Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AAS BTA Baltic Insurance Company veikianti per filialą Lietuvoje ieškinį atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas prašo ieškinį tenkinti. Jo nuomone, draudiminis įvykis atsitiko dėl netinkamai atsakovės sumontuoto vamzdyno, o ne dėl vėlesnio jo pažeidimo ar netinkamos priežiūros.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovė iki šiol vykdo namo (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbus. 2018-11-21 darbų perdavimo-priėmimo aktu UAB „(duomenys neskelbtini)“ perdavė vandentiekio ir šilumos sistemų atliktus darbus kitai eksploatuojančiai įmonei - UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2020-11-13 apdraustasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo apgadintas dėl užpylimo. Užpylimo priežastis – atsilaisvinusi vandentiekio, esančio viršutinio namo aukšto ir palėpės perdangoje, veržlė. Ieškovas, vadovaujantis draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, sumokėjo 958,59 Eur draudimo išmokas dėl apgadinto apdraustojo turto.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012; 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-690-415/2015; kt.; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188-687/2016 ir kt.).

CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Nagrinėjamu atveju aktualūs yra civilinės atsakomybės teisiniai santykiai. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Pagrindas civilinei atsakomybei (žalos atlyginimo forma) bendraisiais atvejais kilti egzistuoja, jeigu nustatomos šios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), žala (CK 6.249 straipsnis), priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys (CK 6.247 straipsnis) ir žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.248 straipsnis). Civilinei atsakomybei (bendraisiais atvejais) kilti yra būtinas įvardytų sąlygų visetas – bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja civilinės atsakomybės taikymo galimybę.

Deliktinės civilinės atsakomybės viena pagrindinių taisyklių suformuluota CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). CK 6.246 straipsnio 1 dalis numato, jog civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis); laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012).

Ieškovė reikalavimą atsakovei grindžia aplinkybėmis, jog atsakovė netinkamai vykdė rangos darbus, atsakovės įrengtas vamzdynas buvo su trūkumais – netinkamai prisukta kontraveržlė, todėl įvyko draudžiamasis įvykis.

Atsakovė teigia, kad nėra atsakinga už kilusią žalą, nes 2018-01-18 Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos išdavė energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymą Nr. 12ĮP2-212709, pagal kurią patvirtinta, kad įrenginiai atitinka projekto, norminių teisės aktų reikalavimus bei gali būti naudojami pagal paskirtį. 2018-11-21 darbų perdavimo-priėmimo aktu UAB „(duomenys neskelbtini)“ perdavė vandentiekio ir šilumos sistemų atliktus darbus kitai eksploatuojančiai įmonei - UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri pastato vamzdynų sistemas prižiūrėjo ir ieškinyje nurodyto draudiminio įvykio metu.

Teismas su tokia atsakovės pozicija nesutinka.

Byloje kilo ginčas dėl atsakovo kaip statybos darbų rangovo (CK 6.644 - 6.671 straipsniai ir CK 6.681 – 6.699 straipsniai) civilinės atsakomybės taikymo (CK 6.245 straipsnio 3 dalis).

Rangovo atsakomybė už darbų kokybę išlieka ir pasibaigus statybos rangos sutarčiai; įstatyme nustatyta rangovo atliktų darbų kokybės garantija – rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį; rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (CK 6.697 straipsnio 1, 3 dalys).

Atsakovės atliktiems montavimo darbams (statybos objektui) yra taikomi CK 6.698 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti statybos rangos darbų garantiniai terminai, tai yra atliktiems santechnikos montavimo darbams – 5 metų, paslėptiems darbams (vamzdynams) – 10 metų garantiniai terminai.

Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovė iki šiol atlieka namo (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbus. 2020-11-13 apdraustasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini) buvo apgadintas, dėl užpylimo. 2021-11-17 buvo surašytas defektų akto protokolas, buvo nustatyta, kad Draudėjo bute, dėl atsilaisvinusios, netinkamai priveržtos kontraveržlės, iš vamzdžių pradėjo tekėti vanduo, buvo apgadintos buto lubos, grindys.

Byloje liudytoju apklaustas tuometinis atsakovės darbų vadovas T. V. paaiškino, kad jam buvo pranešta apie įvykusią avariją rekonstruojamajame name (duomenys neskelbtini). Jis pats apžiūrėjo stogo perdangoje esantį vamzdyną, patvirtino, kad užpylimas vandeniu įvyko dėl atsilaisvinusios vamzdyno kontraveržlės. Kitokių vamzdyno pažeidimų nebuvo. Matė užpylimo vandeniu bute (duomenys neskelbtini) pasekmes – buvo apgadintos sienos, grindys.

Šias aplinkybes patvirtina ir jo 2020-11-23 rašytas elektroninis laiškas ieškovei, kuriame nurodoma – „Vyko stogo rekonstrukcijos darbai. Akivaizdžių pažeidimų išorinių pastebėta nebuvo. Buvo atsilaisvinusi kontraveržlė. Gedimą nustatė ir likvidavo eksploataciją vykdantis santechnikas“.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015; kt.). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad įstatymo nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą dėl tam tikrų aplinkybių buvimo tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Civiliniame procese vadovaujamasi pirmiau nurodyta įrodymų pakankamumo taisykle, todėl teismas išvadą dėl faktų buvimo gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008; kt.).

Įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos: atsakovės, kaip namo rekonstrukcijos generalinio rangovo, tinkamas pareigų nevykdymas (neteisėti veiksmai (neveikimas)), žalos butui faktas, priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų ir žalos atsiradimo, kaltė.

Teismas remiasi byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir liudytojo parodymais bei daro prielaidą, kad žalos atsiradimo priežastis galėjo būti atsisukusi veržlė vamzdyne, kurį įrengė atsakovė ir kurių darbams taikoma darbų kokybės garantija, todėl atsakovė yra atsakinga už kilusią žalą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pateikė įrodymus apie tai, kad sumokėjo 22 Eur žyminio mokesčio. Kitų duomenų apie bylinėjimosi išlaidas šalys nepateikė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 263-265, 268, 270, 279, straipsniais, teismas,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 958,59 Eur žalos atlyginimo; 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2021-12-29 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti 22 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei AAS BTA Baltic Insurance Company veikiančiai per AAS BTA Baltic Insurance Company filialą Lietuvoje.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.