Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Kakurinės, Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aurelijos Sadauskaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. S. gynėjo advokato Osvaldo Martinkaus ir nuteistojo T. V. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. vasario 10 d. nuosprendžio, kuriuo

T. V. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 264 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta bausmė – 30 parų areštas. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas T. V. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2019 m. rugpjūčio 9 d. 23 val. 50 min. iki 2019 m. rugpjūčio 10 d. 15 val. 10 min. (viena para), šį laiką prilyginant vienai arešto parai, ir galutinė bausmė paskirta 29 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 7, 8 ir 9 punktais, T. V. paskirtos 29 parų arešto bausmės vykdymas atidėtas 6 mėnesiams, visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį taikant jam intensyvią priežiūrą, įpareigojant T. V. dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, jo nenusiimti, negadinti ar nesunaikinti, laikytis nustatytos dienotvarkės: neišeiti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, taip pat įpareigojant T. V. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nebendrauti ir neieškoti ryšių su D. S., T. V.. Bausmės atidėjimo terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimą neišvykti – taikytina iki bausmės vykdymo pradžios. Pradėjus vykdyti bausmę, kardomoji priemonė panaikintina.

D. S. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 259 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje, ir paskirtos bausmės: pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – 30 parų arešto bausmė, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį – 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir galutinė bausmė D. S. skirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaičiuotas D. S. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2020 m. birželio 8 d. 16 val. 40 min. iki 2020 m. birželio 10 d. 9 val. 20 min. (dvi paros). Paskirtų kardomųjų priemonių – rašytinio pasižadėjimo neišvykti, įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje, dokumentų paėmimo – taikymas paliekamas iki bausmės vykdymo pradžios. Pradėjus vykdyti bausmę, kardomosios priemonės naikinamos ir baudžiamojoje byloje saugomi D. S. asmens tapatybės dokumentai (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), pasas Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinami kaltinamajam. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo faktinio D. S. sulaikymo dienos.

Dėl šiuo nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį nuteisto T. V. apeliacinio skundo negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog D. S. inkriminuoti du nusikalstamų veikų epizodai: 1) 2019 m. rugpjūčio 9 d. neva atliktas 0,127 g narkotinės medžiagos (kokaino) perdavimas T. V.; 2) 2020 m. birželio 8 d. D. S. gyvenamojoje vietoje rasta 0,371 g narkotinė medžiaga (kokainas). Nors abiem atvejais narkotinė medžiaga yra kokainas, tačiau jos yra aiškiai skirtingos: 1) neva T. V. perduota (jo žmonos J. V. automobilyje BMW X5, valst. Nr. 001, rastos) narkotinės medžiagos – 0,127 g kokaino – koncentracija sudarė 41,6 procento (įpakuota mėlynos spalvos maišelyje), o 2) D. S. gyvenamojoje vietoje rastos narkotinės medžiagos – 0,371 g kokaino – koncentracija sudarė 25,3 procentų (įpakuota į polietileninį užspaudžiamą maišelį). Akivaizdu, jog šios narkotinės medžiagos esmingai skiriasi pagal koncentraciją bei įpakavimą. D. S. gyvenamojoje vietoje bei kitose su juo siejamose kratų atlikimo vietose nerasta jokių daiktų, susijusių su narkotinėmis medžiagomis, jų svėrimu bei įpakavimu (svarstyklių, polietileninių maišelių, švirkštų ir pan.). Be to, nė vienas minėtame automobilyje buvęs asmuo neparodė, jog automobilyje rastas mėlynos spalvos maišelis su narkotine priemone buvo įgytas iš D. S.. Priešingai, nors asmenys davė skirtingus bei tarpusavyje prieštaringus parodymus apie narkotinės medžiagos įgijimo aplinkybes, bet nurodė kitokias jų įgijimo aplinkybes (ne iš D. S.), o pareigūnai tokių parodymų netikrino ir netyrė.

5.3. Be to, teigiama, jog jokių kontaktų tarp apelianto ir T. V. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta. Tokiu būdu nėra nustatytas ir padėjimo T. V. įsigyti narkotines medžiagas faktas. Padėjimo faktui nustatyti turėjo būti nustatytas bet koks kontaktas tarp šių asmenų, tačiau šio fakto byloje nėra nustatyta. Priešingai, byloje yra nustatytas T. V. 2019 m. rugpjūčio 9 d. 22.53 val. kontaktas su nepažįstamu asmeniu dėl gavimo „paniūchinti“. Tačiau šis kontaktas buvo tikrai ne su apeliantu. Todėl kaip prielaidomis grįstą vertina teismo išvadą, kad apeliantas padėjo T. V. įsigyti narkotinių medžiagų. Prielaidomis pagrįsti apkaltinamojo nuosprendžio negalima.

6. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gegužės 13 d. nutartimi nuteistojo D. S. gynėjo advokato Osvaldo Martinkaus ir nuteistojo T. V. apeliaciniai skundai atmesti.

7. Lietuvos Aukščiausiojo Teismas 2022 m. kovo 3 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gegužės 13 d. nutartį panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

8. Teismo posėdžio metu nuteistojo T. V. gynėjas advokatas Marius Venckus prašė tenkinti apeliacinį skundą ir priimti išteisinamąjį nuosprendį,

9. Teismo posėdžio metu nuteistojo D. S. gynėjas advokatas Irmantas Motužis prašė išteisinti dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, arba už veikas paskirti švelnesnę bausmės rūšį.

10. Teismo posėdžio metu prokuroras Vitalijus Gulenkovas prašė apeliacinius skundus atmesti, palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai tenkinami.

11. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Dėl nuteistojo D. S. gynėjo advokato Osvaldo Martinkaus apeliacinio skundo

12. Nuteistojo D. S. gynėjo advokato Osvaldo Martinkaus apeliacinis skundas tenkintinas. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. vasario 10 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas ir 328 straipsnio 1 punktas), o D. S. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 punktas).

13. Pagal BK 260 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas narkotines ar psichotropines medžiagas pardavė ar kitaip platino. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog narkotinių ar psichotropinių medžiagų pardavimu laikomas šių medžiagų perdavimas, pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką, kitam asmeniui už piniginį atlyginimą. Kitokiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimu laikomas, pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką, narkotinių ar psichotropinių medžiagų atlygintinis ar neatlygintinis, išskyrus pardavimą, perdavimas kitam asmeniui. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tai, ką su įgytomis narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis darys jų įgijėjas, kaltininko veikos kvalifikavimui reikšmės neturi – jis gali tokias medžiagas suvartoti pats, parduoti, padovanoti, išmainyti į kitas medžiagas ir pan. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų pardavimas ar kitoks platinimas laikomas baigtu nuo to momento, kai kitas asmuo ima realiai disponuoti tomis narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-516/2011). Psichotropinės ar narkotinės medžiagos gali būti kitaip platinamos tiek atlygintinai, tiek neatlygintinai, tačiau tai esminės reikšmės veikos baudžiamajam teisiniam vertinimui neturi. Veikos kvalifikavimui pagal BK 260 straipsnį svarbiausią reikšmę turi nustatytas šių medžiagų perleidimo kitam asmeniui faktas. Iš kasacinės instancijos teismo praktikos matyti, kad kitokio platinimo veika gali pasireikšti įvairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-435/2010, 2K-124/2011).

14. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nuteisdamas D. S., pirmiau aptartų įrodymų vertinimą reglamentuojančių baudžiamojo proceso normų nesilaikė, nepagrįstai išskirtinę reikšmę teikė paties nuteistojo D. S. pirminės apklausos metu duotiems parodymams, jo prisipažinimu kaltu. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje padarė nepagrįstą išvadą, kad D. S. narkotinę medžiagą perdavė tiesiogiai T. V.. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada prieštarauja byloje esančių įrodymų ir jais nustatytų faktinių aplinkybių visumai. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas sprendimą pripažinti D. S. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, klydo ir dėl įrodymų, kuriais grindė tokią išvadą, turinio, t. y. nurodė ir įrodytomis pripažino aplinkybes, kurių teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai nepatvirtino. Šie pažeidimai vertinti kaip turėję esminės įtakos nuosprendyje padarytų išvadų pagrįstumui ir tai sudaro pagrindą nuosprendžio dalį dėl D. S. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį panaikinti ir dėl jo priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.

16. Apylinkės teismas išskirtinę reikšmę suteikė tam, jog D. S. pirminės apklausos metu kaltu prisipažino ir parodė, kad nusileido į kiemą pasikalbėti su T. V. ir šis jo paklausė, ar dar vis turi to kokaino, kurį buvo įsigijęs „(duomenys neskelbtini)“ klube, sutarė, kad jam duos kokainą. Nurodė, jog tada nuėjo į savo namus, adresu (duomenys neskelbtini), paėmė minėtą kokainą, nusileido ir padavė jį neatlygintinai T. V.. Nagrinėjant bylą teisme D. S. parodė, kad savo kaltės dėl šio epizodo neprisipažįsta. Apygardos teismo vertinimu, kiti teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai nepatvirtino aplinkybių, kurias pirmosios instancijos teismas pripažino įrodytomis.

17. Iš 2019 m. rugpjūčio 29 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 9 d., atliekant D. S. slaptą sekimą, užfiksuota, jog 23 val. 15 min. D. S. išėjo iš namų (duomenys neskelbtini), atėjo prie (duomenys neskelbtini), namo, kur susitiko su vyriškiu ir kalbėjosi. 23 val. 22 min. jie išsiskyrė ir D. S. nuėjo link namų, o vyriškis nuėjo prie pilkos spalvos automobilio BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iš vairuotojo pusės ir atsisėdo prie vairo. 23 val. 27 min. D. S. vėl išėjo iš namų ir priėjo prie automobilio BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iš vairuotojo pusės, trumpai pakalbėjo ir išsiskyrė. D. S. grįžo namo, o automobilis liko stovėti kieme. 23 val. 42 min. į automobilį BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atėjo dar vienas vyriškis ir automobilis išvažiavo. 23 val. 42 min. automobilis BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sustabdytas Minijos g. ir Bijūnų g. sankryžoje policijos pareigūnų (t. 1, b. l. 55).

18. Tiek T. V., tiek T. V. parodė, kad automobilį BMW X5 įvykio vakarą vairavo būtent V. P.. Teismo posėdžio metu apeliacinės instancijos teisme apklaustas V. P. patvirtino, kad automobilį vairavo tik jis. Taip pat parodė, kad, pareigūnams sustabdžius ir jiems radus narkotines medžiagas, T. V. pasakė, kad jos priklauso jam. Taigi nustatyta, kad automobilį vairavo V. P.. Be to, liudytojas M. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad tą dieną, kai buvo sulaikyti T. V. ir T. V., buvo vykdomas D. S. slaptas sekimas. T. V. paskambino D. S., kuris nusileido, priėjo prie automobilio, tada išėjo iš namo, grįžo prie BMW X5 automobilio, kur kontaktas truko iki minutės, ir tada D. S. nuėjo namo. Nurodė, kad D. S. padavė kažkuriam iš keleivių, tačiau kuriam, nežino.

19. Kaip matyti iš aptartų duomenų, D. S. buvo priėjęs prie automobilio BMW X5 iš vairuotojo pusės, tačiau nenustatyta, kad D. S. 2019 m. rugpjūčio 9 d., apie 23 val. 27 min., prie (duomenys neskelbtini), namo, atvykus T. V., jam perdavė plastikinį maišelį su biria medžiaga, su jos sudėtyje esančiu nedideliu kiekiu – 0,127 g – narkotinės medžiagos – kokaino, turėdamas tikslą ją kitaip platinti, ir minėtoje vietoje šią medžiagą perdavė T. V.. Pažymėtina, kad T. V. nei prieš pat narkotinių medžiagų platinimą, nei jo metu, nei po to prie vairo nebuvo. Vien slapto sekimo metu užfiksuotas D. S. judėjimas iš buto į lauką ir dar kartą iš buto į susitikimą namo kieme neleidžia daryti išvados, jog D. S. perdavė T. V. kokainą.

20. Pažymėtina, kad kaltinamo asmens kaltė negali būti grindžiama išimtinai jo paties ar vieno liudytojo parodymais. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nėra nenuginčijamų objektyvių įrodymų, kuriais remdamasis teismas galėtų daryti išvadą, kad D. S. perdavė maišelį su narkotine medžiaga – kokainu.

21. Baudžiamojo proceso paskirtis yra tinkamas įstatymo pritaikymas, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 2 straipsnį asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jei jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir jei jo veika atitinka BK specialiosios dalies straipsnyje nustatytą nusikalstamos veikos sudėtį. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias aplinkybes. Teismo apkaltinamasis nuosprendis gali būti grindžiamas tik patikimais įrodymais, kurių pakanka neginčijamai išvadai apie asmens kaltumą.

22. Asmens pripažinimo kaltu padarius nusikalstamą veiką tvarką nustato BPK. Ši tvarka grindžiama konstituciniais teisėtumo, lygybės įstatymui ir teismui, nekaltumo prezumpcijos, viešo ir teisingo bylos nagrinėjimo, teismo ir teisėjo nešališkumo ir nepriklausomumo, teisės į gynybą garantavimo ir kitais principais (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2000 m. rugsėjo 19 d., 2008 m. sausio 24 d. nutarimai). Baudžiamasis procesas teisme yra grindžiamas rungimosi principu, kuris įtvirtina, kad kaltinimo ir gynybos šalys turi lygias teises teikti įrodymus, ginčyti kitos šalies argumentus, tačiau kaltinamojo teisinis statusas procese yra apibrėžtas nekaltumo prezumpcijos principu. Kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Nekaltumo prezumpcija reiškia, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Iš nekaltumo prezumpcijos kyla imperatyvas, kad kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodinėjimo naštos negalima jam perkelti, visos abejonės, kurių negalima pašalinti, turi būti aiškinamos įtariamojo (kaltinamojo) naudai (in dubio pro reo). Šis principas draudžia esant nepašalintų abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms. Konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimą asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma.

23. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus dėl D. S. kaltės, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyto reikalavimo išsamiai išnagrinėti visas bylos aplinkybes. Skundžiamame teismo nuosprendyje padarytos išvados dėl faktinių bylos aplinkybių, susijusių su D. S. inkriminuota nusikalstama veika, kelia abejonių jų tikrumu ir tikslumu. Apkaltinamasis nuosprendis turi būti pagrįstas įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Toks nuosprendis negali būti grindžiamas abejotinais faktais ir tikėtinomis aplinkybėmis, tokių faktinių aplinkybių pagrindu daromos išvados taip pat yra tik abejotinos ir tikėtinos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog paprastai nuosprendyje daromos išvados dėl įvairių aplinkybių negali būti grindžiamos principu, jog, jei nėra įrodymų, nei aiškiai paneigiančių, nei aiškiai patvirtinančių tam tikrą aplinkybę, vadinasi, ta aplinkybė nepaneigta; tai prieštarauja loginio metodo, taikomo darant išvadas, taisyklėms. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad, remiantis surinktų, teisme ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos analize, darytina išvada, jog šioje byloje neįrodyta, kad jis 2019 m. rugpjūčio 9 d. 23 val. 01 min. T. V. telefoninio pokalbio metu užmaskuotai abiem suprantamu ir iš anksto sutartu pasakymu susitarė su D. S. dėl narkotinės medžiagos – kokaino – perdavimo T. V. atsiųstam asmeniui, šiam pokalbio metu tik pasakius, jog prie jo, D. S., gyvenamosios vietos atvažiuos asmenys ir tokiu savo užmaskuotu pasakymu, turint mintyje tai, kad jis, D. S., išeitų iš savo namų ir susitikęs su T. V. atsiųstu asmeniu – T. V. – šiam perduotų narkotinę medžiagą – kokainą. Tuoj po to, tą pačią dieną, apie 23.27 val., prie (duomenys neskelbtini), namo, atvykus T. V., jis, D. S., prie savęs neteisėtai laikė ir gabeno plastikinį maišelį su biria medžiaga, su jos sudėtyje esančiu nedideliu kiekiu – 0,127 g – narkotinės medžiagos – kokaino, turėdamas tikslą ją kitaip platinti, ir minėtoje vietoje šią medžiagą perdavė T. V., tokiu būdu ją kitaip šiam asmeniui išplatindamas, t. y. neįrodyta, kad D. S. padarė BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

24. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, D. S. išteisinamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

25. Apeliaciniu skundu D. S. kaltės dėl nusikaltimo, numatyto BK 259 straipsnio 1 dalyje, neginčija, jis dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino. Iš 2020 m. birželio 10 d. kratos protokolo turinio matyti, kad kratos metu adresu (duomenys neskelbtini), pas D. S. gyvenamojoje vietoje buvo rasti ir paimti šie daiktai – polietileninis užspaudžiamas maišelis su viduje esančia baltos spalvos medžiaga. Iš 2020 m. birželio 25 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad kratos metu paimtame polietileniniame maišelyje su biria medžiaga, yra narkotinė medžiaga – kokainas, kurio masė yra 0,371 g (t. 2, b. l.189–193). Nustatyta, kad kiekis viršija Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų, patvirtintų Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239, pakeistų Sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-1253, 5¹ punkte nurodomą nedidelį kiekį (0,2 g), tačiau nesiekia didelio (20 g) kokaino kiekio. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog jis neteisėtai laikė narkotinę medžiagą, neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti, t. y. nuo 2020 m. birželio 8 d. savo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė polietileninį maišelį su milteliais su jų sudėtyje esančiais 0,371 g narkotinės medžiagos – kokaino, neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti, iki kol 2020 m. birželio 8 d. 16 val. 57 min. kratos metu minėtą narkotinę medžiagą policijos pareigūnai surado ir paėmė.

Dėl nuteistojo T. V. apeliacinio skundo

26. Pirmosios instancijos teismas T. V. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 264 straipsnio 1 dalyje, remdamasis minėtu 2019 m. rugpjūčio 29 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolu ir stenogramomis Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nesutinka su tokiu teismo vertinimu ir mano, jog T. V. nepagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 264 straipsnio 1 dalį.

27. Pagal BK 264 straipsnio 1 dalį tas, kas padėjo asmeniui įsigyti, vertė, lenkė ar kitaip jį pratino ne gydymo tikslais vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. Padėjimu įsigyti narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikytini tie asmens veiksmai, kuriais jis sudaro ar palengvina sąlygas kitam asmeniui įsigyti šių medžiagų. Tai gali būti receptų klastojimas, patarimų ir nurodymų davimas, informacijos, kur gauti šių medžiagų, su kuo susisiekti, teikimas, supažindinimas su platintoju, pavežimas iki platinimo vietos ir pan. Tačiau sisteminis BK normų aiškinimas suponuoja išvadą, kad tokie veiksmai kvalifikuojami kaip padėjimas kitam asmeniui įsigyti šių medžiagų (BK 264 straipsnis) tik tuo atveju, jei jie savo turiniu neatitinka platinimo tikslais atliekamo disponavimo minėtomis medžiagomis požymių (BK 260, 261 straipsniai). Pažymėtina, kad tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perduoti šias medžiagas bent vienam kitam asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-166/2010, 2K-113/2011, 2K-352/2013, 2K-52-699/2015, 2K-162-976/2018 ir kt.)

28. Pažymėtina, jog nėra įrodyta, kad D. S. padarė BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, t. y. perdavė T. V. narkotinę medžiagą – kokainą. Todėl T. V. veiksmus, kurie užfiksuoti stenogramoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir stenogramoje Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. tai, jog 2019 m. rugpjūčio 9 d. 23 val. 1 min. 54 sek., T. V. paskambino D. S. ir klausė, ar šis namuose („chatoj“) ir ar galės nusileisti, nes tuoj draugai atvažiuos, ir tai, kad T. V. 23 val. 18 min. 42 sek. vėl skambino D. S. ir nurodė, kad draugai jau kieme, ir šis jau turi leistis į kiemą, o D. S. nurodė, kad tuoj nusileis, kvalifikuoti pagal BK 264 straipsnio 1 dalį nėra jokio teisinio pagrindo.

29. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nėra įrodyta, kad T. V. padėjo asmeniui įsigyti narkotinę medžiagą, t. y. jis 2019 m. rugpjūčio 9 d., laikotarpiu nuo apie 22 val. 53 min., tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis susitarė su T. V. padėti šiam įsigyti narkotinės medžiagos – kokaino. Tuoj po to jis – T. V., vykdydamas susitarimą su T. V., 2019 m. rugpjūčio 9 d. 23 val. 1 min., žinodamas, kad D. S. platina narkotines medžiagas, telefoninio pokalbio metu užmaskuotai abiem suprantamu ir iš anksto sutartu pasakymu susitarė su D. S. dėl narkotinės medžiagos – kokaino, šiam pokalbio metu tik pasakydamas, jog prie D. S. gyvenamosios vietos atvažiuos asmenys ir tokiu savo užmaskuotu pasakymu, turėdamas mintyje tai, kad D. S. išeitų iš savo namų ir susitikęs su T. V. šiam perduotų narkotinę medžiagą – kokainą. Tuoj po to tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis T. V., gavęs iš jo, T. V., informaciją apie vietą, kur D. S. perduos T. V. narkotinę medžiagą – kokainą, ir automobiliu BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvykus prie (duomenys neskelbtini), namo, ir apie 23 val. 27 min. iš D. S. įgijus plastikinį maišelį su biria medžiaga, su jos sudėtyje esančiu 0,127 g narkotinės medžiagos – kokaino, jis – T. V. – tokiais savo veiksmais padėjo T. V. įsigyti 0,127 g narkotinės medžiagos – kokaino.

30. Taigi teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas T. V. kaltu pagal BK 264 straipsnio 1 dalį pripažino nepagrįstai, todėl apkaltinamasis nuosprendis naikintinas ir priimamas naujas – išteisinamasis – nuosprendis, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 punktas).

Dėl D. S. bausmės skyrimo

31. Apeliaciniu skundu prašoma skirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs, jog skundžiamu nuosprendžiu D. S. pagrįstai nuteistas dėl vienos nesunkios nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, nusprendžia, jog apylinkės teismas, skirdamas bausmes už šias nusikalstamas veikas, įstatymą taikė tinkamai, tačiau, priėmus sprendimą panaikinti nuosprendžio dalį dėl veikos, atitinkančios nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, požymius, iš naujo spręstinas D. S. paskirtos bausmės už nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, skyrimo klausimas.

32. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, jog teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 61 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad bausmės skyrimo procesas susideda iš dviejų etapų – iš bausmės rūšies parinkimo ir bausmės dydžio nustatymo. BK 61 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 54 straipsnio 2 dalis numato, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų nesuteikiant prioriteto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-118/2011, Nr. 2K-568/2013, Nr. 2K-148/2014, Nr. 2K-492/2014, Nr. 2K-176-222/2019, Nr. 2K-213-719/2020). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Baudžiamasis įstatymas neapibrėžia teisingumo principo sąvokos. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-456/2013).

33. Už nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, numatytos baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės. D. S. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, yra neteistas. Pirmosios instancijos teismas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį nustatė atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad D. S. pripažino savo kaltę ir gailėjosi, padėjo išsiaiškinti nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. D. S. dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, kitų neigiamai charakterizuojančių aplinkybių nenustatyta. D. S. skirtina bausmė – bauda, kuri atitinka jo padarytą nusikalstamą veiką bei jį charakterizuojančius duomenis ir nėra per griežta. BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas numato, kad už nesunkų nusikaltimą skirtinos baudos ribos yra nuo 50 iki 2 000 MGL, todėl D. S. parenkant baudos dydį jam skirtina savo dydžiu artima minimaliai 120 MGL (6 000 eurų) dydžio bauda. Įvertinus, kad D. S. nuo 2020 m. birželio 8 d. 16 val. 40 min. iki 2020 m. birželio 10 d. 9 val. 20 min. (dvi paras) buvo laikinai sulaikytas, vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaičiuotinas šis laikas, t. y. vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir D. S. nustatytinas baudos dydis yra 116 MGL, t. y. 5 800 eurų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu ir 329 straipsniu 1 punktu,

nusprendžia:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. vasario 10 d. nuosprendžio dalį, kuria D. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį, panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują nuosprendį:

D. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. vasario 10 d. nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės buvo subendrintos.

Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. vasario 10 d. nuosprendžio dalį, kuria pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį paskirta 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė, ir:

D. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį paskirti 120 MGL dydžio, t. y. 6 000 eurų, baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaičiuoti D. S. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2020 m. birželio 8 d. 16 val. 40 min. iki 2020 m. birželio 10 d. 9 val. 20 min. (dvi paras), t. y. vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir nustatyti, kad baudos dydis yra 116 MGL, t. y. 5 800 eurų, bauda.

Išaiškinti, kad paskirtą baudą privaloma sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6801, ir pateikti teismo raštinės tarnautojui banko kvitą. Jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal teismo baudžiamąjį įsakymą priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. vasario 10 d. nuosprendžio dalį, kuria T. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 264 straipsnio 1 dalį, panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują nuosprendį:

T. V. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 264 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.