Šiaulių apylinkės teismo nutartis

nedalyvaujant institucijos, priėmusios nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, - Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. N. skundą dėl Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato 2016 m. vasario 18 d. nutarimo pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. N. Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus kelių policijos grupės vyresniojo specialisto Donato Vėlavičiaus 2016 m. vasario 18 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 75N-51735597-16 buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124² straipsnio 1 dalį administracine nuobauda – 115 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) mėnesiams už tai, kad jis 2016 m. vasario 3 d. 15.02 val. Pakruojo rajono savivaldybėje, kelyje P.-L., 12,50 km, vairuodamas jam priklausantį automobilį „S. A.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, kirto siaurą ištisinę liniją, skiriančią priešingų krypčių eismo srautus, važiavo priešpriešine eismo juosta, tuo priversdamas kito automobilio vairuotoją staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį, kad išvengtų susidūrimo, taip sukeldamas pavojingą situaciją, savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9 ir 117 punktų reikalavimus. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti pažeidimą ir jo dalyvius. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Institucijos, priėmusios nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (18 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkinamas, skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas (ATPK 302 str. 1 d. 1 p.).

Ginčo dėl A. N. padaryto pažeidimo nėra. Teismas, patikrinęs byloje esančius duomenis, neturi pagrindo abejoti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kalte, padarius minėtą pažeidimą.

Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos akivaizdu, kad skundžiamu nutarimu A. N. nubaustas pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį administracine nuobauda – 115 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) mėnesiams už tai, kad jis 2016 m. vasario 3 d. 15.02 val. Pakruojo rajono savivaldybėje, kelyje P.-L., 12,50 km, vairuodamas jam priklausantį automobilį „S. A.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, kirto siaurą ištisinę liniją, skiriančią priešingų krypčių eismo srautus, važiavo priešpriešine eismo juosta, tuo priversdamas kito automobilio vairuotoją staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį, kad išvengtų susidūrimo, taip sukeldamas pavojingą situaciją, savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9 ir 117 punktų reikalavimus. Pareigūnas, nagrinėjęs bylą, nustatė jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Tuo tarpu A. N. skundą dėl šio nutarimo motyvuoja tuo, kas jis nubaustas per griežtai ir prašė neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, t. y., paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, kas iš esmės reiškia Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnyje įtvirtintų nuostatų taikymą.

Teismas, įvertinęs visumą byloje nustatytų aplinkybių, iš esmės neturi pagrindo nesutikti su institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą, argumentais, jog A. N. padarė grubius kelių eismo taisyklių pažeidimus, nes administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga liudija, kad A. N. grubiai pažeidė imperatyvų Kelių eismo taisyklių 117 punkte įtvirtintą draudimą kirsti siaurą ištisinę liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus ir draudžiančią paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta (KET 3 priedo 1.1 punktas), bei Kelių eismo taisyklių 9 punkte įtvirtintą pareigą laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, nes kirsdamas ištisinę siaurą ištisinę liniją, skiriančią priešingų krypčių eismo srautus, ir taip išvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą ir ja važiuodamas, sukėlė pavojingą situaciją, nes toks neleistinas manevras sukėlė grėsmę kito automobilio vairuotojui N. Š., priversdamas jį staigiai stabdyti, siekiant išvengti susidūrimo, kas galėjo nulemti itin skaudžias pasekmes ne tik žmonių sveikatai, bet ir gyvybei. Kartu pabrėžtina, jog valstybės pareiga – sudaryti saugias ir vienodas visiems eismo dalyviams dalyvavimo eisme sąlygas, tuo tarpu eismo dalyvių pareiga – žinoti ir laikytis valstybės nustatytos eismo tvarkos, išmanyti LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti kelių eismo taisykles ir jų privalomai laikytis (LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 4 str. 1 p., 12 str. 2 d., KET 5 p.). Kaip žinia, padidinto pavojaus šaltinio – transporto priemonių – vairuotojams yra keliami itin aukšti atidumo kelyje bei privalomo saugaus eismo taisyklių žinojimo ir nepriekaištingo jų laikymosi reikalavimai, todėl šiuo atveju A. N. argumentai, kad taip atsitiko dėl neatidumo – jis pasilenkė paimti nukritusios kepurės, ne tik kad neeliminuoja jo pareigos vairuojant automobilį neprarasti budrumo, adekvačiai ir itin atidžiai vertinti kelyje esančias situacijas, laikytis eismo saugumo reikalavimų, bet ir itin neatsakingas elgesys vairuojant, kai menka priežastis sąlygoja atidumo praradimą, kurio pasekmės gali būti itin skaudžios.

Kita vertus, teismas nagrinėjamu atveju atkreipia dėmesį į tai, kad bylos medžiaga patvirtina, jog A. N. turi 39 metų vairavimo stažą, o iš administracinių teisės pažeidimų registro išrašo apie jo padarytus administracinius teisės pažeidimus matyti, kad jis ne kartą baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Pastarosios aplinkybės, teismo vertinimu, neigiamai apibūdina jo asmenybę ir rodo, kad jis neadekvačiai padarytų teisės pažeidimų pobūdžiui vertina savo priešingą teisei elgesį, nepadaro tinkamų išvadų dėl savo veiksmų, o paskirtosiomis administracinėmis nuobaudomis – piniginėmis baudomis nepasiekiami administracinės nuobaudos tikslai (ATPK 20 str.), nes administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.), t. y. administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, kaip žinia, aukščiau iškelia visuomenės interesą tikslu užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Ne kartą teismų praktikoje akcentuota, jog vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų, nes skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys, priimtos administracinėse bylose Nr. N1–1378/2007, Nr. N444-685/2009, N63-681/2010, Nr. N63-940/2010, Šiaulių apygardos teismo nutartys, priimtos administracinėse bylose Nr. ATP-84-116/2013, Nr. ATP-344-135/2013, Nr. ATP-460-309/2012 ir kt.). Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog skundžiamu policijos pareigūno nutarimu A. N. už padarytą teisės pažeidimą paskirta minimali sankcijoje numatyta administracinė nuobauda. Teismo vertinimu, tik piniginės baudos paskyrimas, atsižvelgiant į visumą byloje nustatytų duomenų, būtų neadekvati padarytam pažeidimui ir nepasiektų minėtų nuobaudai keliamų tikslų. Kita vertus, A. N. skunde nurodomos aplinkybės dėl periodinio (kasmėnesinio) vykimo tyrimams į Vilnių, važinėjimo į darbą nuosavu transportu, nes kito susisiekimo nėra, iš esmės nepagrįstos jokiais įrodymais, nes prie skundo pateikti dokumentai liudija apie praeityje (jau įvykusius: 2015-11-10, 2016-01-12) jam atliktus tyrimus, o įrodymų apie nesamos jokios susisiekimo su darboviete galimybės apskritai nėra. Ta aplinkybė, kad jis yra iš dalies darbingas nesudaro pagrindo ją laikyti išskirtine ir jos pagrindu taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

Aukščiau nurodytų motyvų pagrindu, atsižvelgdamas į byloje nustatytų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, jog Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus kelių policijos grupės vyresniojo specialisto Donato Vėlavičiaus 2016 m. vasario 18 d. priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje yra teisėtas ir pagrįstas, kurį naikinti A. N. skundo motyvais nėra pagrindo. Kartu teismas pažymi, kad iš skundžiamo nutarimo matyti, jog A. N. administracinė nuobauda už padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² straipsnio 1 dalyje, skirta sankcijos ribose ir nepažeidžiant administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos (ATPK 30, 30², 31, 32 str.).

Esant išdėstytoms aplinkybėms, A. N. skundas atmestinas ir Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus kelių policijos grupės vyresniojo specialisto Donato Vėlavičiaus 2016 m. vasario 18 d. nutarimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302² straipsniu, 302⁴ straipsniu, teismas

nutaria:

A. N. skundo netenkinti.

Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus kelių policijos grupės vyresniojo specialisto Donato Vėlavičiaus 2016 m. vasario 18 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo A. N., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį paskirta administracinė nuobauda – 115 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) mėnesiams, palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Pakruojo rajono apylinkės teismą.