- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-14
- Bylos Nr.
- e2-1039-781/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Varanauskaitė
- Ieškovas
- V. Z.
- Atsakovas
- D. R.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. Z. (V. Z.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. Z. ieškinį atsakovui D. R. (D. R.) dėl nuostolių atlyginimo, neteisėto preliminariosios sutarties pažeidimo ir nutraukimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Anreka“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. Z. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė priteisti iš atsakovo D. R. 50 327,90 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. liepos 21 d. nutartimi nustatė ieškovui 7 dienų terminą nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti: 1) patikslinti, kokiu pagrindu veikusi trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB ,,Anreka“, atlikdama tarpininkavimo veiksmus dėl preliminariosios sutarties sudarymo; 2) pateikti rašytinius įrodymus, patvirtinančius 5 000 Eur avanso sumokėjimo ir jo grąžinimo (dalimis, 2021 m. gegužės 6 d. sumokėjus 4 000 Eur, 2021 m. gegužės 7 d. – 1 000 Eur) faktą; 3) pateikti duomenis, pagrindžiančius tiek trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB ,,Anreka“, tiek UAB ,,Romantalis“ teisę disponuoti butu, perduodant gyvenamąsias patalpas su apdaila įsirengti ieškovui, tokiai sąlygai sutartyje, sudarytoje tarp ieškovo ir atsakovo, nesant įtvirtintai; 4) pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad ieškovui nuosavybės teise nepriklauso joks kitas nekilnojamasis turtas, taigi, bute jis ketino gyventi pats ir naudoti jį šeimos poreikiams; 5) pateikti advokato padėjėjos G. K. praktikos vadovo sutikimą atstovauti byloje bei Lietuvos advokatūros patvirtintą jos vienų metų praktikos atlikimo ataskaitą.
3. 2021 m. liepos 28 d. ieškovas pateikė teismui prašymą dėl ieškinio trūkumų šalinimo (su 2021 m. sausio 26 d., 2021 m. sausio 27 d., 2021 m. gegužės 6 d., 2021 m. gegužės 7 d. mokėjimo nurodymais, VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registre atliktos paieškos rezultatų momentine ekrano kopija, Advokatų tarybos pirmininko pavaduotojo 2020 m. vasario 21 d. sprendimo Nr. 216 ,,Dėl advokatų padėjėjų dvejų metų praktikos atlikimo ataskaitų tvirtinimo“ išrašu), kuriame nurodė, kad trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Anreka“ nuo pat 2021 m. sausio 26 d. preliminariosios sutarties dėl buto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo derinimo, pasirašymo bei vykdymo bendravo su ieškovu pardavėjo (atsakovo) vardu, teikė informaciją apie statybos darbų eigą, pabaigos terminus, galimą pagrindinės sutarties pasirašymo laiką, nurodė, kas, kur ir kada perduos perkamo buto raktus (kas ir buvo padaryta), kad galima rengtis remonto darbams ir pan.; trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB ,,Anreka“ 2021 m. gegužės 20 d. atsakyme į pretenziją nurodyta, kad darbuotojas A. Š., veikdamas kaip tarpininkas tarp pardavėjo (atsakovo) ir pirkėjo (ieškovo), paruošė visus reikiamus dokumentus ir suteikė visą reikiamą informaciją apie statomą butą adresu (duomenys neskelbtini); trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Anreka“ ir atsakovo rašytinio susitarimo ieškovas neturi, apie jį nežino, tačiau iš trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Anreka“ veiksmų bei susirašinėjimo akivaizdu, kad jis veikė atsakovo vardu ir interesais; gyvenamųjų patalpų su apdaila perdavimo metu buto savininkė buvo trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Anreka“, atsakovui butas pirkimo–pardavimo sutartimi perleistas tik 2021 m. birželio 9 d., tuo tarpu UAB „Romantalis“, ieškovo žiniomis, atliko statybos rangos darbus objekte, todėl turėjo buto raktus (trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Anreka“ užsakymu, tačiau tokiais dokumentais ieškovas nedisponuoja).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. liepos 30 d. nutartimi ieškovo V. Z. ieškinį atsakovui D. R. dėl nuostolių atlyginimo, neteisėto preliminariosios sutarties pažeidimo ir nutraukimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Anreka“ laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
5. Teismas nurodė, kad ieškovo prašyme dėl trūkumų šalinimo de facto konstatuotas tik trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Anreka“ tarpininkavimo faktas, t. y. kad su ja derintas 2021 m. sausio 26 d. preliminariosios sutarties dėl buto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo projektas, pasirašymas, vykdymas, teikta informacija apie statybos darbų eigą, pabaigos terminus, galimą pagrindinės sutarties pasirašymo laiką, buto raktų perdavimą, remonto darbų atlikimą, veikiant darbuotojui A. Š., tačiau nenurodyta, kokiu pagrindu trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Anreka“ šiuos veiksmus atlikęs. Pavyzdžiui, kartu su ieškiniu pateiktas ieškovo ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Anreka“ darbuotojo A. Š. elektroninis susirašinėjimas, iš kurio matyti, kad 2021 m. sausio 8 d. ieškovui atsiųstas preliminariosios sutarties pavyzdys; ieškovas nurodęs, kad jam pasakojo E., jog butą adresu (duomenys neskelbtini), iš trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB ,,Anreka“ nusipirko atsakovas, sumokėjęs visą kainą. Taigi, ieškovui buvo žinoma, kad butas įgytas atsakovo. Tačiau šiuo atveju nėra aišku, kokiu pagrindu ieškovas kreipęsis būtent į trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, UAB ,,Anreka“, o ši, net ir ieškovui žinant pardavėją, pastarajam tarpininkavusi. Nors, ieškovo vertinimu, turėtų būti akivaizdu, kad trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB ,,Anreka“ veikė atsakovo vardu ir interesais, šis 2021 m. gegužės 27 d. atsakyme į ieškovo rašytinę pretenziją nurodęs, kad nei trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, UAB „Anreka“, nei A. Š. 2021 m. sausio 26 d. preliminariąja sutartimi dėl buto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo nebuvo suteikti įgaliojimai atstovauti atsakovą; jokia kita forma jis nepavedė trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, UAB „Anreka“ ar A. Š. atstovauti jo teises bendraujant su ieškovu; iki pretenzijos gavimo momento atsakovui nebuvo žinomas faktas, kad ieškovui perduoti buto raktai; su UAB „Romantalis“ jokių sutarčių ar susitarimų dėl buto niekada neturėjo, todėl jam nežinoma, kokiu pagrindu ji perdavė buto raktus ieškovui.
6. Teismas pažymėjo, kad, ieškovo teigimu, gyvenamųjų patalpų su apdaila perdavimo metu buto savininkė buvo trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Anreka“, atsakovui butas pirkimo–pardavimo sutartimi perleistas tik 2021 m. birželio 9 d., tuo tarpu UAB „Romantalis“, ieškovo žiniomis, atliko statybos rangos darbus objekte, todėl turėjo buto raktus (trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Anreka“ užsakymu, tačiau tokiais dokumentais ieškovas nedisponuoja). Atkreiptinas dėmesys, kad kartu su ieškiniu pateikta 2020 m. birželio 22 d. teisių ir pareigų perleidimo sutartis pagal 2020 m. gegužės 28 d. preliminarią sutartį Nr. ANR20/05/28-R46-B17; remiantis 2020 m. birželio 22 d. teisių ir pareigų perleidimo sutarties pagal 2020 m. gegužės 28 d. preliminarią sutartį Nr. ANR20/05/28-R46-B17 1.1 punktu, UAB „Didžioji statyba“ perleido, o atsakovas perėmė visas teises ir visus įsipareigojimus pagal 2020 m. gegužės 28 d. preliminarią sutartį Nr. ANR20/05/28-R46-B17, tame skaičiuje ir į UAB ,,Didžioji statyba“ sumokėtą, pagal preliminarią sutartį, pardavėjai – trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, UAB ,,Anreka“ – pilną apmokėjimą – 67 000 Eur; sutartimi UAB ,,Didžioji prekyba“ perleidžiamų pagal preliminarią sutartį teisių ir įsipareigojimų kaina – 61 000 Eur (2020 m. birželio 22 d. teisių ir pareigų perleidimo sutarties pagal 2020 m. gegužės 28 d. preliminarią sutartį Nr. ANR20/05/28-R46-B17 1.2 punktas); UAB ,,Didžioji statyba“ 2020 m. birželio 23 d. pažyma patvirtina, kad atsakovas su UAB „Didžioji statyba“ pagal 2020 m. birželio 22 d. teisių ir pareigų perleidimo sutartį pagal 2020 m. gegužės 28 d. preliminarią sutartį Nr. ANR20/05/28-R46-B17 visiškai atsiskaitė. Pagal 2020 m. gegužės 28 d. preliminarios sutarties Nr. ANR20/05/28-R46-B17 5.2, 5.4 punktus trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB ,,Anreka“ įsipareigojo: 1) perduoti laikinai valdyti statomą turtą su daline apdaila pirkėjui (atsakovui, 2020 m. birželio 22 d. teisių ir pareigų perleidimo sutarties pagrindu perėmusiam visas teises ir visus įsipareigojimus pagal šią sutartį) iki 2020 m. birželio 30 d., pasirašant turto su daline apdaila perdavimo-priėmimo aktą apdailos atlikimui bei pirkėjui įteikiant turto raktus; 2) nuo šios sutarties pasirašymo iki notariškai tvirtinamos pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo neperduoti ar kitokiu būdu neperleisti turto tretiesiems asmenims, neįkeisti ar kitaip neapsunkinti trečiųjų asmenų naudai be raštiško pirkėjo sutikimo, išskyrus daugiabučio gyvenamojo namo įkeitimą statybų finansuotojui. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, be atsakovo rašytinio sutikimo butas pagal trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB ,,Anreka“ ir pradinės pirkėjos UAB ,,Didžioji statyba“ sudarytos 2020 m. gegužės 28 d. preliminarios sutarties Nr. ANR20/05/28-R46-B17 5.4 punktą negalėjo būti perduotas. Šiuo atveju šalindamas ieškinio trūkumus ieškovas nepateikęs į bylą jokių duomenų, kuriais remiantis galėtų būti sprendžiama tiek apie trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB ,,Anreka“, tiek apie UAB ,,Romantalis“ teisę disponuoti butu, perduodant gyvenamąsias patalpas su apdaila įsirengti ieškovui.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Ieškovas V. Z. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 30 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl ieškinio priėmimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
7.1. Ieškovo pateiktas ieškinys buvo tinkamai įformintas, atitiko ieškinio turiniui bei formai keliamus reikalavimus, jame nurodytos faktinės aplinkybės suformuluotos aiškiai, todėl teismas ieškovo ieškinį turėjo priimti, o tarp atsakovo bei trečiojo asmens, taip pat trečiojo asmens su kitais asmenimis sudarytus susitarimus, kitus jų valdomus dokumentus bei duomenis turėjo įpareigoti pateikti atsakovą ir / ar trečiąjį asmenį. Tokiu būdu būtų įgyvendintas CPK įtvirtintas rungimosi principas bei procesinis lygiateisiškumas, nebūtų pažeista ieškovo teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos.
7.2. Teismas, nesant kitų ieškinio trūkumų ir (arba) nustačius, kad ir kiti ieškinio trūkumai nesudaro esminių kliūčių proceso eigai, turėtų priimti ieškinį, o galutinį ieškinio reikalavimą, įrodymus ir kitą informaciją, jei ji būtina bylos nagrinėjimui, surinkti pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje.
7.3. Ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos, todėl teismas neturi pagrindo reikalauti, kad ieškovas jau paduodamas ieškinį pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų teisę į ieškinio patenkinimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų
8. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
9. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo 2021 m. liepos 30 d. nutarties, kuria ieškovo ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl ieškinio laikymo nepaduotu ir grąžinimo jį padavusiam asmeniui, nepašalinus trūkumų
10. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) savo jurisprudencijoje yra ne kartą konstatavęs, kad kiekvienas asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą – arbitrą, kuris išspręstų ginčą (Konstitucinio Teismo 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimas). Teisės kreiptis į teismą negalima apriboti ar paneigti (Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d., 2012 m. gruodžio 10 d. nutarimai); ši konstitucinė teisė negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinamas jos įgyvendinimas (Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 27 d., 2011 m. gegužės 11 d. nutarimai), nes kiltų grėsmė vienai svarbiausių teisinės valstybės vertybių (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d., 2011 m. birželio 9 d. nutarimai).
11. Kita vertus, nors asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – tai fundamentali ir pamatinė teisė, tai nereiškia, kad įstatymų leidėjas procesiniuose įstatymuose negali nustatyti kreipimosi į teismą tvarkos ir tam tikrų reikalavimų, kuriuos turi įgyvendinti asmuo, siekiantis teisminės savo pažeistų teisių gynybos. Toks reguliavimas, be kita ko, gali būti grindžiamas tuo, kad nurodyta teisė negali būti įgyvendinama abstrakčiai, nesant taisyklių, leidžiančių tinkamai pasirengti būsimam teisiniam procesui ir apibrėžti nagrinėtino ginčo ribas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-313/2019). Pažeista asmens teisė gali būti apginta teismine tvarka tik tuo atveju, jeigu suinteresuotas asmuo savo teisę į teisminę gynybą realizuoja laikydamasis įstatyme nustatytų sąlygų.
12. Pagal CPK išdėstytą reglamentavimą, savo pažeistų teisių teisminės gynybos siekiantis asmuo, visų pirma, turi pateikti teismui CPK nustatytus reikalavimus atitinkantį ieškinį. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieškinys turi atitikti bendruosius CPK nustatytus procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus (CPK 111 straipsnis), taip pat jame turi būti išdėstyti CPK 135 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose nurodyti duomenys. Vadovaujantis aptariama nuostata, ieškinyje, be kita ko, turi būti nurodytas ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) ir aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (ieškinio pagrindas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai). Šie du esminiai ieškinio elementai apibrėžia teisminio nagrinėjimo ribas. Pagal CPK 135 straipsnio 2 dalį, prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus, taip pat duomenys, kad už ieškinį buvo sumokėtas žyminis mokestis.
13. Tuo atveju, jeigu teismui paduotas procesinis dokumentas neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba ieškovas nesumokėjo už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip 7 dienos, procesinio dokumento trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).
14. Byloje nustatyta, kad ieškovas V. Z. pateikė teismui ieškinį, kuriame prašė priteisti iš atsakovo D. R. 50 327,90 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovo ieškinys neatitinka šiam procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų, 2021 m. liepos 21 d. nutartimi nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. be kita ko, patikslinti, kokiu pagrindu veikusi trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB ,,Anreka“, atlikdama tarpininkavimo veiksmus dėl preliminariosios sutarties sudarymo; pateikti duomenis, pagrindžiančius tiek trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB ,,Anreka“, tiek UAB ,,Romantalis“ teisę disponuoti butu, perduodant gyvenamąsias patalpas su apdaila įsirengti ieškovui, tokiai sąlygai sutartyje, sudarytoje tarp ieškovo ir atsakovo, nesant įtvirtintai. Ieškovui pateikus prašymą dėl ieškinio trūkumų šalinimo, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo, kad ieškovas per teismo nustatytą terminą nepašalino minėtų ieškinio trūkumų, todėl ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
15. Vertinant ieškovo atskirojo skundo argumentų pagrįstumą, visų pirma, pažymėtina, kad ieškinį pareiškiančiam asmeniui kyla pareiga tinkamai surašyti ieškinį, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą tam, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais, galėtų tinkamai atlikti vieną iš savo tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014). Tačiau įstatyme nustatyta ieškovo pareiga dar iki kreipiantis su ieškiniu į teismą suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką negali būti aiškinama taip, kad iš ieškovo kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010). Ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009), todėl šioje proceso stadijoje iš ieškovo negali būti reikalaujama, kad jis pagrįstų savo keliamus reikalavimus konkrečiais įrodymais. Priešingu atveju, nustačius ieškovui įpareigojimą pateikti atitinkamus įrodymus jau ieškinio priėmimo stadijoje, ieškovui galėtų būti iš esmės apsunkinta galimybė realizuoti savo teisę į teisminę gynybą, jeigu, pavyzdžiui, ieškovas, teikdamas ieškinį, tokiais įrodymais nedisponuotų.
16. Pirmiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad CPK nustatytas trūkumų šalinimo institutas turi būti taikomas apdairiai, nes ieškinio trūkumų nustatymas nesant tam teisinio pagrindo gali iš esmės apriboti arba užkirsti kelią asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, ginti jas teismine tvarka. Kasacinio teismo jurisprudencijoje šiuo aspektu yra išaiškinta, kad įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus tuo atveju, kai pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui, neatitiktų šio instituto paskirties. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne pasitelkiant trūkumų šalinimo institutą, bet parengiamojo teismo posėdžio metu, kur, iškvietus šalis, jos gali būti apklaustos siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimų ir atsikirtimų turinį. Ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013).
17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju susiklostė būtent tokia situacija, kuomet pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovui terminą pateikti duomenis, kokiu pagrindu veikusi trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB ,,Anreka“, atlikdama tarpininkavimo veiksmus dėl preliminariosios sutarties sudarymo, taip pat įrodymus, pagrindžiančius trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB ,,Anreka“ ir UAB ,,Romantalis“ teisę disponuoti butu, perduodant gyvenamąsias patalpas su apdaila įsirengti ieškovui, iš esmės įpareigojo ieškovą jau ieškinio priėmimo stadijoje įrodyti pateikto teismui ieškinio pagrįstumą.
18. Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškinyje aiškiai ir konkrečiai suformulavo reikalavimą (ieškinio dalyką) priteisti iš atsakovo nuostolių atlyginimą, o reikalavimą grindė tuo faktiniu pagrindu, kad, atsakovui pažeidus preliminarią sutartį ir neteisėtai ją nutraukus, ieškovas patyrė nuostolius, kuriuos sudaro su buto remonto ir įrengimo darbų organizavimu susijusios išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir prarastos konkrečios galimybės piniginė vertė (t. y. dėl atsakovo nepagrįsto sutarties nevykdymo ieškovas prarado galimybę įsigyti butą už sutarties kainą). Be to, ieškovas kartu su ieškiniu pateikė teismui įrodymus, kurie, jo nuomone, patvirtina faktinį ieškinio pagrindą (patirtus nuostolius ir jų dydį), t. y. susirašinėjimą el. laiškais, preliminarią buto pirkimo–pardavimo sutartį, buto perdavimo aktą, užsakytą buto įrengimo projektą, subrangos sutartį dėl buto remonto, pretenzijas ir kt. Dėl šių įrodymų pakankamumo, jų įrodomosios reikšmės ieškinio priėmimo stadijoje nėra sprendžiama, teismas šiuos įrodymus įvertins priimdamas sprendimą, o ieškovas ieškinyje turi tik nurodyti, bet ne įrodyti faktinį ieškinio pagrindą. Be to, pažymėtina, kad ieškovas turi teisę tikslinti savo poziciją ir teikti (prašyti išreikalauti) papildomus įrodymus pasirengimo bylos nagrinėjimui metu.
19. Taigi, ieškovas, teikdamas ieškinį, nurodė savo reikalavimą atsakovui, išdėstė faktines aplinkybes ir pateikė įrodymus, kurie, jo vertinimu, pagrindžia pareikštą reikalavimą, ir tokiu būdu apibrėžė byloje keliamo ginčo ribas. Įvertinęs ieškinyje išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad ieškovo reikalavimo pagrindas nėra atskleistas ir yra visiškai neaiškus, kad teismas, priėmęs tokį ieškinį, negalės nustatyti ginčo esmės ir ribų, o atsakovas – pateikti savo argumentus dėl jo atžvilgiu pareikštų reikalavimų. Tuo tarpu faktinės aplinkybės, kokiu pagrindu veikė trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB ,,Anreka“, atlikdama tarpininkavimo veiksmus dėl preliminariosios sutarties sudarymo, kokiu pagrindu ieškovas kreipėsi būtent į trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, UAB ,,Anreka“, o ne į atsakovą, su kuriuo ir buvo sudaryta preliminarioji sutartis, taip pat ar trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB ,,Anreka“ ir UAB ,,Romantalis“ turėjo teisę disponuoti butu, perduodant gyvenamąsias patalpas su apdaila įsirengti ieškovui, yra įrodinėjimo dalykas byloje. Pirmosios instancijos teismui nustačius minėtus ieškinio trūkumus, ieškovas iš esmės jau pradinėje (ieškinio priėmimo) stadijoje yra įpareigojamas įrodyti turintis teisę į visišką ieškinio patenkinimą (nuostolių atlyginimą).
20. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi pareikalauti pateikti duomenys (įrodymai) yra svarbūs tolimesnei bylos eigai, tačiau tai nėra tokie ieškinio trūkumai, dėl kurių ieškovo reikalavimas būtų išvis nesuprantamas ir / ar dėl to teismo procesas pagal ieškinio reikalavimus, kurie šiuo metu yra suformuluoti, išvis negalėtų būti pradedamas. Priešingai, įrodymų nepakankamumas yra pagrindas ieškinį atmesti, o ne atsisakyti jo pagrindu iškelti civilinę bylą.
21. Pastebėtina, kad ieškovas, šalindamas nustatytus ieškinio trūkumus, papildomai nurodė / paaiškino, jog UAB „Anreka“ nuo pat preliminariosios sutarties derinimo, pasirašymo bei vykdymo bendravo su ieškovu pardavėjo vardu, teikė informaciją apie statybos darbų eigą, pabaigos terminus, galimą pagrindinės sutarties pasirašymo laiką, nurodė kas, kur ir kada perduos perkamo buto raktus, nurodė, kad galima rengtis remonto darbams ir pan. 2021 m. gegužės 20 d. UAB „Anreka“ atsakyme į pretenziją nurodė, kad: „Aš, A. Š., būdamas UAB „Anreka“ darbuotoju bei veikdamas kaip tarpininkas tarp pardavėjo D. R. ir pirkėjo V. Z., paruošiau visus reikiamus dokumentus ir suteikiau visą reikiamą informaciją apie statomą butą (duomenys neskelbtini)“. Ieškovas taip pat pažymėjo, kad rašytinio susitarimo tarp UAB „Anreka“ ir D. R. neturi, apie jį nežino, tačiau iš UAB „Anreka“ veiksmų bei susirašinėjimo akivaizdu, kad jis veikė pardavėjo vardu ir interesais. Dėl duomenų, pagrindžiančių UAB ,,Anreka“ ir UAB ,,Romantalis“ teisę disponuoti butu ieškovas nurodė, kad šias aplinkybes gali patvirtinti prie ieškinio pridėtas VĮ „Registrų centras“ išrašas, iš kurio matyti, kad buto savininkas tuo metu buvo trečiasis asmuo UAB „Anreka“, atsakovui D. R. butas pirkimo–pardavimo sutartimi perleistas tik 2021 m. birželio 9 d., o UAB „Romantalis“, ieškovo žiniomis, atliko statybos rangos darbus objekte, todėl turėjo buto raktus (UAB „Anreka“ užsakymu, tačiau tokiais dokumentais ieškovas nedisponuoja).
22. Kaip jau minėta, spręsdamas klausimą dėl ieškinio priėmimo teismas turi įvertinti tik tai, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ją įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos, savo ruožtu tai, ar ieškovas tinkamai realizuoja savo pareigą įrodinėti ginčui aktualias aplinkybes, bus vertinama tik nagrinėjant bylą iš esmės. Teismas galutinį ieškinio reikalavimą, įrodymus ir kitą informaciją, jei ji būtina bylos nagrinėjimui, turi galimybę surinkti pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė ieškovui terminą pašalinti aukščiau minėtus ieškinio trūkumus, o ieškovui jų nepašalinus, laikė ieškinį nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
Dėl bylos procesinės baigties
23. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir netinkamai taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą reglamentuojančias proceso teisės normas, dėl ko priėmė nepagrįstą nutartį, todėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 30 d. nutartis panaikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 30 d. nutartį panaikinti ir ieškovo V. Z. (V. Z.) ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.