- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-10-23
- Bylos Nr.
- N1-7-1005/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-68382-2015-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Raimundas Rakauskas
- Kaltinamasis
- G. M., P. G., S. K., A. V., D. K.
- Nukentėjusysis
- T. K., D. K., G. D.
- Advokatai
- Kastytis Paspirgėlis, Laimutis Zaukevičius, Jonas Algimantas Pakarklis, Eugenijus Karosas, Irutė Čiukšytė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
kaltinamajam G. M. ir jo gynėjams advokatams Jonui Algimantui Pakarkliui, Irmantui Ruželei,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
S.K., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini)., nevedęs, nedirbantis, teistas: 1) Biržų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 178 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė bausmė - laisvės apribojimas 8 mėnesiams, įpareigojant per šį laiką būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. ir mokytis; 2) Biržų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 d. (šešios veikos), paskirta subendrinta bausmė – areštas 20 parų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, paskirta bausmė subendrinta su Biržų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. baudžiamuoju įsakymu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – areštas 40 parų; 3) Biržų rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 d. (dvi veikos) laisvės apribojimu 1 metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Biržų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – areštas 45 paroms; 4) Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį areštu 45 paroms, bausmę atlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos);
P.G., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), dirbantis V. I. ūkyje pagalbiniu darbininku, teistas: 1) Biržų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį (šešios veikos) laisvės apribojimu 10 mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ir per tris mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą. Biržų rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 14 d. nutartimi Biržų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista į areštą 90 parų. Panevėžio apygardos teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutartimi Biržų rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 14 d. nutartis panaikinta, Biržų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. baudžiamuoju įsakymu nustatyto įpareigojimo – per tris mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo atlyginti nusikalstama veika padarytą 450 Eur dydžio turtinę žalą įvykdymo terminas pratęstas iki 2017 m. vasario 21 d.; 2) Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Biržų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės apribojimas 1 metams ir 5 mėnesiams, į paskirtą bausmę įskaitant laikinajame sulaikyme išbūtą laiką ir bausmę, atliktą pagal Biržų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. baudžiamąjį įsakymą, įpareigojant 6 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos būti namuose laikotarpiu nuo 22 val. iki 07 val., jei nebuvimas namuose nėra susijęs su mokslu ar darbu, per 6 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per 5 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai A. P. priteistą turtinę žalą ir iki 2017 m. vasario 21 d. atlyginti Biržų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. baudžiamuoju įsakymu priteistą žalą, bausmės neatlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje;
G. M., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas: 1) Biržų rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 22 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį paskirta galutinė bausmė - laisvės apribojimas 8 mėnesiams, įpareigojant per šį laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ir mokytis; 2) Biržų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį paskirta galutinė bausmė - laisvės apribojimas 8 mėnesiams, įpareigojant per šį laiką būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. ir mokytis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Biržų rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 22 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, iš dalies jas sudedant ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 9 mėnesiams, įpareigojant per šį laiką būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. ir mokytis, į paskirtą bausmę įskaitant laikinajame sulaikyme išbūtą laiką; 3) Biržų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį (šešios veikos), paskirta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams ir 6 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. ir mokytis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹straipsnio 1 dalimi paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. ir mokytis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Biržų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta laisvės apribojimo bausme, prie naujai paskirtos bausmės pridedant dalį neatliktos anksčiau paskirtos bausmės ir paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 1 metams ir 1 mėnesiui, įpareigojant per šį laiką būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. ir mokytis. Biržų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartimi Biržų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta laisvės apribojimo bausmė pakeista areštu 45 paroms, bausmę atlikęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos);
A. V., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), nedirbantis, nevedęs, teistas: 1) Biržų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams; 2) Panevėžio apygardos teismo 2013 m. vasario 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 149 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu 3 metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 straipsnio 1 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 straipsnio 2 dalimi, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsniu paskirtas elgesio apribojimas 12 mėnesių, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, mokytis arba dirbti, uždraudžiant bendrauti su nukentėjusiąja. Panevėžio apygardos teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutartimi paskirta bausmė subendrinta su Biržų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 metai laisvės atėmimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams ir paskirtas elgesio apribojimas 12 mėnesių, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, mokytis arba dirbti, uždraudžiant bendrauti su nukentėjusiąja, į paskirtą bausmę įskaičiuotas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas bei bausmės dalis, atlikta pagal Biržų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nuosprendį. Biržų rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas; 3) Biržų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį - paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 1 metams ir 4 mėnesiams, į paskirtąją bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas; 4) Biržų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį - paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 6 mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Biržų rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutartimi, iš dalies pakeista Panevėžio apygardos teismo 2016 m. sausio 4 d. nutartimi, kuria bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir vykdoma Panevėžio apygardos teismo 2013 m. vasario 19 d. nuosprendžiu, ją 2013 m. balandžio 4 d. nutartimi subendrinus su ankstesne bausme, bausmė, prie neatliktos bausmės dalies pridedant nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 metams ir 3 mėnesiams; 5) Biržų rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį (trys veikos) ir 159 straipsnį (dvi veikos) paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 1 metams ir 2 mėnesiams. Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiu pakeistas Biržų rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. nuosprendis ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams. Biržų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartimi Biržų rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiu paskirta galutinė 1 metų laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Biržų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir su Biržų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. nuosprendžiu paskirta 2 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme iš dalies jas sudedant ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 10 mėnesių; 6) Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Biržų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartimi subendrinta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 3 metams ir 6 mėnesiams, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 159 straipsnyje;
D. K., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB „D. L.“, teistas: 1) Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė bausmė - laisvės apribojimas 1 metams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ir atlyginti turtinę žalą; 2) Biržų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė bausmė - laisvės apribojimas 1 metams, įpareigojant per šį laiką būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir atlyginti padarytą turtinę žalą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, iš dalies jas sudedant ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant per šį laiką būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir atlyginti padarytą turtinę žalą per tris mėnesius nuo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 25 d. nutartimi nustatyta bausmių atlikimo tvarka: nuteistasis nuo 2016-06-23 iki 2016-09-21 atlieka Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016-05-13 nutartimi skirtą areštą 90 parų, o baigęs atlikti šią bausmę, atlieka Biržų rajono apylinkės teismo 2016-05-10 baudžiamuoju įsakymu skirtą laisvės apribojimo bausmę 1 metams, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. ir per tris mėnesius nuo arešto bausmės atlikimo atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, bausmę atlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos).
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. K. ir A. V. buvo kaltinami tuo, kad jie 2015 m. gruodžio 12 d. apie 24.00 val. (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje kartu su D. K. ir G. M. pro duris įsibrovė į G. D. priklausantį garažą, iš kurio pagrobė svetimą - T. K. priklausantį turtą – motopjūklą „Stihl“ 170 eurų vertės, motopjūklą „Husqvarna 340“ 300 eurų vertės, elektrinį pjūklą „Rebir“ 110 eurų vertės, 2 kampinius šlifuoklius „Enchel“ bendros 60 eurų vertės, elektrinį grąžtą 35 eurų vertės, 50 m prailgintuvą 35 eurų vertės, 10 diskų metalui pjauti pakuotę 5 eurų vertės, suvirinimo aparato „ESAB Mig 250“ žarną 100 eurų vertės, aukšto slėgio plovimo aparatą „Enchel“ 180 eurų vertės, garso stiprintuvą 10 eurų vertės, iš kieme stovėjusių dviejų automobilių „Audi A3“ - raktų galvučių rinkinį „Naruto“ 20 eurų vertės, 30 mm skersmens galvutę 12 eurų vertės, magnetolą JVC 30 eurų vertės, 2 garso kolonėles „Boshman“ bendros 60 eurų vertės, dujų įrangos jungtuką 60 eurų vertės, salono kilimėlius bendros 20 eurų vertės, variklio užvedimo raktelį 15 eurų vertės, tuo nukentėjusiajam T. K. padarydamas bendrą 1096 eurų turtinę žalą, t. y., buvo kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje.
Be to, S. K. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2015 m. gruodžio 16 d. apie 02.00 val. (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su D. K., P. G., G. M. pro langą įsibrovė į G. D. priklausantį garažą, iš kurio pagrobė svetimą - T. K. priklausantį turtą – trimerį „Dolmar“ 300 eurų vertės, trimerį „Oleo Mac“ 650 eurų vertės, suvirinimo aparatą „ESAB Mig 250“ 1200 eurų vertės, angliarūgštės balioną 150 eurų vertės, suvirinimo skydelį 40 eurų vertės, 2 rusiškas drėles bendros 100 eurų vertės, du kampinius šifuoklius „Blaukraft“ bendros 80 eurų vertės, 8 vibracinius siurblius po 30 eurų, bendros 240 eurų vertės, kampinį šlifuoklį „Ferm“, 40 eurų vertės, 2 prailgintuvus po 30 m, bendros 60 eurų vertės, raktus, reples, atsuktuvus dėžėje bendros 100 eurų vertės, 2 motociklo „ČZ380“ ratus bendros 60 eurų vertės, motociklo galinę žvaigždutę 38 eurų vertės, garažo pakabinamą spyną su raktu 20 eurų vertės, 2 dėžes vinių bendros 10 eurų vertės, traktoriaus MTZ vairo kolonėlės siurblį, 60 eurų vertės, 8 m ilgio prailgintuvą 20 eurų vertės, 2 šepečius kampiniam šlifuokliui bendros 12 eurų vertės, du diskinius pjūklus, bendros 9 eurų vertės, 2 dėžes įvairių varžtų bendros 100 eurų vertės, kojinę pompą, 10 eurų vertės, 10 vnt. atsuktuvų, bendros 15 eurų vertės, 6 kg rūkytų lašinių, 36 eurų vertės, žymėto dyzelinio kuro 400 litrų, bendros 250 eurų vertės, tuo nukentėjusiajam T. K. padarydamas bendrą 3726 eurų turtinę žalą, t. y., buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje.
Be to, A. V. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2015 m. gruodžio 12 d., tiksliai nenustatytu laiku, žinodamas, kad S. K. ir G. M., neturi 18 metų amžiaus, pasiūlė jiems pagrobti svetimą turtą, taip įtikinėdamas ir prašydamas eiti vogti, sukurstė bei įtraukė vaikus į nusikalstamą veiką, po ko S. K., gimęs (duomenys neskelbtini) ir G. M., gimęs (duomenys neskelbtini) 2015 m. gruodžio 12 d. apie 24.00 val., veikdami bendrininkų grupėje, įsibrovė į G. D. priklausantį garažą, iš kurio pagrobė T. K. priklausantį turtą bendros 1096 eurų vertės, t. y., buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 159 straipsnyje.
G. M. ir D. K. 2015 m. gruodžio 12 d. apie 24.00 val. (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje pro duris įsibrovė į G. D. priklausantį garažą, iš kurio pagrobė svetimą - T. K. priklausantį turtą – motopjūklą „Stihl“ 85 eurų vertės, motopjūklą „Husqvarna 340“ 150 eurų vertės, elektrinį pjūklą „Rebir“, 110 eurų vertės, 2 kampinius šlifuoklius „Enchel“, bendros 60 eurų vertės, elektrinį grąžtą, 35 eurų vertės, 50 m prailgintuvą, 35 eurų vertės, 10 diskų metalui pjauti pakuotę, 5 eurų vertės, suvirinimo aparato „ESAB Mig 250“ žarną, 100 eurų vertės, aukšto slėgio plovimo aparatą „Enchel“, 180 eurų vertės, garso stiprintuvą, 10 eurų vertės, iš kieme stovėjusių dviejų automobilių „Audi A3“ - raktų galvučių rinkinį „Naruto“, 20 eurų vertės, 30 mm skersmens galvutę, 12 eurų vertės, magnetolą JVC, 30 eurų vertės, 2 garso kolonėles „Boshman“, bendros 60 eurų vertės, dujų įrangos jungtuką, 60 eurų vertės, salono kilimėlius, bendros 20 eurų vertės, variklio užvedimo raktelį, 15 eurų vertės, tuo nukentėjusiajam T. K. padarydamas bendrą 861 eurų turtinę žalą.
Šiais savo veiksmais G. M. ir D. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje.
P. G., D. K. ir G. M. 2015 m. gruodžio 16 d. apie 02.00 val. (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje pro langą įsibrovė į G. D. priklausantį garažą, iš kurio pagrobė svetimą - T. K. priklausantį turtą – trimerį „Dolmar“ 300 eurų vertės, trimerį „Oleo Mac“ 650 eurų vertės, suvirinimo aparatą „ESAB Mig 250“ 1200 eurų vertės, angliarūgštės balioną 150 eurų vertės, suvirinimo skydelį, 40 eurų vertės, 2 rusiškas drėles, bendros 100 eurų vertės, du kampinius šlifuoklius „Blaukraft“, bendros 80 eurų vertės, kampinį šlifuoklį „Ferm“, 40 eurų vertės, 2 prailgintuvus po 30 m, bendros 60 eurų vertės, raktus, reples, atsuktuvus dėžėje, bendros 100 eurų vertės, motociklo galinę žvaigždutę, 38 eurų vertės, garažo pakabinamą spyną su raktu, 20 eurų vertės, 2 dėžes vinių, bendros 10 eurų vertės, 8 m ilgio prailgintuvą, 20 eurų vertės, 2 šepečius kampiniam šlifuokliui, bendros 12 eurų vertės, du diskinius pjūklus, bendros 9 eurų vertės, 2 dėžes įvairių varžtų, bendros 100 eurų vertės, 10 vnt. atsuktuvų, bendros 15 eurų vertės, taip pat pagrobė svetimą – G. D. priklausantį turtą – 200 litrų žymėto dyzelinio kuro, bendros 108 eurų vertės ir 6 kg rūkytų lašinių, bendros 36 eurų vertės, taip pat pagrobė svetimą – D. K. priklausantį turtą – 1 vibracinį siurblį 30 eurų vertės, tuo nukentėjusiajam T. K. padarydami bendrą 3070 eurų turtinę žalą, nukentėjusiajai G. D. padarydami bendrą 144 Eur turtinę žalą, nukentėjusiajai D. K. padarydami 30 eurų turtinę žalą.
Šiais savo veiksmais P. G., D. K. ir G. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu S. K. parodė, kad nežino, kaip buvo įvykdytos vagystės ir kaltu neprisipažįsta. Buvo T. M., jo brolis D. K. ir tėvai, visi išgėrinėjo. Atrodo, kitų asmenų nebuvo, nepamena tiksliai. Nebebuvo alkoholio, todėl važiavo nusipirkti į (duomenys neskelbtini) kaimą. Nuvyko pas A. V. į (duomenys neskelbtini) kaimą, nedaug turėjo alkoholio ir važiavo dar pirkti. Po to, jį paleido, nes pasidarė bloga, ir jis parėjo namo. Po kurio laiko sužinojo apie vagystę. T. K. nepažįsta, nebent mieste yra prasilenkę, kur yra (duomenys neskelbtini) kaimas, nežino. Parodo, kad su A. V. dabar nebendrauja, nors anksčiau bendravo ir A. V. turi žinoti, kiek jam metų. Tą vakarą buvo nuvažiavę pas A. V.. A. V. vartojo su jais alkoholį, bet su jais jis nevažiavo. Buvo ir E. N., o ar jis vartojo alkoholį, nežino, nestebėjo jo. Dar su jais lyg ir buvo kitų asmenų, tiksliai nepamena. G. M. tą vakarą, kaip ir matė, neatsimena tiksliai, nes išgėręs buvo. Dėl jam inkriminuojamos antros vagystės parodo, kad tą dieną, kai buvo antra vagystė, buvo namie su tėvais ir sese. Apie vagystę pasakė brolis D. K.. Po, kiek laiko, pasakė apie vagystę, neatsimena. Kai sužinojo apie vagystę, D. K. jam viską parodė, daiktai buvo sudėti pas kaimynus. Kokie buvo daiktai neatsimena, buvo žoliapjovės, smulkūs daiktai, didesni buvo trimeriai, todėl juos atsimena. D. K. planavo daiktus parduoti. Brolis D. jam sakė, kad daiktai vogti iš Kupiškio. Brolis D. „panašiai nupasakojo, kad ėjo per laukus, kad nešė“. Su kuo buvo, brolis jam nesakė, bet jis įtarė, kad buvo P. G., nes P. G. turėjo automobilį. Daugiau nežino su kuo buvo brolis. Tuo metu brolio poelgį vertino teigiamai, nes pats vagiliavo, o dabar vertina neigiamai. Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus šiek tiek atsimena. Teisėjui pagarsinus S. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 174-175), S. K. parodė, kad davė parodymus, kad dalyvavo vagystėje, bet tie parodymai melagingi, nes tada save apkalbėjo. Ikiteisminio tyrimo metu jam sakė, kad kiti kaltinamieji prisipažino, kad gaus visi dvi paras, po to suims mėnesiui, sakė, kad kiti kaltinamieji sakė, jog jis dalyvavo vagystėse, todėl ir prisipažino. Teisėjui pagarsinus S. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 176-177), S. K. parodė, kad jam brolis D. papasakojo apie vagystę, per žemėlapį parodė vagystės vietą, pasakė kur yra padėti daiktai, o po to jis vienas, ar tai su broliu, daiktus apžiūrėjo, todėl apklausos metu jau žinojo apie vagystę ir parodė pareigūnams. Tą sodybą, kur buvo laikomi vogti daiktai, žino, vasarą ten būna dažniau, nes ten būna jų gyvuliai, žiemą būna rečiau. Parodo, kad P. G. parodymus girdėjo. P. G. pyksta, nes jam skolingas 30 ar 40 Eur. Dėl to tarp jų buvo konfliktas, nes P. G. nesutiko skolos atiduoti. Tai buvo 2015 metais, prieš ar po vagystės. Po to, 2016 metų vasario mėnesį vėl prašė P. G. pinigų. Po to, jį pasodino ir buvo skolą pamiršęs. Kadangi konfliktavo su P. G., todėl P. G. jį ir apkalba. Nežino, kodėl G. M. jį apkalbėjo ir kodėl brolis D. K. sakė, kad jis dalyvavo vagystėje. Kai buvo sulaikytas buvo su advokatu. Magnetolos policijai nepateikė, policininkai patys rado automobilyje, patys pamatė. Prieš pirmą apklausą policininkai grasino, kad dviem parom uždarys, jei neprisipažins. Policijos pareigūnai buvo neuniformuoti, sakė prisipažinti prieš apklausą, koridoriuje. Patvirtina, kad tyrėjas R. K., kuris yra apklausiamas liudytoju, jam spaudimo nedarė.
Teisiamojo posėdžio metu P. G. parodė, kad su kitais kaltinamaisiais nesipyksta, nėra jiems skolingas. 2015 metų gruodžio mėnesį jam paskambino ir pasiūlė lengvai užsidirbti. Skambino gal G. M., dabar neatsimena. Kadangi šeimoje dirba vienas, dėl pinigų trūkumo sutiko. Paėmė G. M. iš (duomenys neskelbtini) kaimo, po to D. ir S. K. iš (duomenys neskelbtini) kaimo. Važiavo su jo automobiliu Opel Astra. G. M. rodė kelią kur reikia važiuoti, nuo Kupiškio kelio žiedo. Juos buvo sustabdžiusi policija, jis išsigando ir pasakė ne savo vardą ir pavardę. Nuvežė į policiją ir užpildė protokolą, paskui paleido. Po to, važiavo prie tos sodybos. Į sodybą ėjo jis, D. K., G. M. ir S. K.. Garažo ir daržinės, durys berods buvo užrakintos. Tą vakarą visi buvo blaivūs. Iš sodybos paėmė įvairių daiktų, bet ne tiek, kiek nurodyta kaltinime. Kaltinime per daug prirašyta daiktų, kurių nebuvo. Paėmė suvirinimo aparatą, angliarūgštės balioną, du trimerius, atrodo dar buvo paimtas suvirinimo skydelis, drėlės viena ar dvi, vienas ar du kampiniai šlifuokliai, prailgintojas, dėžutę su replėmis ar tai smulkiais metaliniais įrankiais. Dyzelinio kuro buvo gal 120 litrų, nes 20 litrų įsipylė į savo automobilį, jei būtų daugiau -visko nebūtų į automobilį sutalpinę. Aštuonių vibracinių siurblių nebuvo, galėjo būti paimtas vienas siurblys, bet ne aštuoni. Motociklo nei ratų, nei žvaigždutės nebuvo paimta, pakabinamos spynos nebuvo paimtos, vinių nebuvo paimta, MTZ vairo kolonėlės siurblys ir kojinė pompa nebuvo paimti. Vinių vagystę neigia. Ar buvo paimti šepečiai šlifuokliams neatsimena, dėl diskinių pjūklų nieko negali pasakyti, lašiniai ar buvo paimti, neatsimena. Daiktus iki automobilio susinešė per kelis kartus. Daiktus bandė tempti su priekaba, paimta iš daržinės, bet nepavyko, todėl daiktus nusinešė. Priekabos neketino pavogti. Su D. K. nešė kempą ir balioną, smulkius daiktus nešė G. M. ir S. K.. Daiktus sudėjo į bagažinę, kai ką į vidų, teko sėdynes atlenkti. Važiuojant atgal vairavo jis, priekyje keleivio vietoje sėdėjo D. K., G. M. ir S. K. sėdėjo gale. Pakeliui matė policiją, todėl sustojo degalinėje, po to nuvažiavo. Ar kas skambino policijai nežino, nes buvo labai išsigandęs. Kai policija nuvažiavo, važiavo į sodybą (duomenys neskelbtini) kaime, kurią žinojo iš anksčiau, ten visus pagrobtus daiktus sudėjo į nerakintą daržinę. S. ir D. K. paliko toje sodyboje, nes jie netoli gyvena, o G. M. pavežė į (duomenys neskelbtini) kaimą. Kiek jam žinoma, visus daiktus paėmė policijos pareigūnai, nes jie nieko nebuvo pardavę, nebuvo susitarę, kaip realizuos daiktus, galvojo paimti daiktus, kai viskas aprims. Parodo, kad kiti kaltinamieji jam poveikio nedarė. Prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Mano, kad civilinis ieškinys 2414 Eur sumai per didelis, nes pavogti daiktai buvo nenauji, dirba pas ūkininką, todėl apie tai nusimano. Nukentėjusysis per brangiai įvertino pavogtus daiktus, be to, pavogtus daiktus atgavo. Parodo, kad apie pavogtus daiktus kažkas pasakė policijai. S. K. žinojo kur yra daiktai, nes buvo kartu. Jam juoką kelia G. M. pasakymas, kad policijos pareigūnai jam darė poveikį. Apie pirmąją vagystę iš sodybos žino tik iš nuogirdų, todėl savo nuomonę apie tai pasilieka sau.
Teisiamojo posėdžio metu G. M. parodė, kad su A. V. nebendrauja, nuo kada neatsimena, konfliktų su juo neturi. D. K. yra pažįstamas, su P. G. nekonfliktuoja, su S. K. santykiai geri. Dėl pirmos jam inkriminuojamos vagystės parodo, kad nelabai ką atsimena, nes daug laiko praėjo ir tada buvo labai girtas. Data galėjo būti, kaip nurodyta kaltinime. Atsimena, kad su D. ir S. K. ir T. M. nuvažiavo pas A. V. į (duomenys neskelbtini) kaimą su automobiliu VW Vento. Visi buvo išgėrę ir pas A. V. važiavo toliau gerti. Vežėsi savo alkoholį, bet kai pritrūko, tada jis, D. ir S. K. ir T. M. važiavo į (duomenys neskelbtini) rajone nusipirkti daugiau alkoholio. Nusipirko pakuotę alaus 6 ar 7 laipsnių stiprumo. Dar išgėrė 3 pūsles alaus. S. K. paleido prie namų (duomenys neskelbtini) kaime (duomenys neskelbtini) rajone. Toliau važiavo į Kupiškio pusę, į tą kaimą vogti. Kas pasiūlė važiuoti į Kupiškį, neatsimena. Automobilį vairavo jis arba D. K., kuris tiksliai, neatsimena, T. M. miegojo. Į kokį kaimą atvažiavo, neatsimena. Prie pastato nuėjo atrodo su D. K., T. M. miegojo mašinoje. Kaip į pastatų vidų pateko neatsimena, garaže atrodo buvo vienas. Prisimena, kad paėmė „bulgarkę“, 1 benzininį pjūklą, dar kažkokių smulkmenų, visų daiktų neatsimena. Atrodo viską susinešė į savo mašiną per vieną kartą, prisimena, kad nešė „bulgarkę“, ką dar nešė, neatsimena. Važiuojant atgal dar vartojo alkoholį, ar davė D. K. gerti neatsimena. T. M. nebuvo nubudęs. D. K. vairavo automobilį. Po to važiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą (duomenys neskelbtini) rajone. Jį paleido prie namų, namo pats parėjo. Koks vogtų daiktų likimas nežino, jam neįdomu buvo dėl daiktų, nes vogė dėl girtumo. Kažkiek atsimena, kaip davė parodymus pas ikiteisminio tyrimo teisėją Kupiškio rajono apylinkės teisme. Teisėjui pagarsinus G. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 3, b. l. 24-26), G. M. parodė, kad buvo susitikę su E. N. pas A. V. kieme, bet neatsimena, kad E. N. būtų nurodęs kelią į apvogtą sodybą. Jo dabar teisme duodami parodymai skiriasi nuo parodymų duotų pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nes kriminalistai prieš apklausą pas ikiteisminio tyrimo teisėją darė jam spaudimą. Ikiteisminio tyrimo teisėjui davė tik iš dalies teisingus parodymus, dėl jam padaryto spaudimo pamelavo, kad kartu važiavo ir S. K. bei A. V., nors iš tikrųjų to nebuvo. Taip pat pamelavo, kad paėmė daiktus iš automobilių ir tokiu būdu apkalbėjo draugus. Po visko S. K. atsiprašė, kad jį apkalbėjo. Dabar teisme duoda teisingus parodymus. Parodo, kad galėjo būti pavogta ir daugiau daiktų, ne tik jo nurodyti „bulgarkė“ ir benzopjūklas, bet tiek kiek išvardinta kaltinime, tikrai į automobilį nepakrausi. Benzopjūklas „Stihl“ galėjo būti pavogtas, ar benzopjūklas „Husqvarna“ buvo pavogtas, neatsimena. Elektrinis pjūklas ir kampiniai šlifuokliai nebuvo pavogti. Geležinis grąžtas gal ir buvo pavogtas, to neatsimena, prailgintuvas ir diskai nebuvo pavogti, dėl suvirinimo kabelio neatsimena, negarantuoja, kad nebuvo pavogti. Aparatas „Enchel“ ir garso stiprintuvas nebuvo pavogti. Sodybos kieme buvo automobiliai, tačiau tikrai nelindo į automobilius, raktelių neėmė, magnetolos neėmė, garso kolonėles neatsimena ar ėmė, jei buvo automobilyje - neėmė. Dujų jungtuko, salono kilimėlių ir raktelių tikrai neėmė. Dėl antros vagystės parodo, kad 2015 m. gruodžio 16 d. vėl grįžo į tą pačią sodybą. Jį pasiėmė iš (duomenys neskelbtini) kaimo P. G. su savo automobiliu Opel Astra. P. G. atrodo buvo su D. K.. Važiavo trise į tą pačią vietą vogti. P. G. sakė ko, važiuoja, o ką atsakė P. G. neatsimena. Važiuojant juos sustabdė policija patikrinimui. Nuvažiavo į policijos komisariatą, ten nustatė P. G. tapatybę, jo (G. M.) policininkai netikrino. Po to jie važiavo toliau, į tą patį kaimą, kelią rodė D. K.. Pastatė automobilį ir visi trys nuėjo į sodybą, ėjo į garažą ar pastatą ir pavogė kempą, nes garažas buvo atrakintas. Jis buvo išgėręs, P. G. ir D. K. išgėrę nebuvo. Paėmė kempą, metalui pjaustyti „bulgarkę“, dujų-deguonies balioną. Kas daugiau paimta buvo, neatsimena. Galėjo būti paimtos smulkmenos, nes smulkmenų buvo, ką ėmė jo draugai, nematė. Lašinių tikrai neėmė. Daiktus susinešė į automobilį, po to padėjo (duomenys neskelbtini) kaime sodyboje. Kas parodė sodybą, neatsimena. Daiktus sunešė į nerakintą daržinę, tada P. G. parvežė jį namo. Daiktų niekas nespėjo parduoti, nes viską atrado policijos pareigūnai. Kaip policijos pareigūnai surado daiktus, nežino. Teisėjui pagarsinus G. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 3, b. l. 24-26), G. M. parodė, kad davė ikiteisminio tyrimo teisėjui tik iš dalies teisingus parodymus, dabar teisme duoda teisingus parodymus ir teismas turi jais remtis priimdamas nuosprendį. Parodo, kad pirmą kartą girdi, kad S. K. žino apie daiktus, mano, kad gal ir S. K. patyrė spaudimą. Pirmą kartą vykstant į Kupiškį kelio nežinojo, buvo girtas. Policijoje jam darė spaudimą, kurio jis neatlaikė. Jam sakė, kad jis prisipažintų, kad vagystėse dalyvavo S. K., nes tai bus lengvinanti aplinkybė, todėl jis ir sakė, kad su jais važiavo ir S. K.. Parodo, kad A. V. žinojo, kad jis yra nepilnametis. Su A. V. nei vienos vagystės nepadarė. E. N. tikrai nesiūlė važiuoti į Kupiškį. Gal iš D. K. S. K. gavo magnetolą, nes jie yra broliai ir kartu gyvena. Kai grįžo atgal, matė policijos ekipažą, nežino ar jis, ar D. K. skambino melagingai, kad vyksta muštynės prie bažnyčios. Policija nuvažiavo, tada jie pravažiavo. Su statinėmis sodyboje įklimpę nebuvo. Kuro niekas neėmė. Į P. G. automobilį kuro nepylė, įsipylė kuro iš degalinės. Gailisi dėl visų tų įvykių. Patvirtina, kad tyrėjas R. K., kuris yra apklausiamas liudytoju, jam spaudimo nedarė.
Teisiamojo posėdžio metu A. V. parodė, kad nieko negali pasakyti apie jam pareikštą kaltinimą, nes nieko nežino. Su vagystėmis ir vogtais daiktais nieko bendro neturi. Policija 2015-12-13 atvažiavo ir jį sulaikė už nusikaltimą, uždarytas yra iki šiol. Parodo, kad buvo atvažiavęs D. K., S. K., G. M. ir T. M., namie buvo jis, sesė ir E. N.. Su šiais asmenimis niekur nevažiavo. Kur yra T. K. sodyba nežino, žino tik, kad T. K. gyvena Kupiškyje pas bobutę. Gal jam apie tai sakė E. N.. Nežino Kupiškio, nežino kur (duomenys neskelbtini) kaimas, su T. K. yra gėrę kažkada, konfliktų nebuvo, T. K. tik iš matymo pažįsta. Gal ir žinojo, kad S. K. nepilnametis, tačiau kartu su juo nevogė. Kad G. M. yra jaunesnis žinojo, su jo broliu ėjo į mokyklą. R. S. pažįsta, nežino ar R. dalyvavo vagystėse.
Teisiamojo posėdžio metu D. K. parodė, kad S. K. jo brolis, G. M. pažįsta, A. V. klasiokas, su jais nekonfliktuoja. Kada buvo pirma vagystė neatsimena, galėjo būti 2015 m. gruodžio 12 d. Vartojo alkoholį, gėrė jis, S. K., G. M., T. M.. Tada su T. M. automobiliu VW Vento nuvažiavo pas A. V. į (duomenys neskelbtini) kaimą. Ten vartojo alkoholį, pritrūko alkoholio. S. K. liko namie, nevažiavo gerti, tada jis, T. M. ir G. M. važiavo į Kupiškį. Automobilį visą kelią vairavo jis pats, T. M. miegojo ant galinės sėdynės. Kelio niekas nerodė, nes iš senesnių laikų žinojo tą sodybą. G. M. žinojo, o T. M. nežinojo, ko važiavo. Automobilį pasistatė miškelyje ir su G. M. nuėjo į tą sodybą, apsižiūrėjo, vieno garažo durys buvo nerakintos. Įėjo į vidų, paėmė „bulgarkę“, „bulgarkės diskelį“, vieną apardytą pjūklą, markės neatsimena, dar paėmė smulkių daiktų. Kitų paimtų daiktų nurodyti negali. Prailgintojas, kolonėlės nebuvo paimta, mano, kad kiti asmenys galėjo apvogti, nes garažo durys buvo praviros, o viską surašė jiems. Automobiliai buvo ant estakados, iš ten paėmė tik magnetolą ir kolonėles. G. M. į automobilį nelindo. Grąžtas gal ir buvo paimtas. Viską abu su G. M. nusinešė iki automobilio, sudėjo į bagažinę ir išvažiavo. T. M. nubudęs nebuvo. Pavogtus daiktus sudėjo prie namų esančioje daržinėje. Ta daržinė jam priklauso, nes ten laiko gyvulius. Tą naktį T. M. liko nakvoti pas jį, o G. M. parvežė namo. Daiktus paėmė pareigūnai po antros vagystės, daiktų nespėjo parduoti. Dėl antros vagystės parodo, kad po pirmos vagystės buvo praėjusios kelios dienos. Važiavo jis, P. G. ir G. M.. P. G. sutiko važiuoti, nes jam reikėjo pinigų baudoms sumokėti. Važiavo su P. G. automobiliu Opel Astra. Kupiškyje juos sustabdė policijos pareigūnai. P. G. prisistatė ne savo vardu ir pavarde, juos nusivežė į policijos komisariatą, surašė dokumentus ir paleido. Tada toliau važiavo į tą pačią sodybą. Automobilį paliko toje pačioje vietoje. Prie sodybos ėjo visi trys. Pastato pagrindinės durys buvo užkištos pagaliuku. Paėmė kempą, kelias „bulgarkes“, du trimerius, angliarūgštės balioną, vieną vibracinį siurblį, bet ne aštuonis. Prie traktoriaus nebuvo priėję. Buvo rusiška drėlė ir buvo motociklo ratai, bet šių daiktų jie neėmė. Motociklo žvaigždutės atrodo neėmė. Prailgintuvai buvo, bet jų neėmė. Kojinės pompos ir varžtų neėmė. Lašinių buvo prikabinta, bet jų tikrai neėmė. Buvo dar du ar trys kanistrai, bet su vandeniu. Vieną kanistrą 20 litrų talpos su kuru supylė į automobilį, du kanistrus po 20 litrų sudėjo į automobilio bagažinę. Visi daiktai buvo padėvėti, o nukentėjęs nori gauti kaip už naujus, sutinka žalą atlyginti, bet tik kaip padėvėtų daiktų. Vagystėse S. K. ir A. V. nedalyvavo, A. V. girtą paliko namie. E. N. yra A. V. sesers sugyventinis, jis kelio jiems į sodybą nerodė. Parodo, kad P. G. meluoja, kad vagystėje dalyvavo brolis S. K., tą gali įrodyti degalinės kameros, nes visi trys buvo išlipę iš automobilio. P. G. taip sako dėl brolio S. gal todėl, kad turi ir kitur bylų. Parodo, kad teisme duoda teisingus parodymus, kuriais reikia remtis. Pareigūnai jam darė spaudimą, sakė, kad bus mažesnė žala, kai bus daugiau įtariamųjų, bus geriau, sakė, kad uždarys dviem parom. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas du ar tris kartus. Davė melagingus parodymus, kad neuždarytų dviem parom, ir uždarytas nebuvo. Teisėjui pagarsinus D. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 2, b. l. 30-31), D. K. parodė, kad jo duoti parodymai neteisingi. Pareigūnas surašė, ką reikėjo, jis tik pasirašė „kad surašyta teisingai“, jam nerūpėjo, ką pareigūnas surašė, esmė buvo, kad neuždarytų dviem parom. Teisėjui pagarsinus D. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 2, b. l. 45-46), D. K. parodė, kad jo parodymai tik iš dalies teisingi, nes A. V. ir S. K. su jais nebuvo. V. M. dyzelinio kuro nesiūlė pirkti. V. M. siūlė kurą iš kitos vagystės, kur buvo pavogta tona kuro, iš tos vagystės už kurią jau atsakė. Brolis S. K. žinojo kur padėti daiktai, nes nuo jo nieko neslepia. Iš pirmos vagystės grįžo 4 valandą, po vagystės pas E. N. nebuvo užsukę, A. V. su jais nevažiavo. Pirmą kartą laidų nevogė. Magnetolą pareigūnai išėmė iš jo. Parodo, kad tai jis pranešė numeriu 112, kad vyksta muštynės prie bažnyčios. Dėl melagingo pranešimo jo nebaudė, policija neklausė, numerio neprašė, net telefono nepaėmė. Gailisi dėl padarytų veikų, nori atlyginti žalą, susitvarkyti gyvenimą, kad galėtų išvažiuoti į užsienį. Parodo, kad nei vienoje apklausoje policijoje nebuvo advokato, niekas neaiškino, kad gali būti paskirtas nemokamas advokatas, davė tik pasirašyti lapus. Parodo, kad tyrėjas R. K., kuris apklausiamas liudytoju teisme, jį apklausė ir sakė, jei jis neduos parodymų uždarys dviem parom, o kiti pareigūnai sakė, kad teismas suims vienam mėnesiui.
Nukentėjusysis T. K. teismo posėdžio metu parodė, kad kažkada su A. V. gėrė, dar iš jo tašę pirko, konfliktų su juo nėra. A. V. jo močiutės sodyboje nėra buvęs, kitų kaltinamųjų nepažįsta. Vagystės sodyboje buvo 2015 metų gruodžio mėnesį. Prisimena, kad jam paskambino močiutė G. D., kuri gyvena (duomenys neskelbtini) kaime ir pasakė, jog išplėštas garažas. Močiutė kaime gyvena viena, jis dažnai būna pas ją, nes ūkininkauja, sėja javus, gyvulių nelaiko. Atvažiavęs į sodybą kieme pamatė numestą krosinę padangą ir dujokaukę, garaže pamatė, kad nėra daiktų. Garažas rakinamas viena vidine spyna, raktai būna pas močiutę kambaryje padėti. Spyna nebuvo sugadinta, buvo atsuktas kablys. Kablį galima atsukti užkišus ranką iš apačios, nes yra pakankamai vietos užkišti ranką. Iš garažo buvo paimtos dvi „bulgarkės“, dvi ar trys drėlės, pavadinimų nebeatsimena, virinimo šlanga, du pjūklai „Husqvarna“, prailgintuvai, kas dar buvo paimta neatsimena. Buvo paimti raktai įėjus į automobilį. Ūkiniuose pastatuose vagys ieškojo akumuliatorių, bet akumuliatoriai buvo namie. Kieme buvo automobilis Opel Zefyra, du automobiliai AUDI A3. Automobilis AUDI A3, iš kurio dingo magnetola ir kolonėlės, tikrai buvo užrakintas, ar buvo užrakintas kitas automobilis AUDI A3, nepamena. AUDI A3 automobilio dar dujų jungtukas buvo išplėštas, durelių spyna persukta. Po to skambino 112, policija, kai atvažiavo, surašė, nufotografavo, apklausė. 2015 m. gruodžio 13 d. apėjo ūkį ir susirašė kas dingo. Teisėjui pagarsinus T. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 23-24), T. K. patvirtino, kad iš garažo antro aukšto dingo „aukšto spaudimo šlanga“. Viena AUDI A3 buvo rakinta, kita ne. Dingo raktų galvučių komplektas, kuris buvo ant kilimėlio viduje padėtas, nes vieną automobilį ardė dalims. Sodyboje buvo prieš dvi tris dienas iki vagystės, ūkį apžiūrėjo, buvo priėjęs prie automobilio, nusiėmė greičių dėžę. Po pirmos vagystės ant garažo durų uždėjo pakabinamą spyną. Per antrą vagystę vagys į garažą įlindo per viršų (antrą aukštą), nors aukštis du metrai, bet kempą sugebėjo išnešti, dingo kiti daiktai, kokie daiktai nebepamena. Antros vagystės metu buvo patekta ir į kitą garažą, buvo išlaužta spyna, iš ten dingo apie 400 litrų žymėto dyzelinio kuro. Kuras pirktas degalinėje, nes močiutė G. D. ūkininkė, yra čekiai. Kuras buvo supiltas į plastmasinius kanistrus po 10, 20 ir 30 litrų, dalis kuro nebuvo pagrobta. Kuro jam negrąžino, gražino tik vieną ar du tuščius kanistrus. Vagys lindo ir į patalpą, kur stovėjo traktorius, bet nieko nepaėmė. Antros vagystės metu prie automobilių nebuvo lįsta. Parodo, kad jo garažas turtingas daiktų, visus daiktus pirko naujus. Dar buvo naujas traktoriaus vairo kolonėlės siurblys, kurį nusipirko, bet nespėjo pakeisti. Taip pat buvo aštuoni vibraciniai siurbliai, jo motina D. K. jais prekiauja turguje, jis pats daiktais neprekiauja. Mama pirko siurblius, todėl išeina, kad siurbliai yra mamos. Kažkokius daiktų įsigijimo dokumentus galėtų pateikti teismui, „bulgarkių“ dokumentų neturi, nes pirktos iš turgaus. Pjūklas „Husqvarna“ buvo sutvarkytas, pjūklą naudojo, jei įdėtų skelbimą už tiek ir parduotų, kiek įvertino. Su pjūklu suruošdavo po 6-8 priekabas malkų per metus. Jo manymu benzopjūklas per 10 metų nusidėvėjo 60 Eur. Parodo, kad po vagystės nurodė E. N., kaip asmenį, kuris galėjo apvogti, nes E. N. pas jį daug metų dirbo ir žinojo, kaip garažo kablį nusukti. Iki vagystės E. N. sodyboje buvo prieš metus, per tą laiką niekas nepasikeitė. Kai dirbo E. N. daiktai nedingo. Neatsimena ar policijai nurodė ir kitus asmenis. Civilinį ieškinį palaiko. Parodo, kad vagystės metu iš to garažo, kur buvo dyzelinis kuras, buvo išvaryta priekaba. Garažo antrame aukšte yra rūkykla, ten buvo lašinių. Jam močiutė sakė, kad dingo lašiniai, vadinasi dingo, dėl lašinių jis nieko nežino. Tiek šlifuoklių jam reikia, nes su vienu pjauni, su kitu šlifuoji, kad nereiktų keisti. Mano, kad pagrobtas kuras ir kiti daiktai tilptų į automobilio bagažinę.
Nukentėjusioji D. K. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta, T. K. yra jos sūnus. Vagystės buvo du kartus 2015 metų gruodžio mėnesį, tikslios datos nepamena. Tiek laiko praėjo, todėl visų pagrobtų daiktų neatsimena. Visas pagrobtas turtas bendrai priklauso, ir jai, ir jos mamai G. D., ir T. K.. Kai kuriuos pavogtus daiktus ji yra pirkusi, bet laiko daiktus visų. Benzininį pjūklą pirko su savo tėvu, bet pjūklas buvo visų. „Surašė“ pavogtus daiktus ant T. K., nors turtas yra jų visų. Jie gaudavo žymėto dyzelino kuro vieną toną per metus. Magnetofono įsigijimo dokumentus turi, magnetofonas buvo T. K.. Pavogtų daiktų pirkimo sąskaitų neturi, bet turi daiktų instrukcijas, kurias pateikia teismui apžiūrėti. „Kercheris“ neatsirado, buvo visiškai naujas, buvo pavogti du trimeriai benzininiai, juos grąžino. Pjūklas „Husqvarna“ neatsirado, dar vienas pjūklas neatsirado. Kempo instrukcija buvo kambaryje, o dokumentai dėžėje, kempą grąžino, o dokumentai neatsirado. Deguonies balioną rado. Po vagystės buvo visos suvirinimo aparato šlangos nupjaustytos, ko iš pradžių nepastebėjo. Su T. K. ir policija vaikščiojo, žiūrėjo kas pavogta. Buvo pavogta apie dešimt vandens siurblių, buvo pavogta ir naujų siurblių. Tiek siurblių turėjo, nes reikėjo prie ūkio. Siurblius pirkdavo naujus Gariūnų turguje, be dokumentų. Kai policija surašinėjo pavogtus daiktus, ėmė kainų vidurkį - 30 Eur, nes vieni siurbliai buvo brangesni, kiti pigesni. Kuro buvo pavogta daug. Pavogė kurą su kanistrais, kuro, kuris buvo bačkoje nelietė. Parodo, kad kai kurą nuperka, supila į kanistrus, po 50, 25 litrus, bet ne po 5 litrus. Kanistrai buvo plastikiniai ar metaliniai, nepamena. Du kanistrai buvo mėlyni, kiti apsitrynę balti, nebenauji. Kiek liko kuro neskaičiavo, neatsimena ar rodė policijai, kiek liko kuro, bet liko nedaug, pasibaisėjo, kad nebebus ko pilti į traktorius. Nukentėjusiuoju „užrašė“ sūnų T. K., kad būtų lengviau viską skaičiuoti, nors dėl vagysčių nukentėjo visi trys. Teismui protokoline nutartimi D. K. pripažinus nukentėjusiąją ir išaiškinus jos teises (t. 4, b. l. 128), D. K. parodė, jog bendraieškove įstoti į bylą nenori.
Nukentėjusioji G. D. teismo posėdžio metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) kaime vienkiemyje. Kaltinamųjų nepažįsta, T. K. yra jos anūkas, su juo santykiai geri. Gyvena viena, anūkas T. K. atvažiuoja apdirbti žemės. 2015 metais gruodžio pradžioje buvo įvykis, kai du kartus apvogė. Parodo, kad po vyro mirties 2012-01-02 jai priklauso visas turtas. Kai kuriuos pavogtus daiktus žino, smulkių daiktų visų nežino, net nežino, kaip daiktai vadinasi. Jos dingo trimeris, žoliapjovės. Dvi benzininės žoliapjovės buvo dar jos vyro, su jomis anūkas žolę pjaudavo. 2013 metais jai padovanojo naują elektrinį trimerį. Dar dingo lašiniai, išnešė gal šešis nedidelius gabaliukus, lašinių nesvėrė. Dėl lašinių pretenzijų neturi, tegul „jiems lieka dėl sveikatos.“ Dar dingo žalio dyzelinio kuro, kurio buvo pripirkta apie pusę tonos, nes yra ūkininkė ir gauna dyzelio apie toną. Ar visą kurą vagys išnešė, negali pasakyti, neatsimena. Iš garažo dirbtuvių dingo smulkūs daiktai, jų pavadinimų nežino, daiktai buvo vyro, o kaip pavadinti ar tai jos daiktai, ar ne, nežino. Parodo, kad anūkas T. K. atvykęs į garažą nusitekina ką reikia, remontuoja techniką. Vyro buvo visokių įrankių, tekinimo staklės, siurbliai ne vienas. T. K. ir pats pirko įrankių komplektus. Vyro palikimą priėmė pas notarą, vaikai atsisakė palikimo. Priėmusi palikimą surašė testamentą. Mirusio vyro daiktus atidavė anūkui T. K., jis su jais dirba, jis naudojasi daiktais, kaip savo. Parodo, kad yra išdavusi dukrai D. K. įgaliojimą tvarkyti viską, pildyti deklaracijas dėl žemės, pirkti žymėtą kurą, praeiti technikines apžiūras, ką dukrą ir daro. Teismui protokoline nutartimi G. D. pripažinus nukentėjusiąją ir išaiškinus jos teises (t. 4, b. l. 128), G. D. parodė, jog tegul ieškinys tegul lieka T. K. vardu, bendraieškove į bylą įstoti nenori, nes jai sunku tokiuose dalykuose.
Liudytoja M. V. teismo posėdžio parodė, kad A. V. yra jos brolis. Jai yra išaiškinta teisė atsisakyti duoti parodymus, bet ji parodymus sutinka duoti. Kiti kaltinamieji yra jos pažįstami, su jais nesipyksta. 2015 metų gruodžio įvykius atsimena, šventė Kalėdas, gimtadienį. Tuo metu jos brolis A. V. dar gyveno su jais, nes brolį pasodino 2015-12-13. Datą atsimena, nes policija brolį išsivežė ir po to karto brolis paleistas nebuvo. Dieną prieš brolio sulaikymą, į vakaro pusę apie 19 val. buvo atvažiavę S. ir D. K.. Daugiau asmenų nematė, kažkas sėdėjo automobilyje. Jie buvo atvažiavę su AUDI, automobilio spalvos nepamena. Apie 21 val. jie išvažiavo, o A. V. nuėjo miegoti, nes jis praeina pro jų kambarį. Kad būtų A. V. išvažiavęs nematė, jį pamatė kitą dieną. Miegojo su E. N., viską naktį girdėjo. Tada namuose gyveno ji, jos 2015 metais gimęs vaikas, E. N., brolis ir mama. Jų namo lauko durys rakinamos raktu, duris užrakina mama, o kai kas grįžta, paskambina, atrakina ir įleidžia. Svetimų daiktų namuose nematė, niekas nieko nepasakojo. Įvykį atsimena, nes ir E. N. tampė policija, apklausė kaip liudytoją.
Liudytojas T. M. teismo posėdžio metu parodė, kad A. V., G. M. ir P. G. yra jo pažįstami, K. pusbroliai, T. K. nepažįsta. Buvo nuvažiavęs pas D. ir S. K. išgerti, buvo savaitgalis, galėjo būti 2015-12-12. Gėrė alkoholį tėvas R. K., atrodo mama D. gėrė, D. ir S. atrodo nevartojo alkoholio. Buvo alkoholio trūkumas, važiavo į „tašką“ dasipirkti alkoholio, kadangi buvo „primaišęs“ alkoholio automobilyje sušilo ir užmigo. Nieko neatsimena, vairavo D. K., turėjo vykti į „tašką“, o kai prabudo, buvo jau namie pas K. Savo automobilyje VW Vento jokių daiktų nerado. Vėliau sužinojo apie vagystę. Parodo, kad jo automobilyje galėjo važiuoti S. K., G. M., D. K. tai tikrai važiavo, nes jis vairavo, o ar buvo A. V. negali pasakyti. Teisėjui pagarsinus T. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 61), T. M. parodė, kad į alkoholio „tašką“ (duomenys neskelbtini) kaime važiavo dviese ar trise, toliau neatsimena. Važiavo su D. K., daugiau žmonių neatsimena. Pakeliui į (duomenys neskelbtini) kaimą galėjo važiuoti ir S. K..
Liudytojas V. M. teismo posėdžio metu parodė, kad D. K. jam pardavė dyzelinio kuro gruodžio mėnesį, bet tai buvo ne šiais metais. Buvo 4 kanistrai „gazuolio“, ar kuras buvo žymėtas nežiūrėjo, už kurą sumokėjo 60 Eur. Kanistrai buvo 20 litrų talpos. Galvojo, kad D. K. dirba pas ūkininkus, ir iš ten gavo kuro, apie kurą D. K. neklausinėjo. D. K. atvežė kurą su automobiliu, kokiu automobiliu nepamena.
Liudytojas E. N. teismo posėdžio metu parodė, kad A. V. yra sugyventinės M. V. brolis, su juo santykiai geri. Kai A. V. „uždarė“, nebebendrauja. G. M. yra vieną kartą matęs. D. ir S. K. pažįsta, su jais nebendrauja, P. G. nežino, T. K. pažįsta nuo mažens, dabar su juo yra apsipykę. Žino, kad iš T. K. pavogė daiktus. Vagystė galėjo būti 2015 metų gruodžio mėnesį. S. ir D. K. atvažiavo pas juos į (duomenys neskelbtini) kaimą. Namuose buvo jis, jo sugyventinė M. V. ir A. V.. S. ir D. K. pakalbėjo ir išvažiavo. Ką jie kalbėjo, neatsimena. Tą vakarą apie T. K., atrodo, kalbos nebuvo. Apie T. K. gyvenamąją vietą jo neklausė. Kur yra T. K. močiutės sodyba žino. Paskutinį kartą ten buvo prieš penkis ar daugiau metų. A. V. prašė parodyti kur Kupiškyje yra namas, ne kur sodyba, nes jie su T. K. konfliktavo. Kur yra namas rodė ne per internetą. Teisėjui pagarsinus E. N. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 56), E. N. parodė, kad jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai gal ir teisingi, dabar nebeatsimena. Policininkai žadėjo jį „uždaryti“, kai apklausinėjo dėl šio įvykio. Jam buvo liepta pasakyti, kad jis parodė kur yra sodyba. Policininkams sakė, tai, ką policininkai norėjo išgirsti. Parodo, kad nepamena ar A. V. išvažiavo su K. ir nepamena ar matė, kaip A. V. grįžo namo. Gal ir buvo atsikėlęs A. V. įleisti į vidų, nepamena. Nežino iš kur sužinojo apie vagystę iš T. K., kažkas prasitarė, o kas nepamena, nes seniai buvo. Po to vakaro, kitą dieną, matė A. V.. A. V. jam nieko nepasakojo, A. V. jam atrodė buvo labai girtas. A. V. nesiūlė važiuoti į T. K. sodybą. Daiktų svetimų po to vakaro namie nematė, tik kabelį priemenėje. Buvo gabalas laido, iš kur laidas atsirado, nežino. Su A. V. yra padaręs vieną vagystę, už ką buvo nuteistas laisvės apribojimu. Bausmės atlikimas baigsis kitą mėnesį, nėra sukliuvęs dėl bausmės atlikimo. Nebuvo į lauką išėjęs ir negali pasakyti ar K. automobilyje dar kas sėdėjo. Kad tą vakarą būtų buvęs G. M., nepamena. Parodo, kad po to įvykio su kaltinamaisiais nebendravo, ir jie jo neprašė keisti parodymų. Kažkiek policijoje jam darė spaudimą. Jam sakė, kad reikš kaltinimus, liepė pasakoti, ką žino. Atsakė policininkams, kad namie sėdėjo ir nieko nežino, tada policininkai patys pasakojo, ką jis turi sakyti. Liudytojo E. N. teismo posėdžio metu buvo paprašyta užtvirtinti jo teisme duodamus parodymus dar kartą pasakojant apie jam žinomas bylos aplinkybes. E. N. parodė, kad tą vakarą, kai atvyko S. ir D. K., namuose buvo jo sugyventinė M. ir A. V.. Kokia buvo kalba tarp A. V. ir D. ir S. K. negirdėjo, po to D. ir S. K. išvažiavo, A. V. juos išlydėjo, o ar A. V. su jais išvažiavo, ar neišvažiavo, jis nežino, nes nesekioja A. V.. Po to A. V. matė naktį, jį įleido į namus. A. V. turėjo laidą. Tai buvo 3-4 valandą nakties. Po to nuėjo miegoti. Kad apvogta T. K. sodyba sužinojo kitą dieną. Vienintelis, kas tada galėjo pasakyti apie vagystę buvo A. V.. 2015 m. lapkričio pradžioje A. V. prašė jo parodyti T. K. sodybą, o dėl ko nesakė, turėjo konfliktų su T. K.. Jam važiuoti į sodybą nesiūlė. Parodymus policijai davė biškį jausdamas spaudimą iš pareigūnų, jam sakė, kad uždarys už vagystę iš T. K. sodybos, jei nekalbės. Patvirtina, kad tyrėjas R. K., kuris yra apklausiamas liudytoju, jam spaudimo nedarė.
Liudytojas R. K. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamuosius ir nukentėjusįjį pažįsta iš baudžiamosios bylos ikiteisminio tyrimo medžiagos. Parodo, kad S. K. laisva valia davė parodymus, apklausoje dalyvavo advokatas. D. K. nurodė visus asmenis, kuriems pareikšti įtarimai, nurodė S. K., A. V., P. G. ir G. M.. Iš pradžių kalbėjo apie R. S., bet prieš R. S. ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. G. M. nurodė tuos pačius asmenis. Kaltinamieji buvo sutarę apkalbėti R. S., bet jo parodymai nesutapo su kaltinamųjų parodymais ir baudžiamoji byla prieš jį buvo nutraukta. Parodo, kad nedarė nei vienam įtariamajam spaudimo, kalbėjo su jais mandagiai, ramiai, nekeldamas tono. Parodo, kad ikiteisminio tyrimo metu pagal telefonus nebuvo nustatyta kur įtariamieji buvo tą naktį ir nebuvo papildomai tirta dėl melagingo pranešimo policijai.
Iš T. K. 2015 m. gruodžio 13 d. protokolo – pareiškimo matyti, kad T. K. 2015-12-13, apie 12.00 val. atvykęs į (duomenys neskelbtini), į močiutės sodybą, pamatė, kad atsukus garažo kablį (įkišus ranką per tarpą) patekta į garažą ir pavogta: 1 benzopjūklas „Husqvarna“ 300 Eur vertės, 1 benzopjūklas „Stihl“ 170 Eur vertės, 1 elektrinis pjūklas „Rebir“ 110 Eur vertės, 2 vnt. kampinių šlifuoklių „Enchel“ bendros 60 Eur vertės, elektrinis grąžtas rusiškas 35 Eur vertės, elektros prailgintuvas 35 Eur vertės, metalo pjovimo diskų pakuotė 5 Eur vertės, virinimo žarna 100 Eur vertės, aukšto slėgio plovimo aparatas „Enchel“ 180 Eur vertės, garso stiprintuvas rusiškas, senas, 10 Eur vertės, iš nerakinamo kieme stovėjusio automobilio AUDI A3, v. n. (duomenys neskelbtini) dingo raktų galvučių komplektas 20 Eur vertės, 1 galvutė 30 mm skersmens 12 Eur vertės. Iš automobilio AUDI A3, v. n. (duomenys neskelbtini) prasukus keleivio pusės durų spynelę (ji sugadinta) 20 Eur vertės, pavogta magnetola JVC 30 Eur vertės. Viso jam padaryta 1087 Eur žala. Prašo nustatyti kaltą asmenį, įtaria E. N.. (t. 1, b. l. 16)
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad 2015 m. gruodžio 13 d. atlikus apžiūrą, nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), G. D. sodyba. Garažo durys rakinamos pakabinama ir pridedama spyna. Apžiūros metu pakabinamos spynos nėra, pridedama spyna yra užrakintoje padėtyje. Dešinioji durų varčia yra užkabinama apačioje viduje kabliu, kablio gale užsukant veržlę. Garažo viduje matosi numesta veržlė. Garaže matosi stovinčios metalo apdirbimo staklės ir įvairūs įrankiai bei detalės, laiptai vedantys į antrą aukštą. Sodybos kieme stovi automobiliai AUDI A3, v. n. (duomenys neskelbtini) ir AUDI A3, v. n. (duomenys neskelbtini) Automobilis AUDI A3, v. n. (duomenys neskelbtini) yra nerakintas, valdymo skyde nėra automagnetolos. Automobilio AUDI A3, v. n. (duomenys neskelbtini) durelių spynelės su mechaninio poveikio žymėmis, valdymo skyde nėra automagnetolos. Abu automobiliai yra pradėti ardyti. Apžiūrint sodybą yra imami kvapo pėdsakai bei mikrodalelės, fiksuojami avalynės pėdsakai ir jų fragmentai. Apžiūros metu daromos fotonuotraukos. (t. 1, b. l. 18-21)
Ikiteisminio tyrimo pareigūno 2015 m. gruodžio 13 d. nutarimu T. K. pripažintas nukentėjusiuoju. (t. 1, b. l. 25)
T. K. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 2414 Eur civilinį ieškinį dėl jam vagystėmis padarytos turtinės žalos (t. 1, b. l. 79) ir ikiteisminio tyrimo pareigūno 2016 m. gegužės 12 d. nutarimu buvo pripažintas civiliniu ieškovu. (t. 1, b. l. 80)
Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad 2015 m. gruodžio 17 d. nukentėjusysis T. K. ikiteisminį tyrimą atliekančiam pareigūnui pateikė automagnetolos JVC įpakavimo dėžutę (serijos Nr. 101x0726 (t. 1, b. l. 26-27), dėžutė buvo apžiūrėta (t. 1, b. l. 28-29), o teismo posėdžio metu nukentėjusioji D. K. pateikė teismui šios automagnetolos garantinį lapą, iš kurio matyti, kad daiktui suteikiama 2 metų garantija nuo automagnetolos pirkimo datos – 2009-05-02. (t. 4, b. l. 118-119)
Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad 2015 m. gruodžio 17 d. S. K. ikiteisminį tyrimą atliekančiam pareigūnui pateikė automagnetolą JVC, kuri buvo įdėta į automobilį FIAT, v. n. (duomenys neskelbtini) (t. 1. b. l. 30-33), automagnetolos apžiūros metu nustatyta, kad jos serijos Nr. 101x0726. (t. 1, 34-35) Automagnetola JVC pagal pakvitavimą grąžinta T. K.. (t. 1, b. l. 45)
Iš S. K. parodymų patikrinimo vietoje 2015 m. gruodžio 22 d. protokolo matyti, kad S. K. dalyvaujant gynėjui J.A.Pakarkliui policijos pareigūnams parodė, kur yra apvogta sodyba (duomenys neskelbtini),bei nurodė vykti į (duomenys neskelbtini), kur parodė sodybos ūkiniame pastate sudėtus iš sodybos (duomenys neskelbtini), pavogtus daiktus: trimerį „Dolmar“, trimerį „Oleo Mac“, angliarūgštės balioną, suvirinimo aparatą „ESAB“, suvirintojo kaukę, suvirinimo žarną, du kampinius šlifuoklius, du elektrinius grąžtus, vandens siurblį, dėžutę, motociklo žvaigždutę, du trimerio diržus, prailgintuvą, kištuką. Išvardinti daiktai buvo paimti (t. 1, b. l. 176-177) ir apžiūrėti. Iš daiktų apžiūros 2016 m. sausio 6 d. protokolo matyti, kad metalinėje dėžutėje yra įvairaus dydžio raktai, galvutės bei maišelis su vinimis. Kampinis šlifuoklis „Blaukraft“ be pjovimo disko, kitas kampinis šlifuoklis be pavadinimo žalios spalvos korpusu. Elektrinis grąžtas tamsiai mėlynos spalvos korpusu su rankena šone. Elektrinis grąžtas be pavadinimo juodos spalvos korpusu su grąžtu griebtuve. Motociklo žvaigždutė baltos spalvos metalo, vandens siurblys 580 w be pavadinimo, suvirinimo žarna juodos spalvos izoliacija, du diržai trimeriams laikyti. Trimeris „Dolmar MS34“ be pjovimo disko, prailgintuvo oranžinis laidas su kištuku. Angliarūgštės balionas su dviem manometrais, tvirtinimo diržų korpusas nusitrynęs. Suvirinimo aparatas „ESAB“ geltonos spalvos korpusu, suvirinimo kaukė juodos spalvos. Visi daiktai ir įrankiai nenauji, subraižytais paviršiais. (t. 1, b. l. 36-43) Apžiūrėti daiktai pagal pakvitavimą grąžinti T. K.. (t. 1, b. l. 45)
Iš reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad P. G. 2015 m. gruodžio 18 d. ikiteisminį tyrimą atliekančiam pareigūnui pateikė automobilį Opel Astra, v. n. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 46-47) Automobilis buvo apžiūrėtas, apžiūros metu buvo nustatyta, kad automobilio kėbulo tipas yra universalas, pats kėbulas aprūdijęs, salonas purvinas. (t. 1, b. l. 48-51) 2015 m. gruodžio 21 d. vyresniojo tyrėjo nutarimu automobilis Opel Astra, v. n. (duomenys neskelbtini) perduotas saugojimui į UAB „Irolanas“ automobilių saugojimo aikštelę. (t. 1, b. l. 52)
Iš T. K. 2015 m. gruodžio 16 d. protokolo – pareiškimo matyti, kad 2015-12-16 apie 8.30 val. jam paskambino mama D. K. ir pranešė, kad (duomenys neskelbtini), kur gyvena jo močiutė G. D., kad iš močiutės ūkinio pastato dingo jam priklausantys daiktai - trimeris „DOLMAR“ pilkos su oranžine spalvos, benzininis - žala 300 Eur, taip pat trimeris benzininis „OLEOMAK“, oranžinės spalvos, 650 Eur, nenustatytas kiekis žymėto kuro, apie 400-500 litrų, kuris buvo supilstytas į įvairias talpas nuo 5 litrų iki 50 litrų, talpų spalvos įvairios. Šviesios spalvos, mėlynos, rudos - žala 250 Eur, sugadintos automobilio AUDI A3 vairuotojo pusės durelių spynelė, žala 20 Eur ir kito automobilio AUDI A3 keleivio priekinių durelių prasukta, sugadinta spyna - žala 20 Eur. Bendrai jam padaryta 1240 Eur turtinė žala. (t. 1, b. l. 66-67)
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad 2015 m. gruodžio 16 d. atlikus apžiūrą, nustatyta, kad įvykio vieta yra sodyba (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus garažo duris jokių laužimo pėdsakų nerasta. Sodybos kieme rasti avalynės pėdsakai ir neaiškūs vilkimo pėdsakai, kurie veda link asfaltuoto kelio (duomenys neskelbtini). Einant pėdsakais už maždaug 200 metrų laukuose rasta savadarbė priekaba, v. n. (duomenys neskelbtini), kurios viduje yra dėmė, skleidžianti dyzelinio kuro kvapą. Toliau vilkimo pėdsakai eina link miškelio, pro kurį eina asfaltuotas kelias, ir tęsiasi už kelio miško keliuku. Miško keliuke 35 metrų atstumu nuo asfaltuoto kelio ant šviežiai prisnigto sniego rasti trijų skirtingų avalynės pėdsakų fragmentai, kurie nufotografuojami. Šalia ant miško paklotės rastas atsuktuvas, kuris paimamas ir nuo kurio paimamas DNR kontaktinis pėdsakas. Ant miško keliuko rasti du tušti cigarečių pakeliai ir tuščia alaus skardinė, kurie paimami. Šalia alaus skardinės ant miško paklotės toje pačioje keliuko pusėje rasta 20 litrų talpos plastikinė talpa, kurioje yra apie 5 litrus skysčio, turinčio dyzelinio kuro kvapą. Šalia šios talpos rasta kita 5 litrų plastikinė talpa. Nuo rastų daiktų 80 metrų atstumu miško keliuku rasta automobilio stovėjimo vieta ir 50 metrų atstumu miško keliuku rasta automobilio apsisukimo vieta, kurios padangų protektorius ant šviežiai prisnigto sniego nufotografuotas su masteline liniuote. Daugiau ant miško keliuko jokių pėdsakų ar paliktų daiktų nerasta ir nepaimta. Ant lauko keliuko, kur rasti daiktai, rasta dėmė skleidžianti dyzelinio kuro kvapą. Grįžus į sodybą nuo mūrinio pastato garažo-dirbtuvių palėpės durų krašto paimti mikrodalelių pėdsakai. Nuo daržinės pastato, kur priestate yra laikomas traktorius T-25, v. n. (duomenys neskelbtini), nuo durų apačios paimtos mikrodalelės. Toliau apžiūrint sodybos pastatus ir aplinką aplink juos ant šviežiai prisnigto sniego rasti dviejų rūšių avalynės pėdsakų fragmentai, kurie nufotografuojami. Apžiūrėjus pastatų duris jokių laužimo pėdsakų nerasta. Ant mūrinio garažo – dirbtuvių pietinės pusės sienos matosi slydimo pėdsakai, virš šių pėdsakų yra durys į garažo – dirbtuvių palėpės patalpas. (t. 1, b. l. 68-73)
Iš pranešimo apie įtarimą matyti, kad R. S. 2015-12-22 buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, kuriame nurodoma, kad R. S. 2015-12-12 iš sodybos (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe su A. V., A. Ž. ir P. G. pagrobė svetimą, T. K. priklausantį, turtą. (t. 1, b. l. 103) Iš R. S. įtariamojo apklausos protokolo matyti, kad R. S. prisipažino padaręs jam inkriminuoją nusikaltimą ir dar nurodė, kad 2015-12-15 vėl važiavo vogti į tą pačią sodybą kartu su P. G., A. iš (duomenys neskelbtini) kaimo ir S. K.. (t. 1, b. l. 104-105) Iš prokuroro 2016-08-11 nutarimo matyti, kad ikiteisminis tyrimas R. S. buvo nutrauktas, kadangi jis nepadarė veikos, turinčios baudžiamojo nusižengimo ar nusikaltimo požymių. (t. 1, b. l. 124-125)
Ikiteisminio tyrimo metu (2015-12-22 apklausa) S. K. parodė, kad 2015 m. gruodžio 12 d. vagystę padarė jis, A. V. ir R. S., o 2015 m. gruodžio 16 d. vagystės nepadarė, tačiau nurodė, kad tą naktį iki Kupiškio buvo atvažiavęs P. G. vairuojamu automobiliu, kartu su D. K. ir G. M.. Kupiškyje juos sustabdė policija, o kai paleido važiavo į R. nurodytą vietą paimti dyzelinio kuro. Dyzelinį kurą parvežė į (duomenys neskelbtini) kaimą. Kur yra iš sodybos pavogti daiktai nežino. (t. 1, b. l. 174-175) Iš S. K. laikinojo sulaikymo protokolo matyti, kad S. K. buvo sulaikytas 2015 m. gruodžio 21 d. 10.50 val. (t. 1, b. l. 166), iš pareigūno nutarimo matyti, kad S. K. buvo paleistas 2015 m. gruodžio 22 d. 15.05 val. (t. 1, b. l. 167) paskiriant kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti. (t. 1, b. l. 192) Iš S. K. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad parodymų patikrinimo vietoje metu S. K. parodė, kur yra laikomi iš sodybos (duomenys neskelbtini), pagrobti daiktai. (t. 1, 176-177) 2016 m. rugsėjo 21 d. ir 2016 m. spalio 20 d. apklausų metu S. K. neigia savo dalyvavimą vagystėse ir nurodo, kad P. G. jam liepė sakyti, kad jis 2015 m. gruodžio 12 d. iš sodybos kartu su A. V. ir R. S. vogė daiktus. (t. 1, b. l. 182; 189)
Ikiteisminio tyrimo metu (2016-01-08 apklausa) D. K. parodė, kad 2015 m. gruodžio 16 d. vagystę iš sodybos (duomenys neskelbtini), padarė jis, G. M., P. G. ir S. K.. (t. 2, b. l. 30-31) Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad D. K. 2016-01-08 parodė, kur yra apvogta sodyba. (t. 2, 35-36) Ikiteisminio tyrimo pareigūno 2016 m. sausio 8 d. nutarimu D. K. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. (t. 2, b. l. 61) 2016 m. rugsėjo 29 d. ir 2016 m. spalio 20 d. apklausų metų D. K. parodė, kad 2015 m. gruodžio 12 d. vagystę iš sodybos (duomenys neskelbtini), padarė jis, G. M., A. V. ir S. K., o 2015 m. gruodžio 16 d. vagystę padarė jis, G. M., P. G. ir S. K.. (t. 2, b. l. 45-46; 55-56) Iš akistatos protokolo matyti, kad 2016 m. spalio 20 d. S. ir D. K. nuo akistatos atsisakė. (t. 2, b. l. 59)
Ikiteisminio tyrimo metu (2015-12-22 ir 2016-09-26 apklausos) A. V. parodė, kad 2015 m. gruodžio 12 d. vagystės iš sodybos (duomenys neskelbtini), nepadarė. (t. 2, b. l. 97-98; 103-104)
Ikiteisminio tyrimo metu (2015-12-18 apklausa) P. G. parodė, kad 2015 m. gruodžio 16 d. vagystės jis nepadarė jis, tačiau nurodė, kad tą naktį R. S. prašymu iki Kupiškio buvo atvažiavęs su savo vairuojamu automobiliu, kartu su D. K. ir S. K.. Kupiškyje juos sustabdė policija. Po to, kai policija paleido, važiavo į R. S. nurodytą vietą iš kur paėmė dyzelinio kuro talpas. Dyzelinį kurą nuvežė į (duomenys neskelbtini) kaimą pas R. draugės motiną ir prie keliuko viską iškrovė. (t. 2, b. l. 140-141) Iš P. G. laikinojo sulaikymo protokolo matyti, kad P. G. buvo sulaikytas 2015 m. gruodžio 22 d. 16.00 val. (t. 2, b. l. 143), iš pareigūno nutarimo matyti, kad P. G. buvo paleistas 2015 m. gruodžio 23 d. 13.20 val. (t. 2, b. l. 144) paskiriant kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti. (t. 2, b. l. 184) 2015 m. gruodžio 23 d. apklausos metu P. G. parodė, kad 2015 m. gruodžio 16 d. vagystę iš sodybos (duomenys neskelbtini), padarė jis, G. M., D. K. ir S. K., o R. S. dėl dalyvavimo vagystėse buvo apkalbėtas. Apkalbėti sugalvojo K. ir G. M.. Visi pavogti daiktai buvo nuvežti ir paslėpti į B. sodybą, kuri yra netoli K. namų. Iš T. M. ir D. K. žodžių žino, kad 2015-12-12 vagystę iš sodybos (duomenys neskelbtini), padarė G. M., A. V., S. K. ir D. K.. (t. 2, b. l. 148-149) Iš P. G. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad P. G. parodė apvogtą sodybą (duomenys neskelbtini), ir sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), kur po vagystės buvo sudėti pagrobti daiktai. (t. 2, b. l. 152-156) 2015 m. gruodžio 23 d. apklausos metu duotus parodymus P. G. patvirtino 2016-07-05, 2016-09-02 ir 2016-10-21 apklausų metu bei 2016-11-08 apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją. (t. 2, b. l. 161; 170; 178-179; 181-183)
Ikiteisminio tyrimo metu (2016-01-08 apklausa) G. M. parodė, kad 2015 m. gruodžio 12 d. vagystę iš sodybos (duomenys neskelbtini), padarė jis, A. V., D. K. ir S. K.. Iš šios vagystės A. V. paėmė kabelį spalvoto metalo, o automobilis su kitais daiktais nuvažiavo pas K., kurie turėjo daiktus paslėpti, o paskui realizuoti. 2015 m. gruodžio 16 d. vagystę padarė jis, P. G., D. K. ir S. K.. Pagrobti daiktai buvo nuvežti ir paslėpti (duomenys neskelbtini), esančioje B. sodyboje. (t. 3, b. l. 4-5) Ikiteisminio tyrimo pareigūno 2016-01-08 nutarimu G. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. (t. 3, b. l. 27) 2016-08-30 apklausų metu G. M. patvirtino anksčiau duotus parodymus ir papildomai parodė, kad R. S. buvo sugalvota apkalbėti dėl vagysčių. (t. 3, b. l. 11;13) 2016-10-19 apklausos metu bei 2016-11-08 apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją G. M. patvirtino anksčiau duotus parodymus. (t. 3, b. l. 20-21; 24-26)
Dėl S. K. ir A. V. inkriminuojamų nusikalstamų veikų
Aptarti kaltinamųjų ikiteisminio tyrimo metu bei bylos teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai rodo, kad tik A. V. viso proceso metu nuosekliai neigė jam inkriminuojamą vagystę. D. K. ir G. M. ikiteisminio tyrimo metu pripažinę, kad vagytes padarė kartu su kitais asmenimis, kurie šioje byloje yra kaltinamieji, bylą nagrinėjant teisme neginčijo savo pačių dalyvavimo vagystėse, tačiau pradėjo neigti, kad su jais kartu vagystėse dalyvavo A. V. ir S. K.. S. K. pirmą kartą apklausiant jį įtariamuoju pripažino, kad padarė 2015 m. gruodžio 12 d. vagystę kartu su A. V. ir R. S., o 2015 m. gruodžio 16 d. vagystę neigė, pripažindamas tik faktą, kad tą naktį buvo atvažiavęs iki Kupiškio P. G. vairuojamu automobiliu, kartu su D. K. ir G. M.. Vėlesnėse apklausose ikiteisminio tyrimo metu bei bylą nagrinėjant teisme, S. K. kategoriškai neigė jam pareikštus kaltinimus. P. G. pirmą kartą apklausiant jį įtariamuoju neigė jam inkriminuojamos vagystės padarymą, tačiau po to 2016-07-05, 2016-09-02 ir 2016-10-21 apklausų metu bei 2016-11-08 apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją bei bylos nagrinėjimo metu prisipažino padaręs vagystę kartu su G. M., D. K. ir S. K..
Nėra abejonės, kad kaltinamųjų duoti parodymai yra vienas iš įrodymų šaltinių, kuriais gali būti grindžiamas teismo nuosprendis, tačiau vienų kaltinamųjų prieš kitus kaltinamuosius duodamų parodymų negalima laikyti svaresniais, jei parodymų nepatvirtina kiti byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai. Toks požiūris į kaltinamųjų parodymų vertinimą šioje byloje ypač svarbus. Kaip jau buvo minėta, ikiteisminio tyrimo metu kaltinamieji S. K. ir P. G. apkalbėjo ir nusikalstamų veikų padarymu apkaltino R. S., kuris įteikus pranešimą apie įtarimą prisipažino padaręs nusikaltimus ir duodamas parodymus apkalbėjo ne tik save, bet dar ir kitus asmenis. Taigi, kaltinamųjų parodymai priimant teismo nuosprendį yra vertintini atsargiai, turint omenyje ir tai, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad praeityje kaltinamieji kartu yra padarę nusikalstamų veikų (S. ir D. K. kartu su G. M. (t. 1, b. l. 143-47), S. ir D. K., P. G. ir G. M. (t. 2, b. l. 114-125), A. V. ir S. K. (t. 1, b. l. 148-156)), todėl tarp jų iš tikrųjų gali būti nesutarimų, kurie susiklosčius atitinkamoms aplinkybėms gali paskatinti apkalbėti.
Nagrinėjamu atveju byloje, be S. K., G. M. ir D. K. bei P. G. ikiteisminio tyrimo metu (teisminio bylos nagrinėjimo metu P. G. nurodė, kad apie pirmą vagystę iš sodybos žino tik iš nuogirdų, todėl savo nuomonę pasilieka sau) duotų parodymų nėra kitų objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad A. V. 2015 m. gruodžio 12 d. kartu su kitais asmenimis padarė vagytę. Liudytojas E. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. gruodžio 12 d. į namus, kuriuose jis gyvena kartu su M. V. ir jos broliu A. V., buvo atvažiavę S. ir D. K. bei vaikinas vardu G.. Atvažiavusius asmenis pasitiko A. V., kuris su jais šnekėjo. Tą patį vakarą A. V. siūlė E. N. važiuoti į T. K. sodybą, kurios buvimo vietą E. N. prieš kurį laiką buvo parodęs A. V. per internetą. E. N. atsisakė važiuoti, vėliau apie 3-4 valandą nakties įleido į namus A. V., kuris su savimi turėjo du spalvoto metalo laidus bei du alaus butelius. E. N. teigimu A. V. pasakojo, kad rado T. K. sodybą ir ją apvogė. (t. 1, b. l. 56) Tuo tarpu, teismo posėdžio metu E. N. iš pradžių neigė, kad rodė A. V. T. K. sodybą, o teismui pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus nurodė, kad daug ko nepamena, be to, apklausos metu policininkai jam darė spaudimą. Teismo posėdžio metu teismui priminus E. N. jo, kaip liudytojo pareigas ir atsakomybę, jis parodė, kad tą vakarą, kai atvyko S. ir D. K., namuose buvo jo sugyventinė M. ir A. V.. Kokia buvo kalba tarp A. V. ir D. ir S. K. negirdėjo, po to D. ir S. K. išvažiavo, A. V. juos išlydėjo, o ar A. V. su jais išvažiavo, ar neišvažiavo, jis nežino, nes nesekioja A. V.. Po to A. V. matė naktį, jį įleido į namus. A. V. turėjo laidą. Tai buvo 3-4 valandą nakties. Po to nuėjo miegoti. Kad apvogta T. K. sodyba sužinojo kitą dieną. Vienintelis, kas tada galėjo pasakyti apie vagystę buvo A. V.. 2015 m. lapkričio pradžioje A. V. prašė jo parodyti T. K. sodybą, o dėl ko nesakė, turėjo konfliktų su T. K.. Jam važiuoti į sodybą nesiūlė. Parodymus policijai davė biškį jausdamas spaudimą iš pareigūnų, jam sakė, kad uždarys už vagystę iš T. K. sodybos, jei nekalbės. Tuo tarpu liudytoja M. V., kuri bylos duomenis irgi buvo namuose, bet ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklausta, teismo posėdžio metu parodė, kad jos brolis A. V., po to, kai S. ir D. K. išvažiavo, nuėjo miegoti, nes A. V. praeina pro jos ir E. N. kambarį. Kad būtų A. V. išvažiavęs nematė.
Motyvuojamoji dalis
Be aptartų kaltinamųjų ir liudytojų parodymų byloje nėra jokių kitų objektyvių duomenų, kurie patvirtintų ar paneigtų, kad A. V. 2015 m. gruodžio 12 d. padarė vagystę iš sodybos (duomenys neskelbtini). Teismas nemato jokio objektyvaus pagrindo suteikti didesnę įrodomąją vertę liudytojo E. N. parodymams ir jais pagrįsti A. V. kaltę dėl nusikaltimo padarymo, nuvertinant liudytojos M. V. duodamus parodymus. Galima teigti, kad liudytoja M. V., kaip kaltinamojo A. V. sesuo, gali būti suinteresuota duoti jam naudingus parodymus, tačiau pačiu negalima atmesti ir to, kad E. N., kuris kartu A. V. buvo nuteistas už 2015 metų rugsėjo mėnesį padarytą vagystę (t. 1, b. l. 148-156), gali turėti savo paskatų duoti A. V. nenaudingus parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu A. V. gyvenamojoje vietoje nebuvo atlikti proceso veiksmai, siekiant rasti pagrobtus daiktus, taip pat nebuvo renkami duomenys apie kaltinamųjų tarpusavio bendravimą elektroninių ryšių priemonėmis, kurie leistų nustatyti A. V. buvimo vietą bylai reikšmingu metu bei jo ryšius su kitais kaltinamaisiais. Dėl kokių priežasčių bylos nagrinėjimo teisme metu nėra tikslinga skirti teismo ekspertizę ir bandyti rinkti naujus įrodymus, teismas jau yra pasisakęs 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartyje (t. 4, 172-176), todėl minėtoje nutartyje išdėstytų motyvų nebekartoja, tik atkreipia dėmesį, kad paskyrus ekspertizę nėra galimybės įprastais būdais (pavyzdžiui, atliekant apklausą teisme) patikrinti odorologinio tyrimo metu gautų duomenų patikimumo bylos teisminio nagrinėjimo metu, kadangi odorologinį tyrimą atlieka ne žmonės, o gyvūnai – policijos tarnybiniai šunys.
S. K. pareikštas kaltinimas dėl dviejų vagysčių iš sodybos (duomenys neskelbtini), yra grindžiamas jo paties prisipažinimu 2015-12-22 apklausos metu, tą pačią dieną atliktu parodymu patikrinimo vietoje bei G. M., D. K. ikiteisminio tyrimo metu bei P. G. ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio bylos nagrinėjimo metu duotais parodymais. Bylą nagrinėjant teisme S. K. teigia, kad apie vagystes iš sodybos ir pagrobtų daiktų buvimo vietą sužinojo iš savo brolio D. K.. Būdamas sulaikytas ir apklausiamas, jautė pareigūnų spaudimą ir apkalbėjo save. Teismo posėdžio metu D. K. patvirtino, kad savo broliui S. K. papasakojo apie vagystės ir pasakė, kur yra laikomi pagrobti daiktai. Teismas, įvertinęs šiuo parodymus bei byloje esančius duomenis, kad S. K. ir D. K. praeityje jau buvo du kartus teisti už kartu padarytas vagystes, laiko, kad byloje liko nepaneigta, jog S. K. apie vagystes ir pagrobtų daiktų buvimo vietą galėjo sužinoti iš savo brolio. Čia pažymėtina ir tai, kad po 2016 m. gruodžio 16 d. vagystės atlikus įvykio vietos apžiūrą prie automobilio stovėjimo vietos buvo rasti ir užfiksuoti trys skirtingi avalynės pėdsakų fragmentai, kas leidžia teigti, kad vagytę iš tikrųjų galėjo padaryti trys, o ne keturi asmenys.
Be aptartų kaltinamųjų parodymų, byloje nėra jokių kitų objektyvių duomenų, kurie patvirtintų ar paneigtų, kad S. K. 2015 m. gruodžio 12 ir 16 dienomis padarė vagystes iš sodybos (duomenys neskelbtini). Ikiteisminio tyrimo metu S. K. gyvenamojoje vietoje nebuvo atlikti proceso veiksmai, siekiant rasti visus pagrobtus daiktus, taip pat nebuvo renkami duomenys apie kaltinamųjų tarpusavio bendravimą elektroninių ryšių priemonėmis, kurie leistų nustatyti S. K. buvimo vietą bylai reikšmingu metu. Pažymėtina ir tai, kad aplinkybė, jog ikiteisminio tyrimo metu S. K. pateikė pareigūnui iš T. K. pagrobtą automagnetolą JVC, kuri buvo įdėta į automobilį FIAT, v. n. (duomenys neskelbtini) (t. 1. b. l. 30-33), negali būti laikoma jo kaltę pagrindžiančiu įrodymu, kadangi šiuo automobiliu naudojosi jo brolis D. K..
Kasacinis teismas savo nutartyse yra ne kartą pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber?, Messegué and Jabardo v. Spain, judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgment of 20 March 2001 ir kt.). Taigi, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014). Be to, duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014). Neįrodytas kaltumas tolygus įrodytam nekaltumui, tokia pozicija išreiškia nekaltumo prezumpcijos (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 6 dalis) taikymą baudžiamajame procese.
Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Įvertinus kaltinamųjų parodymus, liudytojų parodymus, byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatuotina, kad byloje nesurinkta patikimų ir neginčijamų įrodymų, kurie leistų daryti neabejotiną išvadą, kad A. V. 2015 m. gruodžio 12 d. padarė vagystę pagal kaltinime nurodytas faktines aplinkybes, tai yra, padarė Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, todėl jis išteisinamas (Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).
Konstatuotina, kad byloje nesurinkta patikimų ir neginčijamų įrodymų, kurie leistų daryti neabejotiną išvadą, kad S. K. 2015 m. gruodžio 12 ir 16 dienomis padarė vagystes pagal kaltinime nurodytas faktines aplinkybes, tai yra, padarė Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, todėl S. K. išteisinamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punkto pagrindu. S. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Priėmus išteisinamąjį nuosprendį A. V. ir S. K. Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punkto pagrindu (neįrodžius, kad jie dalyvavo padarant nusikalstamas veikas) A. V. turi būti išteisintas ir dėl jam pareikšto kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 159 straipsnį dėl nepilnamečių S. K. ir G. M. įtraukimo į nusikalstamą veiką. Neįrodžius, kad S. K. dalyvavo padarant nusikalstamas veikas ir byloje nenustačius, kad G. M. padarė vagystes pasiūlius ir prašant bei įtikinėjant A. V., konstatuotina, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl A. V. yra išteisinamas (Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Dėl D. K., P. G. ir G. M. inkriminuojamų nusikalstamų veikų
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir anksčiau aptartų įrodymų visumą, konstatuoja, kad D. K., P. G. ir G. M. padarė jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje. Visi trys kaltinamieji kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo pripažino ir išdėstė jų padarymo aplinkybes. Be pačių kaltinamųjų parodymų, jų kaltę dėl jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo taip pat patvirtina nukentėjusiųjų T. K., D. K. ir G. D. parodymai, įvykio vietos apžiūrų protokoluose, daiktų apžiūrų protokoluose, parodymų patikrinimo vietoje protokoluose užfiksuoti duomenys bei kiti anksčiau aptarti įrodymai. Teismui nekyla abejonių, kad kaltinamieji D. K., P. G. ir G. M. veikdami bendrininkų grupėje tiesiogine tyčia pagrobė svetimą turtą. Vis tik, teismo nuomone, D. K., P. G. ir G. M. pareikšti kaltinimai negali būti laikomi pasitvirtinusiais pilna apimtimi, kadangi tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme kaltinamieji pripažindami savo kaltę dėl nusikaltimų padarymo kategoriškai neigė tam tikrų daiktų pagrobimą arba ginčijo pagrobtų daiktų kiekį. Kaltinamiesiems D. K., P. G. ir G. M. nepripažįstant pagrobus aštuonis vibracinius siurblius (pripažįstant tik vieno siurblio vagystę), nepripažįstant dviejų motociklo „ČZ380“ ratų, traktoriaus MTZ vairo kolonėlės siurblio, kojinės pompos vagystės teismas sprendžia, kad šie daiktai turi būti pašalinti iš jiems pareikšto kaltinimo, kadangi byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad nukentėję asmenys išvardintus daiktus būtų nusipirkę. Bylą nagrinėjant teisme kaltinamieji tiksliai neprisiminė visų pagrobtų smulkių daiktų, tačiau teismas įvertinęs nuo nusikaltimų praėjusį laiko tarpą, ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu įvairių smulkių daiktų vagystės kaltinamųjų visgi buvo pripažintos, sprendžia, kad šioje dalyje kaltinimas yra pagrįstas.
Kaltinamieji D. K., P. G. ir G. M. nuo pat pradžių neigė jiems inkriminuojamą pagrobto žymėto dyzelinio kuro kiekį (400 litrų). Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamieji skirtingų apklausų metu nurodė skirtingą pagrobto kuro kiekį, kuris svyravo nuo 100 iki 200 litrų (t. 2, b. l. 182) Iš UAB „Viada LT“ rašto matyti, kad ūkininkė G. D. 2015 m. iš degalinės įsigijo 935,35 litrus žymėto dyzelinio kuro už 632,74 Eur. Iš detalizuotų duomenų matyti, kad G. D. iki 2015-05-09 jau buvo įsigijusi 897,98 litrus kuro, ir tik 2015-11-20 įsigijo likutį – 37,37 litrus. (t. 4, b. l. 151) Byloje nėra duomenų, kiek tiksliai dyzelinio kuro buvo pas G. D. 2015-12-16 vagystės dieną, todėl šioje dalyje kaltinimas remiasi tik nukentėjusiojo T. K. nurodytu pagrobto kuro kiekiu, t. y., 400 litrų. Teismas, įvertinęs vagystės padarymo data (2015-12-16), laiko, jog tokiu metų laiku ūkio darbai (šienavimas, presavimas, kūlimas, arimas ir pan.), kuriems atlikti yra apskaičiuotas ir skirtas žymėtas dyzelinis kuras jau yra baigti, todėl atitinkamai kalendoriniams metams išduotas žymėtas dyzelinis kuras (bent jau didžioji kuro dalis) turėtų būti sunaudota. Iš to seka išvada, kad yra mažai tikėtina, kad atlikus ūkio darbus beveik pusė metinės žymėto kuro normos būtų likę nesunaudota. Kita vertus, abejotina ir tai, kad į lengvąjį automobilį, nors ir su universaliu kėbulu, galima lengvai pakrauti 20 kanistrų su kuru (darant prielaidą, kad 400 l kuro buvo išpilstyta į talpas po 20 l), du trimerius, suvirinimo aparatą, angliarūgštės balioną bei kitus smulkesnius daiktus, imant domėn daiktų gremėzdiškumą bei tai, kad automobiliu važiavo trys asmenys. Taigi, teismo nuomone, kaltinamiesiems, pagrįstai turi būti inkriminuojamas per pus mažesnis pagrobto kuro kiekis, t. y., 200 litrų, jo vertę paskaičiuojant pagal 2015 m. lapkričio mėnesio kainas (1 l = 0,54 Eur). Išnagrinėjus bylą nustatyta, kad sodybos pastatai priklauso G. D., o pagrobtais daiktais naudojosi visi šeimos nariai (G. D., T. K. ir D. K.) bendrai. Teismo nuomone, kaltinamiesiems pareikštas kaltinimas dėl dyzelinio kuro ir lašinių vagystės turi būti patikslintas, nurodant, kad buvo pagrobtas G. D. priklausantis žymėtas dyzelis kuras ir lašiniai, kadangi tik šis asmuo vienintelis iš šeimos narių būdamas ūkininku turi teisę gauti žymėtą dyzelinį kurą, be to bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad lašinių rūkimu užsiima būtent G. D.. Taip pat, bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad vibracinius vandens siurblius pirko už savo pinigus D. K., todėl kaltinimas šioje dalyje irgi tikslintinas.
Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme kaltinamieji D. K., P. G. ir G. M. nesutiko su nukentėjusiojo T. K. pateiktu iš jo pagrobtų daiktų įkainojimu, nurodydami, kad daiktai buvo nenauji. Teismas, iš dalies sutinka su tokiais kaltinamųjų argumentais, kadangi byloje esantys duomenys patvirtina, kad kai kurie pagrobti daiktai buvo naudojami ūkyje ne vienerius metus. Nukentėjusysis T. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kodėl pagrobtus daiktus įkainojo būtent tokiomis kainomis. Teismas nemano, kad T. K. paskaičiavimai, kuriais jis remiasi nustatydamas motopjūklų kainą, yra pagrįsti. Suprantama, kad daikto savininkas turi teisę laisvai įkainoti jam priklausantį daiktą ir nurodyti jo vertę. Civiliuose teisiniuose santykiuose tai yra priimta, kadangi civilinėje apyvartoje asmenys dalyvauja laisva valia. Duotu atveju, nukentėjusiam asmeniui nusikaltimais yra padaryta turtinė žala, kuri turi būti atlyginta nepažeidžiant, nei jo turtinių interesų, nei baudžiamojon atsakomybėn traukiamų asmenų teisių, kadangi nusikaltimo padarymu kaltinamas asmuo turi teisę, kad jo veiksmais padaryta žala būtų įvertinta teisingai. Taigi, teismas laiko, kad kaltinime nurodytų motopjūklų „Stihl“ ir „Husqvarna 340“, kaip nenaujų ir ūkyje intensyviai naudojamų daiktų, kaltinime nurodyta vertė yra žymiai per didelė, todėl ją mažina per pusę. Kitų kaltinime nurodytų daiktų vertė teismui neatrodo nepagrįstai didelė, todėl teismas nemato pagrindo daiktų vertės mažinti.
D. K., P. G. ir G. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jie prisipažino padarę baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupe (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). D. K. ir P. G. atsakomybe sunkiančia aplinkybe pripažįstama ir tai, kad jie nusikalstamas veikas padarė būdami recidyvistais (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Skirdamas D. K. bausmes, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė du apysunkius tyčinius nusikaltimus nuosavybei, praeityje du kartus teistas už turtinių nusikalstamų veikų padarymą (t. 2, b. l. 2-13), baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 15-22), nėra įrašytas į psichiatrinę ir narkologinę įskaitą (t. 2, b. l. 23), dirba (t. 4, b. l. 102-103), yra jauno amžiaus, ankstesniais nuosprendžiais paskirtas bausmes yra atlikęs.
Skirdamas P. G. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą nuosavybei, praeityje du kartus teistas už turtinių nusikalstamų veikų padarymą (t. 2, b. l. 110-125), baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 126-133), nėra įrašytas į psichiatrinę ir narkologinę įskaitą (t. 2, b. l. 136), dirba (t. 2, b. l. 135), yra jauno amžiaus, vedęs, turi tris mažamečius vaikus, šiuo metu atlikinėja ankstesniais nuosprendžiais paskirtas bausmes.
Skirdamas G. M. bausmes, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis būdamas nepilnamečiu padarė du apysunkius tyčinius nusikaltimus nuosavybei, praeityje tris kartus teistas už turtinių nusikalstamų veikų padarymą, kurias padarė būdamas nepilnamečiu (t. 2, b. l. 190-198), baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 199), nėra įrašytas į psichiatrinę ir narkologinę įskaitą (t. 2, b. l. 200), dirba (t. 4, b. l. 102-103), yra jauno amžiaus, ankstesniais nuosprendžiais paskirtas bausmes yra atlikęs.
Atsižvelgęs į kaltinamojo D. K. padarytas nusikalstamas veikas, veikų padarymo motyvus bei jį patį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje padarymą paskyrus straipsnio sankcijoje numatytas bausmes – laisvės atėmimą, kurių dydis nustatomas, kiek didesnis, nei galimas skirti minimalus šios bausmės rūšies dydis. D. K. už nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirtinos laisvės atėmimo bausmės bendrintinos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis.
Atsižvelgęs į kaltinamojo P. G. padarytą nusikalstamą veiką, veikos padarymo motyvus bei jį patį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje padarymą paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, kurios dydis nustatomas, kiek mažesnis, nei šios rūšies bausmės vidurkis, paskiriant atitinkamus įpareigojimus, kurie teigiamai veiks asmenį bausmės vykdymo metu. P. G. prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, iš dalies pridėtina Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalis. Į P. G. paskirtąją bausmę įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2015 m. gruodžio 22 d. 16.00 val. iki 2015 m. gruodžio 23 d. 13.20 val. bei nuo 2017 m. balandžio 10 d. 07.40 val. iki 2017 m. balandžio 10 d. 15.50 val. (viso dvi paros), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (Lietuvos Respublikos BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktis).
Teismas, skirdamas kaltinamajam G. M. bausmes, atsižvelgia į kaltinamojo padarytas nusikalstamas veikas, veikos padarymo motyvus bei jį patį charakterizuojančias aplinkybes bei tai, kad G. M. nusikalstamas veikas padarė būdamas nepilnamečiu. Esant šioms aplinkybėms, teismas G. M. skiria bausmę vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir Lietuvos Respublikos BK XI skyriuje numatytais nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumais (Lietuvos Respublikos BK 81 straipsnio 1 dalis, 91 straipsnio 1 dalis). G. M. iki nusikalstamų veikų, už kurių padarymą yra teisiamas šiuo nuosprendžiu, jau buvo du kartus teistas laisvės apribojimo bausmėmis. Po to, G. M. dar buvo teistas Biržų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. baudžiamuoju įsakymu, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė buvo subendrinta su neatliktomis bausmėmis ir paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 1 metams ir 1 mėnesiui, įpareigojant per šį laiką būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. ir mokytis. Kadangi šios bausmės G. M. neatliko, jam laisvės apribojimas buvo pakeistas į 45 parų areštą. Arešto bausmę G. M. atliko dar prieš tapdamas pilnamečiu. Aptartos aplinkybės, leidžia pagrįstai teigti, kad G. M. būnant nepilnamečiu taikytos poveikio priemonės nebuvo veiksmingos, kas suponuoja, kad jam turėtų būti taikoma griežčiausia bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas (Lietuvos Respublikos BK 90 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Teismas sprendžia, kad Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje padarymą paskyrus straipsnio sankcijoje numatytas bausmes – laisvės atėmimą, kurių dydis nustatomas, didesnis, nei nepilnamečiui galimos skirti laisvės atėmimo bausmė minimumas (Lietuvos Respublikos BK 91 straipsnio 3 dalis). G. M. už nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirtinos laisvės atėmimo bausmės bendrintinos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis. Į G. M. paskirtąją bausmę įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2017 m. balandžio 10 d. 07.00 val. iki 2017 m. balandžio 12 d. 13.15 val. (trys paros), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Būtent tokios rūšies bausmės kaltinamiesiems D. K., P. G. ir G. M., atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, teismo požiūriu, padės pasiekti nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvačios bei neprieštaraujančios proporcingumo bei teisingumo principams.
Bausmės vykdymo atidėjimą reglamentuojančio Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bausmės vykdymo atidėjimą nepilnamečiams reglamentuoja Lietuvos Respublikos BK 92 straipsnis.
D. K. atitinka formalias Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnyje nustatytas sąlygas, o G. M. Lietuvos Respublikos BK 92 straipsnio sąlygas. Abu kaltinamieji padarė apysunkius tyčinius nusikaltimus, tačiau šiuo nuosprendžiu jiems yra skiriamos trumpalaikės laisvės atėmimo bausmės. D. K. ir G. M. yra jauno amžiaus asmenys, neturintys pavojingos kriminalinės patirties, todėl teismas laiko, jog jie nėra aplinkiniams tiek pavojingi, kad juos vienareikšmiškai reiktų izoliuoti nuo visuomenės. Čia būtina pažymėti ir tai, kad abu kaltinamieji po nusikaltimų, už kuriuos yra teisiami šiuo nuosprendžiu, padarymo, naujų nusikalstamų veikų nepadarė.
Teismas apsvarstęs galimybę taikyti D. K. Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas šias nuostatas taikyti, ir D. K. taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, kartu nustatant tam tikras pareigas, kurios padės pasiekti bausmės tikslus be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Teismo nuomone, D. K. atidėjus bausmės vykdymą yra tikslinga skirti Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnyje numatytus įpareigojimus: įpareigoti tęsti darbą arba būti užsiregistravus darbo biržoje (Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punktas), būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi (Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 2 dalies 7 punktas), bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Teismas apsvarstęs galimybę taikyti G. M. Lietuvos Respublikos BK 92 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas šias nuostatas taikyti, ir G. M. taikyti bausmės vykdymo atidėjimą paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą dvylikai mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi (Lietuvos Respublikos BK 87 straipsnio 2 dalies 1 punktas), mokytis, tęsti mokslą arba dirbti (Lietuvos Respublikos BK 87 straipsnio 2 dalies 2 punktas), uždraudžiant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu bendrauti su D. K., S. K. ir P. G. (Lietuvos Respublikos BK 87 straipsnio 3 dalies 4 punktas), bei be priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikos BK 87 straipsnio 3 dalies 5 punktas). Tokie įpareigojimai ir draudimai, teismo nuomone, sustiprins G. M. motyvaciją bausmės vykdymo atidėjimo metu laikytis nustatytos tvarkos įpareigojimų ir tuo pačiu apsaugos nuo lengvabūdiškų ar neapgalvotų poelgių.
Pagal Lietuvos Respublikos BPK kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnis). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (Lietuvos Respublikos BPK 115 straipsnio 1 dalis).
Nukentėjusysis T. K. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 2414 Eur civilinį ieškinį dėl nusikaltimais padarytos turtinės žalos atlyginimo. Kaltinamieji D. K., P. G. ir G. M. su tokio dydžio ieškiniu nesutiko, motyvuodami tuo, kad pagrobti daiktai buvo ne nauji. Kadangi teismas iš kaltinimo pašalino 7 vibracinių siurblių (bendros 210 eurų vertės), dviejų motociklo „ČZ380“ ratų (bendros 60 eurų vertės), traktoriaus MTZ vairo kolonėlės siurblio (60 Eur vertės) ir kojinės pompos (10 Eur) pagrobimą, šių daiktų vertės suma (340 Eur) ieškinys yra mažintinas. Taip pat, ieškinys mažintinas 235 Eur suma, kadangi teismas nuosprendžiu per pus sumažino motopjūklų „Stihl“ ir „Husqvarna 340“ vertę. Kadangi teismas, nuosprendyje nustatė, kad pagrotas žymėtas dyzelinis kuras ir lašiniai (bendros 144 Eur vertės) yra G. D. nuosavybė, o vibracinis siurblys (30 Eur vertės) D. K. nuosavybė, G. D. ir D. K. atsisakius į bylą įstoti benraieškovėmis (t. 4, b. l. 128 ), teismas dar mažina civilinį ieškinį 316 Eur suma (250 Eur + 30 Eur + 36 Eur) (T. K. paskaičiuota žala: už 400 l kuro; vieno siurblio vertė; lašinių vertė). Esant aptartų aplinkybių visumai, T. K. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies ir iš kaltinamųjų solidariai priteistina nukentėjusiajam 1523 Eur turtinei žalai atlyginti. Pažymėtina, kad G. M. nusikalstamų veikų padarymo metu buvo nepilnametis, todėl į bylą civiliniu atsakovu buvo įtraukta jo atstovė pagal įstatymą - mama S. M.. Bylos nagrinėjimo metu teisme G. M. tapo pilnamečiu, todėl yra atsakingas už turtinės žalos atlyginimą pagal civilinį ieškinį, nes S. M. pareiga atlyginti žalą pasibaigė (Lietuvos Respublikos CK 6.276 straipsnis).Nukentėjusiosioms G. D. ir D. K. priimant nuosprendį išaiškintina teisė dėl joms padarytos turtinės žalos pareikšti ieškinį civilinio proceso nustatyta tvarka.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 2 dalies prasme nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone pripažįstami turintys ekonominę vertę daiktai (prietaisai, įrenginiai, mechanizmai) ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudojo, darydamas nusikalstamą veiką. Spręsdamas, ar turtas laikytinas nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone, teismas įvertina šio turto panaudojimo reikšmę nusikalstamos veikos sudėties požymių įgyvendinimui (kasacinės nutartys Nr. 2K-237/2011, 2K-24/2011). Turtas gali būti pripažįstamas nusikaltimo priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas tokiai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad tokio turto panaudojimas palengvino nusikalstamos veikos padarymą taip, kad jos padarymas be jo panaudojimo nebūtų įmanomas. Dažnai šis kriterijus teismų praktikoje taikomas nusikaltimo padarymo priemone pripažįstant transporto priemonę, jeigu kaltininkas ja naudojosi tam, kad sudarytų galimybes padaryti nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys Nr. 2K-534/2011, 2K-463/2011, 2K-339/2008). Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad D. K., P. G. ir G. M. į nusikaltimo vietą atvažiavo su automobiliu Opel Astra, v. n. (duomenys neskelbtini) kuris nors ir yra registruotas A. Z. vardu (t. 2, b. l. 134), bet iš tikrųjų priklauso P. G.. Pagrobtų daiktų kiekis, gabaritai ir svoris bei tai, kad kaltinamieji vogti važiavo iš kito rajono leidžia konstatuoti, kad kaltinamieji be automobilio Opel Astra nebūtų galėję pagrobti svetimo turto. Taigi, esant aptartų aplinkybių visumai automobilis Opel Astra, v. n. (duomenys neskelbtini) pripažintinas nusikalstamos veikos priemone ir yra konfiskuotinas.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktiniai diskai su fotonuotraukomis bei dokumentiniais failais, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti kartu su bylos medžiaga (Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas), o įvykio vietos apžiūrų metu paimti daiktai ir pėdsakai (vokai Nr. 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7 ir 8; trys vokai be numerių ir trys stiklainiukai su kvapais) supakuoti į kartoninę dėžę, kuri yra saugoma Kupiškio rajono apylinkės teismo daiktinių įrodymų kambaryje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus perduotini sunaikinimui Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kupiškio rajono policijos komisariatui (Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyrius (toliau – ir Tarnyba) 2017 m. balandžio 5 d. pateikė pažymą (t. 4, b. l. 5), kurioje nurodyta, jog baudžiamojoje byloje antrinę teisinę pagalbą P. G. teikė Tarnybos parinktas advokatas, antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 115,80 Eur (advokato užmokestis). Pažymoje nurodoma, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalimi, valstybės naudai iš kaltinamojo priteistinos 115,80 Eur dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam P. G. teismas paskyrė gynėją vadovaudamasis vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nustatęs, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Teismas konstatuoja, jog Tarnybos pažymoje nurodytų išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nagrinėjamu atveju yra nesuderinamas su kaltinamojo teise į gynybą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Tarnybos prašymas priteisti iš P. G. antrinės teisinės pagalbos išlaidas už jam teiktas gynėjo paslaugas yra netenkintinas. Čia pažymėtina ir tai, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimą teismas pripažįsta būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu nepriteisiamos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–322/2014).
Ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme kaltinamiesiems D. K., P. G. ir G. M. buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti, kurios iki bausmių vykdymo pradžios paliktinos galioti, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikintinos.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį (2015 m. gruodžio 12 d. vagystė) neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas);
pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį (2015 m. gruodžio 16 d. vagystė) neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).
Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus S. K. panaikinti paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) išteisinti pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).
A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) išteisinti pagal Lietuvos Respublikos BK 159 straipsnį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje (2015 m. gruodžio 12 d. vagystė) ir paskirti jam laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams;
padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje (2015 m. gruodžio 16 d. vagystė) ir paskirti jam laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, D. K. paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 ir 7 punktais, D. K. paskirtos vienerių metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant jį įpareigoti tęsti darbą arba būti užsiregistravus darbo biržoje, būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
P. G., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir tęsti darbą arba būti užsiregistravus darbo biržoje, būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, uždraudžiant bendrauti su D. K., S. K. ir G. M..
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, iš dalies pridėti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatliktą dalį ir P. G. paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės apribojimą 11 (vienuolikai) mėnesių, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir tęsti darbą arba būti užsiregistravus darbo biržoje, būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, uždraudžiant bendrauti su D. K., S. K. ir G. M..
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, į P. G. paskirtąją bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015 m. gruodžio 22 d. 16.00 val. iki 2015 m. gruodžio 23 d. 13.20 val. bei nuo 2017 m. balandžio 10 d. 07.40 val. iki 2017 m. balandžio 10 d. 15.50 val. (viso dvi paros), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje (2015 m. gruodžio 12 d. vagystė) ir paskirti jam laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams;
padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje (2015 m. gruodžio 16 d. vagystė) ir paskirti jam laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, G. M. paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, į G. M. paskirtąją bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2017 m. balandžio 10 d. 07.00 val. iki 2017 m. balandžio 12 d. 13.15 val. (trys paros), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 straipsnio 1 ir 2 dalimis, G. M. paskirtos vienerių metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą dvylikai mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, mokytis, tęsti mokslą arba dirbti, uždraudžiant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu bendrauti su D. K., S. K. ir P. G. bei be priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.
Iki bausmės vykdymo pradžios D. K., P. G. ir G. M. palikti paskirtas kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti, pradėjus vykdyti bausmę, kardomąsias priemones panaikinti.
Nukentėjusiojo T. K., a. k. (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Iš D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) P. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) solidariai priteisti T. K. 1523 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus dvidešimt tris eurus) turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiosioms D. K. ir G. D. išaiškinti, kad jos turi teisę dėl padarytos turtinės žalos pareikšti ieškinį civilinio proceso nustatyta tvarka.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72 straipsniu, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti automobilį Opel Astra, v. n. (duomenys neskelbtini) saugomą UAB „Irolanas“ adresu Energetikų g. 6, Kupiškis.
Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - kompaktinius diskus su fotonuotraukomis bei dokumentiniais failais palikti saugoti byloje, o įvykio vietos apžiūrų metu paimtus daiktus ir pėdsakus, supakuotus į kartoninę dėžę, kuri yra saugoma Kupiškio rajono apylinkės teismo daiktinių įrodymų kambaryje - perduoti sunaikinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kupiškio rajono policijos komisariatui.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus prašymo iš P. G. priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas netenkinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui per Kupiškio rajono apylinkės teismą.