Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Darius Kantaravičius, sekretoriaujant Reginai Leonavičienei, Audronei Argustienei, dalyvaujant privačiam kaltintojui nukentėjusiajam bei civiliniam ieškovui E. J., jo atstovui advokatui Antanui Jarašiui, kaltinamajam A. M., jo gynėjai advokatei Rimai Šmigelskytei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo privataus kaltinimo baudžiamąją bylą, kurioje

A. M., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, neįgalus, vedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. 2014-08-13 apie 20 val. Jubiliejaus gatvėje, Kėdainių mieste, per atidarytą D. J. priklausančio automobilio „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), langą tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį į veidą automobilyje sėdinčiam E. J., padarydamas jam muštinę žaizdą viršutinės lūpos kairėje pusėje, kraujosruvą ir nubrozdinimą viršutinės lūpos gleivinės kairėje pusėje, viršutinio žandikaulio kairės pusės pirmo danties nuskėlimą ir taip nežymiai sutrikdė E. J. sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Pagal BK 28 straipsnio 1 dalį nustatytą teisę į būtinąją gintį asmuo gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. BK 28 straipsnio 2 dalies prasme asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Taikant ir aiškinant šią nuostatą teismų praktikoje būtinąja gintimi pripažįstamas tam tikras atkirtis pavojingam kėsinimuisi į baudžiamojo įstatymo ginamas vertybes (kasacinės nutartys Nr. 2K-558/2006, 2K-342/2006, 2K-627/2007, 2K-186/2008, 2K-336/2008, 2K-487/2009, 2K-59/2010 ir kt.). Kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuolikų ir besiginančiųjų jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Tai reiškia, kad besiginančiųjų į minėtas vertybes asmenų elgesys yra išreikštas išoriškai, t. y. toks, kurį kiti asmenys gali stebėti, matyti, girdėti ar kitaip justi, patirti tokio elgesio padarinius. Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški. Taip paprastai būna, kai nukentėjusieji patiria smūgius, sužalojimus, jie patys ar kiti asmenys mato užpuoliko išsitrauktą ginklą, girdi aiškiai išsakomus grasinimus ir pan. Teismų praktika orientuojama į tai, kad itin kruopščiai būtų tiriamos pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nuo kurių priklauso kėsinimosi akivaizdumo traktuotė.

Teismas, įvertinęs teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad A. M. nebuvo būtinosios ginties situacijoje ir jam nebuvo jokio reikalo gintis. Teismas netiki kaltinamojo parodymais apie tai, kad nukentėjęs E. J. pirmasis sudavė jam smūgį ranka per krūtinę, o A. M. tikėtinai dar vieną galimą smūgį atrėmė. Visi teisme apklausti liudytojai paneigė šiuos kaltinamojo parodymus, teigdami, jog nukentėjęs E. J. jokių smūgių A. M. nesudavė, o tik jam papriekaištavo, kodėl šis eina viduriu gatvės. Dar daugiau, nukentėjusio ir kaltinamojo padėtis, šiam stovint gatvėje prie automobilio, o nukentėjusiajam sėdinti automobilio viduje, aiškiai rodo, kad nukentėjęs niekaip negalėjo suduoti smūgio kaltinamajam. Be to, pats kaltinamasis nesikreipė į gydymo įstaigą dėl neva patirto jo sužalojimo. Teismas netiki ir kaltinamojo A. M. parodymų dalimi, kad jis atrėmė nukentėjusio smūgį, iš pradžių liesdamas šio ranką, o smūgiui praslydus pataikydamas į galvą. Iš teismo medicinos specialisto nustatytų nukentėjusiojo nepavienių sužalojimų lokalizacijos ir skaičiaus, patirtų tik nuo vieno trauminio poveikio, matyti, kad smūgio būta itin stipraus. Todėl jeigu A. M. prieš suduodamas smūgį nukentėjusiajam į veidą dar būtų lietęs nukentėjusiojo ranką, smūgio jėga akivaizdžiai būtų silpnesnė, nes ranka absorbuotų dalį smūgio jėgos, o sužalojimai būtų nustatyti ir nukentėjusiojo rankoje. Iš to teismas vertina, kad kaltinamojo A. M. įvykio versija yra neįtikėtina, klaidinanti teismą ir vertinama kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės ir pelnytos bausmės. Teismas konstatuoja, kad A. M. veikoje yra jam inkriminuojamo BK 140 str. 1 d. numatyto tyčinio nusikalstamo sudėtis. Jis kaltas ir baustinas. Beje, apie šios nusikalstamos veikos požymius buvo konstatuota dar prokurorės 2014-10-31 nutarime dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, kurio A. M. neskundė, vadinasi, su juo sutiko.

Visgi teismas nesutinka su A. M. inkriminuojama baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe – girtumu. Kaltinamojo neblaivumas nėra nustatytas jokiais bylos rašytiniais įrodymais, o iš nukentėjusiojo E. J. ir liudytojos D. J. parodymų apie A. M. ėjimą kelio viduriu, šlitinėjimą ir atsirėmimą į E. J. vairuojamo automobilio variklio dangtį galima daryti tik prielaidą, o ne kategorišką išvadą, jog įvykio metu A. M. buvo girtas. Liko nepaneigti kaltinamojo sutuoktinės J. M. parodymai apie tai, kad jos vyrui yra operuota koja ir nustatytos stuburo sveikatos problemos, dėl kurių A. M. visada vaikšto svirduliuodamas. Tai iš dalies patvirtina ir A. M. tik 50 proc. darbingumo lygis, neįgaliojo statusas. Todėl teismas A. M. neblaivumo aplinkybę šalina iš kaltinimo kaip neįrodytą.

Be to, teisme liko neįrodyta ir ta kaltinimo dalis, kad A. M. nukentėjusiajam smūgį sudavė su nenustatytu daiktu. Nei vienas teisiamajame posėdyje apklaustas nagrinėjimo teisme dalyvis nepatvirtino, jog A. M. rankoje būtų turėjęs kokį nors daiktą, kuriuo sužalojo E. J.. Todėl ši aplinkybė iš kaltinimo šalinama, konstatuojant, kad A. M. nukentėjusiajam smūgį į veidą sudavė kumščiu.

Dėl bausmės

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į A. M. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį (nusikalstama veika žmogaus sveikatai), pavojingumo laipsnį (nesunkus nusikalimas), į nusikalstamos veikos padarymo žemus motyvus, į tiesioginės tyčios kaltės formą. Teismas konstatuoja, kad A. M. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Vertinant A. M. asmenybę, pažymėtina, kad jis praeityje neteistas (b.l. 30-31), administracine tvarka baustas už KET pažeidimus (b.l. 37-39), VšĮ Kėdainių PSPC Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų kabinetų priežiūros grupėse nėra (b.l. 33), yra neįgalus, jam nustatytas 50 proc. darbingumo lygis, nedirba. Šios aplinkybė rodo, kad A. M. nėra itin pavojingas visuomenei, jo izoliacija nuo visuomenės nėra būtina, todėl jam skirtina viena švelniausių inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių – laisvės apribojimas, nustatant mažesnį nei vidurkis šios bausmės dydį.

Dėl civilinio ieškinio, proceso išlaidų

Nukentėjęs E. J. yra pateikęs civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjęs prašo priteisti iš A. M. 6000 Lt (1737,72 EUR) neturtinei žalai atlyginti (b.l. 2). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjęs ieškinį palaikė.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

LR CK 6.250 str. 1 d. yra nurodyta kas laikoma neturtine žala. Tai ir asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Paminėtina, jog neturtinė žala yra atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, tačiau neturtinė žala atlyginama visais atvejais, jei ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Teismui nustačius, kad E. J. dėl kaltinamojo A. M. neteisėtų veiksmų patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą, spręstina, jog jis turi teisę į patirtos neturtinės žalos atlyginimą, kadangi jis dėl to patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Nors kaltinamojo gynėja teigė, kad nukentėjęs neįrodė, kuo pasireiškia patirta neturtinė žala, tačiau fizinio skausmo sukėlimas yra nustatytas specialisto išvadoje. Bet koks trauminis poveikis žmogaus kūne yra skausmingas ir sukelia fizinį skausmą. Be to, teismo nuomone, pagrįstos yra ir nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės, jog jis dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų patyrė ir dvasinius išgyvenimus, emocinę įtampą bei pažeminimą. Apie neteisėtus kaltinamojo veiksmus, o kartu ir apie nukentėjusiojo atžvilgiu panaudotą smurtą sužinojo ir kiti asmenys, dėl ko nukentėjęs pagrįstai jautėsi pažemintas.

Nustačius, jog nukentėjęs turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, spręstinas jos dydžio klausimas. LR CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nukentėjęs nurodė, jog jis dėl įvykdyto nusikaltimo patyrė 1737,72 EUR neturtinę žalą. Tačiau, teismo manymu, nukentėjusio nurodytas patirtos neturtinės žalos galutinis dydis neatitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijų ir turi būti mažintinas. Sprendžiant atlygintinos neturtinės žalos dydžio klausimą, atkreiptinas dėmesys į tai, jog nors kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė tyčiniais veiksmais, tačiau nukentėjusiajam buvo padarytas tik nežymus sveikatos sutrikdymas, taigi jam padarytas sveikatos sužalojimas nėra sunkus, jis nepatyrė ypač didelio ir kankinamo fizinio skausmo, duomenų apie tai, jog jam padarytas sužalojimas būtų turėjęs ilgalaikių pasekmių jo fizinei sveikatai, nėra. Taip pat atsižvelgtina ir į kaltinamojo turtinę padėtį: bylos duomenimis jis yra tik iš dalies darbingas, nedirba, yra neįgalus, jo pajamas sudaro vos 250 Lt/mėn. neįgalumo pašalpa. Apie sunkią kaltinamojo turtinę padėtį sprendžiama ir iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, valstybei apmokant 100 proc. išlaidų, fakto. Teismo manymu, teisingumo ir protingumo principus atitinkantis ir neprieštaraujantis nusiklosčiusiai teismų praktikai neturtinės žalos dydis, kurį turi atlyginti nukentėjusiajam E. J. kaltinamasis A. M. yra 500 EUR.

Byloje proceso išlaidomis pripažintinos 133,17 EUR išlaidos už valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimą nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui E. J.. Proceso išlaidos pagrįstos dokumentais: Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu, kuriuo nuspręsta teikti E. J. antrinę teisinę pagalbą, valstybei apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (b.l. 4); Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra 133,17 EUR (b.l. 46). Teismas spręsdamas atstovavimo išlaidų priteisimo valstybei klausimą, atsižvelgia į tai, kad E. J. teisinė pagalba buvo suteikta dėl privataus kaltinimo bylos parengimo ir atstovavimo pirmosios instancijos teisme, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo. Tai reiškia, kad valstybė procese patyrė atstovavimo išlaidų, todėl pagal įstatymo cesiją ji turi kreditorinę teisę reikalauti patirtų išlaidų atlyginimo kaltinamojo A. M..

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., ir jį nubausti laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Įpareigoti A. M. nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose.

Išaiškinti A. M., kad be bausmę vykdančios institucijos žinios jis privalo nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo įpareigojimus.

A. M. kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirti.

Civilinį ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti E. J., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), iš A. M., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), 500 EUR (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš A. M., a.k. (duomenys neskelbtini), valstybei 133,17 EUR (vieną šimtą trisdešimt tris eurus 17 ct) už nukentėjusiajam E. J. suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752, surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanti „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.