Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovei Jurgitai Jurkaitienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovui D. A. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo neterminuotai apriboti atsakovo D. A. tėvo valdžią sūnaus E. A. atžvilgiu. Nurodė, kad šalims (duomenys neskelbtini) gimė sūnus E. A.. Ieškovė su atsakovu santuokos nebuvo sudarę, tačiau vaiko tėvystę atsakovas pripažino. Po vaiko gimimo atsakovas girtavo, naudojo prieš ieškovę tiek psichologinį, tiek fizinį smurtą, o praėjus keliems mėnesiams po sūnaus gimimo atsakovas šeimą paliko. Neturėdama daug santaupų, su sūnumi glaudėsi pas ieškovės mamą. Kai atsakovas paliko šeimą, jis su vaiku visiškai nepalaikė santykių ir nesistengė jų užmegzti. Priešingai, ieškovė sulaukdavo įvairaus turinio žinučių ir skambučių iš atsakovo tėvo, kuris minėdavo, kad atsakovas ilgą laiką girtauja ir gyvena asocialų gyvenimą. Dėl ilgalaikio alkoholio vartojimo atsakovas susirgo epilepsija. Dėl šios ligos yra sukėlęs eismo įvykį, per kurį pats nukentėjo. Kadangi atsakovas sūnumi visiškai nesirūpino, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-18350-595/2013 nustatė vaiko E. A. gyvenamąją vietą su ieškove ir priteisė iš atsakovo išlaikymą sūnui po 500 Lt iki sūnaus pilnametystės, tačiau priteisto išlaikymo atsakovas nemokėjo. Pagal antstolės Jurgitos Bareikienės pateikiamą informaciją, atsakovas 2018 m. spalio pirmai dienai buvo įsiskolinęs 6241,66 Eur išlaikymo. Valstybinio socialinio draudimo fondui atsakovas įsiskolinęs 3485,93 Eur išmokėtų vaiko išlaikymo išmokų. Atsakovas 2016-02-11 ir 2018-01-10 buvo teistas pagal BK 164 straipsnį dėl vengimo išlaikyti vaiką, tačiau išvadų nepadarė ir išlaikymo nemoka. Kadangi atsakovas nesirūpino vaiku nuo jo gimimo, t. y. šešerius metus, darytina išvada, kad jis ateityje vaiku nesirūpins bei girtaudamas darys ypatingą žalą sūnui. Šalių sūnus E. A. atsakovo neatpažįsta, o savo tėvu laiko ieškovės sutuoktinį G. S., kuris rūpinosi ir išlaikė vaiką, kai ieškovę paliko atsakovas. Ieškovė su G. S. taip pat augina jos dukrą. Ieškinyje nurodoma, kad atsakovas vengia atlikti savo pareigas auklėti sūnų, visiškai juo nesirūpina, o savo amoraliu elgesiu gali daryti ypatingą žalą sūnui, todėl yra pagrindas priimti sprendimą dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo sūnaus atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 1, 3 dalys). Duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, nėra. Kadangi atsakovas ištisai visus šešerius metus neįgyvendina tėvų valdžios, o ją įgyvendindamas gali pažeisti vaiko interesus, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, tai sudaro pagrindą teismui priimti sprendimą dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo.

Valstybės vaiko teisų ir įvaikinimo tarnyba (toliau – ir Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog nepilnametis E. A. kartu su motina A. S., jos sutuoktiniu G. S. ir sesute M. M. gyvena dviejų kambarių su visais patogumais bute, (duomenys neskelbtini). Butas priklauso G. S., švarus, tvarkingas. Namuose yra reikiami baldai bei daiktai, berniukas turi atskirą lovą, žaislų, ugdymosi priemonių, jam sudarytos sąlygos augti, vystytis, ugdytis. E. lanko lopšelį-darželį „(duomenys neskelbtini)“. Tarnybos darbuotojai pakalbinus berniuką, jis sakė, kad gyvena su mama, tėčiu G. ir seserimi. Pasak vaiko, tėtis dirba kitoje šalyje, jis jo pasiilgsta, kai tėtis atvažiuoja, paskaito jam prieš miegą knygutę, padaro pusryčius, nuveda į darželį, kartu eina žvejoti, o kai jis išvažiuoja, juo rūpinasi mama. Ieškovės teigimu, jos sutuoktinis padeda jai rūpintis vaikais, juos išlaikyti, E. jį vadina tėčiu, o atsakovas su sūnumi nepalaikė jokių ryšių, neprisidėjo prie jo išlaikymo, auklėjimo, vaiku nesirūpino ir nesirūpina, biologinio tėvo vaikas nepažįsta. Atsakovas D. A. kartu su motina J. J. ir nepilnamete seserimi K. V. gyvena motinai priklausančiame trijų kambarių su visais patogumais bute, (duomenys neskelbtini). Namuose švaru, tvarkinga, tačiau sūnui svečiuotis pas tėvą sąlygos ne visiškai sudarytos (jam nėra skirta miegojimo vieta, nėra žaislų, ugdymosi priemonių). Pasak atsakovo, jis planuoja įsigyti visus reikiamus baldus, ugdymosi priemones, kad E. galėtų svečiuotis pas jį. D. A. teigimu, jis ketina kreiptis į teismą dėl bendravimo su sūnumi tvarkos nustatymo, nes, pasak jo, vaiko motina uždraudė jam bendrauti su sūnumi, neleido perduoti dovanų, supykęs jis neteikė pastovaus išlaikymo vaikui, tačiau dabar (palaipsniui, su specialistų pagalba) nori atstatyti ryšį su sūnumi. Išvadoje nurodoma, kad tėvų vengimas atlikti savo pareigą auklėti vaiką, nesirūpinimas juo, išlaikymo neteikimas yra teisinis pagrindas tėvų valdžios apribojimui.

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinį visiškai. Papildomai paaiškino, kad atsakovas vaiku nesirūpino nuo gimimo, kol vaikas augo, nei iš atsakovo, nei iš jo tėvų nebuvo nei skambučio, nepalaikė jokio ryšio, nebuvo įdomu, kaip vaikas auga. Ieškovės teigimu, vaikui bus trauma, jei dabar pasakytų apie atsakovą. Jei atsakovas palaikytų ryšį su vaiku, ji neprieštarautų dėl bendravimo. Jos dukra iš pirmos santuokos žino savo biologinį tėvą ir bendrauja su juo. Ieškovės teigimu, kai ji pastojo, atsakovas ją paliko. Kai buvo 7-as nėštumo mėnuo ir ji pateko į ligoninę, šalys bandė atstatyti ryšį. Gimus vaikui, kartu gyveno 3 mėnesius. Atsakovui išėjus, jokio ryšio su juo nebuvo. Ieškovė nesutiko su atsakovo teiginiais, kad jis bandė jai skambinti, nes to nebuvo. Tik prieš tėvystės nuginčijimo bylą jai skambino atsakovo tėvas, bandė susitart dėl DNR ekspertizės atlikimo be teismo. Kai šalys gyveno kartu, atsakovas gerdavo, po dvi savaites negrįždavo. Iš atsakovo pusės vaiku nesidomėjo niekas. Tik jo sesuo (tuo metu jai buvo 11 metų) buvo atvažiavusi vieną kartą aplankyti, kai vaikui buvo 4 mėnesiai. Atsakovas niekada nesidomėjo, ar vaikui ko nors reikia, neteikė išlaikymo ir nepirko jokių daiktų. Pagal teismo sprendimą buvo priteistas iš atsakovo išlaikymas periodinėmis išmokomis ir išlaikymo įsiskolinimas, tačiau atsakovas sprendimo nevykdė iš viso – vieną kartą jo darbovietė pervedė 9 Eur (2015 metais), antstolis – 100 Eur (2016 m.). Jo giminaičiai taip pat nesiūlė padėti. Atsakovas ir po baudžiamosios bylos neteikė išlaikymo. Baudžiamoji byla turėjo priminti jam, kad turi vaiką ir įsiskolinimą. Nors vaikas lankė darželį nuo 2 metų, atsakovas nebandė pamatyt, bendrauti su vaiku. Jo tėvai taip pat niekada neprašė susitikti su vaiku. Ieškovė paaiškino, kad 2018-07-14 sudarė santuoką su G. S., kartu gyveno nuo 2013 m. vasaros, kai E. dar nebuvo vienerių metų. Ieškovės teigimu, iš pradžių vaikui G. pristatydavo vardu, nes tikėjosi, kad atsakovas atsipeikės, norės matytis. Tačiau E. pats pradėjo G. vadinti tėčiu. Su G. nusprendė vaikui apie tėvą pasakyti baigus mokyklą. Pasak ieškovės, dabar vaiką traumuotų bendravimas su atsakovu, ieškovė nenori, kad vaikas matytų blogą tėvo pavyzdį. Kadangi jos brolis turi bendrų draugų su atsakovu, tai ji žino, kad ir dabar atsakovas vartoja alkoholį. Ieškovės teigimu, vaikas yra geras, doras. Atsakovo šeima bus blogas jam pavyzdys.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinio reikalavimus palaikė visiškai. Papildomai paaiškino, kad atsakovas, gaudamas pajamų (2018-01/06) neteikė išlaikymo, nors dirbo taksi. Apskritai gera valia išlaikymo neteikė. Atsakovas neatliko jokių tėvo pareigų, todėl yra pagrindas neterminuotai apriboti tėvo valdžią. Pirmą kartą išlaikymui pervedė 25 Eur tik 2019 m. sausio mėnesį, kai jam buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatas. D. A. vaikas nerūpėjo ir nerūpės. Ieškovė siekia apsaugoti vaiką ateityje nuo skolų, nepadaryti vaikui žalos biologiniam tėvui sugalvojus kreiptis dėl išlaikymo. Dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo ieškovė ketino kreiptis anksčiau, tačiau kreipėsi pasibaigus bylai dėl tėvystės nuginčijimo. Vaikas turi gerą socialinį tėvą, biologinis tėvas nieko nereiškia, svarbu, kaip vaikas jaučiasi šeimoje.

2019 m. birželio 13 d. teismo posėdžio metu liudytojas G. S. nurodė, kad yra ieškovės sutuoktinis. Paaiškino, kad augina žmonos sūnų nuo 5 mėnesių nepertraukiamai. Apie atsakovą yra girdėjęs tik iš žmonos. Liudytojo teigimu, E. jį vadina tėčiu, jis jį – sūnumi. Liudytojas kartu su žmona išlaiko vaiką, šeima (ieškovė, jos dukra iš pirmos santuokos, E. ir liudytojas G. S.) gyvena jam nuosavybės teise priklausančiame bute.

2019 m. birželio 13 d. teismo posėdžio metu liudytoja O. K. nurodė, kad yra artima ieškovės draugė, bendrauja šeimomis, pažįsta atsakovą nuo tada, kai šalys gyveno kartu. Liudytoja nurodė, kad kai šalys draugavo, atsakovas naudojo smurtą ieškovės atžvilgiu – vieną kartą liudytoja vežė ieškovę į ligoninę, nes atsakovas ją sumušė. Nurodė, kad vaikas tėvu laiko G. S..

2019 m. birželio 13 d. teismo posėdžio metu liudytoja T. S. nurodė, kad yra ieškovės teta, atsakovą taip pat pažįsta. Paaiškino, kad kai ieškovė susilaukė E., atsakovas ją paliko. Liudytojos teigimu, atsakovas gėrė, smurtavo prieš ieškovę, dingdavo iš namų dviem savaitėm. Liudytoja prižiūrėdavo vaikus 3k./sav. darbo dienomis ir savaitgaliais, nes ieškovė dirbo (kai sūnui buvo 1 mėnuo). Vaikas tėčiu laiko G. S., vaikas labai prisirišęs prie jo. G. S. rūpinasi vaiku.

2019 m. birželio 25 d. teismo posėdžio metu liudytoja J. J. nurodė, kad yra atsakovo mama, pažįsta ir ieškovę. Paaiškino, kad atsakovas būtų geras tėvas. Nurodė, kad yra prižiūrėjus E. 3 dienas 2012 m. spalio mėnesį. Liudytojos teigimu, ieškovė išvarė atsakovą iš namų 2012 m. lapkričio mėnesį. Su vaiku ieškovė bendrauti neleido, nes prašė pinigų. Liudytojos teigimu, ji iš dukros K. telefono rašydavo ieškovei, bet ji nėjo į derybas. 2013 m. pradžioje maždaug 3 kartus ieškovė leido vaiką parsivežti į namus. Nesikreipė kaip seneliai į Tarnybą dėl bendravimo su anūku. Pasak liudytojos, atsakovas labai blogai jautėsi po išėjimo iš namų. Atsakovas neteikė išlaikymo, nes nematė vaiko. Liudytojos teigimu, atsakovas nedirba, nes labai pergyvena dėl to, kas įvyko, kad nemato vaiko. Atsakovas dabar atsigavo, pabendrauja su psichologe (šeimos drauge). Liudytoja padeda sūnui, jei reikia, duoda pinigų – per mėnesį apie 5-20 Eur. Liudytojos teigimu, kai ieškovė nustojo leisti matytis su vaiku, ji nusprendė, kad kai vaikas bus 5 klasėje (12 metų), ji jam pasakys tiesą apie tėvą.

2019 m. rugsėjo 3 d. teismo posėdžio metu liudytoja Z. P. nurodė, kad pažįsta abi šalis, nes mokė mokykloje (prieš maždaug 15 metų). Su atsakovu, jo šeima palaiko ryšį ir dabar, 2012-2014 metais atsakovas buvo jos klientas, konsultavo dėl jo problemų, kai išsiskyrė su ieškove. Liudytojos teigimu, kiek jai teko bendrauti su atsakovu, jis dažnai prašydavo ieškovės leisti pasimatyti su vaiku – 2014-2018 metais jis rašydavo SMS žinutes, kurias yra rodęs ir liudytojai. Pasak liudytojos, jam buvo sakoma, kad vaikas yra ne jo, todėl atliko DNR tyrimą. Pasak liudytojos, jis nebendravo su vaiku dėl psichologinių problemų išsiskyrus su ieškove – jam buvo depresijos požymių. Liudytoja nurodė, kad Pedagoginiame universitete yra įgijusi psichologijos kvalifikaciją (mokykloje dėsto etiką ir psichologiją), konsultacijų teikti ir diagnozuoti ligų negali, tačiau jei pažįstami žmonės paprašo pagalbos, ji pasikalba.

2019 m. rugsėjo 3 d. teismo posėdžio metu Tarnybos atstovė pateikė galutinę išvadą byloje, kuria sutiko su pareikštu ieškiniu. Vaikas gyvena su mama, jam sudarytos geros gyvenimo sąlygos, vaikas tėčiu vadina mamos sutuoktinį, biologinio tėvo nepažįsta, šeima gyvena darnų gyvenimą. Atsakovas gyvena su motina, vaikui nėra sudarytos sąlygos svečiuotis – nėra ženklo, kad šiuose namuose vaikas lankėsi, lankytųsi ar būtų laukiamas. Atsakovas vengia atlikti savo pareigas, gyveno amoralų gyvenimą ir pažinti tokį tėvą gali būti galimai žalinga vaikui. Apibendrindama atstovė nurodė, kad atsakovas nuo gimimo vaiką paliko augti su mama, neteikė išlaikymo, net po baudžiamųjų bylų nepadarė išvadų, nelankė, nesidomėjo vaiku. Nėra duomenų, kad dėjo pastangas bendrauti, domėtis, pasveikinti vaiką per šventes. Esminis pasikeitimas proceso metu, kad pradėjo rodyti šiokią tokią iniciatyvą. Tačiau susidomėjimo negalima vertinti kaip vilties, kad pradės vykdyti tėvo pareigas. Dabartinis susidomėjimas yra visiškai nereikšmingas. Išlaikymo nepradėjo teikti, nepadengė įsiskolinimo. Net civilinės bylos nagrinėjimo metu atsakovas nepakeitė savo elgesio. Šalių sūnui jau septyneri metai – visą jo gyvenimą juo rūpinosi mama ir jos sutuoktinis. Byloje nėra duomenų, kad atsakovui būtų depresija.

Ieškovės atstovas baigiamųjų kalbų metu pažymėjo, kad atsakovas su vaiku išvis nebendravo, nedalyvavo auklėjime, neišlaikė, slėpė pajamas nuo antstolių. Nors 2016-2017 metais vykdė taksi veiklą, tačiau išlaikymo neteikė išvis. Po baudžiamųjų bylų dėl vengimo išlaikyti, atsakovas ginčijo tėvystę, nebandė sukurti santykio su vaiku. Vaikas gyvena ieškovės ir jos sutuoktinio šeimoje, vaikui sudarytos labai geros sąlygos augti, vaikas tėvu laiko mamos sutuoktinį.

Ieškovė baigiamųjų kalbų metu pažymėjo, kad vaikas auga geroje šeimoje, yra pilnai aprūpintas, myli jos sutuoktinį, kuris rodo gerą pavyzdį jos vaikams.

Atsakovas baigiamųjų kalbų metu prašė visiškai neapriboti galimybės domėtis E. ateitimi, nustatyti terminą, per kurį kita pusė pasiūlys jai priimtiną šalių bendradarbiavimo modelį, neprieštaravo, kad jam būtų apribota teisė matytis su E. per minimalų įstatyme nustatytą terminą, tačiau nepažeidžiant vaiko teisių. Atsakovo teigimu, jis nenori griauti nei vaiko, nei jo šeimos gerovės, bet neįsivaizduoja galimybės nesidomėti tolesniu vaiko likimu.

Atsakovo atstovas baigiamųjų kalbų metu pažymėjo, kad atsakovo delsimą domėtis vaiku galima paaiškinti charakterio savybėmis ar galimu susirgimu, depresija.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl tėvo valdžios apribojimo

Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje, kuriame nurodyta, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus, iki pilnametystės juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-10-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005). Nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią, nes vaikų auklėjimas yra prigimtinė tėvų pareiga. Todėl šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas jokiais argumentais. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvas ar motina vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, teismo sprendimu gali būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Parinkti konkrečiu atveju tinkamiausią tėvų valdžios apribojimo būdą yra teismo teisė, atsižvelgiant į vaiko interesus. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvas (ar motina) daro žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-05-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Kadangi tėvų valdžia gali būti ribojama tik esant tėvų kaltei, todėl esminis dalykas, ribojant tėvų valdžią, yra nustatyti tėvų veiksmus (neveikimą), kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovas D. A. yra nepilnamečio vaiko E. A., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas (el. b. 1 t., b. l. 10). Šalių paaiškinimais, liudytojų (J. J., T. S.) parodymais nustatyta, kad šalys kartu gyveno gimus vaikui, tačiau kai vaikui buvo maždaug 2-3 mėnesiai (nuo 2012 m. spalio-lapkričio mėnesio), šalys pradėjo gyventi skyrium. Nepilnamečio E. A. gyvenamoji vieta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 7 d. sprendimu (civilinė byla Nr. N2-18350-595/2013) nustatyta su motina A. S. (buvusi pavardė – Č.), iš atsakovo priteistas išlaikymas vaikui po 144,81 Eur (500 Lt) periodinėmis išmokomis nuo 2013-01-01 iki vaiko pilnametystės. Byloje nustatyta, kad, šalims pradėjus gyventi atskirai, atsakovas su vaiku nebendravo, tik atsakovo nepilnametė sesuo yra aplankiusi E., o atsakovo šeima vaiką buvo pasiėmusi kelis kartus 2012 metų pabaigoje/2013 metų pradžioje. Šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais nustatyta ir byloje nėra ginčo, kad šalių sūnus atsakovo nepažįsta, savo tėčiu laiko ieškovės sutuoktinį G. S.. Byloje nustatyta, kad atsakovas neteikė sūnui išlaikymo – 2018-10-26 antstolės Jurgitos Bareikienės rašto Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, 2018-10-01 išlaikymo įsiskolinimas buvo 6241,66 Eur, o atsakovo įsiskolinimas Vaikų išlaikymo fondui už išmokėtas E. A. išmokas – 3485,93 Eur (el. b. t. 1, b. l. 4, 5). Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 11 d. baudžiamuoju įsakymu (baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) atsakovas pripažintas kaltu pagal LR Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 164 straipsnį (vengimas išlaikyti vaiką) konstatavus, kad D. A. neskyrė teismo priteisto privalomo išlaikymo laikotarpiu nuo 2013-06-07 iki 2015-11-31, t. y. laikotarpiais nuo 2013-06-07 iki 2013-06-30, nuo 2013-08-01 iki 2014-12-21, nuo 2015-03-14 iki 2015-06-30 visiškai nemokėjo, o laikotarpiais nuo 2013-07-01 iki 2013-07-31, 2015-07-01 iki 2015-11-11 mokėjo tik dalį išlaikymo, ir tokiu būdu vengė pareigos išlaikyti vaiką (el. b. t. 1 b. l. 191-192). Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 10 d. baudžiamuoju įsakymu (baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) atsakovas pripažintas kaltu pagal BK 164 straipsnį (vengimas išlaikyti vaiką) konstatavus, kad D. A. laikotarpiu nuo 2016-02-25 iki 2017-08-08 nevykdė teismo sprendimo teikti išlaikymą ir taip vengė pareigos išlaikyti vaiką, išskyrus laikotarpį nuo 2016-05-17 iki 2016-08-31, kai buvo registruotas darbo biržoje (el. b. t. 1, b. l. 193-197). Teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad atsakovas 2017 m. lapkričio 21 d. pareiškė ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo, prašydamas pripažinti, kad jis nėra šalių vaiko E. tėvas. Atlikus DNR ekspertizę ir nustačius, kad atsakovas yra E. tėvas, D. A. ieškinio atsisakė (el. b. t. 1, b. l. 198-199).

Taigi surinkus atsakovą charakterizuojančią informaciją, nustatyta, kad atsakovas yra teistas (už vengimą išlaikyti vaiką) (el. bylos priedas. b. l. 10-11), administracinių nusižengimų registro duomenimis, atsakovas ne kartą yra baustas administracine tvarka (už kelių eismo taisyklių pažeidimus, už nelegalią taksi veiklą, už alkoholinių gėrimų vartojimą viešoje vietoje, už pasipriešinimą policijos pareigūnui) (el. bylos priedas, b. l. 4-7). Sodros duomenimis, atsakovas nedirba (el. bylos priedas, b. l. 39), iš atsakovo paaiškinimų nustatyta, kad jis gauna 122 Eur socialinę pašalpą.

CK 3.155 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. CK 3.165 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Pažymėtina, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Teismas pažymi, kad jei tėvai nevykdo pareigos bendrauti su vaiku, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali būti taikoma sankcija – tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-487-969/2016, 46 punktas).

Byloje nustatyta, kad atsakovas beveik septynerius metus, t. y. iš esmės nuo vaiko gimimo, neįgyvendino tėvo valdžios – su vaiku nepalaikė jokių ryšių, visiškai nebendravo, juo nesirūpino, nesidomėjo jo pasiekimais ir neauklėjo. Atsakovas vaiką matė tik kūdikį, o vaikas pirmą kartą savo biologinį tėvą pamatė tik 2018 m. atliekant DNR ekspertizę. Atsakovas paaiškino, kad nutraukęs santykius su ieškove jis su ja nebendravo, pyko ant jos, nenorėjo ieškovės matyti, todėl nebendravo ir su vaiku. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovui buvo sudarytos kliūtys bendrauti su vaiku (CPK 178 straipsnis). Atsakovo pateiktas susirašinėjimas (el. bylos priedas, b. l. 20) nepatvirtina, jog atsakovui buvo ribojamas bendravimas su vaiku, nes, kaip nustatyta iš šalių paaiškinimų, susirašinėjimas, vykęs 2013 metais rugpjūčio ir gruodžio mėnesiais, buvo tarp ieškovės ir atsakovo sesės (liudytojos J. J. teigimu, ji rašė iš dukros telefono), susirašinėjimas buvo epizodinis. Juolab kad atsakovas pripažino, jog pats nesikreipė dėl bendravimo su vaiku nei į ieškovę, nei dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo į Tarnybą ar teismą. Taigi byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas būtų vykdęs savo, kaip tėvo, pareigas bendrauti su vaiku bei siekęs palaikyti ryšį su sūnumi.

Atsakovo, liudytojų J. J., T. S. teigimu, atsakovas nebendravo su vaiku, nesidomėjo juo, nes po išsiskyrimo su ieškove labai išgyveno, blogai jautėsi, turėjo psichologinių problemų (depresijos požymių). Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovui buvo nustatyti sveikatos sutrikimai, diagnozuoti psichologiniai susirgimai. Pažymėtina, kad nurodytos tokios aplinkybės kaip psichologinės problemos ir pan. gali būti pripažįstamos kaip objektyvios ir pateisinančios nebendravimą su vaiku atskirais, pavieniais atvejais, tačiau jos negali būti pagrindas visiškai nusišalinti nuo vaiko auklėjimo ir bendravimo su juo. Pareigos auklėti, rūpintis vaiku, bendrauti su juo nevykdymas negali būti pateisinamas jokiais argumentais. Teismas, įvertinęs atsakovo paaiškinimus, daro išvadą, jog atsakovas visiškai nesupranta tėvo valdžios įgyvendinimo instituto, be jokių objektyvių ir pateisinamų priežasčių visiškai nedalyvavo sūnų auklėjant ir ugdant. Atsakovui neįrodžius, kad jam buvo sudarytos kliūtys bendrauti su vaiku ir jis savo teisę gynė įstatymuose nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, jog atsakovas sąmoningai nevykdė savo kaip tėvo konstitucinės pareigos rūpintis nepilnamečiu sūnumi, buvo visiškai abejingas vaiko likimui, nedėjo jokių pastangų ryšiui su sūnumi sukurti ir tą ryšį išsaugoti (CPK 178, 185 straipsniai).

Atsakovo teigimu, nėra duomenų apie tai, kad atsakovo veikimas ar neveikimas daro ypatingą žalą vaikui. Tačiau, teismo vertinimu, akivaizdu, kad visiškas nusišalinimas nuo vaiko auginimo, auklėjimo septynerius metus neabejotinai daro ypatingą žalą vaiko raidai, nes vaikas nepažįsta savo biologinio tėvo, tėvu laiko ieškovės sutuoktinį.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas išlaikymo vaikui neteikė nuo 2012 metų, t. y. beveik septynerius metus. Taigi atsakovas, pradėjęs gyventi skyrium su ieškove, neprisidėjo prie vaiko išlaikymo, neteikė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 7 d. sprendimu priteisto išlaikymo (144 Eur). Iš ieškovės paaiškinimų, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 11 d. baudžiamojo įsakymo (baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2018 m. sausio 10 d. baudžiamojo įsakymo (baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad tik kelis kartus, atsakovui įsidarbinus oficialiai ar įsiregistravus į darbo biržą, antstolis ar darbovietė pervedė ieškovei nedidelę dalį išlaikymo vaikui – 2015-07-31 atsakovo darbovietė pervedė 9 Eur vaiko išlaikymui, nuo atsakovo sąskaitos vaiko išlaikymui 2016-08-01 buvo nurašyta 79,93 Eur, 2016-09-14 – 100,17 Eur, 2017-09-11 – 98,97 Eur (el. b. l. 4; el. bylos priedas, b. l. 69, 72). Atsakovas neteikė į bylą duomenų, kad mokėjo išlaikymą tinkamai. Atsakovo teigimu, išlaikymo vaikui neteikė, nes neturėjo pinigų (2019-06-25 teismo posėdžio garso įrašas). Pažymėtina, kad atsakovas neteikė išlaikymo net ir tada, kai dirbo. Sodros duomenimis, laikotarpiu nuo 2012-10-05 iki 2012-10-22 atsakovas dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2012-11-01 iki 2013-04-30 gavo Sodros išmokas, nuo 2013-02-06 iki 2013-07-01 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2013-06-01 iki 2014-12-19 buvo įregistravęs individualią veiklą, nuo 2015-03-14 iki 2016-04-29 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2016-04-29 nėra duomenų apie įdarbinimus (el. bylos priedas, b. l. 28-36, 39). Nuo 2016-05-17 iki 2016-08-31 atsakovas buvo registruotas darbo biržoje, tačiau registracija nutraukta asmeniškai pateikus prašymą (el. bylos priedas, b. l. 72). Kaip matyti iš Administracinių nusižengimų registro išrašo, atsakovas buvo baustas administracine tvarka už tai, kad laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2017-12-31 Vilniaus mieste vykdė keleivių vežimo už atlygį lengvuoju automobiliu individualią veiklą, tačiau šiai veiklai vykdyti nebuvo įgijęs verslo liudijimo (el. bylos priedas, b. l. 4-5). Nustatyta, kad 2016 metais D. A. gavo ne mažiau nei 2599,65 Eur pajamų, o 2017 metais – ne mažiau nei 4194,49 Eur (el. bylos priedas, b. l. 5). Taigi, įvertinus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad atsakovas, net ir gaudamas pajamų (dirbdamas oficialiai ar neoficialiai, gaudamas išmokas), neteikė sūnui nustatyto dydžio išlaikymo, slėpė pajamas. Iš atsakovo paaiškinimų nustatyta, kad jis yra įgijęs vidurinį ir profesinį išsilavinimą, 2016 metais įgijo (duomenys neskelbtini) profesiją, tačiau pagal specialybę nedirbo. Šiuo metu atsakovas nedirba, nes, jo teigimu, jis mokosi, bet nori ir ketina dirbti. Nustatyta, kad atsakovas nuo 2018-09-01 mokosi pagal tęstinio profesinio mokymo programą VšĮ (duomenys neskelbtini). Iš atsakovo pateiktos VšĮ (duomenys neskelbtini) pažymos matyti, kad mokinys mokosi nuo pirmadienio iki penktadienio 8.00-15.40 val., vakarinius užsiėmimus – nuo 17.30 val. iki 19.30 val. Tačiau teismui paprašius VšĮ (duomenys neskelbtini) pateikti duomenis apie atsakovo lankomumą, pažangumą ir užimtumo grafiką, buvo pateikta pažyma, jog atsakovas mokosi pameistrystės būdu, t. y. mokymas (duomenys neskelbtini) vyksta popietiniu laiku, sudarant lankstų mokymosi grafiką, todėl lankomumas nefiksuojamas (el. b. l. 103, 171). Atsakovo teigimu, jam finansiškai padeda jo tėvai, pasak liudytojos J. J. (atsakovo motinos), ji padeda sūnui, jei reikia, duoda pinigų – per mėnesį apie 5-20 Eur. Taigi byloje nustatyta, kad atsakovas, būdamas jaunas (33 metai), darbingas, sveikas asmuo, nedirba ir nesiima jokių priemonių gauti pajamų. Atsakovas, būdamas sveikas ir darbingas asmuo, privalo imtis priemonių, kad būtų užtikrintas sūnaus poreikius atitinkančio išlaikymo teikimas. Priešingai, atsakovas 2019-06-25 teismo posėdžio metu paaiškino, kad teiks išlaikymą, kiek galės, o kai uždirbs 800-1000 Eur, mokės visą išlaikymą. Svarbu ir tai, kad nors bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad vasarą, kai bus mokymosi atostogos, ketina įsidarbinti (2019-06-25 teismo posėdžio garso įrašas), tačiau nėra duomenų, kad atsakovas būtų teikęs nustatyto dydžio išlaikymą. Pažymėtina, kad atsakovas išvis nekalba apie išlaikymo įsiskolinimo padengimą, o į klausimą, kada ketina sumokėti išlaikymo įsiskolinimą, atsakė, jog kai turės pinigų, mokės (2019-06-25 teismo posėdžio garso įrašas). Bylos nagrinėjimo atsakovas keturis kartus sumokėjo išlaikymą po 25 Eur (2019-01-11, 2019-02-20, 2019-05-03, 2019-06-10 (el. bylos priedas, b. l. 42, el. b. l. 72, 73, 101). Atsakovo teigimu, visos bylos (baudžiamosios, civilinės) buvo postūmis jam keistis. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, nepaisant to, kad D. A. 2016-02-11 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu jau buvo teistas už vengimą išlaikyti savo vaiką, dėl jo atsainaus požiūrio į savo kaip tėvo pareigų vykdymą, jis ir antrą kartą buvo nuteistas už vengimą išlaikyti vaiką (skirtingais laikotarpiais). Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad atsakovas po baudžiamųjų bylų ne tik nesistengė imtis priemonių sumokėti išlaikymo įsiskolinimą, kas mėnesį teikti nustatyto dydžio išlaikymą periodinėmis išmokomis, bet kreipėsi į teismą dėl tėvystės nuginčijimo.

Teismo vertinimu, pagal byloje esančius duomenis nėra pagrindo išvadai, kad atsakovas apskritai žino, kokie yra jo sūnaus poreikiai ir kaip juos geriausiai būtų galima užtikrinti. Šios aplinkybės priešingai, nei tvirtinama atsiliepime, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad atsakovas visiškai nesirūpino sūnumi ir nevykdė tėvo pareigų.

Vadovaujantis CK 3.183 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas, nagrinėdamas bylą dėl tėvų valdžios apribojimo, išklauso vaiko, galinčio suformuluoti savo pažiūras, nuomonę ir į tai atsižvelgia. Vaiko nuomonė apie jo šeimą buvo fiksuota Tarnybos pateiktame 2019-01-08 Buities tyrimo akte Nr. 1TSD-37, iš kurio matyti, kad vaikas savo tėčiu laiko G. S., kuris vaiku rūpinasi, kartu leidžia laisvalaikį, nuveda į darželį, tarp jų yra artimas emocinis ryšys. Pažymėtina, kad šalių nepilnametis sūnus bylos nagrinėjimo teisme metu buvo septynerių metų amžiaus. Todėl esant byloje pakankamai kitų duomenų apie tarp atsakovo ir sūnaus tarpusavio ryšio nebuvimą bei atsakovo, kaip tėvo, pareigų nevykdymą, teismas tiesiogiai teisme neapklausė nepilnamečio vaiko. Teismo vertinimu, spetynerių metų amžiaus vaiko galimybės, iš esmės nepažįstant biologinio tėvo, suformuluoti konkrečią nuomonę dėl tėvo valdžios apribojimo (asmeninių ir turtinių teisių apribojimo) yra akivaizdžiai ribotos.

Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą turi būti įvertintos aplinkybės, parodančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu laikotarpiu. Atsakovas teismo posėžio metu nurodė, kad jis pasikeitė, suprato savo pareigas, nori atstatyti ryšį su vaiku, o pinigai uždirbami. Tačiau teismas šiuos atsakovo teiginius laiko deklaratyviais ir niekuo nepagrįstais. Pažymėtina, kad byla teisme pradėta 2018-12-11, nors atsakovui ilgai nepavyko įteikti procesinių dokumentų, tačiau 2019-01-11 Tarnybos atstovai atliko atsakovo buities tyrimą, taigi atsakovui apie bylą tapo žinoma 2019 m. sausio 11 d., atsakovas 2019-01-29 pateikė VGPT prašymą suteikti antrinę pagalbą, byla baigta nagrinėti 2019-09-03. Teismo vertinimu, bylos nagrinėjimo procesas buvo pakankamas laikas, per kurį atsakovas, siekdamas išsaugoti tėvo valdžią, turėjo nuoširdžiai ir rūpestingai įgyvendinti tėvo pareigas ir rūpintis vaiku. Tačiau iš bylos duomenų darytina išvada, kad atsakovas išvis nevykdė jokių tėvo pareigų nei iki bylos nagrinėjimo, nei nagrinėjant bylą teisme. Nors atsakovas bylos nagrinėjimo metu yra sumokėjęs keturis kartus po 25 Eur išlaikymą (2019-01-11, 2019-02-20, 2019-05-03, 2019-06-10 (el. bylos priedas, b. l. 42, el. b. l. 72, 73, 101), teismo vertinimu, 100 Eur sumokėjimas bylos nagrinėjimo metu nelaikytinas tinkamu išlaikymo teikimu ir negali būti pripažįstamas reikšminga aplinkybe, sprendžiant dėl tėvo valdžios įgyvendinimo. Atsakovas 2019-04-25 pateikė Tarnybai prašymą tarpininkauti, padėti užtikrinti matymąsi su vaiku (el. b. l. 71). Nustatyta, kad 2019-05-09 Skyriuje buvo organizuotas susitikimas, kuriame, išsiaiškinus situaciją, buvo kreiptasi į Vilniaus socialinės paramos centrą ir VšĮ Pal. J. Matulaičio pagalbos centrą su prašymu skirti šeimai atvejo vadybininką, teikti kompleksines paslaugas (el. b. l. 105-106, 108). Atlikus A. S. ir D. A., kurių vaikui nenustatytas grėsmės vaikui lygis, šeimos poreikių vertinimą, nuspręsta atvejo vadybos netaikyti (el. b. l. 172). Atsakovas buvo informuotas apie galimybę pasinaudoti nemokamomis kompleksinėmis paslaugomis šeimai, teismo posėdžio metu patvirtino, kad šią informaciją gavo 2019-06-21 elektroniniu paštu. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas, siekdamas atkurti šeimos ryšius, būtų kreipęsis į specialistus. Įvertinus atsakovo elgesį proceso metu, darytina išvada, kad atsakovo veiksmai (keturi mokėjimai po 25 Eur vaiko išlaikymui, kreipimasis į Tarnybą su prašymu padėti užtikrinti matymąsi su vaiku) yra epizodiniai, tuo tarpu tėvų valdžia turi būti įgyvendinama nuolat ir teismas turi vertinti nuolat pasikartojančius atsakovo veiksmus. Teismas sprendžia, kad atsakovo gyvenimo būdas ir požiūris į tėvo valdžios įgyvendinimą iš esmės nepasikeitė – atsakovas neteikia išlaikymo, nesiima jokių priemonių sukurti santykį su sūnumi, tik deklaratyviai rodo norą bendrauti su vaiku. Toks atsakovo elgesys rodo, kad jis gyvena tenkindamas tik savo poreikius ir nėra suinteresuotas tėvų valdžios įgyvendinimo išsaugojimu savo vaikui. Akivaizdu, kad toks tėvo elgesys daro vaikui žalą. Konstatuotina, kad atsakovas stokoja atsakomybės, nesuvokia tėvų valdžios turinio, pareigos auklėti ir prižiūrėti vaiką (CK 3.180 straipsnio 1 dalis).

Atsakovas prašo palikti jam galimybę domėtis vaiku, teismo posėdžio metu sutiko, kad jam būtų apribota galimybė matytis su vaiku. Teismas pažymi, kad tėvų valdžios įgyvendinimas – tai aktyvus tėvų vaidmuo vaiko gyvenime, o ne tik domėjimasis vaiku. Domėtis kartkartėmis ir fragmentiškai vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Pažymėtina, kad tėvystė visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką. Vaiko poreikiai yra ne tik fiziologiniai, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas emocinių, ugdymo poreikių tenkinimui. Vaikui kas dieną reikalingos sveikos ir saugios raidos sąlygos. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014). Atsakovas teismo posėdžio metu sutiko, kad jam būtų apribota galimybė matytis su vaiku – taigi atsakovas atsisako net tos teisės, kuri paprastai lieka ir apribojus tėvų valdžią (CK 3.180 straipsnio 4 dalis). Teismo vertinimu, šios aplinkybės taip pat patvirtina, kad atsakovas nesuvokia tėvo valdžios turinio ir nėra suinteresuotas jos įgyvendinimu.

Teismas pažymi, kad biologinė tėvystė nesuteikia jokių išskirtinių teisių į vaiką. Dėl psichologinių priežasčių, prieraišumo vaikas tėvu gali laikyti asmenį, kuris nėra jo biologinis tėvas, o tokiu atveju vaikui svarbesnis emocinis ryšys su asmeniu, kurį jis laiko tėvu, nei kraujo ryšys. Vaiko darnios ir harmoningos raidos požiūriu svarbiau gali būti tai, ką pats vaikas pripažįsta savo tėvu, nei biologinė tėvystė. Byloje nustatyta, kad vaikas atsakovo nepažįsta kaip tėvo, savo tėvu laiko mamos (ieškovės) sutuoktinį G. S., kuris vaiką augina, juo rūpinasi nuo tada, kai vaikui buvo 5 mėnesiai. Tarnybos pateiktas buities tyrimo aktas, darželio pateikta informacija, nuotraukos patvirtina, kad vaikas auga darnioje šeimoje, kurioje jam užtikrinamos saugios ir sveikos gyvenimo sąlygos (el. b. l. 6, 150-155, el. bylos priedas, b. l. 18). Pagal byloje esančius duomenis, vaikas tėvu laiko ieškovės sutuoktinį, jų ryšys yra nuolatinis, artimas, abipusis, juos sieja artimi šeimos ryšiai.

Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad vaiko tėvas visiškai nesirūpina vaiku, vengia atlikti pareigas auklėti vaiką ir yra nusišalinęs nuo jo priežiūros, išlaikymo, vienintelė vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė yra tėvo valdžios apribojimas.

Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus, išklausius šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, nustatyta, kad atsakovas D. A. yra visiškai nusišalinęs nuo rūpinimosi vaiku, ir nėra duomenų, jog situacija ateityje gali pasikeisti. Atsakovas dėl savo kaltės ir nesant realiai jokių objektyvių priežasčių (kliūčių) vengė ir tebevengia vykdyti konstitucines bei CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, 3.165 straipsnio 1 dalyje, 3.170 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas neturtines pareigas savo nepilnamečio vaiko atžvilgiu: rūpintis juo, jo sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, su juo bendrauti, auklėti ir prižiūrėti, užtikrinti jam tinkamas, saugias ir sveikas gyvenimo sąlygas, taip pat vengia atlikti CK 3.192 straipsnio 1 dalyje numatytą turtinę pareigą materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką. Toks atsakovo tėvo pareigų savo vaiko atžvilgiu nevykdymas vertintinas kaip atsakovo veikimas priešingai vaiko interesams ir žalos vaiko raidai darymu, nes būtent atsakovas atsiribojo nuo savo vaiko, dėl ko vaikas tėčiu vadina dabartinį motinos sutuoktinį G. S.. Duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, nėra, nes, kaip konstatuota, atsakovo gyvenimo būdas ir požiūris į tėvo valdžios įgyvendinimą iš esmės nepasikeitė – atsakovas neteikia išlaikymo, nesiima jokių priemonių sukurti santykį su sūnumi, tik deklaratyviai rodo norą bendrauti su vaiku, domėtis juo, todėl laikinas jo, kaip tėvo, valdžios apribojimas sūnaus atžvilgiu būtų betikslis, kadangi jis nedės pastangų vykdyti tėvo pareigų. Byloje duomenų, leidžiančių daryti priešingą išvadą, nėra. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas tenkinti ieškovės A. S. reikalavimą neterminuotai apriboti atsakovui D. A. tėvo valdžią vaiko E. A., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Teismas pažymi, kad neterminuotas tėvo valdžios apribojimas nepilnamečio vaiko atžvilgiu neužkerta atsakovui galimybės ateityje kreiptis į teismą dėl tėvo valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie savo elgesio vaiko atžvilgiu pasikeitimą ir galimybes dalyvauti vaiko auklėjimo ir ugdymo procese. Išaiškintina, kad, neterminuotai apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus, kai tai prieštarauja vaikų interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Neterminuotai apribojus tėvų valdžią, vaikai be atskiro tėvų sutikimo gali būti įvaikinti. Tėvų valdžios apribojimą galima panaikinti tik tuomet, jei vaikai neįvaikinti (CK 3.181 str.).

Apribojus tėvų valdžią ar atskyrus vaikus nuo tėvų, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Kadangi išlaikymo teikimo nepilnamečiam vaikui E. A. klausimas išspręstas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 7 d. sprendimu (civilinė byla Nr. N2-18350-595/2013), teismas dėl išlaikymo priteisimo nesprendžia.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Priimdamas sprendimą teismas turi išspręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies.

Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktą nuo žyminio mokesčio atleidžiamos šalys bylose dėl tėvų valdžios apribojimo, dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų (tėvo ar motinos) ar jo panaikinimo.

Pagal byloje pateiktus įrodymus, ieškovė A. S. patyrė 1100 Eur atstovavimo išlaidų (el. b. l. 167-169, 183-185). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ar advokato darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Teismo vertinimu, ieškovės nurodytos išlaidos už advokatų teisinę pagalbą neviršija 2004-05-02 LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikimą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, yra realios, būtinos bei pagrįstos, todėl ieškovės prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos pagrįstomis.

Atsakovas D. A. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) yra 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas). 2019 m. rugsėjo 2 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų duomenimis, antrinės teisinės pagalbos, teiktos D. A., išlaidų suma – 273 Eur.

Šios bylos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, apmokėtos iš valstybės lėšų, sudaro 7,03 Eur.

Patenkinus ieškinį visiškai, iš atsakovo D. A. ieškovei priteistina 1100 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Kadangi atsakovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, todėl iš jo nepriteisiama 7,03 Eur teismo procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Ieškinį patenkinus visiškai, nepriteistinos antrinės teisinės pagalbos išlaidos.

Nustatyta, kad ieškovė, teikdama ieškinį, sumokėjo 150 Eur žyminio mokesčio (mokėtojas – advokatas Jonas Urbonas). Kadangi pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktą nuo žyminio mokesčio atleidžiamos šalys bylose dėl tėvų valdžios apribojimo, sumokėtas žyminis mokestis grąžintinas (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Sprendimas dėl tėvų valdžios apribojimo vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti atsakovui D. A., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią nepilnamečio sūnaus E. A., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovo D. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 1100 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą Eur) atstovavimo išlaidų.

Grąžinti Jonui Urbonui, a. k. (duomenys neskelbtini) 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt Eur) žyminį mokestį, sumokėtą už ieškovę A. S. 2018-10-03. Išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija.

Sprendimo dalis dėl tėvų valdžios apribojimo vykdoma skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.