Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Daivos Jankauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. N. ir E. S. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. birželio 26 d. nuosprendžio kuriuo:

A. N. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 5 (penkiems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis naujai paskirta bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su 2017 m. gegužės 9 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 (penkiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2018 m. vasario 13 d. iki 2018 m. vasario 19 d., nuo 2018 m. rugsėjo 27 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomąją priemonę – suėmimą – A. N. nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

2018 m. vasario 19 d. nutarimu nuteistajam A. N. paskirtą kardomąją priemonę – dokumento (asmens tapatybės kortelės) paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

E. S. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi naujai paskirta bausmė visiškai subendrinta su 2017 m. rugsėjo 20 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme (nesumokėta bauda), prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant visą neatliktos bausmės dalį, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dviem) metams 6 (šešiems) mėnesiams ir 1120,85 Eur bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2018 m. vasario 12 d. iki 2018 m. vasario 14 d. (2 paros), nuo 2018 m. balandžio 17 d. iki 2018 m. birželio 17 d. ir nuo 2019 m. kovo 5 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomąją priemonę – suėmimą – E. S. nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

2018 m. vasario 14 d. nutarimu nuteistajam E. S. paskirtą kardomąją priemonę – dokumento (asmens tapatybės kortelės) paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Nukentėjusiojo D. U. civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir iš E. S. ir A. N. priteista solidariai 3 000 Eur (trys tūkstančiai eurų) nusikaltimu padarytos neturtinės žalos nukentėjusiojo naudai.

Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir iš E. S. ir A. N. priteista solidariai 2 744,66 Eur (du tūkstančiai septyni šimtai keturiasdešimt keturi eurai 66 centai), PSDF biudžetui padarytą turtinę žalą už nukentėjusiojo D. U. gydymą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. N. pagal BK 135 straipsnio 1 dalį nuteistas dėl to, kad jis 2018 m. vasario 12 d. apie 13.00 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto su D. U. metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia bendrais veiksmais su E. S. ne mažiau kaip penkis kartus rankomis ir kojomis sudavė D. U. į galvą bei į kairės rankos žastą, taip padarydamas nukentėjusiajam D. U. poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose ir kairiame žaste, dvi muštines žaizdas abejose ausyse, nosies kaulų lūžimą, galvos minkštųjų audinių sumušimą, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu ties kairiuoju galvos smegenų pusrutuliu, tokiu būdu sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo D. U. sveikatą.

2. E. S. pagal BK 135 straipsnio 1 dalį nuteistas dėl to, kad jis 2018 m. vasario 12 d. laikotarpyje nuo 14.00 val. iki 14.44 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto su D. U. metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia bendrais veiksmais su A. N. ne mažiau kaip penkis kartus rankomis ir kojomis sudavė D. U. į galvą bei į kairės rankos žastą, taip padarydamas nukentėjusiajam D. U. poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose ir kairiame žaste, dvi muštines žaizdas abejose ausyse, nosies kaulų lūžimą, galvos minkštųjų audinių sumušimą, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu ties kairiuoju galvos smegenų pusrutuliu, tokiu būdu sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo D. U. sveikatą.

3. Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 26 d. apkaltinamajame nuosprendyje konstatuota, jog byloje surinktų įrodymų pakanka A. N. ir E. S. kaltei pagrįsti, todėl jie pripažinti kaltais padarę jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas bei jiems paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės.

Motyvuojamoji dalis

3. Nuteistųjų A. N. ir E. S. apeliaciniai skundai atmetami.

5. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog šių reikalavimų teismas, pripažindamas A. N. ir E. S. kaltais dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 1 dalyje, nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir išnagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus ir teisingai juos įvertino. Iš A. N. apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis nesutinka su skundžiamame nuosprendyje išdėstytu įrodymų vertinimu dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo ir teigia, kad teisme ištirtų įrodymų nepakanka priimti apkaltinamąjį nuosprendį jo atžvilgiu, dėl veikos pagal BK 135 straipsnio 1 dalį bei prašo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 135 straipsnio 1 dalies į BK 140 straipsnio 1 dalį. E. S. apeliaciniame skunde nesutinkama su apylinkės teismo nuosprendyje paskirta laisvės atėmimo bausme, prašoma ją sušvelninti. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, patvirtinančiomis A. N. ir E. S. kaltę dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo.

Dėl nuteistojo A. N. apeliacinio skundo

6. Apeliaciniame skunde ginčijant pirmosios instancijos teismo pateiktą įrodymų vertinimą, teigiama jog nepakanka įrodymų priimti apkaltinamąjį nuosprendį A. N. atžvilgiu. Tačiau teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga ir iš naujo įvertinusi byloje surinktus duomenis, konstatuoja, jog byloje surinktų duomenų pakako patraukti tiek A. N. tiek E. S. baudžiamojon atsakomybėn dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajam D. U..

9. Apklausta liudytoja J. T. per visą ikiteisminį tyrimą davė nuoseklius parodymus dėl nuteistųjų veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu, kuriuos patvirtino ir teisminio nagrinėjimo metu. Iš esmės pastarosios parodymai nekito. Todėl bylą nagrinėjant apylinkės teisme ir priimant apkaltinamąjį nuosprendį pagrįstai jos parodymus vertino kaip pagrįstus. Pastaroji patvirtino tai, kad ji įvykio dieną likusi su Dariumi bute telefonu skambino A. N. nurodydama, kad prie jos lenda nukentėjusysis, dėl ko prašė, jog A. N. su E. S. kuo greičiau sugrįžtų į namus. Liudytojos J. T. skambutį patvirtina Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo Karolio Maceikos tarnybinis pranešimas dėl A. N. abonento išklotinių analizės, kuriame nurodyta, jog buvo atlikta A. N. priklausiusio abonentinio telefono numerio 8 67841 246 išklotinių analizė, iš kurios matyti, jog 2018 m. vasario 12 d. 12:23:09 J. T. skambino nuteistajam A. N. (2 t., b. l. 130, 131). Liudytoja J. T. nurodė, kad sugrįžus A. N. ir E. S. į butą, Ernestas su alkūne per kaklą prispaudė nukentėjusįjį bei šaukdamas pasakė „ko lendi prie mano moters“, o A. N. ištraukė nukentėjusįjį iš po E. S. ir pradėjo jį mušti. Teisėjų kolegija, sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, jog įvykio metu tiesioginė įvykio liudytoja buvo apsvaigusi nuo alkoholio, tačiau jos duotus parodymus patvirtina ir kita byloje esanti medžiaga. Kaip teisingai pastebėjo pirmos instancijos teismas, gi pats A. N. teisminio nagrinėjimo metu neneigė, kad jam skambino J. T., prašė grįžti. Nuteistasis neneigė ir to, kad tris kartus sudavė nukentėjusiajam per veidą, jog nelįstų prie pastarosios, matė bėgantį kraują, tačiau teigė, kad visa tai vyko ne įvykio dieną kaip rašoma kaltinime, o dieną prieš tai. Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis E. S. teigė, kad A. N. smurtą naudojo dieną prieš tai, apie 11-13 valandą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusysis D. U. pas E. S. į butą atėjo 2018-02-11, apie 18 valandą, tad E. S. parodymai, jog A. N. smurtavo prieš D. U. jo nurodytu laiku, yra aiškiai siekiantys pastarajam palankumo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad įvykio metu visi asmenys buvo neblaivūs, todėl vertinant parodymus būtina atsižvelgti į duotų parodymų nuoseklumą viso proceso metu ir rašytinius įrodymus, kurie patvirtina vieną ar kitą liudytojos nurodytą aplinkybę, ką skundžiamu nuosprendžiu padarė apylinkės teismas. Todėl atmestini skundo argumentai kaip nepagrįsti, kad dėl girtumo liudytoja J. T. negalėjo tinkamai suprasti situacijos, dėl to jos parodymai yra šališki ir neobjektyvūs, įtakoti girtumo, raminamųjų vaistų ir tėra vaizduotės padarinys.

10. Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, kad A. N. bando sumenkinti savo vaidmenį nusikaltimo padaryme, teisinasi sudavęs vos kelis kartus „profilaktiškai“ nukentėjusiajam iš vakaro. Tokiais kaltinamojo A. N. parodymais teismas netiki, juos vertina kritiškai kaip siekimą išvengti atsakomybės ar pašvelninti savo padėtį, nes jie yra paneigti teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visetu. Specialisto išvados, liudytojos J. T. parodymai, patvirtina, kad A. N. smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu naudojo įvykio dieną, tai yra 2018-02-12. Byloje nėra jokio kito įrodymo, kuris patvirtintų, A. N. versiją, jog jis smūgius D. U. sudavė iš vakaro. 2018-02-14 apžiūrėjęs A. N. teismo med. specialistas išvadoje nurodė, kad A. N. sužalojimai dešinėje plaštakoje galėjo būti padaryti 2018-02-12, smūgiuojant (t.2. b. l. 110).

12. Teisėjų kolegija vertindama liudytojo V. R. parodymus, kaip nuoseklius, atsižvelgia, kad juos patvirtina paties nuteistojo A. N. parodymai, kurie atitinka ir kitus byloje surinktus rašytinius įrodymus (į nuteistojo A. N. mobiliojo ryšio telefoną įeinantys skambučiai iš J. T. ir E. S.). Tuo tarpu vertinant abiejų nuteistųjų parodymų nuoseklumą ir jų kaitą, akivaizdu, jog jie parodymus keitė ne kartą ir pripažįsta tik tas aplinkybes, kurios yra neginčijamai nustatytos. Todėl remtis nuteistųjų parodymais ir jų pagrindu daryti išvadas apylinkės teismui nebuvo pagrindo. Liudytojas V. R. apylinkės teisme patvirtino, kad pas jį buvo atėjęs nuteistasis A. N., kuris sakė, kad buvo pas E. S. bute, ten buvo taip pat ir sumuštas vyras (byloje nustatyta, kad tai nukentėjusysis D. U.), ir moteris (byloje nustatyta, kad tai liudytoja J. T.). A. N. liudytojui nurodė, kad sumušė vyrą, iš pastarojo kalbų suprato, kad mušė ne vienas, o kartu su E. S.. Liudytojas nurodė, kad girdėjo kaip A. N. kalbėjosi su kažkuo telefonu, girdėjo Algį sakant, kad „davė į galvą“, sakė „jeigu užmuš mes į Nevėžį“. Šias liudytojo V. R. aplinkybes patvirtina, atlikta A. N. skambučių analizė iš kurios matyti, kad 2018 m. vasario 12 d. į jo mobiliojo ryšio telefoną įėjo trys skambučiai laikotarpiu nuo 16:55:26 iki 17:12:17, šių skambučių metu buvo jungtasi prie dviejų ryšio bokštų – (duomenys neskelbtini) esančio adresu, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) esančio adresu, (duomenys neskelbtini). Veikimo kryptis apima E. S. namus adresu, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kur gyvena liudytojas V. R..

13. Aukštesniojo teismo vertinimu, išdėstytų aplinkybių analizė leidžia spręsti, jog pirmosios instancijos teismas, pagrįstai A. N. kaltę grindė nuosprendyje išdėstytais nukentėjusiojo D. U., liudytojos J. T. parodymais ir rašytiniais įrodymais. Apylinkės teismas teisingai šiuos įrodymus sujungė į vieną nuoseklią ir logišką grandinę, vertino visus įrodymus bendrame (visumos) kontekste ir pagrįstai sprendė, kad jų pakanka išvadai, jog A. N. kaltinime nurodytą veiką padarė veikdamas bendrai su E. S., už ką ir privalo atsakyti. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nuteistojo veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir baudžiamasis įstatymas pritaikytas teisingai, pirmosios instancijos teismo išvados atitinka baudžiamojoje byloje esančius duomenis, yra pagrįstos tiek paties nuteistojo A. N. parodymais, tiek kita byloje esančia rašytine medžiaga. Šią teisėjų kolegijos išvadą pagrindžia aukščiau išdėstyti argumentai.

14. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas A. N. atžvilgiu priėmė įrodymais pagrįstą nuosprendį, jo kaltė dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo įrodyta liudytojų J. T., V. R. parodymais, taip pat ir rašytiniais byloje užfiksuotais įrodymais.

Dėl nuteistojo E. S. apeliacinio skundo

15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog bausmė, tai valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojanti nuteistojo teises ir laisves. Bausme valstybė siekia perauklėti nuteistąjį. Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę pagal BK kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK kodekso bendrosios dalies nuostatų. Komentuojamo straipsnio 2 dalis numato, jog skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamo veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Baudžiamosios teisės teorijoje nurodoma, kad vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį teismas turi kreipti ypač daug dėmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei.

16. Teisėjų kolegija, išanalizavusi skundžiamo nuosprendžio motyvus, susijusius su E. S. paskirta bausme, pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir baigtumo stadiją (padarytas sunkus nusikaltimas numatytas BK 11 straipsnio 5 dalyje), kaltės formą (padarytas tyčinis baigtas nusikaltimas). Skiriant bausmę atsižvelgta ir į nuteistojo asmenybę, nuteistasis nusikaltimo padarymo metu jau buvo praeityje teistas, teistumas neišnykęs, ne kartą baustas administracine tvarka, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, Psichikos ir sveikatos Priklausomybės ligų grupėse nėra įrašytas, Kauno tardymo izoliatoriuje baigė programą Elgesys-pokalbis-pasikeitimas. Apylinkės teismas, be kita ko, skirdamas bausmę įvertino ir tai, kad yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – tai, kad E. S. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tuo tarpu jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas nurodė, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei tai, kad nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį teistumą, kas laikytina nusikaltimų recidyvu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).

17. Nors nuteistasis, prašydamas neskirti jam terminuoto laisvės atėmimo bausmės, dėstė argumentus, jog suprato, kad priklausomybė alkoholiui turėjo įtaką nusikaltimo padarymui, būdamas suėmime išklausė programą skirtą alkoholio priklausomiems asmenims bei būdamas laisvėje galėtų greičiau atlyginti žalą nukentėjusiajam. BK 135 straipsnio 1 dalis numato, kad asmenims padariusiems šią nusikalstamą veiką gali būti paskirtas tik terminuotas laisvės atėmimas iki dešimties metų. Ši veika yra priskirta sunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis) už kurios padarymą negalima taikyti BK 75 straipsnio nuostatų ir paskirtosios bausmės vykdymas negali būti atidėtas.

18. Švelnesnės bausmės rūšies parinkimas yra galimas tik tuo atveju jeigu egzistuoja BK 54 straipsnio 3 dalyje nurodytos sąlygos, tai yra jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Taigi šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-311/2011, 2K-365/2011, 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). Iš esmės turi būti nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba atvirkščiai – pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, 2K-340-648/2017, 2K-64-303/2018). Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-361/2014, 2K-447/2014, 2K-186-942/2015). Taigi, švelnesnės bausmės paskyrimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu iš esmės yra išimtinis.

19. Nagrinėjamoje byloje nėra sąlygų E. S. taikyti BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytas nuostatas ir paskirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmė. E. S. nuteistas už vieno tyčinio nusikaltimo – sunkaus (BK 135 straipsnio 1 dalis) padarymą. Nustatyta nuteistojo viena lengvinanti ir dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, nukentėjusiajam žala nėra atlyginta. Apylinkės teismas tinkamai įvertino E. S. asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis ir vadovaujantis BK 54 straipsnyje numatytais reikalavimais, paskyrė E. S. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 1 dalyje, padarymą 2 metų 6 mėnesių bausmę, t. y. mažesnę už minėtame BK straipsnyje numatytos bausmes sankcijos vidurkį bausmę. Pirmos instancijos teismo nuomone tokios rūšies ir trukmės bausmė pasieks BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi naujai paskirtą bausmę visiškai subendrino su 2017 m. rugsėjo 20 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme (nesumokėta bauda), prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant visą neatliktos bausmės dalį ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę 2 (du) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo ir 1120,85 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto dvidešimties eurų 85 centų) baudą.

20. Skundą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas pripažįsta, kad E. S. paskirta tinkamos rūšies bei dydžio bausmė. Paskirta galutinė subendrinta bausmė nėra griežta, ją keisti ar švelninti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes ir pirmosios instancijos teismo apelianto E. S. nusikalstamo elgesio vertinimą, jį charakterizuojančius duomenis, aukštesnysis teismas sutinka, kad šiuo atveju nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas nėra pagrindo. Nusikalstamos veikos pavojingumas, tik laimingo atsitiktinumo dėka, nukentėjusiajam buvo iškviesta medikų pagalba (pašalinių žmonių), nesukėlė mirties, nesuponuoja išvados, kad taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai: sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti jį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, t. y., nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu nuteistajam būtų galima taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

21. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal byloje nustatytas ir teismo sprendime nurodytas aplinkybes, apibūdinančias E. S. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, jo asmenybę ir kt., jam paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta ir ją švelninti nėra teisinio pagrindo. Apylinkės teismas tinkamai taikė baudžiamųjų įstatymų, reglamentuojančių bausmės paskyrimą, nuostatas, BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimų nepažeidė, o švelnesnė bausmė, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi ar BK 62 straipsnio 1 dalimi, nepaskirta, nenustačius tam teisinio pagrindo.

22. Tačiau teisėjų kolegija įvertinusi skundžiamą nuosprendį, jame dėstomus motyvus, nesutinka su pirmos instancijos teismo padarytais pataisymais dėl nusikalstamos veikos padarymo laiko ir motyvais nuosprendžio motyvuojamoje dalyje ir štai dėl ko. Bylą perdavus pirmos instancijos teismui, kaltinamajame akte buvo nurodytas laikas abiems nuteistiesiems vienodai: 2018 m. vasario 12 d. nuo 13.00 val. iki 17.00 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku. Pirmos instancijos teismas nuosprendyje nurodė, jog nuteistasis A. N. nusikalstamai veikė 2018 m. vasario 12 d. apie 13.00 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku (...) bendrais veiksmais su E. S. (toliau kaip kaltinime). O nuteistasis E. S., 2018 m. vasario 12 d. laikotarpyje nuo 14.00 val. iki 14.44 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku (...), bendrais veiksmais su A. N. (toliau kaip kaltinime). Nors apylinkės teismas nustatomojoje dalyje nurodė, kad A. N. ir E. S. bendrais veiksmais padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, tai yra sukėlė padarinius - sunkų sveikatos sutrikdymą, tačiau prieštaringai motyvuojamoje dalyje teigė jog nuteistieji smurtavo skirtingu laiku ir atskirai, bei pasisakė, kodėl nepripažino bendrininkų grupę, kaip atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Tai reiškia, jog pirmos instancijos teismo nuosprendžio nustatomoji dalis prieštarauja motyvuojančiajai daliai, todėl motyvuojanti dalis dėl prieštaringumo šalintina iš nuosprendžio, tai yra: „Konkrečiu atveju nustatyta, kad pirmiausia kaltinamasis A. N., grįžęs iš parduotuvės, laikotarpyje apie 13.00 val. sudavė smūgius nukentėjusiajam, ir iš buto išėjo, o tada kaltinamasis E. S. smūgius sudavė nukentėjusiajam laikotarpyje nuo 14.00 val. iki 14.44 val., todėl šis laikas kaltinime tikslintinas. Taipogi, pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, matyti, jog tarp kaltinamųjų nebuvo jokio susitarimo atlikti nusikalstamus veiksmus, kaltinamieji tiek vienas, tiek kitas veiksmus prieš nukentėjusįjį D. U. atliko skirtingu laiku ir atskirai, todėl iš kaltinimo šalintina aplinkybė, jog kaltinamieji nusikalstamą veiką padarė veikdami kartu, t. y. bendrininkų grupėje, bei ši aplinkybė nepripažintina kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė“.

23. Teismų praktikoje ne kartą yra nurodyta, jog esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-271-303/2016).

24. Aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste, pažymėtina, kad abejonių, jog A. N. ir E. S. veikė kartu nekyla. Nustatyta, kad grįžę iš parduotuvės abu nuteistieji prieš nukentėjusįjį vartojo smurtą, E. S. užspaudė ranka D. U. kaklą, o A. N. smūgiavo į galvą (J. T. parodymai). Šiuos veiksmus jie atliko betarpiškai matydami vienas kito atliekamus veiksmus ir vienas kito veiksmams pritarė, taigi jie veikė tuo pačiu metu. Tai, kad po sumušimo A. N. išėjo iš buto, jo veikos kvalifikacijos nekeičia, tai reiškia kad pasekmes sukėlė abu nuteistieji. Pabrėžtina ir tai, kad ne visais atvejais pavyksta nustatyti kada konkrečiai, kurią valandą ar minutę buvo vartojamas smurtas, tokiais atvejais pakanka nustatyti laikotarpį per kurį buvo atlikti nusikalstami veiksmai, kaip šiuo atveju ir buvo padaryta formuluojant kaltinimus kaltinamajame akte. Nors nuteistieji ir nesitarė dėl veiksmų ir galimų pasekmių, tačiau jie abu pritarė vienas kito smurtiniams veiksmams, smurtavo ir pasekmių atžvilgiu jiems buvo tas pats.

25. Taigi A. N. ir E. S. veikė bendrai, smurtavo prieš nukentėjusįjį dėl menkaverčių priežasčių, tačiau pasekmių atžvilgiu jiems buvo tas pats kokios jos kils, todėl už kilusias pasekmes privalo atsakyti abu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, A. N. ir E. S. veikė kaip bendravykdytojai, ikiteisminio tyrimo metu nurodytu laiku 2018 m. vasario 12 d. nuo 13.00 val. iki 17.00 val., tiksliai nenustatytu laiku, taip kaip ir buvo suformuluota kaltinimuose. Laiko aplinkybės patikslinimas toks koks jis ir buvo suformuluotas jiems kaltinimuose, nuteistųjų padėties neblogina ir kaltinimo esmės nekeičia.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, 328 straipsnio 3 punktu,

nutaria:

nuteistųjų A. N. ir E. S. apeliacinius skundus atmesti.

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. birželio 26 d. nuosprendį pakeisti.

Nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstytą kaltinimą A. N. pagal BK 135 straipsnio 1 dalį pakeisti, nurodant kitą veikos padarymo laiką, t. y. ne 2018 m. vasario 12 d. apie 13.00 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, o 2018 m. vasario 12 d. nuo 13.00 val. iki 17.00 val., tiksliai nenustatytu laiku.

Nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstytą kaltinimą E. S. pagal BK 135 straipsnio 1 dalį pakeisti, nurodant kitą veikos padarymo laiką t. y. ne 2018 m. vasario 12 d. apie 14.00 val. iki 14.44 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, o 2018 m. vasario 12 d. nuo 13.00 val. iki 17.00 val., tiksliai nenustatytu laiku.

Iš nuosprendžio motyvuojančios dalies pašalinti: „Konkrečiu atveju nustatyta, kad pirmiausia kaltinamasis A. N., grįžęs iš parduotuvės, laikotarpyje apie 13.00 val. sudavė smūgius nukentėjusiajam, ir iš buto išėjo, o tada kaltinamasis E. S. smūgius sudavė nukentėjusiajam laikotarpyje nuo 14.00 val. iki 14.44 val., todėl šis laikas kaltinime tikslintinas. Taipogi, pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, matyti, jog tarp kaltinamųjų nebuvo jokio susitarimo atlikti nusikalstamus veiksmus, kaltinamieji tiek vienas, tiek kitas veiksmus prieš nukentėjusįjį D. U. atliko skirtingu laiku ir atskirai, todėl iš kaltinimo šalintina aplinkybė, jog kaltinamieji nusikalstamą veiką padarė veikdami kartu, t. y. bendrininkų grupėje, bei ši aplinkybė nepripažintina kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė“.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.