Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Valdo Ciesiūno, Mariaus Jankausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Kristinos Latožienės,

Rezoliucinė dalis

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. T. ir jo gynėjos advokatės Lidijos Blinkevičienės apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. birželio 12 d. nuosprendžio, kuriuo, be kita ko, nuspręsta:

M. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas:

- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje (pasikėsinimas sukčiauti prieš UAB (duomenys neskelbtini)) ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 8 mėnesiams;

- BK 182 straipsnio 1 dalyje (sukčiavimas prieš UAB (duomenys neskelbtini)) ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 3 mėnesiams;

- BK 182 straipsnio 1 dalyje (sukčiavimas prieš A. V.) ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 7 mėnesiams;

- BK 182 straipsnio 1 dalyje (sukčiavimas prieš AB (duomenys neskelbtini)) ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 5 mėnesiams;

- BK 300 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirti M. T. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4, 9 dalimis, paskirtą subendrintą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. sausio 14 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirti M. T. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 metams 3 mėnesiams.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1.1. laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 21 d. iki 2023 m. vasario 3 d., tiksliai nenustatytu laiku, suklastojo tikrą V. V. išduotą Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. suklastojo šio dokumento blanko asmens duomenų lapo averse esantį viršutinį sluoksnį su asmens duomenų lapo apsauginiu tinkleliu, rekvizitais, veido atvaizdais, atspausdindamas dokumento averse esantį viršutinį sluoksnį ne pagal tokių blankų spausdinimo reikalavimus, su tikslu paslėpti pirminius asmens duomenis, priklijavo naujai atspausdintą spalviniu rašaliniu spausdinimo įrenginiu R. B. išduoto Lietuvos Respublikos piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų lapo atvaizdą su R. B. duomenimis ir priklijuota savo, t. y. M. T. nuotrauka;

1.2. 2023 m. vasario 3 d. apie 13.09 val. UAB (duomenys neskelbtini) banke (esančiame (duomenys neskelbtini)), turėdamas tikslą savo naudai įgyti svetimą turtą – pinigus (tiksliai neapibrėžtą sumą, bet nemažiau kaip 2000 Eur ir nedaugiau kaip 3000 Eur), pateikdamas suklastotą V. V. išduotą Lietuvos Respublikos pasą Nr. (duomenys neskelbtini) su R. B. išduoto Lietuvos Respublikos piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis ir priklijuota savo nuotrauka, prisistatė R. B. ir apgaule bandė sudaryti vartojimo kredito sutartį (tiksliai neapibrėžtai pinigų sumai, bet nemažiau kaip 2000 Eur ir nedaugiau kaip 3000 Eur), tačiau šios veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių (UAB (duomenys neskelbtini) banko klientų aptarnavimo specialistė nurodė, kad paskola nebus suteikta, kadangi negalėjo atlikti mokumo vertinimo procedūros, nes dokumento (paso) numeris nebuvo rastas gyventojų duomenų registre, todėl paskolos kredito sutartis nebuvo pildoma);

1.3. 2023 m. vasario 8 d., tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) salone (esančiame (duomenys neskelbtini)), pateikdamas suklastotą V. V. išduotą Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini) su R. B. išduoto Lietuvos Respublikos piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis ir įklijuota savo nuotrauka, prisistatė R. B. ir siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, iš anksto žinodamas, kad savo įsipareigojimų nevykdys, sudarė su UAB (duomenys neskelbtini) 3 sutartis (Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), taip apgaule įgijo bendros 2097 Eur vertės svetimą turtą (1179 Eur vertės mobiliojo ryšio įrenginį „iPhone 14 256GB Midnight“, 499 Eur vertės televizorių ,,Hisense 55 4K UHD Smart TV 55A63H“ ir 419 Eur vertės išmanųjį laikrodį „Apple Watch SE“);

1.4. laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 9 d. 19.30 val. iki 2023 m. vasario 10 d. 11 val., tiksliai nenustatytu laiku, turėdamas išankstinį tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą, prisistatydamas R. B., nurodė kubilą nuomojančiam asmeniui R. V., kad 2023 m. vasario 9 d. vakarui išsinuomos kubilą, po ko R. V. nurodytu adresu ((duomenys neskelbtini)) atvežė ir paliko bendros 3500 Eur vertės A. V. turtą (priekabą „Neptun“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir prie priekabos primontuotą kubilą), taip apgaule įgijo bendros 3500 Eur vertės A. V. turtą (1200 Eur vertės priekabą „Neptun“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2300 Eur vertės kubilą);

1.5. 2023 m. vasario 8 d., nenustatytu laiku, AB „Telia Lietuva“ salone (esančiame (duomenys neskelbtini)), pateikdamas suklastotą V. V. išduotą Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini) su R. B. išduoto Lietuvos Respublikos piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis ir įklijuota savo nuotrauka, prisistatė R. B. ir apgaule savo naudai įgijo AB (duomenys neskelbtini) turtą – 849 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „iPhone 13 128 GB 5G Midnight“; tęsdamas savo nusikalstamą veiką 2023 m. vasario 10 d., apie 12.45 val., AB (duomenys neskelbtini) salone (esančiame (duomenys neskelbtini)), pateikdamas suklastotą V. V. išduotą Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini) su R. B. išduoto Lietuvos Respublikos piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis ir įklijuota savo nuotrauka, prisistatė R. B. ir pasikėsino apgaule įgyti AB (duomenys neskelbtini) turtą (ketino įsigyti mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy A53 5G“, o sužinojęs, kad bus reikalinga 30 Eur pradinė įmoka, nurodė, kad nori įsigyti 319 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy A33“), tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių (atvyko policijos pareigūnai ir jį sulaikė įvykio vietoje).

2. Taip pat M. T. išteisintas iš jam pagal BK 178 straipsnio 2 dalį pareikšto kaltinimo. Jis buvo kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 9 d. 18.40 val. iki 2023 m. vasario 10 d. 11 val., tiksliai nenustatytu laiku, įsibrovęs į V. V. sklypą (esantį (duomenys neskelbtini)), liepė R. V. palikti A. V. turtą (priekabą „Neptun“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir prie priekabos primontuotą kubilą); R. V. išvažiavus, nenustatytu laiku pagrobė šį bendros 3500 Eur vertės A. V. turtą (1200 Eur vertės priekabą „Neptun“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2300 Eur vertės prie priekabos primontuotą kubilą).

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Apeliaciniai skundai atmetami. Skundžiamas nuosprendis keičiamas kitu pagrindu.

7. Visų pirmiausiai teisėjų kolegija pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje yra nurodyta, jog Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Ši nuostata yra glaudžiai susijusi su kitu teismų praktikoje įtvirtintu principu – teismų sprendimuose turėtų būti tinkamai nurodyti motyvai, kuriais jie yra pagrįsti. Sprendimo argumentavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (EŽTT sprendimas byloje Nr. 4968/99, Hirvisaari v. Finland). Kita vertus, EŽTT praktikoje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT sprendimas byloje Nr. 20772/92, Helle v. Finland).

8. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistasis M. T. ir jo gynėja apeliaciniais skundais iš esmės ginčija tik apelianto kaltę dėl BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo (sukčiavimas prieš A. V.) ir už visas nusikalstamas veikas nuteistajam paskirtų bausmių griežtumą (savo kaltę dėl kitų nusikalstamų veikų padarymo nuteistasis M. T. pripažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi).

Dėl sukčiavimo prieš nukentėjusįjį A. V.

9. BPK 20 straipsnio 1, 2 ir 5 dalyse įtvirtinta, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas (teisėjas), kurio žinioje yra byla. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų vertinimas yra išimtinė teismo teisė ir pareiga, todėl klausimą, kuriuos faktinius bylos duomenis laikyti įrodymais, o kuriuos atmesti, kiekvienu atskiru atveju išimtinai sprendžia tik teismas (teisėjas), kurio žinioje yra byla.

10. Šioje byloje išnagrinėjęs apeliacinių skundų argumentus, skundžiamą teismo nuosprendį bei baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pripažindamas nuteistąjį M. T. kaltu dėl BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo (sukčiavimas prieš A. V.) pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė ir išvardijo jo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos konstatavimui reikšmės turinčius įrodymus, juos išanalizavo, atliko objektyvų jų vertinimą ir argumentavo savo sprendimą. Pirmosios instancijos teismo argumentai dėl įrodymų vertinimo nekelia abejonių, nes įrodymai byloje buvo gauti teisėtai, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, o jų patikimumas buvo patikrintas teisiamojo posėdžio metu. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas patikrino įrodymų liečiamumą, leistinumą, įrodymų pakankamumą, jų tarpusavio ryšį, pašalino iškilusius prieštaravimus ir įvertino visus byloje esančius įrodymus kaip jų visumą. Visi pirmosios instancijos teismo argumentai ir motyvai pakankamai aiškiai ir suprantamai nurodyti skundžiamame nuosprendyje, todėl apeliacinės instancijos teismas visų jų nekartoja.

11. Nuteistasis M. T. ir jo gynėja savo apeliaciniuose skunduose iš esmės dėsto tas pačias aplinkybes, kurias apeliantas nurodė posėdžio metu pirmosios instancijos teisme. Nuteistasis pripažįsta, kad būtent jis išsinuomojo nukentėjusiojo A. V. turtą – priekabą su kubilu, kad šis turtas buvo pristatytas į jo (nuteistojo) nurodytą vietą – į sodo sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) ir perduotas būtent jam (nuteistajam M. T.). Šias aplinkybes patvirtina nukentėjusiojo A. V., liudytojų R. V., V. V. parodymai, įvykio vietos apžiūrų protokolai, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, vaizdo įrašų apžiūrų protokolai, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, duomenys apie nuteistojo M. T. mobiliojo ryšio telefono ryšius su kitais mobiliojo ryšio abonentais ir kt. Ginčo dėl šių aplinkybių byloje nėra. Nuteistasis M. T. neigia savo kaltę dėl nukentėjusiojo A. V. turto (priekabos su kubilu) užvaldymo apgaule teigdamas, jog paminėtą turtą kažkas pavogė iš jo paties (iš nuteistojo M. T.) tuo metu, kol šis turtas be priežiūros buvo paliktas pirmiau paminėtame sodo sklype. Tačiau tokia apelianto versija yra paneigta byloje surinktų įrodymų visetu.

12. Pagal byloje esančius duomenis seka, kad siekdamas užvaldyti nukentėjusiojo A. V. turtą (priekabą su kubilu) nuteistasis M. T. panaudojo apgaulę: 1) paminėtą turtą nuomojusiam asmeniui R. V. nuteistasis prisistatė kitu asmeniu – R. B., t. y. tuo pačiu asmeniu, kuriuo prisistatydamas nuteistasis padarė kitas šioje byloje ištirtas bei išnagrinėtas nusikalstamas veikas (padarytas panaudojant apgaulę) ir dėl kurių padarymo savo kaltės neneigia pats apeliantas; nuteistojo manymu, jeigu turto nuomotojui jis būtų prisistatęs savo vardu, pirmiau paminėtas turtas jam galėjo būti neišnuomotas; 2) apeliantas nurodė nuomotojui paminėtą turtą (priekabą su kubilu) pristatyti į sodo sklypą; nuomotojui (liudytojui R. V.) atvykus į nurodytą sodo sklypą nuteistasis M. T. tvirtino, kad tai jo draugo sodas ir kad šis draugas dabar dirba, o grįžus jam (draugui), jie prisipils vandens į kubilą ir gerai praleis laiką; tačiau iš tiesų sodo sklypo savininkui (liudytojui V. V.) nebuvo žinoma apie tokius nuteistojo M. T. ketinimus – liudytojas V. V. parodė, kad jam nežinoma iš kur jo sodo sklype galėjo atsirasti kubilas ir kas galėjo patekti į jo sklypą; tai reiškia, kad, skirtingai, nei kubilo nuomotojui tvirtino nuteistasis M. T., niekas (taip pat ir jis pats) nebuvo suderinęs su sodo sklypo savininku dėl priekabos su kubilu pastatymo šiame sodo sklype; 3) nuteistasis M. T. už kubilo nuomą liudytojui R. V. sumokėjo tik nedidelę pinigų sumą (ją lyginant su išnuomoto turto verte) ir dėl turto nuomos buvo sudaryta tik žodinė sutartis, turto nuomos fakto neįtvirtinus rašytiniame dokumente. Tokia nuteistojo M. T. veika (savo tikrosios asmenybės nuslėpimas nuo turto nuomotojo; melagingų duomenų apie išnuomoto turto panaudojimo aplinkybes nurodymas turto nuomotojui; nedidelio nuomos mokesčio sumokėjimas ir turto nuomos fakto neįtvirtinimas rašytine forma) rodo, kad apeliantas turėjo išankstinę tyčią užvaldyti svetimą turtą – priekabą su kubilu, šiam tikslui pasiekti jis panaudojo apgaulę ir šiuo konkrečiu atveju apgaulė buvo esminė, turėjusi lemiamą įtaką nuomotojo R. V. apsisprendimui perduoti nuteistajam turtą (priekabą su kubilu).

13. Svarbu įvertinti nuteistojo M. T. elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Tikint apelianto ir jo gynėjos versija apie tai, kad nuteistajam išsinuomojus priekabą su kubilu, šį turtą galėjo pavogti kažkas kitas, būtų sunku paaiškinti, kodėl, sužinojęs apie paminėtas aplinkybes nuteistasis M. T. apie tai iškart nepranešė turto nuomotojui R. V. ar policijos pareigūnams, o vietoje to, pasak paties apelianto, jis pasislėpė (išvyko iš įvykio vietos ir nenorėdamas, kad jį surastų turto nuomotojas bei policijos pareigūnai, sulaužė savo telefoną ir jį išmetė). Teisėjų kolegijos nuomone, tokios paties apelianto nurodytos aplinkybės būtų neadekvačios realiai situacijai. Taigi, visi byloje esantys duomenys leidžia apelianto ir jo gynėjos keliamą versiją apie tariamą nukentėjusiojo A. V. turto (priekabos ir kubilo) vagystę iš nuteistojo vertinti tik kaip apelianto ir jo gynėjos pasirinktą gynybinę poziciją bei siekį palengvinti nuteistojo teisinę padėtį. Tikėti tokia iškelta versija, prieštaraujančia tiek realiai situacijai, tiek pirmosios instancijos teismo nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, ir remtis ja pagrindo nėra.

14. Visų byloje esančių įrodymų visumos vertinimas paneigia apelianto ir jo gynėjos versiją apie tai, kad apelianto išsinuomotą nukentėjusiojo A. V. turtą (priekabą su kubilu) būtų galėjęs pagrobti koks nors kitas nenustatytas asmuo bei apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai manyti, jog ne kas nors kitas, o būtent nuteistasis M. T., skundžiamame nuosprendyje nurodytomis aplinkybėmis ir panaudodamas apgaulę, užvaldė nukentėjusiojo A. V. turtą (priekabą su kubilu) ir taip padarė BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Todėl šioje dalyje (sukčiavimas prieš nukentėjusįjį A. V.) panaikinti skundžiamą nuosprendį ir priimti naują (išteisinamąjį) nuosprendį, kaip to apeliaciniuose skunduose prašo apeliantas ir jo gynėja, pagrindo nėra.

Dėl nuteistajam paskirtų bausmių

15. BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei ją sunkinančias aplinkybes ir kitas teisingos bausmės paskyrimui svarbias aplinkybes. BK 61 straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatyta, kad įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį; jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas paprastai skiria jam minimalią straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę; esant BK 61 straipsnio 4 dalies pirmame sakinyje nustatytoms sąlygoms, teismas gali skirti didesnę nei minimalią sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę, tačiau tokį savo sprendimą privalo motyvuoti.

16. Skirdamas apeliantui bausmes už atskiras nusikalstamas veikas pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį ir stadiją (apeliantas buvo nuteistas už 5 tyčinius nesunkius nusikaltimus (iš jų už 4 savanaudiškus nusikaltimus nuosavybei ir už 1 nusikaltimą valdymo tvarkai); vienas nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje; vienas nusikaltimas yra tęstinis), į tai, kad yra atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės. Taip pat pirmosios instancijos teismas įvertino nuteistojo asmenybę (pripažino apeliantą recidyvistu; skundžiamu nuosprendžiu jis buvo nuteistas 12 kartą; nuteistasis anksčiau didžiąja dalimi buvo nuteistas už nusikalstamas veikas nuosavybei; baustas administracine tvarka (didžiąja dalimi už nusižengimus nuosavybei) ir paskirtų baudų savanoriškai nemoka (bendra jo nesumokėtų baudų suma yra 13222 Eur); laisvės atėmimo vietoje dirbo). Kartu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į padarytų nusikaltimų intensyvumą – nuteistasis M. T. visus 5 nusikaltimus padarė 3 savaičių laikotarpiu (nuo 2023 m. sausio 21 d. iki 2023 m. vasario 10 d.). Visos šios aplinkybės nuteistąjį M. T. iš esmės charakterizuoja neigiamai ir leidžia pagrįstai manyti, kad nuteistojo asmenybė yra pavojinga visuomenei, kad jis išvadų iš ankstesnio savo elgesio nedaro, jis nesitaiso, nekeičia savo gyvenimo būdo ir nenori to daryti, anksčiau jam taikytos poveikio priemonės (bausmės ir administracinės nuobaudos) nepadarė tinkamo poveikio ir nepasiekė savo tikslų, nesulaikė apelianto nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo ir naujos nusikalstamos veikos yra ne atsitiktinio pobūdžio, o nulemtos susiformavusių neigiamų vertybinių jo nuostatų.

17. Kartu teisėjų kolegija pastebi, kad viena iš nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų – dokumento suklastojimas – buvo netinkamai kvalifikuota. Pagal byloje esančius duomenis seka, kad apeliantas suklastojo tikrą Lietuvos Respublikos piliečio pasą ir atsakomybė už tai yra numatyta ne BK 300 straipsnio 1 dalyje (nesunkus nusikaltimas), o BK 300 straipsnio 2 dalyje (apysunkis nusikaltimas). Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu netinkamai kvalifikavus aptariamą nuteistojo M. T. padarytą nusikalstamą veiką pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, už šią nusikalstamą veiką apeliantui buvo paskirta per švelni bausmė. Tačiau šios pirmosios instancijos teismo padarytos klaidos ištaisyti apeliacinės instancijos teisme šiuo metu nėra galimybės, nes esant tik nuteistojo ir jo gynėjos skundams (nesant prokuroro skundo) perkvalifikuoti apelianto nusikalstamą veiką iš BK 300 straipsnio 1 dalies į BK 300 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam griežtesnę bausmę, tokiu būdu pasunkinant apelianto teisinę padėtį, draudžia BPK 320 straipsnio 4 dalis.

18. Atsižvelgus į visas pirmiau paminėtas aplinkybes matyti, jog nuteistajam M. T. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės nėra per griežtos. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos manymu, šiuo konkrečiu atveju švelnesnėmis bausmėmis nebus pasiekti bausmių tikslai – tik realus pirmosios instancijos teismo paskirtų bausmių vykdymas padės sulaikyti nuteistąjį M. T. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ateityje, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtintus bausmės tikslus.

19. Subendrindamas nuteistajam M. T. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes tarpusavyje, o taip pat su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, pirmosios instancijos teismas bausmių subendrinimą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų nepažeidė.

20. Apibendrinama visas pirmiau paminėtas aplinkybes apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nuteistajam M. T. tiek už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, tiek galutinė subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežtos, todėl keisti jas gynėjos apeliacinio skundo motyvais nėra jokio pagrindo.

21. Taip pat apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamame nuosprendyje nenurodyta BK 300 straipsnio 1 dalies redakcija, pagal kurią pirmosios instancijos teismas kvalifikavo nuteistojo M. T. veiką. Šiuo metu galiojanti BK 300 straipsnio 1 dalies redakcija švelnina nuteistojo M. T. teisinę padėtį.

21.1. Įsigaliojus švelnesniam baudžiamajam įstatymui, dėl jo taikymo suformuotoje teismų praktikoje yra išaiškinta, kad, nepaneigiant BK 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos švelnesnio įstatymo grįžtamosios galios, neturėtų būti formaliai perkvalifikuojama asmens padaryta nusikalstama veika tuo atveju, kai iš byloje nustatytų bausmei skirti reikšmingų aplinkybių visumos nėra pagrindo daryti išvadą, kad kaltininkui BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti švelnesne bausme, nei jam buvo paskirta iki bausmę švelninančio įstatymo įsigaliojimo, nes formalus bendrąja prasme švelnesnio įstatymo taikymas neatitiktų grįžtamąją galią turinčio švelnesnio įstatymo taikymo prasmės ir paskirties (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-44-719/2025, Nr. 2K-101-489/2025, Nr. 2K-111-719/2025 ir kt.).

21.2. Kaip jau buvo paminėta pirmiau, visos anksčiau paminėtos aplinkybės nesuteikia pagrindo manyti, kad nuteistajam M. T. tiek pagal BK 300 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė, tiek nustatyta galutinė subendrinta bausmė neatitiktų BK 41 straipsnyje nurodytos bausmės paskirties ar BK 54 straipsnyje esančių bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. BK 300 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės dydžio ribos nauju baudžiamuoju įstatymu nepakeistos. Taigi, palikus pirmosios instancijos teismo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nustatytą nusikalstamų veiksmų apimtį, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, švelninti nuteistajam M. T. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį paskirtą laisvės atėmimo bausmę ar keisti ją kita švelnesne bausme, o taip pat sušvelninti galutinę subendrintą bausmę nėra teisinio pagrindo. Todėl nuteistojo M. T. nusikalstama veika pagal naują BK 300 straipsnio 1 dalies redakciją neperkvalifikuojama.

Dėl nukentėjusiojo A. V. civilinio ieškinio

22. Tačiau skundžiamas nuosprendis keičiamas kitu pagrindu.

23. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme teisėjų kolegijai buvo pateikti duomenys apie tai, jog po skundžiamo nuosprendžio paskelbimo, t. y. 2025 m. liepos 2 d. nukentėjusiojo A. V. kubilas (su priekaba) buvo surastas ir grąžintas savininkui (6 t., 78–80, 82–84 b. l.).

24. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nukentėjusysis A. V. patvirtino, kad jo kubilas (su priekaba) buvo surastas ir grąžintas jam. Tačiau tiek kubilas, tiek priekaba yra prastos būklės, jų remontas ir atstatymas iki prieš tai buvusios būklės kainuoja apie 2000–2500 Eur. Šioje vietoje teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, pasak nukentėjusiojo A. V., kubilą (su priekaba) jis įsigijo naują 2022 m. lapkričio mėnesį, o pagrobtas jis buvo 2023 m. vasario 9 d. Tai reiškia, kad pagrobimo metu nukentėjusiojo turtas buvo mažai naudotas ir geros būklės. Šį nukentėjusiojo turtą kiti asmenys naudojo daugiau kaip 2 metus ir 4 mėnesius (nuo 2023 m. vasario 9 d. iki 2025 m. liepos 2 d.). Per šį laiką, pasak nukentėjusiojo A. V., jo turtas (kubilas (su priekaba)) buvo stipriai sudėvėtas (kubilo pečius perkaitintas ir jis išsipūtęs; nuo intensyvaus naudojimo sudėvėtas kubilo įdėklas) ir tokios būklės kubilą panaudoti būtų galima nebeilgai, todėl norint užsiimti šio kubilo nuoma neužilgo visas kubilo detales reikės pakeisti naujomis. Taip pat šiuo metu reikalinga įteisinti kubilo priekabą, nes ši jam buvo sugrąžinta be rėmo numerio.

25. Atsižvelgdama į pirmiau paminėtas aplinkybes apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad nukentėjusysis A. V. dėl nuteistojo M. T. nusikalstamos veikos (kubilo (su priekaba) pagrobimo) patyrė bendrą 4500 Eur dydžio turtinę žalą (iš jų 2500 Eur dėl paminėto turto pagrobimo ir jo sudėvėjimo bei 2000 Eur negautų pajamų). Todėl skundžiamas nuosprendis keičiamas ir nukentėjusiajam A. V. priteista pinigų suma turtinei žalai atlyginti sumažinama iki 4500 Eur (BPK 328 straipsnio 4 punkte numatytu pagrindu).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu teisėjų kolegija

nutaria:

Atmesti nuteistojo M. T. ir jo gynėjos advokatės Lidijos Blinkevičienės apeliacinius skundus.

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. birželio 12 d. nuosprendį pakeisti – iš nuteistojo M. T. nukentėjusiajam A. V. priteistą pinigų sumą turtinei žalai atlyginti sumažinti iki 4500 Eur (keturių tūkstančių penkių šimtų eurų).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.