Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

2023 m. gruodžio 28 d.

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto D. Ž. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2023 m. rugsėjo 15 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria D. Ž. skundas netenkintas ir paliktas Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) (toliau – Institucija) vyriausiosios tyrėjos 2023 m. birželio 22 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) nepakeistas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. 2023 m. birželio 9 d., 16.50 val. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) patrulė G. B. D. Ž. surašė administracinio nusižengimo protokolą už tai, kad jis Varėnos rajono sav., Krašto keliai Valkininkų g s - Daugai-Alytus, (duomenys neskelbtini) km., 2023 m. birželio mėn. 9 d., 16 val. 28 min., vairavo motociklą 130 km/h greičiu, kai leistinas maksimalus važiavimo greitis 90 km/h. Asmuo neturi teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonės. Tokiais savo veiksmais D. Ž. padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 4 dalyje, 424 straipsnio 3 dalyje.

2. 2023 m. birželio 22 d. Institucijos vyriausiosios tyrėjos N. Z. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) už administracinius nusižengimus, numatytus ANK 416 straipsnio 4 dalyje, 424 straipsnio 3 dalyje, D. Ž. paskirta 300 Eur bauda su specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 6 mėnesiams.

3. Nesutikdamas su Institucijos vyriausiosios tyrėjos N. Z. 2023 m. birželio 22 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) D. Ž. pateikė skundą. Alytaus apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 15 d. nutartimi apelianto skundas netenkintas ir Institucijos 2023 m. birželio 22 d. nutarimas paliktas nepakeistas.

4. Skunde aukštesnės instancijos teismui D. Ž. prašo pakeisti Institucijos 2023 m. birželio 22 d. nutarimą bei Alytaus apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 15 d. nutartį dalyje dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės ir neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino.

4.1. Skunde apeliantas atkreipia aukštesniojo teismo dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį ir netaikydamas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų iš esmės netinkamai įvertino ir išanalizavo visas byloje esančias aplinkybes, apelianto teigiamą charakteristiką, kad nusižengimas padarytas sąžiningai klystant bei padarė nepagrįstą išvadą, jog ANK 22 straipsnyje numatyti nuobaudos tikslai nebus pasiekti paskyrus administracinio poveikio priemonę trumpesniam terminui negu ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytas minimalus terminas. Skundo autoriaus įsitikinimu, administracinio nusižengimo byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių sumažinti administracinio poveikio priemonės terminą ar jo visai neskirti, dėl to apeliantas iš esmės vis dėlto patirs neigiamas pasekmes, susijusias su jo padarytu Kelių eismo taisyklių pažeidimu, ir tai turės neabejotiną prevencinį poveikį, o dėl teismo nesutrumpintos poveikio priemonės galimai D. Ž. kilsiantys neigiami padariniai bus neproporcingi jo padarytam administraciniam nusižengimui ir tokiu būdu bus pasiektas tik vienintelis administracinės nuobaudos skyrimo tikslas - nubausti administracinį nusižengimą padariusį asmenį.

4.2. Skundo autoriaus nuomone, apylinkės teismas, netaikydamas ANK 34 straipsnio 6 dalies, netinkamai atsižvelgė į tai, jog jis pripažino kaltę dėl padaryto nusižengimo ir nuoširdžiai gailisi, pažeidimas padarytas sąžiningai klystant bei jo turimas vairavimo kategorijas. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. D. Ž. nurodo, jog su padarytu nusižengimu sutinka ir dėl to labai gailisi. Įvykio metu kitos transporto priemonės neturėjo, tačiau privalėjo nuvykti į darbovietės organizuojamą neformalų susitikimą. Apelianto įsitikinimu, Alytaus apylinkės teismas netinkamai įvertino aplinkybę, kad jis motociklą vairavo tik todėl, kad sąžiningai suklydo - įsigydamas šią transporto priemonę neįsitikino, kad ji yra 5 kW galingesnė nei jo turima teisė vairuoti tokios rūšies transporto priemones (D. Ž. turima - A2 kategorija). Šiuos duomenis pastebėjo tik įregistravęs transporto priemonę VĮ „Regitra“. Taip pat skundo autoriaus įsitikinimu, Alytaus apylinkės teismas netinkamai įvertino ir tai, kad iš registracijos liudijimo taip pat pastebėjo, kad jo motociklo galios ir svorio santykis yra ne didesnis kaip 0,2 kW/kg, jis siekia 0,18 kW/kg. Skunde nurodoma, jog taip pat apeliantą suklaidino ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau - SEAKĮ) 23 straipsnio 1 dalies 3 punkto sąvoka, kuri nurodo, kad A2 kategorija - motociklai, kurių galia ne didesnė kaip 35 kW, galios ir svorio santykis ne didesnis kaip 0,2 kW/kg ir kurie nėra kilę iš daugiau kaip du kartus galingesnės transporto priemonės. Susipažinęs su šia sąvoka D. Ž. pamanė, kad jo transporto priemonė nėra kilusi iš daugiau kaip du kartus galingesnės transporto priemonės, tokiu būdu netinkamai įvertino teisės akto sąvoką ir neturėdamas tinkamo teisinio išprusimo klydo. Vedinas abejonių D. Ž. VĮ „Regitra“ užsiregistravo egzaminams įgyti teisę vairuoti A kategorijos motorines transporto priemones. Skundo autorius atkreipia dėmesį į tai, kad jokios tyčios ar noro padaryti nusižengimą ir pažeisti įstatymą neturėjo ir nesiekė. Tiesiog netinkamai interpretavo šią įstatymo sąvoką, manydamas, kad jo transporto priemonė nėra kilusi iš dvigubai galingesnės transporto priemonės, todėl buvo įsitikinęs, kad savo vairuojamą transporto priemonę gali vairuoti.

4.3. Administracinėn atsakomybėn patrauktas D. Ž. skunde aukštesnės instancijos teismui teigia, jog dėl jo padaryto administracinio nusižengimo nekilo jokios neigiamos pasekmės, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir/ar sveikatai, taip pat nekilo jokia reali grėsmė eismo saugumui. Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį, kad šios rūšies transporto priemonę (motociklą), kuris būtų vos 5 kW mažesnės galios, jis galėtų vairuoti, o vertinant nusižengimo metu užfiksuotos transporto priemonės ir vos 5 kW mažesnio galingumo transporto priemonės, kurią turėdamas teisę vairuoti A2 kategorijos transporto priemones, D. Ž. galėtų vairuoti, atsižvelgiant į vairavimo subtilybes teigtina, kad jų valdymas yra identiškas. Juolab, kad pažeidimo metu jo vairuojamos transporto priemonės realus galios ir svorio santykis buvo mažesnis ir atitiko teisės akto sąvoką (SEAKĮ 23 str. 1 d. 3 p.). Skundo autoriaus įsitikinimu, jo padarytas administracinis nusižengimas yra atsitiktinio pobūdžio, nebuvo padaryta žala kitiems asmenims, niekaip nepažeistos kitų eismo dalyvių teisės. Apeliantas su padarytu nusižengimu sutiko ir gailėjosi jį padaręs bei mano, kad jo padarytas administracinis nusižengimas yra daugiau formalus.

4.4. D. Ž. apeliaciniame skunde nurodo, jog nagrinėjamu atveju net ir minimalaus termino administracinio poveikio priemonės skyrimas prieštarautų teisingumo bei protingumo principams. Neabejotina ir sutiktina, jog asmenų, vairuojančių transporto priemones nuturint teisės vairuoti transporto priemonių, veiksmai priskiriami šiurkštesniems ir keliantiems pavojų eismo saugumui, tačiau, sprendžiant administracinės nuobaudos, o tuo pačiu ir administracinio poveikio priemonės skyrimo klausimą, būtina įvertinti ne tik rūšinį, bet ir individualų jo padarytų teisei priešingų veiksmų pavojingumą, kuris esamoje situacijoje akivaizdžiai mažesnis nei rūšinis. Apeliantas taip pat pažymi, kad jo vairavimo stažas vairuojant A2 kategorijos transporto priemones yra praktiškai penkeri metai, o apskritai teisę vairuoti transporto priemones jis turi aštuonerius metus. Taip pat, atkreiptinas dėmesys, jog nuo 2022 m. jis yra išsilaikęs egzaminus, leidžiančius vairuoti C kategorijos transporto priemones. Be to, D. Ž. nurodo, kad tik suabejojęs SEAKĮ nuostata dėl jo vairuojamos transporto priemonės neatitikimo vairuoti A2 kategorijos transporto priemones, užsiregistravo egzaminui VĮ „Regitra“ įgyti teisę vairuoti A kategorijos transporto priemones ir nuo 2023 m. birželio 15 d. yra įgijęs teisę vairuoti A kategorijos transporto priemones, šį egzaminą išlaikė iš pirmo karto. Todėl, skundo autoriaus įsitikinimu, jis buvo tinkamai įgudęs valdyti galingesnes dvirates transporto priemones, atitinkančias A kategorijai, o taip pat skunde atkreipia dėmesį, jog nėra sistemingas kelių eismo taisyklių pažeidėjas, šiurkščių nusižengimų nėra padaręs.

4.5. Apeliantas skunde nurodo, jog ANK 424 straipsnyje nenumatyta griežtesnė atsakomybė asmenims, kurie pakartotinai vairuoja transporto priemones neturėdami teisės vairuoti transporto priemones ar kai tokia teisė atimta, sustabdyta, nesilaikoma draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Praktikoje nustatoma atvejų, kai asmuo daug kartų sulaikomas vairuojantis transporto priemonę neturėdamas tam teisės, jam skirtų baudų nemoka, o priverstinai nuvežtą transporto priemonę tą pačią dieną pasiima iš saugojimo vietos kartu su asmeniu, turinčiu teisę vairuoti, ir vėl vairuoja. Tokie asmenys paprastai vairuoja mažą vertę turinčias techniškai netvarkingas transporto priemones. Vadovaujantis ANK 603 straipsniu, nuvežtą transporto priemonę leidžiama susigrąžinti pašalinus grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei, trukdymą saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui, kitų asmenų teisių pažeidimą. Padarius nusižengimą, už kurį pagal ANK gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas, transporto priemonė grąžinama (išskyrus atvejus, kai ji konfiskuojama ar nustatyta tvarka realizuojama arba sunaikinama) tik po to, kai išnagrinėjama administracinio nusižengimo byla.

4.6. Skundo autorius teigia, jog įstatymo leidėjas siekia apriboti teisę vairuoti asmenims, kurie apskritai neturi teisės vairuoti transporto priemonių ar tokiems vairuotojams ši teisė atimta ar sustabdyta, todėl, manytina, kad sankcijos griežtumas labiau sietinas su sistemingai nusižengimus darančiais vairuotojais, taip pat su vairuotojais, kurie apskritai neturi jokios teisės vairuoti transporto priemonių, ar šiems vairuotojams ši teisė yra atimta ar sustabdyta. D. Ž. įsitikinimu, kad įstatymo leidėjas siekia labiau riboti asmenis ir griežtinti jiems nuobaudas, kurie yra nemokūs, kelia realią grėsmę ir pavojų eismo saugumui.

4.7. Apeliantas skunde teigia, jog sutinka, kad jo padarytas administracinis nusižengimas vertinamas kaip vienas pavojingesnių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų eismo saugumui, ir kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą ir ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet būtent teisingo sprendimo priėmimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat pažymėta, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau nei tai būtina demokratinėje visuomenėje, o tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra aiškiai per griežta.

4.8. Administracinėn atsakomybėn patrauktas D. Ž. skunde taip pat teigia, jog įvertinus jo asmenybę, teigiamai jį charakterizuojančias aplinkybes, jo paties kritišką požiūrį į padarytą nusižengimą, tai, jog asmuo pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir dėl to gailisi, įvertinus kitus skunde išdėstytus argumentus, aplinkybę, kad ne tik pažeidėjas, bet ir jo šeima patirs didelius nepatogumus, darytina išvada, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti jam pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sušvelninus jam paskirtą administracinio poveikio priemonę, neskiriant straipsnio sankcijoje numatytos ir nutarimu paskirtos administracinio poveikio priemonės teisės vairuoti transporto priemones atėmimo minimalaus termino. Pagrindų apeliantui neskirti administracinio poveikio priemonės (specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) pareigūnai nenustatė, kadangi administracinis nusižengimas, numatytas ANK 424 straipsnio 3 dalyje, neabejotinai padarytas, tačiau jo pavojingumas visuomenei ir eismo saugumui duotuoju atveju yra kvestionuotinas.

5. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto D. Ž. skundą Institucijos viršininkas G. Š. nurodė, kad teisė ginti savo interesus – neginčytina, tačiau turimų įrodymų visumoje administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. Ž. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, visi skunde išdėstyti motyvai buvo objektyviai įvertinti nagrinėjant skundą pirmosios instancijos teisme ir teismas priėmė pagrįstą sprendimą skundo netenkinti, nutarimą administracinio nusižengimo byloje paliko galioti nepakeistą. D. Ž. apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir turi būti netenkintas, paliekant Alytaus apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 15 d. nutartį nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Administracinėn atsakomybėn patraukto D. Ž. apeliacinis skundas netenkinamas

6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju, D. Ž. skunde administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės klausimas dėl padaryto pažeidimo neginčijamas, tačiau nesutinkama su jam paskirta administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, abejoti pažeidėjo kalte padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą pagrindo taip pat neturi, todėl administracinio nusižengimo byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

7. ANK 22 straipsnio 2 dalyje apibrėžta administracinių nuobaudų paskirtis: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. ANK 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. ANK 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda skiria teismas ar ne teismo tvarka administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija (pareigūnas), jeigu naudodamasis šia teise asmuo padarė administracinį nusižengimą, o 3 dalyje nurodyta, kad asmuo, kuriam paskirtas specialiosios teisės atėmimas, šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis ir (ar) jos įgyti. ANK 34 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas reikalavimas administracines nuobaudas ir poveikio priemones parinkti iš kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

8. Nagrinėjamu atveju D. Ž. pripažintas kaltu padaręs du administracinius nusižengimus, numatytus ANK 416 straipsnio 4 dalyje ir 424 straipsnio 3 dalyje. Už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą nustatyta administracinė nuobauda – bauda, kartu ANK 424 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienerių metų. Taigi, už šį nusižengimą nustatytas imperatyvus įpareigojimas skirti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą. Kitų alternatyvų, suteikiančių galimybes svarstyti administracinio poveikio priemonės neskyrimą, įstatymas nenustato, išskyrus atvejus, kai yra pagrindas administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

9. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė) ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai, tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. e2AT-33-303/2016, Nr. 2AT-38-303/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-58-697/2017, Nr. 2AT-38-895/2019). Taip pat pažymima, kad turi būti nustatyta visuma aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-303/2017, Nr. 2AT-54-489/2018, Nr. 2AT-36-387/2021).

10. Institucijos nutarimu D. Ž., padariusiam ANK 416 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, paskirta nuobauda – 120 Eur dydžio bauda, o už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, paskirta nuobauda – 300 Eur bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas šešiems mėnesiams. Pažymėtina, jog apeliantui Institucijos nutarimu paskirtas minimalus specialiosios teisės atėmimas. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, D. Ž. paskirta galutinė nuobauda (bauda) – 300 Eur. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, apeliantas pripažįsta padaręs minėtus administracinius nusižengimus ir neginčija paskirtos administracinės nuobaudos, tačiau nesutinka su paskirta administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, t. y. nurodo, jog neproporcinga padarytų nusižengimų pobūdžiui bei pažeidėjo asmenybei. Apeliaciniu skundu prašoma, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisė vairuoti transporto priemones).

11. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, jog D. Ž. padarė vieną pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų ir nors skunde apygardos teismui nurodo, jog nebuvo padaryta žala kitiems asmenims, niekaip nepažeistos kitų eismo dalyvių teisės, o jo padarytas administracinis nusižengimas yra daugiau formalus, tačiau aukštesnės instancijos teismas vis dėlto sprendžia, jog apeliantas savo veiksmais neabejotinai sukėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, todėl padaryto administracinio nusižengimo pavojingumas akivaizdus. Apeliaciniame skunde pažeidėjas nurodo buvusį būtinumą nuvykti į darbovietės organizuojamą neformalų susitikimą bei tai, jog pažeidimas padarytas sąžiningai klystant, tačiau teismas tai laiko nebūtina sąlyga sėsti už vairo neįsitikinus, jog turi teisę vairuoti transporto priemonę. Įvertinus aukščiau išvardintą, nėra pagrindo išvadai, jog D. Ž., sėsdamas už vairo, galėjo sąžiningai klysti, manydamas, jog turi teisę vairuoti A kategorijos motorines transporto priemones bei nežinojo, jog daro nusižengimą, juo labiau, jog kaip pats apeliantas skunde nurodė, jog jo vairavimo stažas vairuojant A2 kategorijos transporto priemones yra praktiškai penkeri metai, o apskritai teisę vairuoti transporto priemones jis turi aštuonerius metus.

12. D. Ž. skunde aukštesnės instancijos teismui taip pat teigė, jog jo padarytas administracinis nusižengimas pažeidimas padarytas sąžiningai klystant, tačiau šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teisėje galioja bendras principas, jog įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalis). Preziumuojama, kad asmenys žino įstatymuose numatytas jų pareigas ir privalo jas vykdyti. Nagrinėjamu atveju D. Ž. administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, padarė kaip transporto priemonės vairuotojas. Transporto priemonių vairuotojai turi specialų teisės aktais reglamentuojamą statusą ir privalo žinoti visas jiems, kaip vairuotojams, numatytas pareigas bei taikomus specialiuosius atsakomybės reikalavimus. Priešingas aiškinimas sudarytų nepagrįstas prielaidas tik pagal asmens deklaruojamą subjektyvų teisės aktų suvokimą ar nesuvokimą netaikyti administracinio poveikio priemonės iš esmės kiekvienam panašioje situacijoje atsidūrusiam transporto priemonės vairuotojui ir taip keltų sumaištį teisinėje sistemoje bei neatitiktų teisingumo principo reikalavimų.

13. Apygardos teismas pažymi ir tai, jog pritartina skundžiamoje nutartyje konstatuotam, jog D. Ž. yra baustas už analogiškus Kelių eismo taisyklių pažeidimus (už nustatyto greičio viršijimą). Iš administracinio nusižengimo byloje esančio administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už penkerius metus matyti, jog apeliantas net devynis kartus baustas administracine tvarka, dauguma administracinių nusižengimų yra susiję su nustatyto greičio viršijimu. Šios aplinkybės yra nepalankios administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, jį charakterizuoja neigiamai ir rodo, jog skundo autorius yra linkęs nesilaikyti Kelių eismo taisyklių ir daryti naujus teisės pažeidimus, o iš paskirtų nuobaudų teigiamų išvadų nedarantį.

14. Apeliaciniame skunde remiantis panašaus pobūdžio teismų praktika, kuriose buvo paskirtas trumpesnis nei įstatyme numatytas minimalus teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminas, laikomasi pozicijos, kad ir šiuo atveju yra pagrindas trumpinti administracinio poveikio priemonės terminą ar jos išvis neskirti. Tačiau akcentuotina, kad apeliaciniame skunde nurodytose pavyzdinių nutarčių faktinės aplinkybės nėra tapačios ar iš esmės panašios nagrinėjamai situacijai, nes tiek administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės, tiek ir pačių pažeidėjų asmenybės charakteristikos nėra analogiškos, todėl vadovautis pateikta praktika nėra pagrindo. Be to, kiekvienoje byloje administracinė nuobauda taikoma individualiai, įvertinus būtent toje byloje nustatytas faktines aplinkybes.

15. D. Ž. skunde taip pat teigia, jog jis prisipažino, gailisi, charakterizuojamas teigiamai, o administracinį nusižengimą, jog vairavo motociklą neturėdamas A kategorijos vairuotojo pažymėjimo, padarė dėl nežinojimo. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju apeliantas vairavo motociklą 130 km/h greičiu, kai leistinas maksimalus važiavimo greitis 90 km/h, o administraciniai nusižengimai padaryti 16 val. 28 min., t. y. piko metu. Aukštesniojo teismo vertinimu, nustatytos bylos aplinkybės neduoda jokio pagrindo padaryto pažeidimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, vertinti kaip mažiau pavojingo. Konstatuotina, kad vien aplinkybės, jog nebuvo padarytas eismo įvykis, nekilo sunkesnių padarinių, pažeidėjas jauno amžiaus, turintis šeimą, nebuvo nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, savaime nesuteikia pagrindo švelninti jam paskirtos administracinio poveikio priemonės. Apeliaciniame skunde nurodomos labiau įprastos, niekuo neišsiskiriančios aplinkybės, kurios nepaneigia Institucijos nutarimo bei apylinkės teismo nutarties pagrįstumo bei nesudaro pagrindo švelninti D. Ž. paskirtą ir taip minimalų administracinio poveikio priemonės terminą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2023 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir D. Ž. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.