Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Evaldo Gražio ir Daivos Jankauskienės,

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo E. S. (toliau – E. S.) skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2020 m. vasario 3 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2020 m. sausio 17 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam E. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. E. S. Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 26 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 1 dalį 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis subendrinta su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 1120,85 eurų bauda.

2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2019 m. kovo 5 d., bausmės pabaiga – 2021 m. liepos 3 d.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo E. S. skundas atmetamas.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK yra nustatyti du formalūs bei du materialieji pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalieji pagrindai lygtinio paleidimo taikymui yra: nuteistojo prašymo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai pateikimas bei, kad nuteistasis turi būti atlikęs minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį. Materialieji pagrindai lygtiniam paleidimui yra: nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Lygtinis paleidimas nuteistajam gali būti taikomas tik esant šių pagrindų visumai.

8. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. S. yra pateikęs prašymą lygtinio paleidimo komisijai ir atlikęs įstatymo nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, pakankamą asmens lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos taikant jam intensyvią priežiūrą, tačiau vien šių formalių pagrindų, priešingai nei mano nuteistasis, jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinas ir materialusis pagrindas – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas bei pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

9. Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs pateiktą bylos medžiagą bei nuteistojo skundo argumentus, konstatuoja, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai padarė išvadą, kad taikyti lygtinį paleidimą E. S. nėra materialaus pagrindo. Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad atlikus nuteistojo E. S. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal OASys metodiką nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka 67 balus, kas prilyginamai vidutinei rizikai ir jis tik iš dalies vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, t. y. nepateikė nei vieno pažymėjimo apie dalyvavimą pozityvaus užimtumo programose, pataisos namuose nedirba ir dėl darbo nesikreipė. 2020 m. sausio 10 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis nustatyta, kad nuteistajam atliekant laisvės atėmimo bausmę buvo sudarytas individualus socialinės reabilitacijos planas, kuriame buvo numatyta, kad nuteistasis privalo vystyti gebėjimus ir interesus, prasmingai praleidinėti laisvalaikį – dalyvauti pozityvaus užimtumo programose, adaptuotis izoliacijos sąlygomis, dalyvauti savitarpio pagalbos grupėse ir agresijos valdymo programoje (kadangi minėtos programos nevyksta Marijampolės pataisos namuose, jam buvo paskirtas įpareigojimas lankyti psichologo konsultacijas), bausmės atlikimo metu laikytis vidaus tvarkos taisyklių, vykdyti numatytas BVK pareigas, dirbti įstaigoje, dalyvauti programoje „Įžanginė grupė“, „Padėk sau“, lankyti AA susirinkimus, konsultuotis teisiniais ir socialiniais klausimais. Tačiau kaip matyti iš minėtos išvados duomenų, nuteistasis nepateikė ne vieno pažymėjimo apie kokių nors pozityvaus užimtumo programų baigimą, AA susirinkimų lankymą Marijampolės pataisos namuose (lankė tik būdamas Vilniaus pataisos namuose), pataisos namuose jis taip pat nedirba ir net nepateikė prašymo būti įdarbintam. Šių aplinkybių pagrindu Socialinio tyrimo išvadoje yra konstatuota, kad nuteistasis vykdo ne visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, todėl apylinkės teismas pagrįstai konstatavo materialaus lygtinio pagrindo nebuvimą, kam iš esmės pritaria ir skundą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas.

10. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis siekia lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra, būtina įvertinti ir E. S. pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri analizuojamu atveju turi būti itin akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Bylos duomenimis nustatyta, kad E. S. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau ne visas, dalyvavo programoje „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“, pareiškė prašymą savarankiškai susipažinti su „Teisinio ir socialinio švietimo užsiėmimų“ programa, lankyti programą „Padėk sau“, laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, pripažįsta kaltę dėl padaryto nusikaltimo bei, kad turi alkoholio vartojimo problemų, pataisos namuose nebaustas, turi autoelektriko specialybę, laisvėje dirbo 7 metus dvejose darbovietėse, nesilaiko kriminalinės subkultūros ir neišreiškia diskriminacinių nuostatų, palaiko artimus socialinius ryšius su savo artimaisiais, turės nuolatinę gyvenamą vietą. Šios aplinkybės neabejotinai rodo tam tikrus teigiamus nuteistojo asmenybės pokyčius, tačiau sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama E. S. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Juo labiau, kad kaip matyti iš 2020 m. sausio 10 d. Socialinio tyrimo išvados duomenų, nuteistojo E. S. pakartotinio teistumo rizika atitinka vidutinę - 67 balai pagal OASys, iš kurių dinaminių (kintančių) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma yra 47 balai. Tai leidžia pagrįstai teigti, jog E. S. elgesio korekcija išimtinai teigiama linkme, kurios reikalaujama asmenį paleidžiant lygtinai, vis dar galima ir šiuo konkrečiu atveju būtina, kadangi kintančių svertinių taškų sumą dar galima mažinti ir tai išimtinai priklauso nuo nuteistojo dedamų pastangų pasitaisyti. Neabejotina, jog lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai, įvertinant nuteistojo elgesį pataisos namuose ne tik tam tikru vertinamu laikotarpiu, bet viso jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu.

11. Šių duomenų kontekste nesutinkant su nuteistojo skundo argumentais pažymėtina, kad Socialinio tyrimo išvados duomenimis vis dar išskiriamas E. S. asmenybę neigiamai apibūdinantis kriminogeninis rizikos veiksnys – alkoholio vartojimo įpročiai. Pažymėtina, kad jis nustatytas vertinant tiek E. S. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

12. Kaip matyti iš teismui pateiktų duomenų nuteistasis E. S. pripažįsta alkoholio vartojimo problemas, teigia, kad nuolat alkoholį pradėjo vartoti nuo 2017 metų grįžęs iš užsienio, prarado darbą, šeimą, suprato, kad turi alkoholio vartojimo problemų, tačiau nesigydė. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis smurtinį nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ankstesnis jo nusikaltimas taip pat padarytas esant apsvaigus nuo alkoholio. Nors skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje netinkamas nuteistojo elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, nefiksuotas, už alkoholio ar jo surogatų vartojimą nuteistasis drausmine tvarka nebaustas, tačiau teigti, jog šis, neabejotinai neigiamai charakterizuojantis ir ypatingai neigiamą įtaką nuteistojo elgesiui darantis veiksnys, šioje proceso stadijoje jau yra nebeaktualus, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Juolab, kad ši sritis Socialinio tyrimo išvadoje taip pat yra išskiriama kaip probleminė, tačiau sprendžiant iš socialinio tyrimo išvadoje nurodytų duomenų, nuteistasis nors ir pripažįsta turį problemų, tačiau jų nesprendžia, kas neabejotinai nuteistąjį charakterizuoja labiau neigiamai ir suponuoja pagrįstą išvadą, jog jis rimtai nevertina savo turimų problemų. Atsižvelgiant į nuteistojo teistumus, matyti, kad būdamas neblaivus jis stokoja impulsų kontrolės, pirmumą teikia veiksmui, o ne planavimui. Visos šios aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti jo pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

13. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir nuteistojo skundo teiginiai, kad laisvės atėmimo bausmę jis atlieka pirmą kartą, gailisi dėl padaryto nusikaltimo ir yra pasiryžęs būti pilnaverčiu visuomenės nariu ir laikytis įstatymų. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę (šiuo atveju subendrintą 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo ir 1120,85 eurų baudos), nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Nagrinėjamu atveju E. S. bausmę atlieka už sunkaus tyčinio nusikaltimo, susijusio su smurtu prieš žmogų, padarymą, praeityje buvo teistas du kartus ir nors laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, tačiau minėtos aplinkybės rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistajam. Nors praeityje buvę nuteistojo teistumai ar nusikaltimų, už kurių padarymą asmuo atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, sunkumas bei pobūdis, kaip tai pagrįstai nurodo skunde ir nuteistasis, negali būti pripažįstami absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau, tiek kiek šios aplinkybės atskleidžia E. S. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos.

14. Abejonių tinkamu E. S. pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, teisėjų kolegijai kelia ir galimas jo finansinis nestabilumas bei darbinės motyvacijos stoka. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, E. S. yra įgijęs vidurinį išsilavinimą, jo paties teigimu turi autoelektriko specialybę, tačiau pataisos namuose nesimokė, nesiekė įgyti papildomų specialybių. Nors nuteistojo teigimu laisvėje jis dirbo, tačiau pataisos namuose nedirba ir net nepateikė prašymo būti įdarbintu, kas leidžia pagrįstai abejoti jo teigiama darbine motyvacija. Paminėtų aplinkybių visumoje abejotina, jog išėjęs į laisvę nuteistasis sugebės tinkamai integruotis į visuomenę ir savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Juolab, kad jokių santaupų, sprendžiant iš Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotų duomenų, E. S. neturi. Šios išvados kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pataisos namuose nuteistajam finansiškai padeda šeimos nariai ir draugai, jis pats nedirba, pataisos namuose yra pateiktas vykdomasis raštas dėl 1752 eurų išieškojimo, kurio nuteistais nėra padengęs, todėl laisvėje nuteistajam gali kilti problemų dėl turimų finansinių įsipareigojimų. Įvertinus aukščiau išdėstytų duomenų visumą manyti, jog šiuo metu nuteistojo požiūris į savo tikslų įgyvendinimą neteisėtais būdais yra pakitęs, pakankamo pagrindo nėra.

15. Manyti priešingai teisėjų kolegijai neleidžia ir nuteistojo palaikomi socialiniai santykiai su savo artimaisiais bei nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimas. Nors abejonių tuo, jog E. S. palaiko artimus ryšius su savo šeimos nariais ar išėjęs į laisvę turės pastovią gyvenamąją vietą, teisėjų kolegijai nekyla, tačiau, įvertinus tai, kad šios aplinkybės egzistavo ir iki nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, leidžia pagrįstai spręsti, jog E. S. būnant laisvėje jos nebuvo pakankamos siekiant atgrasyti nuteistąjį nuo jo nusikalstamo elgesio, todėl ir šiuo atveju abejotina, jog nuteistojo artimieji ar pastovios gyvenamosios vietos turėjimas gali veikti kaip apsauginiai faktoriai nuo jo pakartotinio nusikalstamumo jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju.

16. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams ir atmetant nuteistojo skundo argumentus, pažymėtina, kad atliekant nuteisto asmens, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, nusikalstamo elgesio pokyčių vertinimą, tuo pačiu ir sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atsižvelgiama ir į Komisijos konstatuotas nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, tačiau, jų neišskiriant, t. y. nesuteikiant joms jokio prioriteto. Jos vertinamos visų nuteistojo asmens byloje esančių ir jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, tame tarpe ir nustatytų teismo, plotmėje, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog nei Komisijos nutarime, nei Socialinio tyrimo išvadoje konstatuotos išvados teismo neriboja. Toks vertinimas nei BK, nei BVK ar kitų teisės aktų nuostatų nepažeidžia ir nesudaro teisinio pagrindo abejoti skundžiamos nutarties pagrįstumu bei teisėtumu. Nėra pagrindo pritarti ir nuteistojo skundo argumentams, susijusiems su prokuroro atsiliepime nurodytais motyvais. Pažymėtina, kad susipažinus su Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės atsiliepimu bei išanalizavus skundžiamą teismo nutartį, teisėjų kolegija konstatuoja, jog visiškai nepagrįstas yra nuteistojo teiginys, jog teismas rėmėsi tik prokurorės atsiliepimu, kuriuo teismo prašoma netvirtinti komisijos nutarimo, nes iš skundžiamos nutarties matyti, jog teismas analizavo visą nuteistojo E. S. asmens bylą ir kitą teismui pateiktą medžiagą. Juolab, kad atsižvelgti į prokuroro atsiliepimą ar ne yra išimtinai teismo teisė.

17. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis E. S. neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – visa apimtimi nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių, be to, nenustatyta akivaizdi jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, sudaranti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą nėra. Pažymėtina, kad paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

18. Nors nuteistasis savo skunde pabrėžia, kad jau yra atlikęs nemažą jam paskirtos bausmės dalį ir tinkamai įvertinęs savo neigiamą elgesį bei jo pasekmes, todėl yra pagrindas taikyti lygtinį paleidimą, tačiau teisėjų kolegija su tuo neturi pagrindo sutikti. Teisėjų kolegijos vertinimu šiuo atveju svarbu įvertinti tai, kad likusioji E. S. neatlikta bausmės dalis už jam inkriminuoto sunkaus nusikaltimo padarymą vis dar yra pakankamai didelė (Komisijos nutarimo priėmimo dienai 1 metai 5 mėnesiai ir 16 dienų), todėl nėra pagrindo išvadai, kad pataisos procesas nuteistajam jau yra pakankamas ir užtikrinantis, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Vertinant šią aplinkybę, visų nuteistąjį E. S. charakterizuojančių duomenų kontekste, šiuo metu nuteistojo atliktos bausmės dalis dar neleidžia daryti išvados, kad atlikta bausmė dalis nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų.

19. Esant išdėstytoms aplinkybėms, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam E. S. lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, todėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. vasario 3 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais, teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo E. S. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. vasario 3 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.