- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-03-24
- Bylos Nr.
- e2YT-2273-913/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-00179-2026-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Gasparavičienė
- Pareiškėjas
- A. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė įmonė Turto bankas
Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų teisėja Jolanta Gasparavičienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos tėvas K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė savo sutuoktinės G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėjęs valdyti jai priklausiusį turtą.
2. Pareiškėja nurodo, kad jos tėvai K. P. ir G. P. Anykščių rajono civilinės metrikacijos biure sudarė santuoką. Santuokoje susilaukė vienos dukros A. P., t. y. pareiškėjos. K. P. mirė (duomenys neskelbtini), testamento surašęs nebuvo. (duomenys neskelbtini) mirė G. P., kuri testamento surašiusi nebuvo. Po jos mirties į notarą nei pareiškėja, nei jos tėvas nesikreipė, todėl palikimo priėmimo faktas Anykščių rajono savivaldybės notaro biure neregistruotas. Daugiau jokių artimų giminaičių, pretenduojančių į palikimą, nėra. G. P. vardu liko registruotas nekilnojamasis turtas 665/4000 dalys, 4 ha ploto žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ten yra miškas. Ši dalis sklypo priklauso pareiškėjos tėvams bendrosios jungtinės nuosavybės teise. K. P. vardu yra registruotas 2,6897 ha ploto žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiais statiniais - gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kitais ūkinės paskirties statiniais - klojimu, tvartu, pirtimi, ūkio pastatu, 2 garažais, lauko virtuve, inžinieriniais kiemo statiniais. Statiniai įregistruoti 2019 m. liepos 19 d. seniūno pažymos pagrindu, t. y. pareiškėjos tėvams esant santuokoje. Pagal pateiktą K. P. paaiškinimą seniūnui, tik gyvenamasis namas, šulinys ir tvartas buvo pastatyti 1958 m., o kiti statiniai: klėtis, ūkio pastatas, 2 garažai, malkinė, kiemo rūsys, pirtis su priestatu yra pastatyti jau po santuokos sudarymo, todėl laikytini abiejų tėvų bendrąja jungtine nuosavybe, nepriklausomai nuo to kieno iš sutuoktinių vardu jie registruoti. Taip pat nurodė, kad iki pareiškėjos mamos mirties, mama gyveno kartu su savo sutuoktiniu, pareiškėjos tėvu K. P., (duomenys neskelbtini). Po jos mirties visą likusį turtą valdė K. P.. Pareiškėja kartu su tėvu pasirūpino laidotuvėmis ir viską apmokėjo savo lėšomis. Visas G. P. turtas, t. y. visi mamos asmeniniai daiktai, baldai, buitinė technika ir kiti namų apyvokos daiktai, kurie buvo bendras turtas, liko jos sutuoktiniui, kuris jais naudojosi ir prižiūrėjo. Namai (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypo dalis tame pačiame kaime (kur yra miškas) taip pat liko sutuoktiniui K. P., kuris liko gyventi tuose namuose, juos prižiūrėjo, tvarkė, darė einamąjį remontą, tvarkė aplinką, savo lėšomis mokėjo visus mokesčius, t. y. už elektrą, komunalines paslaugas (šiukšlių išvežimą) ir kt. Kadangi K. P. naudojosi internetu ir mokėjimus atlikdavo naudodamasis elektronine bankininkyste, pareiškėja negali pateikti mokėjimo kvitų, o bankas informacijos neteikia. K. P. buvo senyvo amžiaus, todėl miške dirbti nelabai galėjo, tačiau organizuodavo, kad miške būtų tvarkomos išlaužos ir išvartos, kviesdavosi žmones į talką, stengėsi, kad miškas būtų prižiūrimas. Iš šio miško veždavosi malkas. Pareiškėja tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini) ir atvažiuodavo padėti tėvui. Atsižvelgiant į tai, kad po G. P. mirties būtent jos sutuoktiniui K. P. liko visas jos turtas, jis jį valdė, t. y. prižiūrėjo, rūpinosi, mokėjo mokesčius, ir visa tai darė iš karto po sutuoktinės mirties, įrodo, kad K. P. priėmė palikimą faktiškai pradėjęs valdyti sutuoktinei priklausiusį turtą, tik to neįformino notarine tvarka ir negavo paveldėjimo teisės liudijimo, nes laiku nepateikė pareiškimo notarui.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad tarnyba nėra pradėjusi G. P. palikimo paveldėjimo valstybės vardu procedūros ir nėra gavusi kitų valstybės institucijų pranešimo apie galimą palikėjos G. P. palikimo perėjimą valstybei. Neprieštaraus, kad pareiškėjai šis faktas būtų nustatytas ir pareiškimas būtų tenkintas.
4. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos G. P. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį G. P. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad K. P. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui. Prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
5. Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjos A. B. (buvusi (duomenys neskelbtini)) motina G. P., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Remiantis pareiškėjos pateikta Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis nustatyta, kad G. P. gyvenamąją vietą deklaravo nuo 2019 m. lapkričio 12 d., (duomenys neskelbtini). Šeimyninė padėtis – mirusi santuokoje, sutuoktinis K. P..
6. Remiantis pareiškėjos pateiktu gimimo liudijimu, santuokos liudijimu bei pateiktais Gyventojų registro pažymos duomenimis, mirties liudijimais, pareiškėja yra G. P., mirusios (duomenys neskelbtini) ir jos sutuoktinio K. P., mirusio (duomenys neskelbtini), dukra. Iš pareiškėjos pateikto santuokos liudijimo nustatyta, kad G. P. ir jos sutuoktinio K. P. santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini).
7. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, G. P. ir K. P. vardu, įregistruota bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybės teisė 2002 m. rugsėjo 3 d. Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu – 665/4000 žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis K. P. vardu, įregistruota nuosavybės teisė 1999 m. spalio 20 d. Apskrities viršininko įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu - žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), bei 2019 m. liepos 19 d. Apylinkės (seniūnijos) pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu statiniai: gyvenamasis namas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), klojimas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pirtis, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkio pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), lauko virtuvė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkio pastatas-garažas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), garažas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai-šulinys, unikalus numeris (duomenys neskelbtini).
8. Pareiškėjos į bylą pateikta Anykščių rajono 2-ojo notaro biuro notarės Boženos Džigoros-Isajevos informacija, kurioje nurodyta, kad į Anykščių rajono 2-ąjį notaro biurą G. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), įpėdiniai nesikreipė, biure paveldėjimo byla po G. P. mirties neužvesta. Taip pat pateikė Anykščių rajono savivaldybės 1-ojo notaro biuro notarės Jolitos Viederienės liudijimą, kuriame notarė nurodė, kad po K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė įpėdiniai pagal įstatymą A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini).
9. Turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Pagal byloje pateiktus duomenis G. P. ir K. P. santuoka nebuvo nutraukta. Duomenų, kad santuokos metu įgytas turtas buvo padalintas ar pripažintas asmenine G. P. nuosavybe, nėra.
10. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad K. P. vardu registruotas nekilnojamasis turtas yra įgytas santuokoje, laikytina, kad turtas priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise abiem sutuoktiniams.
11. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 1-2 dalys).
12. Vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).
13. Teismas, atsižvelgęs į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus, nustato, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti. Apie tokių veiksmų atlikimą teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011).
14. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
15. Iš pareiškėjos A. B. pateiktos informacijos matyti, kad mirus G. P., jos visą turtą prižiūrėjo, palaikė tinkamoje būklėje, juo naudojosi, mokėjo mokesčius pareiškėjos tėvas, mirusiosios sutuoktinis K. P.. Valstybės įmonės Regitrų centro Testamentų registro išrašo 2026 m. sausio 23 d. duomenimis šiuo metu palikėjos palikimo priėmimų faktų nėra įregistruota (jos palikimas nepriimtas). Taigi po G. P. mirties liko nepriimtas jos turtas. Kitų įpėdinių, kurie galėtų ir pageidautų pretenduoti į G. P. palikimą, nėra.
16. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, jog K. P. mirusios sutuoktinės G. P. palikimą priėmė pradėjęs faktiškai jos turtą valdyti, todėl nustatytinas pareiškėjos A. B. prašomas juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė savo sutuoktinės G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėjęs valdyti jai priklausiusį turtą.
Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tikslas – paveldėjimo teisių įgyvendinimas.
Dėl sprendimo per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.