del fiziniu (silpnos regos) ar kitu trukumu liudytojo apklausos metu nesugebejo teisingai suvokti reikšmingu bylai aplinkybiu ir duoti del ju parodymus (BPK 79 straipsnis). Priešingai, jis kategoriškai neige savo parašus ant kasos išlaidu orderiu, o ne vertino ar abejojo. Kad bus vertinami ir tiriami jo parašai jis turejo galimybe suprasti ir atliekant kitus ikiteisminio tyrimo veiksmus (parašu lyginamajam tyrimui paemimas). Taciau ir atliekant su tuo susijusius veiksmus jis nepareiške abejoniu del parašu ant kasos išlaidu orderiu, nepasiskunde silpnu regejimu, nepraše pakartotinai juos jam parodyti ar papildomai apklausti. Priešingai, u˛imdamas (duomenys neskelbtini) atsakingas kuratoriaus pareigas, turedamas pakankama išsilavinima, kategoriškai atsakinedamas i klausimus, pateikdamas aiškius ir vienareikšmius atsakymus, kad jis jam pateiktu orderiu nepasiraše, o pasirašydamas po liudytojo apklausos protokolu, jis parašu patvirtino, kad suprato savo veiksmus ir tinkamai juos vertino bei ju sieke.

Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrind˛ia irodymais, kurie vertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklemis. Tiek pirmosios, tiek apeliacines instancijos teismai nesilaike esmines šiame straipsnyje numatytos taisykles irodymus vertinti kaip visuma, o ne atsietai vienas nuo kito, suteikiant prioriteta kaltinamojo iš anksto paruoštiems rašytiniams paaiškinimams, kurie, kasatoriaus manymu, nera irodymu šaltinis. Todel, kasatoriaus teigiu, Vilniaus apygardos teismo Baud˛iamuju bylu skyriaus teiseju kolegijos nutartis turi buti naikintina del esminiu Baud˛iamojo proceso kodekso pa˛eidimu ir byla perduotina iš naujo nagrineti apeliacine tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Generalinio prokuroro pavaduotojo kasacinis skundas netenkintinas.

Del baud˛iamojo proceso kodekso pa˛eidimu

Kasatorius teigia, kad teismai nepagristai irodymu pripa˛ino išteisintojo I. F. perskaityta rašytini pareiškima ir taip pa˛eide BPK 242 straipsnio 2 dalyje itvirtinta ˛odinio ir tiesioginio nagrinejimo teisme principa, kad teisiamajame posedyje apklausiami asmenys parodymus ir paaiškinimus duoda ˛od˛iu.

BPK 272 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad po kaltinamojo atsakymu del kaltinimo teisiamojo posed˛io pirmininkas išaiškina jam teise duoti paaiškinimus, atsakyti i klausimus ar atsisakyti tai daryti. Be to, pirmininkas paaiškina, kad kaltinamasis posedyje turi teise u˛duoti klausimus apklausiamiems asmenims ir duoti paaiškinimus del tiriamu irodymu. BPK 272 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kaltinamojo apklausa pradedama teisiamojo posed˛io pirmininko pasiulymu duoti parodymus apie kaltinima ir kaltinamajam ˛inomas bylos aplinkybes

Iš bylos med˛iagos matyti, kad pirmojo teisiamojo posed˛io, vykusio 2008 m. rugsejo 15 d., metu teisejui išaiškinus kaltinamojo teises, skyrium imant teise duoti arba neduoti parodymus apie kaltinima ir kaltinamajam ˛inomas bylos aplinkybes, I. F. pasinaudojo BPK 272 straipsnio 1 dalyje numatyta savo teise neduoti parodymu, bet kartu pa˛ymejo, kad pasilieka teise duoti parodymus iki irodymu tyrimo teisme pabaigos.

Bylos teisminio nagrinejimo metu kaltinamasis I. F. ir jo gynejas pateike prašyma skirti dokumentine ekspertize, nurodydami, kad vieninteles bylos liudytojos N. S. parodymai apie Kasos išlaidu orderiu surašymo ir ju pasirašymo aplinkybes nera objektyvus, todel butinos šiu dokumentu rankraštiniu irašu analizes. Tenkindamas prašyma, teismas paskyre ekspertize.

Teisiamojo posed˛io, vykusio 2008 m. lapkricio 27 d., metu kaltinamasis I. F., teisejui pasiulius duoti parodymus apie kaltinima ir kaltinamajam ˛inomas bylos aplinkybes, sutiko tai daryti ir perskaite iš anksto surašyta teksta del jam suformuluoto kaltinimo bei papraše ji prijungti prie baud˛iamosios bylos. Kolegija laiko, kad esant šioms aplinkybems, prokuroro kasacinio skundo teiginys, kad I. F teisminio bylos nagrinejimo metu parodymu nedave, o tik perskaite iš anksto parašyta paaiškinima del suformuluoto kaltinimo, yra nepagristas. BPK nedetalizuoja, kokiu budu kaltinamasis turi duoti parodymus teisminio bylos nagrinejimo metu ir nedraud˛ia jam iš anksto surašyti ir bylos nagrinejimo metu perskaityti savo parodymus. Taigi, kaltinamasis turi teise tiek naudotis u˛rašais ir skaityti savo parodymus, tiek laisvo pasakojimo forma duoti parodymus apie esmines bylos aplinkybes, todel I. F. perskaicius savo paaiškinimus del jam suformuluoto kaltinimo nebuvo pa˛eistas BPK 242 straipsnio 2 dalyje itvirtintas tiesioginio ir ˛odinio nagrinejimo teisme principas.

Kasatorius teigia, kad teismai vertindami irodymus pa˛eide BPK 20 straipsnio 5 dali pagal kuri teisejai irodymus ivertina pagal savo vidini isitikinima, pagrista išsamiu ir nešališku visu bylos aplinkybiu išnagrinejimu, vadovaudamiesi istatymu, nes neapklause I. F. apklausa byloje del (duomenys neskelbtini) atlikusio pareiguno – prokuroro. Kolegija pa˛ymi, kad apylinkes teismas pagristai atmete prokuroro prašyma apklausti prokurora S. Versecka, atlikusi liudytojo I. F. apklausa baud˛iamojoje byloje del (duomenys neskelbtini). Šis prašymas buvo motyvuojamas tuo, kad prokuroras S. Verseckas galetu paneigti I. F. versija neva jis nesuprato u˛duodamu klausimu ir nei˛iurejo parašo. Teismai pagristai konstatavo, kad prokuroro S. Versecko apklausa nepaaiškintu, kaip buvo u˛duodami klausimai I. F., nes klausimai buvo u˛duodami tokia tvarka, kaip u˛fiksuota liudytojo apklausos protokole.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Generalinio prokuroro pavaduotojo kasacini skunda atmesti.