- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-05-31
- Bylos Nr.
- eI3-3607-583/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-02207-2021-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Remigijus Arminas (pirm.), Aušrelė Mažrimienė, Eglė Kiaurakytė
- Pareiškėjas
- M. L.
- Atsakovas
- Valstybės įmonė Registrų centras
- Trečiasis asmuo
- E. D., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eglės Kiaurakytės ir Aušrelės Mažrimienės,
2022 m. gegužės 3 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. L. skundą atsakovei valstybės įmonei „Registrų centras“, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, E. D. dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu prašydamas:
1) panaikinti valstybės įmonės „Registrų centras“ (toliau – ir atsakovas, Centras) Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2021 m, spalio 14 d. sprendimą Nr. CSPR-296 „Dėl kadastro ir registrų tvarkytojų priimtų sprendimų“ (toliau – ir Sprendimas);
Šalies argumentai
2) palikti galioti Centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Klaipėdos skyriaus (toliau – ir Kadastro tvarkytojas) 2021 m. liepos 27 d. sprendimą įrašyti kelio kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą (toliau – ir Kadastras) ir Centro Turto registro tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Klaipėdos skyriaus (toliau – ir Registro tvarkytojas) 2021 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą į kelią įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teises.
Pareiškėjas teigia, kad 2021 m. liepos 21 d. Centrui pateikė kelio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). (toliau – ir Kelias) kadastro duomenų bylą, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Klaipėdos rajono skyriaus išduotą sutikimą Kelio tiesimui ir 2021 m. liepos 21 d. Deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą (toliau – ir Deklaraciją). Minėtų dokumentu pagrindu Kelio kadastro ir registro duomenys buvo įrašyti į Kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą (toliau – ir Registras). Kadastro tvarkytojas 2021 m. liepos 27 d. priėmė sprendimą įrašyti Kelio kadastro duomenys į Kadastrą, o Registro tvarkytojas 2021 m. rugpjūčio 4 d. priėmė sprendimą Registre įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teises į Kelią.
Paaiškino, kad trečiasis suinteresuotas asmuo E. D. 2021 m. rugsėjo 3 d. kreipėsi į atsakovą su skundu, prašydama panaikinti anksčiau minėtus Kadastro tvarkytojo bei Registro tvarkytojo sprendimus.
Centro centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija išnagrinėjusi E. D. skundą priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė panaikinti Kadastro tvarkytojo bei Registro tvarkytojo sprendimus. Sprendime buvo konstatuota, jog Kelias atitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 24 dalyje įtvirtintą laikinojo statinio apibrėžimą, o teisės aktai reglamentuoja, kad laikinas statinys ir nuosavybės teises į jį nėra registruojami Registre.
Šalies argumentai
Pareiškėjas pabrėžia, jog nesutinka su Sprendime padarytoms išvadomis. Nurodo, kad atsakovas nagrinėdamas E. D. skundą peržengė jo nagrinėjimo ribas ir netinkamai aiškino ginčui aktualias teises normas, todėl Sprendimas privalo būti panaikintas kaip nepagrįstas, o Kadastro tvarkytojo 2021 m. liepos 27 d. bei Registro tvarkytojo 2021 m. rugpjūčio 4 d. sprendimai palikti galioti.
Teigia, kad trečiojo suinteresuoto asmens atsakovui pateikto skundo motyvai buvo susiję su Kelio statymo aplinkybėmis bei argumentais, kad jis buvo pastatytas neturint gretimybėje esančių sklypų savininkų sutikimo. Tuo tarpu Sprendimo esminis ir vienintelis Kadastro ir Registro tvarkytojų sprendimų panaikinimo pagrindas – Kelio traktavimas laikinuoju statiniu. Atkreipia dėmesį, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuojamoje teisminėje praktikoje yra nurodęs, kad nei kvaziteisminė institucija, nei teismas negali keisti skundo dalyko, t. y. turi nagrinėti bylą pareiškėjo nurodyto skundo dalyko ribose.
Pagal Statybos įstatymą statinys, tai nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus. Į statinio, kaip nekilnojamojo turto, inžinierinių statinių kategoriją patenka susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai bei visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai. Inžinierinių statinių susisiekimo komunikacijos pogrupiui, be kitų, priklauso ir keliai.
Vadovaujantis Statybos įstatymu laikinasis yra tas statinys, kurį leidžiama naudoti ribotą terminą. Pagal Lietuvių kalbos žodyną, sąvoka „laikinas“ reiškia kurį laiką einantis, trunkantis, nenuolatinis; pereinamas, neamžinas. Taigi laikinasis yra tas statinys, kuris bus naudojamas tam tikrą laiko tarpą. Statybos techninis reglamentas STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų ir laikini) statiniai“ numatė, kad laikinas statinys yra statinys, skirtas naudoti ne ilgiau kaip 3 metus, pagamintas gamykloje ar pastatytas iš surenkamų konstrukcijų, kurį galima išardyti ar perkelti į kitą vietą ir kuris neturi pamatų, bet remiasi į žemės paviršių.
Atsiliepimas
Atsakovas Sprendime Kelią pripažindama laikinuoju statiniu pagrindiniu motyvu nurodė NŽT sutikime nurodytą kelio naudojimo terminą. Atsakovo nuomone 10 metų terminas sąlygoja Kelio pripažinimą laikinuoju statiniu. Su nurodytu Komisijos aiškinimu nesutiktina. Akcentuoja, jog 10 metų terminas negali būti laikomas „ribotu terminu“. Taip pat NŽT sutikimo terminas negali apibrėžti Kelio, kaip statinio, naudojimo termino. Sutikimo termino pasibaigimas niekaip nesąlygoja Kelio, kaip statinio, naudojimo pabaigos. Kelias yra skirtas šalia kelio pastatytų gyvenamųjų namų ir juose gyvenančių asmenų poreikių tenkinimui (patogesniam privažiavimui). Tai nėra laikino naudojimo statinys, kadangi patekimas prie gyvenamųjų namų ir asmenims priklausančių žemės sklypų bus aktualus visuomet.
Atsakovė valstybės įmonė „Registrų centras“ atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad nesutinka su jame pateiktais argumentais, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
Teigia, kad E. D. 2021 m. rugsėjo 3 d. pateikė skundą, kuriame prašė panaikinti Kadastro tvarkytojo 2021 m. liepos 27 d. sprendimą ir Registro tvarkytojo 2021 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą. Skunde buvo nurodyta, jog Kelias, priešingai nei nurodoma Registro duomenų bazėje, yra pastatytas ne 2012-2013 m., bet gerokai anksčiau ir jis tvarkomas visų juo besinaudojančių asmenų lėšomis. Pažymėjo, jog NŽT pateiktame atsiliepime išreiškė sutikimą su E. D. skundu. NŽT atsiliepime akcentavo, kad pagal jos pareiškėjui išduotą sutikimą nutiestos komunikacijos, sutikimo galiojimo laikotarpiu yra laikini statiniai, jie Registre neregistruojami, o pagal sutikimą nutiestoms komunikacijoms eksploatuoti naujas žemės sklypas neformuojamas ir nenuomojamas ar neperleidžiamas nuosavybėn.
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – ir CK) nustato nuosavybės teisių įgijimo pagrindus. Vienas iš nuosavybės teisių įgijimo pagrindų yra naujo daikto pagaminimas. Pabrėžia, kad siekiant įgyti nuosavybės teises į sukurtą naują daiktą, turi būti laikomasi tam tikrų įstatymuose įtvirtintų reikalavimų. Naujo statinio statytoju gali būti pripažįstamas tik toks asmuo, kuris ne tik investavo lėšas į statybą, bet taip pat turi statybą leidžiantį dokumentą ir žemės sklypą, kuriame ketina vykdyti statybas, valdo teisėtu pagrindu.
Pareiškėjas Centrui pateikė duomenis apie statybą leidžiantį dokumentą – NŽT Klaipėdos rajono skyriaus išduotą sutikimą. Jis, kartu su Deklaracija, buvo pateiktas Registro ir Kadastro tvarkytojams. Išnagrinėjus pateiktų dokumentų turinį buvo nustatyta, jog NŽT sutikime ne tik įvardijo, kad šis sutikimas išduodamas kelio tiesimui, bet tuo pačiu ir aiškiai nurodant, kad pagal sutikimą nutiestos komunikacijos, jo galiojimo laikotarpiu yra laikini statiniai ir Registre neregistruojami. Pažymi, jog Statybos įstatyme yra nurodyta, jog laikinas statinys ir teises į jį Registre neregistruojami.
Atsiliepimas
Atsakovas teigia, kad įvertinęs visas minėtas aplinkybes, konstatavo, jog esant aiškiai išreikštai valstybinės žemės patikėtinio valiai suteikti teisę pareiškėjui Kelią tik kaip laikiną statinį, o ne Registre registruotiną nekilnojamąjį daiktą, esantį valstybinėje žemėje, Kelias ir daiktinės teises į jį Registre negalėjo būti registruojamos. Centras laikosi pozicijos, kad jis visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo trečiojo suinteresuoto asmens pateiktą skundą, todėl nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimus.
Trečiasis suinteresuotas asmuo E. D. atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, jog nesutinka su skundu, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, jog 2011 m. sausio 14 d. įsigijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Privažiavimas į žemės sklypą buvo suformuotas, įrengtas žvyrinės dangos kelias. Akcentuoja, kad Kelias, kurį siekia pasisavinti pareiškėjas, buvo įrengtas dar iki 2011 m., ką patvirtina Centro pažymoje įrašytas kelio servitutas. Servitutinio kelio įregistravimo pagrindas 2010 m. balandžio 29 d. Apskrities viršininko įsakymas Nr. 4-2288-(1.3). Tuo tarpu pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad kelias įrengtas 2012 metais.
Teigia, kad 2020 metais sužinojo, jog pareiškėjas ieško būdų išasfaltuoti kelią Klaipėdos rajono savivaldybės lėšomis, tačiau toks siekis netapo realybe, kadangi savivaldybė inventorizacijos plane nenumatė poreikio Kelią asfaltuoti pirmumo eile, be to Kelio būklė buvo puiki. Akcentuoja, kad pareiškėjo netenkino tuometinė Kelio būklė, tačiau jis nenorėjo investuoti lėšas į ne jam priklausantį daiktą, todėl daugybę kartų kreipėsi į įvairias institucijas, kuriuose gaudavo analogišką atsakymą – jis gali savo lėšomis pagerinti Kelio būklę, tačiau negali jo įsigyti nuosavybėn. Vis dėlto 2021 m. rugpjūčio mėn. iš pareiškėjo sužinojo, kad jam pavyko Registre įregistruoti nuosavybės teises į Kelią, todėl kreipėsi su skundu į Centrą, kuriuo prašė panaikinti Kadastro ir Registro tvarkytojų priimtus sprendimus.
Atkreipė dėmesį, jog statytojo teisė gali būti įgyvendinama kai: 1) kai statytojas, žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba kitais įstatymuose nustatytais pagrindais; 2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą; 3) statytojas statinį valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais įstatymų nustatytais pagrindais. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neatitiko visų minėtų reikalavimų, kadangi neturėjo ir neturi teisės valdyti žemės sklypo, kuriame teigia pastatęs statinį. Pareiškėjo teiginiai, kad Kelias negali būti laikinas statinys yra niekiniai, nes laikinu statiniu gali būti bet kuris statinys, kurį leidžiama statyti numatant ribotą naudojimo terminą.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad nesutinka su skundu, prašo jį ą atmesti kaip nepagrįstą.
Informavo, kad pareiškėjas 2021 m. liepos 7 d. kreipėsi į NŽT Klaipėdos rajono skyrių su prašymu išduoti sutikimą tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai. NŽT Klaipėdos rajono skyrius, išnagrinėjęs minėtą prašymą ir su juo pateiktus dokumentus, 2021 m. liepos 19 d. raštu Nr. SUVA-11906-(8.53 E.) išdavė sutikimą Kelio tiesimui pagal supaprastiną projektą. Sutikime buvo pažymėta, kad jis galioja tik pridedame brėžinyje nurodytoms susisiekimo komunikacijoms, inžineriniams tinklams tiesti ir jiems funkcionuoti būtiniems statiniams statyti. Taip pat sutikime buvo aiškiai nurodyta, kad pagal jį nutiestos komunikacijos, sutikimo galiojimo laikotarpiu yra laikini statiniai ir Registre neregistruojami, o nutiestoms komunikacijoms, inžineriniams tinklams bei pastatytiems jiems funkcionuoti būtiniems statiniams eksploatuoti naujas žemės sklypas neformuojamas ir nenuomojamas ar neperleidžiamas nuosavybėn.
NŽT akcentuoja, kad pareiškėjas teisėtai nuosavybės teise nevaldė ir nenaudojo kitais įstatymų nustatytais pagrindais Kelio, taip pat įstatymuose nustatytais pagrindais neturėjo teisės naudotis valstybine žeme statiniui statyti, įgyjant į jį nuosavybės teise, todėl atsakovas Sprendime pagrįstai konstatavo, jog yra teisinis pagrindas panaikinti Registro bei Kadastro tvarkytojų priimtus sprendimus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl valstybės įmonės „Registrų centras“ Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2021 m, spalio 14 d. sprendimo Nr. CSPR-296 „Dėl kadastro ir registrų tvarkytojų priimtų sprendimų“, teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, jog pareiškėjas 2021 m. liepos 21 d. atsakovui pateikė prašymą, kuriam suteiktas registracijos Nr. 27613036. Prašymu pareiškėjas siekė, kad į Kadastrą būtų įregistruoti Kelio kadastriniai duomenys, o Registre būtų įregistruotos pareiškėjo nuosavybės teisės į Kelią.
Vertinant Registro duomenų bazės išrašo registro Nr. (duomenys neskelbtini) turinį, nustatyta, jog išrašo 4.1 punkte nurodyta, jog 2021 m. liepos 21 d. Registre buvo įregistruotos pareiškėjo nuosavybės teisės į Kelią t. y. Centras tenkino anksčiau minėtą pareiškėjo prašymą. Išraše nurodoma, jog įregistravimo pagrindas – 2021 m. gegužės 17 d. deklaracija apie statinio (-ių) , jo (-jų) dalies (-ių) (kai statyba numatyta užbaigti etapais) statybos užbaigimą/statinio (-ių), jo (-jų) dalies (-ių), patalpos (-ų) paskirties pakeitimą Nr. 1. Pažymėtina, jog išraše taip nurodoma, kad vadovaujantis Sprendimu, Kelio kadastriniai duomenys ir nuosavybės teises į jį buvo išregistruotas iš Registro.
Trečiasis suinteresuotas asmuo E. D. susipažinusi su anksčiau minėtais Registro duomenimis, 2021 m. rugsėjo 3 d. atsakovui pateikė skundą, prašydama panaikinti Deklaracijos pagrindu 2021 m. rugpjūčio 4 d. Registro tvarkytojo padarytą įrašą, jog pareiškėjui nuosavybės teise priklauso Kelias. Trečiojo suinteresuoto asmens skundo pagrįstumo nagrinėjimas buvo perduotas Centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai (toliau – ir Komisija).
Komisija išnagrinėjusi skundą priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė panaikinti Kadastro tvarkytojo 2021 m. liepos 27 d. sprendimą įrašyti Kelio kadastro duomenys į Kadastrą bei Registro tvarkytojo 2021 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teises į Kelią. Sprendime nurodoma, jog Komisija nagrinėdama E. D. skundą nustatė, kad pareiškėjas 2021 m. liepos 21 d. Centrui pateikė prašymą nuosavybės teise Kelio kadastro duomenis įregistruoti Kadastre ir Registre. Prašymas buvo grindžiamas Deklaracija, 2021 m. gegužės 10 d. Kelio kadastro duomenų byla ir NŽT sutikimu. Pažymima, jog E. D. 2021 m. rugsėjo 3 d. skunde kvestionavo tiek Kadastro tvarkytojo, tiek Registro tvarkytojo priimtų sprendimų teisėtumą, todėl buvo nuspręsta vertinti abiejų sprendimų priėmimo pagrįstumą.
Sprendime pabrėžiama, kad NŽT išduodama pareiškėjui sutikimą Kelio tiesimui pagal supaprastiną projektą jame nurodė, jog pagal sutikimą nutiestos susiekimo komunikacijos, jo galiojimo laikotarpiu yra laikini statiniai ir Registre neregistruojami, o susiekimo komunikacijoms funkcionuoti bei eksploatuoti naujas žemės sklypas neformuojamas, nenuomojamas ir neperleidžiamas nuosavybėn. Komisija konstatavo, kad valstybinės žemės patikėtinis pareiškėjui suteikė teisę tiesti kelią tik kaip laikinąjį statinį, o ne Registre registruotiną nekilnojamąjį daiktą, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir Kadastro įstatymas) 14 straipsnio 1 punktu bei Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir Registro įstatymas) 29 straipsnio 7 punktu nusprendė tenkinti 2021 m. rugsėjo 3 d. skundą ir panaikino 2021 m. liepos 27 d. Kadastro tvarkytojo sprendimą ir 2021 m. rugpjūčio 4 d. Registro tvarkytojo sprendimą.
Įvertinus anksčiau minėtas aplinkybes bei proceso šalių pateiktų procesinių dokumentų turinį, akivaizdu, kad nagrinėjamoje byloje iš esmės kilo ginčas ar atsakovas Sprendime pagrįstai konstatavo, jog Kelias yra laikinas statinys, ar pareiškėjui pagrįstai įregistruotos nuosavybės teisės į jį Registre.
Nuosavybės teisių įgijimo pagrindai yra reglamentuoti CK 4.47 straipsnyje. Vienas iš nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą įgijimo pagrindų yra naujo daikto sukūrimas statybos procese, t. y. pastatant naują statinį (CK 4.47 straipsnio 4 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad nuosavybės teisių į statinį įgijimas galimas ne bet kokios statybos metu, bet tik tokiu atveju, jei statyba buvo vykdoma laikantis jos procesą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų, t. y. jei statybos procesas buvo teisėtas (žr., pvz., 2009 m. gruodžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2009, 2017 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-120-695/2017).
Teismų praktikoje taip pat ne kartą pažymėta, kad nuosavybės teisės įregistravimo privalomumas suponuoja registravimo funkciją vykdančiai institucijai bendro pobūdžio pareigą prieš registruojant nuosavybės teises patikrinti nuosavybės įgijimo ar perėjimo kitam asmeniui pagrindą, o kilus abejonių, atsisakyti atlikti tokį registravimą. Nekilnojamojo daikto teisinį registravimą vykdanti institucija tiria nuosavybės teisių įgijimo (pasikeitimo, pasibaigimo) teisinį pagrindą, jo įforminimą, tačiau nekonstatuoja vertinamųjų faktų, nes tai yra teisminio nagrinėjimo dalykas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2303/2012; 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-353-492/2021).
Statybos įstatymo 2 straipsnio 24 dalis teigia, jog laikinas statinys – statinys, kurį leidžiama statyti numatant naudoti ribotą terminą. Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą akivaizdu, jog bet koks statinys, kurį leidžiama naudoti tik ribotą laiką yra laikytinas laikinu statiniu. Įstatymų leidėjas nenumato konkretaus termino kiek gali trukti leidimas naudotis statiniu. Pareiškėjas skunde teigia, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. Nr. 184 įsakymu „Dėl Statybos techninių reglamentų STR 1.01.06:2002 „ypatingi statiniai“ ir STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ patvirtinimo“ patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 6.1 punktas reglamentuoja, jog nesudėtingas laikinas statinys - nesudėtingas statinys, kurį leista pastatyti ir naudoti ribotą terminą, bet ne ilgiau kaip 3 metus, todėl visi statiniai, kurių naudojimo terminas ilgesnis nei 3 metai neturėtu būti priskiriami laikinų statinių kategorijai.
Teisėjų kolegija nesutinka su minėtu pareiškėjo skundo argumentu. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtas statybos techninis reglamentas neteko galios 2010 m. spalio 1 d. t. y. jis Sprendimo priėmimo metu nebegaliojo ir jame yra reglamentuojamas konkrečiai nesudėtingų laikinųjų statinių naudojimo terminas. Nesudėtingasis statinys – paprastos konstrukcijos pastatas, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 metro, visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma – ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys. Pastato ir inžinerinio statinio paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai (Statybos įstatymo 2 straipsnio 30 dalis). Tuo tarpu Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 straipsnio 5 dalis reglamentuoja, kad kelias - inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Akivaizdu, kad kelias yra inžinerinis statinys ir negali būti priskirtas nesudėtingų statinių kategorijai, todėl net jeigu ir Statybos techninio reglamentas STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ būtų galiojantys, jame įtvirtintos teisės normos nebūtų aktualios nagrinėjamam ginčui.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Kelio statybą leidžiantis dokumentas yra NŽT Klaipėdos rajono skyriaus 2021 m. liepos 19 d. raštu Nr. SUVA-11906-(8.53 E.) „Dėl sutikimo tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai“ išduotas sutikimas statyti Kelią nesuformuotame valstybinės žemės sklype.
Sutikimu tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai išdavimo tvarką reglamentuoja NŽT direktoriaus 2013 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3)-265 „Dėl sutikimų tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Sutikimų tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės).
Taisyklių 16 punktas numato, kad sutikimas tiesti Taisyklių 5.1 ir 5.2 papunkčiuose nurodytas susisiekimo komunikacijas, jas naudoti ir aptarnauti išduodamas 10-ies metų laikotarpiui, skaičiuojant nuo Sutikimo išdavimo datos. Sutikimo galiojimas baigiasi nesuėjus Sutikime nurodytam 10-ies metų terminui, kai valstybinėje žemėje, kurioje pagal Sutikimą suteikta teisė tiesti susisiekimo komunikacijas, suformuojamas žemės sklypas. Pagal Sutikimą nutiestos Taisyklių 5.1 ir 5.2 papunkčiuose nurodytos susisiekimo komunikacijos Sutikimo galiojimo laikotarpiu yra laikini statiniai ir Nekilnojamojo turto registre neregistruojami (Taisyklių 17 punktas). Pažymėtina, jog Statybos įstatymo 27 straipsnio 31 dalyje taip pat yra nustatytas imperatyvus draudimas Registre registruoti laikinus statinius ir nuosavybės teises į jį.
Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą konstatuotina, kad NŽT Klaipėdos rajono skyriaus sutikimas susisiekimo komunikacijoms, inžineriniams tinklams tiesti ir jiems funkcionuoti būtiniems statiniams statyti yra išduodamas terminuotam laikotarpiui – 10 metų, o sutikimo pagrindu pastatyti statiniai yra priskiriami laikinų statinių kategorijai ir jie Registre neregistruojami. Analogiškos sąlygos buvo nurodytos ir pareiškėjui išduotame sutikime, todėl jos pareiškėjui turėjo būti žinomos. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į minėtas aplinkybes konstatuoja, kad atsakovas Sprendime pagrįstai nurodė, jog Kelias yra laikinas statinys, o teisės normos nustato, kad laikini statiniai ir teisės į juos nėra registruojamos Registre.
Kadastro įstatymo 14 straipsnio 1 punktas teigia, jog nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisako įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma, kad asmenys, padavę prašymą, neturėjo teisės jį paduoti. Tuo tarpu Registro įstatymo 29 straipsnio 7 punktas nustato, jog nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisako įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma, jog įstatymai nenumato galimybės prašomas įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus ar juridinius faktus registruoti nekilnojamojo turto registre.
Akivaizdu, kad atsakovas išnagrinėjęs trečiojo suinteresuoto asmens skundą ir nustatęs, jog Kadastro tvarkytojas 2021 m. liepos 27 d. sprendimu įrašė laikino statinio duomenis į Kadastrą, o Registro tvarkytojas 2021 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu įregistravo Registre teises į laikinąjį statinį, vadovaudamasis Kadastro įstatymo 14 straipsnio 1 punktu bei Registro įstatymo 29 straipsnio 7 punktu privalėjo panaikinti anksčiau minėtus sprendimus.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
Įvertinus minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą, nenustačius valstybės įmonės „Registrų centras“ Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2021 m. spalio 14 d. sprendimo Nr. CSPR-296 „Dėl kadastro ir registrų tvarkytojų priimtų sprendimų“ neteisėtumo pagrindų, pareiškėjo M. L. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija,
nusprendžia:
Pareiškėjo M. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.