- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-08-20
- Bylos Nr.
- 2A-1114-253/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00454-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Pupeikienė, Albina Pupeikinė, Žydrūnas Bertašius, Aušra Maškevičienė
- Ieškovas
- Įmonių asociacijos „Gargždų individualūs taksi“
- Atsakovas
- K. L.
- Trečiasis asmuo
- A. K., V. J.
- Advokatai
- Donatas Lengvinas
Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2A-1114-253/2015
NUTARTIS
2015 m. rugpjūčio 20 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Albinos Pupeikinės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Žydrūno Bertašiaus, Aušros Maškevičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje, išnagrinėjusi ieškovės Įmonių asociacijos „Gargždų individualūs taksi“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimo civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovės Įmonių asociacijos „Gargždų individualūs taksi“ ieškinį atsakovui K. L. dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys A. K., V. J.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė patikslintu ieškiniu prašo: 1) įpareigoti atsakovą K. L. per 5 kalendorines dienas grąžinti ieškovei tvarkingą, nepažeistą ir nepakitusią automobilinę radijo stotį (raciją) „Kenwood“, kuri susideda iš 1 vnt. automobilinės radijo stoties „Kenwood“, modelis TK-760, Nr. 90700939; 1 vnt. ,,3 dB VHF“ antenos strypo ,,NMO“, modelis COM-1151; 1 vnt. mikrofono, modelis KMC-22 bei 1 vnt. ,,3 NMO“ magnetinio pagrindo antenai, modelis CPM-1239; 2) jeigu atsakovas pilnos komplektacijos automobilių radijo stoties „Kenwood“ ieškovei neturi galimybės grąžinti, ją praradus: priteisti iš atsakovo 359 Lt žalą ieškovės naudai; 3) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai negautas pajamas – 1 806 Lt, kurias ieškovė turėjo gauti per automobilinės radijo stoties „Kenwood“ valdymo laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2014-04-01; 4); priteisti iš atsakovo 2 084,30 Lt nuostolių ieškovės naudai už radijo dažnio keitimą, leidimo išsiėmimą naujam ryšio kanalui bei 11 vnt. taksi automobilių radijo stočių perprogramavimą; 5) priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio procesines palūkanas. Ieškovė ieškinio pagrindu nurodė, kad su atsakovu 2013-10-10 pasirašė pilnos individualios materialinės atsakomybės sutartį (toliau sutartis). Šios sutarties pagrindu atsakovui patikėjimo teise buvo perduotas ieškovei nuosavybės teise priklausanti automobilinė radijo stotis „Kenwood“ Nr. 90700939 su antena. Atsakovui nutraukus sąryšį su ieškove, nutrūko ir patikėjimo teisės sutartis, ko pasekmėje daiktas privalėjo būti grąžintas ieškovei. Ieškovę atstovaujantis direktorius K. V. žodžiu bei raštu ragino atsakovą grąžinti įmonių asociacijos ,,Gargždų individualūs taksi“ (toliau asociacija) priklausantį turtą. Iki šiol atsakovas ieškovei negrąžino reikalaujamo daikto. Atsakovas nuo 2013-10-31 kas mėnesį pagal sudarytą sąmatą į asociacijos kasą įnešdavo tam tikrą pinigų sumą už dispečerinės tarnybos paslaugų teikimą ir individualios taksi veiklos reklamos platinimą. Nuo 2014-01-01 atsakovas nustojo mokėti įnašus už ieškovės teikiamas paslaugas, tačiau automobilinės radijo stoties negrąžino. Ieškovė negalėdama naudotis automobiline radijo stotimi kiekvieną mėnesį patiria vidutiniškai 602,00 Lt nuostolių (t. y. išvestas vidurkis paskaičiavus nuo K. L. per paskutinius 3 mėn. įneštų pinigų sumos už įrenginio eksploatavimą – (420,00+621,00+745,00)/3=602,00 Lt/mėn.). Atsižvelgiant į tai, kad daiktas neteisėtai valdomas nuo 2014-01-01, tai ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovo grąžinti visas pajamas, kurias jis turėjo gauti per visą valdymo laikotarpį. Kadangi ieškovė negali nustatyti, kiek atsakovas gavo pajamų per neteisėtą daikto valdymo laikotarpį, tai prašo teismo priteisti bent vidutines pajamas, kurias atsakovas turėjo gauti 2014 m. sausio, vasario ir kovo mėnesiais, t. y. 602,00 Lt/mėn. x 3 mėn. = 1 806,00 Lt. Jei atsakovas automobilinės radijo stoties negrąžintų, arba grąžintų netinkamos būklės, ieškovei būtų padaryta 359 Lt žala, t. y. likutinė vertė 2014 m. sausio 1 dienai. Netekusi vienos iš automobilinių radijo stočių ieškovė praranda galimybę tinkamai eksploatuoti ir kitas jos nuosavybės teise valdomas automobilines radijo stotis. Dėl šios priežasties ieškovė privalės keisti radijo dažnį (kanalą), ko pasekmėje patirs šiuos papildomus nuostolius: 1) radijo ryšio projekto ir paraiškos paruošimas - 242 Lt, 2) leidimo išsiėmimo naujam ryšio kanalui iš Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos - 320 Lt, 3) pakartotinai teks mokėti valstybės rinkliavą už leidimo naudoti radijo dažnius (kanalus) išdavimą - 23,00 Lt, 4) perprogramuoti 11 vnt. taksi automobilių radijo stočių ir centrinę dispečerio stotį - 266,20 Lt, 5) pakeisti 11 vnt. taksi automobilių radijo stočių antenų strypus - 495 Lt, 6) suderinti 11 vnt. taksi radijo stočių antenas - 266,20 Lt, 7) demontuoti stacionarią radijo stoties anteną, ją suderinti ir vėl sumontuoti ant metalinio stiebo - 471,90 Lt. Visų perprogramavimo darbų kaina bendroje sumoje sudarys 2 084,30 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2015-03-16 sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės 8,74 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui K. L., priteisė iš ieškovės 18,35 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas neįrodė, jog automobilinė radijo stotis nuosavybės teise priklauso atsakovui, todėl padarė išvadą, jog ginčijamas daiktas priklauso ieškovei. Atsakovui K. L. faktiškai buvo perduota asociacijai priklausanti automobilinė radijo stotis. Nustatyta, jog ieškovė sąmoningai atsakovui perdavė daiktą, jog atsakovas galėtų vykdyti verslą, naudodamasis ieškovės teikiama taksi dispečerinės veiklos paslauga, o už tai ieškovė siekė ekonominės naudos. Vertinant tai, pripažinta, kad tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai, kurie sprendžiami vadovaujantis CK 6.60 str. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Donatas Lengvinas nurodė, kad ieškovė teismui pareiškė du alternatyvius ieškinio reikalavimus. Ištyrus byloje esančius įrodymus, advokatas akcentavo, jog atsakovas per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį geranoriškai nesutiko grąžinti radijo ryšio priemonės, todėl ieškovė atsisakė nuo ieškinio reikalavimo įpareigoti grąžinti daiktą ir prašė priteisti šio daikto paskaičiuotą likutinę vertę - 359 Lt. Atsakovas K. L. teismui bei visiems proceso dalyviams pateikė apžiūrėti jo taksi automobilyje naudojamą radijo aparatą „Kenwood“, modelis TK-760, Nr. 90700939. Patvirtino, kad šis įrenginys yra veikiantis. Ieškovės atstovai nepateikė į bylą jokių įrodymų patvirtinančių, kad nėra galimybės natūra išsireikalauti ginčijamo daikto. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės atstovai neįrodė, jog ieškovė negali įgyvendinti savo teisės reikalauti prievolę įvykdyti natūra pas atsakovą, šis ieškinio reikalavimas dėl daikto likutinės vertės priteisimo atmestas, kaip nepagrįstas. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo negautas pajamas – 1 806 Lt, kurias ieškovė turėjo gauti automobilinės radijo stoties valdymo laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2014-04-01. Šio ieškinio reikalavimo pagrindimui ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie paslaugos įkainius, apie skaičiavimo metodiką, apie gautų iškvietimų skaičių laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2014-04-01, apie tuo metu dirbusių taksi vairuotojų skaičių, todėl ieškovės reikalavimas netenkintinas. Atsakovas K. L. paaiškino, kad šiuo metu ir toliau teikia taksi paslaugas, naudoją tą pačią automobilinę radijo stotį. Radijo įrenginyje nustatytas kito operatoriaus dažnis. Ieškovės atstovai nepaneigė šių atsakovo nurodytų aplinkybių, todėl ieškinio reikalavimas dėl nuostolių priteisimo už radijo dažnio keitimą, leidimo išsiėmimą naujam ryšio kanalui bei už 11 vnt. taksi automobilių radijo stočių perprogramavimą, atmestas kaip nepagrįstas. Atsižvelgiant į tai, kad abi šalys nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios, nesiekė greito bylos išnagrinėjimo, ieškovės atstovų bei atsakovo prašymai dėl baudų skyrimo už piktnaudžiavimą procesu, netenkintini.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde ieškovė prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-03-16 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.60 straipsnio 1 dalies nuostatas, todėl nepagrįstai padarė išvadą, jog ieškovė neįrodė negalinti įgyvendinti savo teisės reikalauti prievolę įvykdyti natūra, todėl atmetė ieškovės reikalavimą priteisti nuostolius.Atmesdamas ieškovės reikalavimą dėl nuostolių priteisimo, teismas netinkamai taikė deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas, ginčo atveju turėjo būti taikoma sutartinė civilinė atsakomybė.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas nurodė, jog pirmosios instancijos teismas dalinai įvykdė teisingumą, tačiau neįvykdė atsakovo prašymo perduoti bylą ikiteisminio tyrimo institucijai dėl įvykdytų nusikalstamų veikų atsakovo atžvilgiu. Prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perduoti prokuratūrai nusikalstamų veikų ištyrimui ikiteisminio tyrimo būdu. Prašo užtikrinti atsakovo dalyvavimą apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo motyvus, atsiliepimų į jį argumentus, nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebūtų galima išnagrinėti rašytinio proceso tvarka, todėl atsakovo prašymas užtikrinti jo dalyvavimą teismo posėdyje, nagrinėjant apeliacinį skundą netenkintinas.
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2012-04-02 registruotuose įmonių asociacijos ,,Gargždų individualūs taksi“ įstatuose nustatyta, kad asociacijos tikslai yra taksi veikla (4.4.1. p.), organizuoti keleivių vežėjų dispečerinės darbą (4.3.9. p.) (29 b. l.). 2012-05-04 inventoriaus perdavimo – priėmimo aktas patvirtina, kad UAB ,,Gargždų taksi“ jai priklausantį nurodytą inventorių, tarp kurių buvo automobilinė radijo stotis „Kenwood“, Nr. 90700939 – 610,00 Lt vertės su antena perdavė įmonių asociacijos ,,Gargždų individualūs taksi“ (18 b. l.). 2013-09-24 V. J. su K. L. sudarė preliminariąją kilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartį, kurios pagrindu V. J. įsipareigojo iki 2013-12-31 sudaryti automobilio ,,M. B.“, modelis E220, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutartį (55 b. l.). 2013-09-24 V. J. su K. L. sudarė panaudos sutartį, kurios pagrindu V. J., individualiai taksi veiklai vykdyti, laikinai ir neatlygintinai perdavė K. L. valdyti automobilį (56-57 b. l.). 2013-12-17 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas patvirtina, kad V. J. po sutuoktinio A. V. J. mirties paveldėjo ½ dalį automobilio ,,M. B.“, modelis E220, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (54, 89 b. l.). 2013-12-17 nuosavybės teisės liudijimas patvirtina, kad V. J. po sutuoktinio A. V. J. mirties nuosavybės teise priklauso automobilis ,,M. B.“, modelis E220, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (88 b. l.). 2014-01-08 V. J. automobilį ,,M. B.“, modelis E220, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė A. K. (87 b. l.). VĮ ,,Regitra“ išduotas registracijos liudijimas patvirtina, kad automobilio ,,M. B.“, modelis E220, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė yra A. K., o automobilio naudotojas K. L. (61 b. l.).
Nagrinėjamoje byloje ieškovė ieškiniu prašė teismo taikyti CK 4.95 str. įtvirtintą civilinių teisių gynimo būdą (vindikaciją) ir prašė išreikalauti iš atsakovo automobilinę raciją Nr. 90700939 su antena iš atsakovo neteisėto valdymo arba priteisti daikto likutinę vertę bei priteisti nuostolius.
Ieškovė savo reikalavimą kildino iš to, jog ieškovei ir atsakovui 2013-10-10 sudarius Pilnos individualios materialinės atsakomybės sutartį, atsakovui patikėjimo teise buvo perduota automobilio racija, „Kenwood“, Nr. 90700939 su antena, todėl nutraukus sutartį, ir atsakovui negrąžinus gauto turto, ieškovė turi teisę ginti savo kaip savininkės teises, pareikšdama ieškinį CK 4.95 straipsnio pagrindu, kadangi CK 4.110 straipsnis nurodo, jog gindamas savo teises, turto patikėjimo teisės subjektas, turi teises numatytas CK 4.95 – 4.99 straipsniuose.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje ne kartą pabrėžta, kad vindikacinis ieškinys yra daiktinis savininko teisių gynimo būdas, t. y. jis reiškiamas asmeniui, su kuriuo savininko nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai, susiję su reikalaujamu grąžinti turtu. Šis reikalavimas pareiškiamas asmeniui, neteisėtai valdančiam svetimą turtą, t. y. tam asmeniui, pas kurį šis turtas yra. Sprendžiant vindikacinius reikalavimus vadovaujamasi prezumpcija, kad asmuo, valdantis turtą, yra teisėtas valdytojas, o ieškovas privalo paneigti šią prezumpciją, įrodydamas savo nuosavybės teisę, t. y. ieškovas privalo įrodyti, kad turi nuosavybės teisę į turtą reikalavimo pareiškimo momentu, bei kad tokią teisę turėjo iki turtą neteisėtai užvaldant asmeniui, iš kurio reikalaujama grąžinti turtą. Be to, savininkas privalo įrodyti įstatyme nustatytas sąlygas, kuriomis jis prarado daiktą, bei paneigti įstatyme įtvirtintą įgijėjo sąžiningumo prezumpciją, tada jis gali atgauti savo daiktą natūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2007; teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2008; 2003 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-569/2003; 2002 m. birželio11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2002).
Remiantis Lietuvos civiline teise ir kasacinio teismo praktika pastebėtina, kad nėra nustatyta daiktinių ir prievolinių gynimo būdų konkurencijos: jeigu asmuo įgijo teisę į svetimą daiktą prievolinių santykių pagrindu, o šiems santykiams pasibaigus, daikto savininkui negrąžina, tai jis ginasi prievolių teisės pagrindu reikšdamas ieškinį dėl restitucijos, dėl nepagrįsto praturtėjimo ar dėl nuostolių atlyginimo; jeigu daikto savininko prievoliniai santykiai su asmeniu, pas kurį yra daiktas, nesieja, tai reiškiamas vindikacinis ieškinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2006; 2001 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2001). Daiktinės teisės gynimo būdai skirti tiesiogiai ginti nuosavybę kaip absoliučią subjektinę teisę, nesusietą su prievole, ir turi tikslą arba atkurti disponavimą, naudojimą, valdymą savininkui jam priklausančiu daiktu, arba pašalina kliūtis ar abejones įgyvendinant šias teises. Vindikacinis ieškinys suprantamas kaip nesutartinis nevaldančiojo daikto savininko reikalavimas faktiniam valdytojui grąžinti daiktą natūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1/2011).
Teismas, nagrinėdamas tarp šalių kilusį ginčą, vertindamas įrodymus ir nustatydamas teisiškai reikšmingas aplinkybes, privalo tinkamai pritaikyti materialiąsias teisės normas, reglamentuojančias tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, o priimdamas sprendimą turi konstatuoti, koks įstatymas turi būti taikomas byloje (CPK 265 straipsnio 1 dalis).
Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog įvertinus nustatytas aplinkybes, kad ieškovė pasirašė su atsakovu pilnos individualios materialinės atsakomybės sutartį, kuria atsakovui buvo suteikta automobilinė racija „Kenwood“ Nr. 90700939 su antena ir atsakovui už suteiktas dispečerinės tarnybos paslaugų teikimą ir individualios taksi veiklos platinimą, mokant įmokas, laikytina, jog ieškovė sąmoningai atsakovui perdavė daiktą, jog atsakovas galėtų vykdyti verslą, naudodamasis ieškovės teikiama taksi dispečerinės veiklos paslauga, o už tai ieškovė siekė ekonominės naudos. Vertinant tai, pripažino, kad tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šalių ginčas turėtų būti sprendžiamas vadovaujantis CK 6.60 straipsnio nuostatomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant iš ieškinio turinio, įvertinus anksčiau nurodytą teismų praktiką, bei ieškovei atsisakius reikalavimo išreikalauti daiktą iš atsakovo, vietoj to prašant priteisti daikto likutinę vertę, bei kitus atsiradusius nuostolius, laikytina, jog ieškovė reiškia reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, todėl pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.60 straipsnio nuostatas šalių ginčui.
Pagal CK 6.246 straipsnį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Kaip nustatyta, šalys buvo sudariusios sutartį, pagal kurią ieškovė teikė atsakovei dispečerinės ryšio paslaugas bei taksi reklamos paslaugas, be to buvo sudaryta materialinės atsakomybė sutartis, kuria atsakovui suteikta automobilinė racija su antena, kuri susijusi su jo tiesiogiai atliekama taksi veikla. Kadangi materialinės atsakomybės sutarties 5 punkte nurodyta, jog sutartis galioja visam darbuotojo darbo laikui, kuriam įmonė, įstaiga, organizacija patikėjo materialines vertybes, sutiktina su apeliantės argumentu, jog nutraukus dispečerinės ryšio paslaugų teikimo sutartį, nutrūko ir materialinės atsakomybės sutartis, todėl atsakovas turėjo pareigą grąžinti gautą daiktą. Kadangi apeliaciniame skunde nėra ginčo dėl automobilinės racijos su antena priklausomumo ieškovei, teisėjų kolegija plačiau dėl šio klausimo nepasisako.
Pagal CK 6.38 straipsnio 1 dalį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais. Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. Kiekviena iš šalių sutartį (sandorį) privalo vykdyti tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnis), nes teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis turi jos šalims įstatymo galią (CK 6.189 straipsnis.).
Kaip nustatyta, atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, jog automobiline racija šiuo metu naudojasi, verčiasi taksi veikla, joje nustatytas kilo operatoriaus dažnis. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, pripažintina, jog dėl to, kad nutraukus naudojimąsi ieškovės teikiamomis paslaugomis ir atsakovui neteisėtai naudojantis jam nepriklausančiu daiktu, ieškovė patyrė nuostolių. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog yra nustatytos visos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti, dėl to pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė ieškovei įrodymais pagrįstos automobilinės racijos su antena likutinės vertės – 359,00 Lt (CK 6.245 straipsnis).
Apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė iš atsakovo nuostolius – negautas pajamas, nuostolius už radijo dažnio keitimą, iš viso 3 890,30 Lt. Nesutiktina su apeliantės teigimu.
Teisėjų kolegija pažymi, jog apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Kadangi ieškovė įrodinėja, jog nuostolius kaip negautas pajamas sudaro 1 806,00 Lt, turėjo pareigą pagrįsti nuostolių susidarymo faktą ir dydį.
Ieškovė savo reikalavimą dėl 1 806,00 Lt negautų pajamų priteisimo, motyvuoja tuo, jog laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2014-04-01, kuomet automobilio racija naudojosi atsakovas, ieškovė negavo pajamų. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė neįrodė negautų pajamų realaus dydžio, nėra pateikta įrodymų apie teikiamų paslaugų įkainius, nėra įrodymų, jog atsakovas minėtu laikotarpiu naudojosi ieškovės teikiama dispečerinės paslauga. Be to, iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog atsakovas 2013 m. paskutinius tris mėnesius ieškovei už suteiktas paslaugas sumokėdavo skirtingą pinigų sumą – 420,00 Lt, 621,00 Lt, 745,00 Lt. Kokiais metodais vadovaujantis buvo apskaičiuojama kaina už suteiktas paslaugas įrodymų byloje nėra, todėl yra pagrindas padaryti išvadai, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 1 806,00 Lt nuostolius kaip negautas pajamas, atmetė.
Ieškovė taip pat reiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo nuostolius, kuriuo ieškinyje grindė tuo, jog atsakovui negrąžinus ar grąžinus ieškovei automobilinę anteną, kuri bus netinkama naudoti, ieškovė nebegalės naudoti ir kitų jos nuosavybei priklausiančių radijo stočių, todėl bus priversta keisti radijo dažnį (kanalą), dėl ko bus patirti 2 084,30 Lt (b. l. 23) nuostoliai. Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje nėra įrodymų, kad ieškovė privalo pakeisti radijo dažnį. Kaip nustatyta, atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, jog naudojasi automobiline antena ir verčiasi taksi veikla, tačiau antenoje nustatytas kitos dispečerinės dažnis. Įrodymų, pagrindžiančių, jog atsakovas neteisėtai naudojasi ieškovei suteiktu dažniu byloje nėra, ieškovė pati atsisakė reikalavimo išreikalauti daiktą iš atsakovo ir taip užkirsti kelią galimai ieškovės naudojimui skirtu dažniu, todėl atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pagrindo priteisti 2 084,30 Lt nuostolius nėra.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovei pareiškus tokį reikalavimą, iš atsakovo ieškovei priteistina 5 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos 359,00 Lt (103,97 Eur) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2014-03-17 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apeliantės teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias civilinės atsakomybės taikymą, nuostolių atlyginimą, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti – ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš atsakovo 359,00 Lt (103,97 Eur) nuostolius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 359,00 Lt (103,97 Eur) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2014-03-17 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis), kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Atsakant į atsakovo prašymą kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl jo atžvilgiu vykdomų nusikalstamų veikų, pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas tuo klausimu išsamiai pasisakė sprendime, todėl apeliacinės instancijos teismas papildomai nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovė pateikė įrodymus apie patirtas 1 000,00 Lt advokato išlaidas (b. l. 33, 131, 152), 216,00 Lt žyminis mokestis (b. l. 35, 40), procesinių dokumentų įteikimą atsakovui per pasirinktą antstolį 70,00 Lt (b. l. 79). Atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 30,20 Lt (b. l. 60).
Patenkinus 8 procentus ieškinio reikalavimų, iš atsakovo priteistina 102,88 Lt (29,80 Eur) bylinėjimosi išlaidos ieškovei. Atsakovui iš ieškovės priteistina 27,78 Lt (8,05 Eur) atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu šalims sudaro 18,35 Eur. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš ieškovės į valstybės biudžetą priteistina 16,88 Eur. Proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai atsakovui tenkančią pašto išlaidų dalį sudaro 1,47 Eur, šios išlaidos iš atsakovo į valstybės biudžetą nepriteistinos, kadangi neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ nustatytos 3,00 Eur sumos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
Apeliacinės instancijos teisme ieškovė patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 37,00 Eur žyminis mokestis, 150,00 Eur išlaidos už apeliacinio skundo parengimą. Patenkinus 8 procentus apeliacinio skundo reikalavimų, iš atsakovo ieškovei priteistina 14,96 Eur ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Kadangi kiekvienai šaliai tenkanti pašto išlaidų suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ nustatytos 3,00 Eur sumos, todėl išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, iš šalių nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimą pakeisti. Jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo K. L. ieškovei Įmonių asociacijos „Gargždų individualūs taksi“ 359,00 Lt (103,97 Eur) nuostolius, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos 359,00 Lt (103,97 Eur) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2014-03-17 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovo K. L. ieškovei Įmonių asociacijos „Gargždų individualūs taksi“ 102,88 Lt (29,80 Eur) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš ieškovės Įmonių asociacijos „Gargždų individualūs taksi“ atsakovui K. L. 27,78 (8,05 Eur) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš ieškovės Įmonių asociacijos „Gargždų individualūs taksi“ 16,88 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.“.
Priteisti iš atsakovo K. L. ieškovei Įmonių asociacijos „Gargždų individualūs taksi“ 14,96 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.