Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgitos Kolyčienės, Valerijaus Laušo (Valerij Lauš),

nukentėjusiosios G. M. įgaliotajam atstovui advokatui Evaldui Liutkevičiui (dalyvavo nuotoliniu būdu),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios G. M. įgaliotojo atstovo advokato E. Liutkevičiaus, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros skyriaus prokuroro B. Leišio (toliau – prokuroras) ir nuteistojo A. Č. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 11 d. nuosprendžio, kuriuo A. Č. nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį (dėl 2023 m. vasario 9 d. E. W. H. priklausančio turto vagystės) laisvės atėmimu 6 mėnesiams; pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dėl 2023 m. vasario 10–11 d. E. W. H. priklausančio turto vagystės) laisvės atėmimu 7 mėnesiams; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2018 m. gruodžio 4 d. įstatymo Nr. XIII-1682 redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.) (dėl 2023 m. vasario 12 d. F. A. B P. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto vagystės) laisvės atėmimu 1 metams; pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dėl 2023 m. kovo 18 d. – 2023 m. birželio 21 d. S. S. priklausančio turto vagystės) laisvės atėmimu 7 mėnesiams; pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (dėl 2023 m. birželio 14 d. G. S. priklausančio turto vagystės) areštu 40 parų; pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (dėl 2023 m. liepos 9 d. S. S. priklausančio turto vagystės) areštu 40 parų.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir A. Č. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu paskirta galutine 1 metų 2 mėnesių 25 dienų laisvės atėmimo bausme ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu paskirta galutine 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmes iš dalies sudedant, ir A. Č. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į A. Č. paskirtą bausmę įskaitytos bausmės dalys, jo atliktos pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 22 d. ir 2024 m. balandžio 26 d. nuosprendžius, bei minėtais nuosprendžiais įskaityti laikotarpiai.

A. Č., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dėl 2023 m. rugsėjo 10 d. G. M. priklausančio turto vagystės) išteisintas, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Nukentėjusiojo E. W. H. civiliniai ieškiniai tenkinti visiškai, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys – iš dalies ir iš A. Č. nukentėjusiajam E. W. H. priteista 2 100 Eur, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 108,9 Eur turtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiosios G. M. civilinis ieškinys atmestas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. A. Č. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis, laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 9 d. 16.00 val. iki 2023 m. vasario 9 d. 17.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), iš bendrojo naudojimo laiptinės pagrobė nukentėjusiajam E. W. H. priklausantį sidabrinės spalvos dviratį „Specialized“, kurio vertė – 1 000 Eur, su pritvirtinta prie dviračio bagažinės vaikiška kėdute, kurios vertė – 50 Eur, tokiais savo veiksmais pagrobė svetimą, E. W. H. priklausantį turtą, kurio vertė – 1 050 Eur.

2. Taip pat, A. Č. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis, laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 10 d. 13.00 val. iki 2023 m. vasario 11 d. 08.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), iš bendrojo naudojimo laiptinės pagrobė nukentėjusiajam E. W. H. priklausantį dviratį „Sirrus“, kurio vertė – 1 000 Eur, bei dvi spynas, skirtas dviračiams prirakinti, kurių kiekvienos vertė – 25 Eur, bendra suma – 50 Eur, tokiais savo veiksmais pagrobė svetimą, E. W. H. priklausantį turtą, kurio vertė – 1 050 Eur.

3. Taip pat, A. Č. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, o būtent: jis, 2023 m. vasario 12 d., apie 18.00 val., iš neužrakinto buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė nukentėjusiajam F. A. B P. priklausančias kopėčias, kurių vertė – 100 Eur, gulsčiuką, kurio vertė – 60 Eur, tokiu būdu pagrobė svetimą, F. A. B P. priklausantį turtą, kurio vertė – 160 Eur, bei pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius pastolius (susidedančius iš dviejų rėmų, įstrižainės, horizontalės ir platformos bei ratukų), kurių vertė – 375,10 Eur, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 375,10 Eur dydžio turtinę žalą.

4. Taip pat, A. Č. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis, laikotarpiu nuo 2023 m. kovo 18 d., apie 18.00 val., iki 2023 m. birželio 21 d. 19.50 val., adresu (duomenys neskelbtini), iš požeminės automobilių stovėjimo aikštelės pagrobė nukentėjusiajam S. S. priklausančius daiktus: juodos spalvos dėklą, kurio vertė – 40 Eur; snieglentę, kurios vertė –600 Eur; vieną porą slidinėjimo batų, kurios vertė – 100 Eur; kuprinę, kurios vertė – 100 Eur; slidinėjimo kelnes, kurių vertė –100 Eur; slidinėjimo striukę, kurios vertė – 150 Eur; slidinėjimo pirštines, kurių vertė – 50 Eur; slidinėjimo akinius, kurių vertė – 50 Eur; 2 vnt. tvirtinimo diržų, kurių vertė – 150 Eur (1 vnt. vertė – 75 Eur), tokiais savo veiksmais pagrobė svetimą, S. S. priklausantį turtą, kurio vertė – 1 340 Eur.

5. Taip pat, A. Č. nuteistas už tai, kad pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: jis, 2023 m. birželio 14 d., laikotarpiu nuo 18.00 val. iki 22.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), iš bendro naudojimo koridoriaus pagrobė nukentėjusiajai G. S. priklausantį elektrinį paspirtuką „Segway-Ninebot“, kurio vertė – 300 Eur, tokiais savo veiksmais pagrobė svetimą, G. S. priklausantį turtą, kurio vertė – 300 Eur.

6. Taip pat, A. Č. nuteistas už tai, kad pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: jis, 2023 m. liepos 9 d., apie 14.43 val., adresu (duomenys neskelbtini), iš požeminės automobilių stovėjimo aikštelės pagrobė nukentėjusiajam S. S. priklausančius daiktus – motociklo krepšį, kurio vertė – 250 Eur, ir turistinį staliuką „Pinguin table S“, kurio vertė – 60 Eur, tokiais savo veiksmais pagrobė svetimą, S. S. priklausantį turtą, kurio vertė – 310 Eur.

7. A. Č. išteisintas dėl to, kad pagrobė svetimą turtą, o būtent dėl to, kad jis, 2023 m. rugsėjo 10 d., apie 23.28 val., būdamas ties pastatu, esančiu adresu Vilniuje, Gedimino pr. 9, pagrobė prie dviračių stovo paliktą, nukentėjusiajai G. M. priklausantį baltos spalvos dviratį, kurio vertė – 950 Eur, tokiais savo veiksmais pagrobė svetimą, G. M. priklausantį turtą, kurio vertė – 950 Eur.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

15. Apeliacinės instancijos teismas, neįžvelgęs esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Iš nukentėjusiosios G. M. įgaliotojo atstovo advokato E. Liutkevičiaus (toliau – ir nukentėjusiosios atstovas) apeliacinio skundo turinio matyti, kad nukentėjusiosios atstovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis dėl A. Č. išteisinimo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – dėl G. M. dviračio vagystės, bei dėl BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymo skiriant nuteistajam bausmę. Iš prokuroro apeliacinio skundo matyti, kad prokuroras taip pat nesutinka su nuteistajam skirta bausme tuo aspektu, kad skiriant bausmę jam buvo pritaikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos. Iš nuteistojo A. Č. apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis kelia tik bausmės individualizavimo klausimą, tai yra prašo skirti jam švelnesnę laisvės atėmimo bausmę. Taigi apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateiktų apeliacinių skundų ribose.

Dėl A. Č. išteisinimo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (G. M. dviračio vagystė)

16. Pirmosios instancijos teismas, išteisinęs A. Č. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje (G. M. dviračio vagystė), savo sprendimą motyvavo tuo, kad šioje baudžiamojoje byloje nėra jokių pagrįstų įrodymų, leidžiančių daryti kategorišką išvadą, kad būtent A. Č. įvykdė G. M. priklausančio dviračio vagystę. Nukentėjusiosios G. M. atstovas, nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai liudytojų T. G. ir V. P. bei paties A. Č. parodymų nelaikė pakankamais duomenimis, aiškiai pašalinančiais abejones dėl A. Č. kaltės, ir, išteisindamas A. Č. dėl G. M. dviračio vagystės, neteisingai taikė in dubio pro reo principo nuostatas. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, pateiktą nukentėjusiosios atstovo skundą bei baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai išteisino A. Č. dėl G. M. dviračio vagystės.

17. Nagrinėjamos bylos ir nukentėjusiosios atstovo apeliaciniame skunde keliamo klausimo kontekste, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, jų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimo argumentavimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Pastebėtina, kad vertinant įrodymus svarbu tai, jog būtų įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos. Įrodymų vertinimas neatsiejamai susijęs su baudžiamosios teisės nuostata, jog asmuo gali būti pripažintas kaltu, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. To reikalauja ir nekaltumo prezumpcijos principas, reiškiantis, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytos veikos padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai), kas taip pat reiškia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartys baudžiamosiose bylose 2K-532/2012, 2K-363/2013, 2K-476/2013, Nr. 2K-164-895/2016 ir kt.).

19. Pirmiausia, pažymėtina, kad policijos pareigūnė T. G., teismui nurodžiusi, kad A. Č. atpažino pagal kitus, iš kitų ikiteisminių tyrimų tuo metu turėtus (gautus) vaizdo įrašus (peržiūrėjusi juos ir palyginusi su turimais šiame tyrime), kur gerai matėsi A. Č. veidas bei figūravo ta pati kuprinė, pateikti šių vaizdo įrašų į bylą negalėjo. Iš byloje esančio aktualių vaizdo įrašų 2023 m. rugsėjo 15 d. apžiūros protokolo (4 t., b. l. 169–175) matyti, kad jame jokie palyginimai su kitais vaizdo įrašais neužfiksuoti, jokių papildomų fotolentelių prie vaizdo įrašų apžiūros nėra. Kaip duodama parodymus patvirtino T. G., ikiteisminio tyrimo metu taip pat nebuvo atlikta ir krata A. Č. gyvenamojoje vietoje, siekiant surasti daiktus, turinčius reikšmės tyrimui (pvz. kuprinę, drabužius ar pavogtus daiktus). Taip pat, nors pirmosios instancijos teisme apklausiama T. G. ir užsiminė, kad jai teko analizuoti ir kaltinamojo telefoną bei pasitvirtino, kad tai buvo jis, vis tik byloje nėra jokių telefono išklotinių ar kitų objektyvių duomenų, kuriais remiantis galima būtų teigti, jog A. Č. 2023 m. rugsėjo 10 d., apie 23 val. buvo ar galėjo būti Vilniaus centre. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš kitų šioje baudžiamojoje byloje apžiūrėtų vaizdo įrašų, kuriuose užfiksuotos kitos šioje byloje A. Č. įvykdytos vagystės (1 t., b. l. 65–71, 161–167, 2 t., b. l. 99–105, 4 t., b. l. 72–81), nematyti, kad A. Č., darydamas kitas nusikalstamas veikas, už kurias jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, būtų dėvėjęs panašius drabužius, avėjęs panašius batus ar su savimi būtų turėjęs oranžinės spalvos kuprinę, su kuria vaizdo įrašuose yra užfiksuotas G. M. dviračio vagystę įvykdęs asmuo. Priešingai, A. Č. tuose vaizdo įrašuose užfiksuotas dėvintis kitokias kepures, kitokį viršutinį drabužį, šviesesnius batus, taip pat viename iš įrašų užfiksuotas su kitokia – tamsios spalvos – kuprine. Taigi, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kuriais remiantis galima būtų patikrinti policijos pareigūnės T. G. nurodytas aplinkybes dėl A. Č., kaip įvykdžiusio G. M. dviračio vagystę asmens, atpažinimo, ar kurie galėtų kaip nors patvirtinti, jog būtent A. Č. įvykdė nusikaltimą, dėl kurio jis buvo išteisintas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju vien tik pirmiau minėti pareigūnės T. G. teisme duoti parodymai, nesant jokių kitų objektyvių duomenų, negali būti pripažinti pakankamais įrodymais, kategoriškai patvirtinančiais, jog būtent A. Č. įvykdė G. M. dviračio vagystę.

22. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš byloje surinktų duomenų galima daryti tik prielaidas, kuriomis grįsti apkaltinamojo nuosprendžio negalima (teismo išvados gali būti grindžiamos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką). Įvertinusi visa tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, patikimai patvirtinančių, jog būtent nuteistasis A. Č. padarė ir jam kaltinime inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje (G. M. dviračio vagystę), todėl jis pagrįstai dėl šios nusikalstamos veikos padarymo išteisintas. Šiame kontekste teisėjų kolegija tik atkreipia dėmesį į tai, jog pirmosios instancijos teismas, pagrįstai išteisindamas A. Č. dėl to, kad neįrodyta, jog jis įvykdė G. M. priklausančio dviračio vagystę, tai yra BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punkto pagrindu, skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje klaidingai nurodė, jog išteisina A. Č. vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, tai yra jam nepadarius veikos, turinčios BK 178 straipsnio 1 dalies požymių. Atsižvelgiant į tai, skundžiamo nuosprendžio rezoliucinė dalis tikslintina, nurodant tinkamą išteisinimo pagrindą. Pažymėtina, kad toks patikslinimas nekeičia nuosprendžio esmės.

Dėl nuteistajam A. Č. skirtos bausmės ir BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymo

23. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam A. Č. paskirtos bausmės pagrįstumo pažymėtina, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti nusikaltusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

24. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę švelninti ar griežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta.

25. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tiek už nusikaltimų, tiek už baudžiamųjų nusižengimų padarymą parinkdamas A. Č. bausmės rūšį, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, tiek ir kitas aplinkybes, ir, skirdamas laisvės atėmimo bei arešto bausmes, savo sprendimą išsamiai motyvavo. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam A. Č. paskirta bausmės rūšis, tiek už nusikaltimų, tiek už baudžiamųjų nusižengimų padarymą, yra adekvati jo asmenybei, padarytoms nusikalstamoms veikoms ir atitinka bausmės paskirtį, be to, paties nuteistojo nėra ginčijama (kaip minėta, apeliaciniu skundu A. Č. prašo skirti jam švelnesnę laisvės atėmimo bausmę, tai yra ginčija tik jam skirtos bausmės dydį).

26. BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad už šį nusikaltimą skiriamas laisvės atėmimas iki 3 metų, o BK 178 straipsnio 2 dalies (2018 m. gruodžio 4 d. įstatymo Nr. XIII-1682 redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.) sankcijoje – kad už šį nusikaltimą skiriamas laisvės atėmimas iki 6 metų. Minimali laisvės atėmimo bausmė, kurią galima skirti už nusikaltimo padarymą, yra 3 mėnesiai (BK 50 straipsnio 2 dalis). BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta, kad už šį baudžiamąjį nusižengimą skiriamas areštas. Arešto bausmės dydis šio straipsnio sankcijoje nenurodomas, tai reglamentuoja BK 49 straipsnis, kurio 3 dalyje nustatyta, jog už nusikaltimą gali būti skiriamas areštas nuo 15 iki 90 parų (bausmės vidurkis – 52,5 paros), o už baudžiamąjį nusižengimą – areštas nuo 10 iki 45 parų (bausmės vidurkis – 27,5 paros).

27. Vertinant nuteistajam paskirtos bausmės dydžio pagrįstumą pirmiausia pažymėtina, kad apylinkės teismas, skirdamas A. Č. bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, atsižvelgė į A. Č. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir pobūdį – padaryti 3 nesunkūs ir 1 apysunkis, kurio pavojingumas, dėl pagrobto turto nedidelės vertės, yra mažesnis negu rūšinis ir tipinis šios nusikalstamos veikos pavojingumas, įstatymo leidėjo įvertintas baudžiamojo įstatymo sankcijoje, nusikaltimai nuosavybei bei 2 baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, taip pat į nusikalstamų veikų stadiją, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nusikalstama veika padarytą žalą – nusikalstamos veikos baigtos, padarytos veikiant tiesiogine tyčia, siekiant finansinės naudos – gauti pinigų narkotinėms medžiagoms įsigyti, dauguma pavogtų daiktų, išskyrus dėl dviejų nusikalstamų veikų, buvo grąžinti nukentėjusiesiems. Taip pat apylinkės teismas išsamiai įvertino ir A. Č. asmenybę charakterizuojančius duomenis, tarp jų ir aplinkybes dėl gydymosi nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms, dėstomas nuteistojo apeliaciniame skunde. A. Č. iki skundžiamame nuosprendyje konstatuotų nusikalstamų veikų padarymo buvo teistas 12 kartų, dar 12 kartų teistas jau po to, tai yra šiuo metu (neskaičiuojant skundžiamo nuosprendžio) jau yra teistas 24 kartus, daugiausia už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas nuosavybei, taip pat už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis bei kitų rūšių nusikalstamas veikas, daug kartų baustas administracine tvarka, taip pat ir už smulkias vagystes, skirtų baudų nemoka, yra darbingo amžiaus, tačiau niekur nedirba, iki sulaikymo buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, nuo 2016 m. kovo 15 d. gydosi (duomenys neskelbtini), reguliariai lankosi pas kuruojantį gydytoją bei kitus specialistus.

28. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė A. Č. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, A. Č. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme savo kaltę dėl visų minėtų šešių jam inkriminuotų nusikalstamų veikų visiškai pripažino, dėl savo veiksmų gailėjosi. Įvertinus tai, kolegijai abejoti prisipažinimo nuoširdumu pagrindo nėra. Taip pat apylinkės teismas nustatė ir nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte – veikas padarė recidyvistas. Kaip matyti iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo (5 t., b. l. 37–51, 6 t., b. l. 134–154) bei Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų, be kita ko, A. Č. buvo nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 15 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 29 d. nuosprendžiu, pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, tai yra už labai sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą, laisvės atėmimu 8 metams. Iš laisvės atėmimo vietos, kaip atlikęs bausmę, A. Č. buvo paleistas 2016 m. sausio 27 d. Remiantis BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto c) papunkčiu, turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo 8 metus, jeigu jie nuteisti už labai sunkų nusikaltimą. Vadinasi, skundžiamu nuosprendžiu konstatuotas nusikalstamas veikas, kurios buvo padarytos 2023 m. vasario – liepos mėnesiais, tarp kurių yra ir tyčiniai nusikaltimai, A. Č. padarė dar nepraėjus 8 metams po minėtos bausmės atlikimo, tai yra turėdamas neišnykusį teistumą. Duomenų, kad minėtas teistumas būtų panaikintas anksčiau įstatymų nustatyta tvarka, nėra. Toks asmuo, kuris būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, kai teistumas už jį neišnykęs arba nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, laikomas recidyvistu. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino nuteistojo A. Č. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamas veikas padarė recidyvistas. Nuteistasis A. Č. savo apeliaciniame skunde teigia, kad apylinkės teismas kaip sunkinančią aplinkybę vertino ir jo priklausomybę narkotinėms medžiagoms, tačiau tokie jo teiginiai yra nepagrįsti, nes, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, tokios sunkinančios aplinkybės pirmosios instancijos teismas nenustatė. O tai, kad pirmosios instancijos teismas vertino, jog nusikalstamų veikų padarymo tikslas, motyvas buvo siekis gauti pinigų narkotinėms medžiagoms įsigyti, niekaip nėra susiję su atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis.

29. Apylinkės teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes ir kitas nustatytas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, sprendė, jog nagrinėjamu atveju bausmės paskirtis ir tikslai bus pasiekti už padarytus nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje (2018 m. gruodžio 4 d. įstatymo Nr. XIII-1682 redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.), paskyrus laisvės atėmimo bausmes, kurių dydžiai mažesni nei sankcijose numatyti šios bausmės vidurkiai (atitinkamai 6, 7, 8 mėnesių ir 1 metų laisvės atėmimo bausmes), o už padarytus baudžiamuosius nusižengimus, numatytus BK 178 straipsnio 5 dalyje, – arešto bausmes, kurių dydžiai didesni nei BK 49 straipsnio 3 dalyje nustatytas arešto bausmės, skirtinos už baudžiamojo nusižengimo padarymą, vidurkis (po 40 parų arešto). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis – 1 metai 7 mėnesiai 15 dienų, o BK 178 straipsnio 2 dalyje (2018 m. gruodžio 4 d. įstatymo Nr. XIII-1682 redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.) – 3 metai 1 mėnuo 15 dienų. Taigi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas už padarytus nusikaltimus paskyrė A. Č. žymiai mažesnes nei vidurkiai bausmes, nors nagrinėjamu atveju buvo nustatyta ne tik A. Č. atsakomybę lengvinanti, bet ir jo atsakomybę sunkinanti aplinkybės, o apeliantas charakterizuojamas neigiamai. Nors už baudžiamuosius nusižengimus A. Č. skirtos didesnės nei vidurkiai bausmės, tačiau pabrėžtina, jog šių bausmių dydžiai šiuo atveju reikšmės neturi dėl pritaikyto bausmių bendrinimo būdo. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, už atskiras nusikalstamas veikas A. Č. skirtas bausmes apylinkės teismas bendrino nuteistajam palankesniais bausmių bendrinimo būdais, tai yra daliniu ir apėmimo. Teismas prie griežčiausios bausmės, paskirtos už BK 178 straipsnio 2 dalyje (2018 m. gruodžio 4 d. įstatymo Nr. XIII-1682 redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.) numatyto nusikaltimo padarymą, pridėjo po minimalią galimą pridėti bausmės dalį (po 3 mėnesius) bausmių, paskirtų už trijų BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą, ir šią bausmę, tai yra 1 metus 9 mėnesius laisvės atėmimo, su arešto bausmėmis, paskirtomis už dviejų BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytų baudžiamųjų nusižengimų padarymą, bendrino apėmimo būdu, tai yra palikdamas tą pačią 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirta subendrinta bausmė, atsižvelgus į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, jų skaičių, nuteistąjį charakterizuojančius duomenis bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, yra pakankamai švelni ir ją dar labiau mažinti nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra jokio pagrindo.

30. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, A. Č. buvo pritaikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir minėta subendrinta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu (iki 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo). Tačiau sutiktina tiek su prokuroro, tiek ir su nukentėjusiosios G. M. atstovo apeliaciniuose skunduose išdėstyta pozicija, kad pirmosios instancijos teismas BK 64¹ straipsnio nuostatas šioje byloje pritaikė nepagrįstai.

31. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, nuteistajam skiriama bausmė vienu trečdaliu gali būti mažinama tuomet, kai jis prisipažįsta esąs kaltas ir kai baudžiamoji byla buvo išnagrinėta: 1) pagreitinto proceso tvarka ar 2) atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, ar 3) priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. BPK 273 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jei kaltinamasis, kuris nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, arba tokį pageidavimą kaltinamasis jau yra pareiškęs BPK 218 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus gali būti nutrauktas, jei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras ir gynėjas.

32. Bylos medžiaga nustatyta, kad A. Č. savo kaltę teisme pripažino dėl 6 nusikalstamų veikų, tai yra dėl visų veikų, dėl kurių jis buvo nuteistas, o dėl G. M. priklausančio dviračio vagystės (dėl veikos, dėl kurios jis buvo išteisintas) nepripažino, taip pat dėl vienos iš 6 nusikalstamų veikų (2023 m. vasario 12 d. F. A. B P. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto vagystė) nesutiko, kad padarė žalą dėl apgadintų daiktų. 2024 m. sausio 15 d. vykusio teismo posėdžio metu (t. 5, b. l. 172–178) teismas nutarė atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą tik dėl dalies nusikalstamų veikų – dėl tų, dėl kurių A. Č. pripažino savo kaltę ir aplinkybės aiškios, o dėl kitų, tai yra dėl veikos, dėl kurios A. Č. kaltės nepripažino bei dėl veikos, dėl kurios nesutiko padaręs žalą dėl apgadintų daiktų, nutarė atlikti įrodymų tyrimą bendra tvarka. Kaip matyti iš bylos medžiagos bei kaip savo apeliaciniame skunde nurodo prokuroras, atliekant įrodymų tyrimą, buvo apklausiami nukentėjusysis ir civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas F. A. B. P., liudytojai M. K., L. Č., V. B., J. N., policijos pareigūnės T. G. ir V. P., buvo tiriama bylos medžiaga (peržiūrėti vaizdo įrašai, tirti ir analizuoti dokumentai), pagal pateiktus duomenis ir dokumentus buvo keičiamas kaltinimas A. Č.. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, tokios nustatytos aplinkybės patvirtina, jog šiuo atveju byloje nebuvo atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kaip tai nustatyta BPK 273 straipsnyje, taip pat nebuvo taikomas ir joks kitas BK 64¹ straipsnio 1 dalyje nurodytas baudžiamosios bylos išnagrinėjimo būdas, o tai eliminuoja BK 64¹ straipsnyje numatytos lengvatos (skiriamos bausmės mažinimo vienu trečdaliu) taikymo galimybę.

33. Nors apylinkės teismas savo sprendimą taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas argumentavo tuo, kad A. Č. savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, dėl kurių jis buvo pripažintas kaltu, padarymo pripažino ir byla dalyje dėl šių nusikalstamų veikų buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, tačiau nei BPK 273 straipsnio, nei BK 64¹ straipsnio nuostatų analizė neleidžia teigti, jog BK 64¹ straipsnyje numatytos lengvatos taikymas yra galimas ir atlikus dalinį sutrumpintą įrodymų tyrimą. Tokios išvados neleidžia daryti ir vyraujanti teismų praktika. Kolegija, atsižvelgusi į esamą teisinį reglamentavimą ir į nustatytas faktines bylos aplinkybes, daro išvadą, kad šiuo atveju nebuvo pagrindo taikyti A. Č. BK 64¹ straipsnio nuostatas ir mažinti jam skirtą subendrintą 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę vienu trečdaliu. Todėl nuosprendis šioje dalyje keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir tuo pačiu neteisingai paskirtos bausmės (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1, 2 punktai), naikinant BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymą.

34. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu subendrinta ir vienu trečdaliu sumažinta laisvės atėmimo bausmė dar buvo bendrinama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 22 d. ir 2024 m. balandžio 26 d. nuosprendžiais skirtomis galutinėmis bausmėmis, šiuo nuosprendžiu panaikinus BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymą, turi būti naikinama ir nuosprendžio dalis dėl atskirais nuosprendžiais skirtų bausmių bendrinimo bei subendrinta bausmė A. Č. turi būti skiriama iš naujo. Jokių ginčų dėl būtinybės bendrinti minėtais nuosprendžiais skirtas bausmes ir skundžiamu nuosprendžiu nustatyto bausmių bendrinimo būdo šiuo atveju nekyla, todėl teisėjų kolegija tik pažymi, kad skirtingais nuosprendžiais paskirtos bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą, tai yra prie griežčiausios 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, paskirtos skundžiamu nuosprendžiu, pridedant po dalį švelnesnių Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 22 d. ir 2024 m. balandžio 26 d. nuosprendžiais paskirtų, atitinkamai 1 metų 2 mėnesių 25 dienų ir 1 metų 4 mėnesių, laisvės atėmimo bausmių. Atsižvelgiant į A. Č. asmenybę, padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kitas bausmių skyrimui reikšmingas aplinkybes, pridedamų bausmių dalys nustatytinos artimos pusei paskirtų bausmių (atitinkamai 7 mėnesiai 10 dienų ir 7 mėnesiai 20 dienų) ir A. Č. skirtina galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams.

35. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad prokuroras, savo apeliaciniu skundu prašydamas netaikyti BK 64¹ straipsnio nuostatų ir paskirti A. Č. naują galutinę subendrintą bausmę, prašo ir iš naujo subendrinti skundžiamu nuosprendžiu A. Č. už atskiras nusikalstamas veikas skirtas bausmes bei paskirti subendrintą 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, tai yra tokią pačią bausmę, kuri ir buvo paskirta pirmosios instancijos teismo. Kaip minėta, pagrindas mažinti skundžiamu nuosprendžiu A. Č. paskirtą 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę nebuvo nustatytas, o ją didinti nei prokuroras, nei nukentėjusiosios G. M. atstovas savo apeliaciniais skundais neprašo, tai yra pagrindo keisti šią skundžiamo nuosprendžio dalį nėra, todėl toks prokuroro apeliacinio skundo prašymas yra nepagrįstas ir laikytinas pertekliniu. Dėl to, pripažintina, kad prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas tik iš dalies.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

36. Vilniaus apygardos teisme 2024 m. rugsėjo 23 d. buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pirminė pažyma Nr. APD-2024-09245 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (8 t., b. l. 83–86). Šioje pažymoje nurodyta, kad už advokatės V. Bazienės suteiktą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam A. Č. buvo patirtos 358,33 Eur dydžio išlaidos.

37. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ir išnagrinėjus bylą apeliacinės instancijos teisme. Sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (pvz., LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-226-942/2016, 2K-41-697/2021 ir kt.).

38. Byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nukentėjusiosios G. M. atstovo, prokuroro apeliacinius skundus, kurie tenkinami iš dalies ir nuteistojo A. Č. apeliacinį skundą, kuris atmetamas. Tačiau pastebėtina, kad šioje byloje nuteistajam A. Č. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkta gynėja (advokatė V. Bazienė) buvo paskirta Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartimi (8 t., b. l. 74), esant baudžiamojo proceso įstatyme nurodytam pagrindui, kai gynėjo dalyvavimas laikomas būtinu (BPK 322 straipsnio 1 dalis), tai yra gynėja A. Č. buvo paskirta ne dėl nuo jo valios priklausančių priežasčių. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme nebuvo atliktas įrodymų tyrimas, byla iš esmės išnagrinėta per vieną teismo posėdį, be to, nuteistojo A. Č. gynėja teismo posėdžio metu prašė valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš jos ginamojo nepriteisti, nes apeliacinės instancijos teisme gynėjas jam yra būtinas. Atsižvelgdama į aptartų aplinkybių visumą, taip pat į A. Č. turtinę padėtį (niekur nedirbantis, iki sulaikymo buvo registruotas Užimtumo tarnyboje), apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš jo neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros skyriaus prokuroro Benedikto Leišio ir nukentėjusiosios G. M. įgaliotojo atstovo advokato Evaldo Liutkevičiaus apeliacinius skundus tenkinti iš dalies, nuteistojo A. Č. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 11 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymo.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu skirta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 22 d. ir 2024 m. balandžio 26 d. nuosprendžiais skirtomis bausmėmis.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 11 d. nuosprendžiu skirtą subendrintą 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu paskirta galutine 1 metų 2 mėnesių 25 dienų laisvės atėmimo bausme ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu paskirta galutine 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmes iš dalies sudedant, prie griežčiausios 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį – 7 mėnesius 10 dienų – švelnesnės 1 metų 2 mėnesių 25 dienų laisvės atėmimo bausmės bei dalį – 7 mėnesius 20 dienų – švelnesnės 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, ir paskirti A. Č. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

Patikslinti nuosprendžio rezoliucinę dalį dėl A. Č. išteisinimo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dėl 2023 m. rugsėjo 10 d. G. M. priklausančio dviračio vagystės), nurodant, kad jis dėl šios nusikalstamos veikos išteisintinas vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktu, tai yra neįrodžius, kad jis padarė šią nusikalstamą veiką.

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 11 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Neišieškoti iš nuteistojo A. Č. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.