Marijampolės apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus teikimą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo dėl nuteistojo E. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos patvirtinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. 2020-01-17 nutarimu Nr. LK-19 Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija nutarė taikyti lygtinį paleidimą pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punkto, sąlygas nuteistajam 2019-06-26 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimi, subendrinta su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017-09-20 nuosprendžiu paskirta bausme (bauda) galutine 2 metų 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme E. S., jo neatlikta bausmės dalis – 1 metai 5 mėnesiai 16 dienų (2020-01-17 duomenys), 2020-01-28 nutarimas pateiktas tvirtinti teismui.

2. Komisijos nutarimas motyvuotas tuo, kad: nuteistasis 1/3 jam paskirtos bausmės yra atlikęs jau 2019-11-03, lygtinio paleidimo komisijai svarstyti pristatytas pirmą kartą, drausminių nuobaudų neturi, paskatinimų taip pat neturi, iš dalies vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, paleistas iš pataisos įstaigos planuoja įsidarbinti, palaiko socialiai reikšmingus ryšius su artimaisiais, jo nusikalstamo elgesio rizika ateičiai nustatyta vidutinė (pagal OASys metodiką 67 balai), stebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai.

4. Teikimas netenkinamas, komisijos nutarimą atsisakytina tvirtinti.

4.1. Spręsdamas klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teismas vadovaujasi BVK 8 straipsnyje įtvirtintu bausmės vykdymo individualizavimo principu, – pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į nuteistojo pavojingumą bei pavojingumą ir pobūdį nusikalstamos (-ų) veikos (-ų), už kurią (-ias) jis atlieka bausmę, todėl tokiu atveju vertinama ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir kitos aplinkybės, iš kurių sprendžiama apie lygtinio paleidimo tikslingumą, taip pat nusikalstamos veikos, už kurią atliekama bausmė, pobūdis ir pavojingumo laipsnis, o taip pat ir paties nuteistojo pavojingumas. Lygtinis paleidimas taikomas tuo atveju, jeigu įvertinus aukščiau pažymėtas kaip reikšmingas aplinkybes, jų visumą, galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau galima jį taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, ir, kas svarbiausia, kad toks paleidimas užtikrina bausmės tikslų galutinį realizavimą ir neprieštarauja teisingumo principo įgyvendinimui.

4.2. Nuteistasis E. S. anksčiau teistas 2 kartus, nusikaltimas, už kurį atlieka bausmę, yra tyčinis, sunkus, susijęs su smurtu prieš žmogų (sunkus sveikatos sutrikdymas), dėl jo padarymo savo kaltę pripažino. Laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka pirmą kartą, drausmine tvarka nebaustas, paskatinimų taip pat neturi. Nuteistojo nusikalstamo elgesio recidyvo rizika socialinio tyrimo išvadoje įvertinta kaip vidutinė (67 balai pagal OASys metodiką). Tokiu atveju, kai nusikalstamo elgesio recidyvo rizika yra didesnė už žemą, kaip kad pastaruoju, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, nuteistojo pažanga siekiant ją mažinti turi būti akivaizdi. Nusikalstamo elgesio riziką sudaro statiniai veiksniai, kurių nuteistasis negali pakeisti, bei dinaminiai, kurių šiuo atveju yra net 47 balai (t. y. 2,5 karto daugiau), ir kuriuos nuteistasis savo elgesiu gali sumažinti ir (ar) visai pašalinti.

4.3. Pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio recidyvo rizikai. Tačiau teismo vertinimu, nuteistasis kol kas deda nepakankamai pastangų keisti savo elgesį, kaip pažymėta prokuroro atsiliepime, nestebima aktyvaus nuteistojo įsitraukimo į pataisos procesą. Komisijos nutarime teigiama, jog nuteistasis išreiškia motyvaciją siekti pozityvių asmenybės pokyčių. Kauno TI dalyvavo „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“ programoje, lankė AA užsiėmimus Vilniaus PN, išreiškęs norą lankyti programas ir Marijampolės pataisos namuose Kybartų sektoriuje, turi suformulavęs aiškius ateities tikslus. Individualiame socialinės reabilitacijos plane buvo numatytos priemonės: dalyvauti savitarpio pagalbos grupėje, vystyti gebėjimus ir interesus prasmingai praleidinėti laisvalaikį, lankyti AA užsiėmimus, pataisos įstaigoje dirbti, tačiau teismui pateiktoje medžiagoje (įskaitant ir nuteistojo asmens bylą) duomenų, patvirtinančių, kad nuteistasis būtų lankęs minėtas programas, nėra (nėra pateikęs nei vieno pozityvaus užimtumo programos užbaigimo pažymėjimo), išskyrus vienintelį prašymą dalyvauti „Asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų teisinio ir socialinio švietimo programoje“. Nuteistasis kartu su nusikaltimo bendrininku turi solidarių piniginių prievolių (1752 Eur sumai) dėl nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, taip pat nebaigęs atlikti (vykdyti) baudos bausmę už ankstesnį nusikaltimą, tačiau neturi motyvacijos ir nesiima jokių veiksmų nusikaltimų padariniams pašalinti, pataisos įstaigoje nedirba ir net nėra pareiškęs prašymo būti įdarbintam, pataisos namuose jam finansiškai padeda šeimos nariai ir draugai. Nuteistasis teigia, kad turi autoelektriko profesinę specialybę, išėjęs į laisvę planuoja įsidarbinti Kėdainiuose, tačiau jokių tai pagrindžiančių dokumentų byloje nėra pateikta. Nuteistasis pataisos įstaigoje praleido kiek daugiau nei vienerius metus, tačiau jo neatlikta bausmės dalis, lyginant su bendra bausmės trukme yra dar pakankamai didelė (daugiau kaip 1/2), todėl, teismo vertinimu, dar per anksti patikimai spręsti apie teigiamus nuteistojo pataisos rezultatus.

4.4. Nuteistajam nėra palanki ir psichologinio tyrimo išvada – nuteistasis pripažįsta alkoholio vartojimo problemą, teigia, kad nuolat pradėjo vartoti nuo 2017 m. vasaros, pripažįsta, kad yra buvę ir ilgesnių alkoholio vartojimo laikotarpių, nusikaltimai padaryti apsvaigus nuo alkoholio, tačiau nieko nesiėmė, kad įveiktų šį potraukį, gydytis nuo alkoholio nebandė.

4.5. Teismo aukščiau analizuotos aplinkybės, nesudaro galimybės spręsti apie šio nuteistojo elgesio tvarią teigiamą kaitą bei pakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio recidyvo riziką, ir tuo pačiu neleidžia palankiai spręsti apie jo gebėjimą, motyvaciją ir pasiryžimą prisitaikyti prie visuotinai priimtinų taisyklių, paklusti nustatytai bendro gyvenimo visuomenėje tvarkai, tai yra, kad nuteistąjį toliau jau galima būtų taisyti nebeizoliuotą nuo visuomenės. Trumpas bausmės atlikimas ir sunkiai nusikaltusio asmens lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos formuotų šiam nuteistajam ir kitiems linkusiems nusikalsti asmenims klaidingą ir pavojingą visuomenei nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už tyčinius ir sunkius nusikaltimus ir galėtų būti viena iš prielaidų naujai nusikalsti ateityje, kas nesuderinama su bausmės tikslų realizavimu. Todėl teismo sprendžiama, jog komisijos išvados dėl materialaus pagrindo šio nuteistojo lygtiniam paleidimui egzistavimo neatitinka faktinių nagrinėjamos bylos aplinkybių.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalimi ir 362 straipsniu,

nutaria:

2020-01-17 Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr. LK-19 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos namų taikymo nuteistajam E. S., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) atsisakyti tvirtinti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašų įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.