Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, dėl išlaidų atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ieškinys netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

8. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrius 2021 m. balandžio 20 d. išvežė iš bendrojo naudojimo vietos, adresu (duomenys neskelbtini), transporto priemones (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Savininkui nepasirūpinus transporto priemonėmis ir suėjus 1 metų terminui nuo transporto priemonių įtraukimo į nebalansinę apskaitą, buvo kreiptasi į teismą dėl minėtų transporto priemonių pripažinimo bešeimininkiu turtu ir jų perdavimo Savivaldybės nuosavybėn. Teismas civilinėje byloje Nr. e2YT-17860-1125/2022 nustatė, kad A. N. mirė (duomenys neskelbtini) ir, nesant duomenų apie mirusio asmens palikimo priėmimą, į bylą buvo įtraukta VMI, kuri 2022 m. rugpjūčio 18 d. atsiliepime nurodė, kad neturėjo duomenų apie paveldėtiną palikėjo A. N. turtą, todėl šis turtas į VMI apskaitą neįtrauktas. 2022 m. rugpjūčio 22 d. VMI pradėjo turto paveldėjimo procedūrą valstybės vardu. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. vasario 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-857-1125/2023, paliko pareiškėjos Savivaldybės pareiškimą nenagrinėtą. 2023 m. sausio 17 d. VMI atsiėmė transporto priemones. 2023 m. sausio 16 d. ieškovė išrašė PVM sąskaitą faktūrą VMS_AD_EUR Nr. 1000415 už transporto priemonės nuvežimo išlaidų kompensavimą ir antstolės paslaugų išlaidų kompensavimą (už transporto priemonių (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jas pateikė atsakovei. Byloje nėra duomenų apie nurodytų sąskaitų apmokėjimą.

12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad skolininko įpėdiniui turi būti aiškus visas skolininko prievolės dydis ar bent jau skolos sandara ir jos apskaičiavimo mechanizmas, t. y. įpėdinis turi turėti galimybę suprasti apie visą skolininko prievolių dydį ir pagrindą, kokios yra skolos sudedamosios dalys ir kaip jos apskaičiuojamos. Skolininko prievolė gali kisti, pvz., prievolę sudaro skola ir apskaičiuotinos palūkanos, todėl mirusio skolininko įpėdiniui turi būti aiškus prievolės kitimo mechanizmas. Dėl to mirusio palikėjo įpėdinis perima tik tokio dydžio prievolę, kuri buvo aiškiai atskleista, t. y. jei jis informuotas tik apie dalį prievolės, tai tik tokią prievolės dalį ir perima (2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-611/2020, 29 punktas).

13. Kasacinio teismo jurisprudencijoje taip pat išaiškinta, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, reiškia kreditorių teisių ribojimą. Jis, inter alia (be kita ko), nustatytas įpėdinių interesų apsaugai, t. y. kad, prieš priimdami palikimą, įpėdiniai turėtų visą informaciją apie palikėjo kreditorių reikalavimus bei galėtų apsispręsti dėl palikimo priėmimo ir jo būdo. Taigi, vienas tokio teisinio reguliavimo tikslų – užtikrinti, kad prieš palikimo priėmimą įpėdiniams būtų žinomi kreditoriai. Kartu taip ginamas teisinių santykių stabilumas, kad palikimą priėmusiems įpėdiniams nebūtų pareikšta papildomų kreditorių reikalavimų, apie kuriuos įpėdiniai, spręsdami dėl palikimo priėmimo, nežinojo ir dėl kurių galėtų iš esmės pasikeisti palikimą priėmusių įpėdinių turtiniai santykiai. Nors pagal galiojančias CK normas ne visada įmanoma pasiekti nurodytą įpėdinių apsaugos ir teisinių santykių stabilumo užtikrinimo tikslą (pvz., kai palikimas priimamas anksčiau, nei pareiškiami kreditorių reikalavimai), tačiau teisės normos turi būti aiškinamos taip, kad kuo labiau užtikrintų šio tikslo pasiekimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

14. CK 5.63 straipsnyje įtvirtintoms kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo procedūroms atliekant įpėdinių informavimo apie palikėjo skolas bei civilinių teisinių santykių stabilumo bei apibrėžtumo užtikrinimo funkcijas, jų tinkamą įgyvendinimą lemia ne informacijos pateikimo forma, o šios informacijos turinys bei jos pateikimas laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012). Atsižvelgiant į CK 5.63 straipsnio tikslą suteikti įpėdiniui informaciją apie turtines pretenzijas į palikėjo turtą, pranešimu apie vykdomą kreditoriaus reikalavimą laikytinas tiek asmeninis kreditoriaus, tiek jo įgaliotų asmenų, tarp jų ir antstolio, kuris kreditoriaus pavedimu vykdo išieškojimą, kreipimasis. Tačiau kiekvienu atveju pareiškime išdėstyta informacija turi būti pakankama ir aiški, kad įpėdinis suprastų skolinių įsipareigojimų dydį ir jų pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2011; 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268-687/2019, 23 punktas).

15. Pažymėtina, kad vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimais, prievolė tinkamai pranešti palikėjo kreditoriams galioja ir tais atvejais, kad asmens palikimas pereina valstybei. Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad tai, kad valstybė, paveldėdama pagal įstatymą, negali atsisakyti priimti palikimą, savaime nelemia išvados, kad tokiam įpėdiniui apie palikėjo skolą gali būti pareiškiama nesilaikant CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos. Tuo atveju, kai valstybė nėra informuojama apie kreditoriaus reikalavimą prieš jai atliekant palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus, apie palikėjo skolas šiam įpėdiniui kreditoriai turi pareikšti laikydamiesi CK 5.63 straipsnyje nustatyto trijų mėnesių termino nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-611/2020, 37 punktas).

16. Nagrinėjamu atveju ieškovė neginčija, kad per įstatymo nustatytą terminą ji nepareiškė reikalavimo palikėjo A. N. kreditoriams. Ieškovės teigimu, atsakovė transporto priemones atsiėmė po palikimo priėmimo, o ne iki jo pradžios arba palikimo priėmimo procedūros metu, todėl ieškovės reikalavimo teisė į išlaidų atlyginimą atsirado tada, kai atsakovė atsiėmė automobilius. Todėl, anot ieškovės, ji turi teisę į patirtų išlaidų, už ginčo transporto priemonių nuvežimą ir antstolės paslaugas, atlyginimą. Teismo vertinimu, ieškovės nurodyti argumentai nepagrindžia, tokios ieškovės teisės. Ieškovė nurodo, kad pagal 2004 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 634 patvirtintų „Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių“ (toliau – Taisyklės) 34 punkte numatyta nuostata, jog jeigu turto, kuris neturi savininko (ar savininkas nežinomas), saugojimo metu (iki kreipimosi į teismą arba teismo posėdžio metu) atsirado ar buvo nustatytas savininkas, jis, atsiimdamas iš saugotojo savo turtą, privalo atlyginti turto saugojimo, transportavimo ir kitas su turtu susijusias išlaidas. Pažymėtina, kad šioje nuostatoje keliama sąlyga, jog turto savininkas turi būti nežinomas. Tačiau, konkrečiu atveju, ieškovė žinojo/turėjo žinoti, kas yra transporto priemonių savininkas. Taigi, ieškovės argumentai, kad šiuo atveju turėtų būti taikoma nurodyta Taisyklių nuostata, yra nepagrįsti.

17. Ieškovė taip pat atkreipė dėmesį, kad palikimo priėmimo procedūrą atsakovė pradėjo tik po metų, - A. N. mirė (duomenys neskelbtini), o procedūra pradėta 2022 m. rugpjūčio 22 d. Visgi, pažymėtina, kad kreipdamasi į teismą 2022 m. birželio 13 d., ieškovė netikrino informacijos, susijusios su transporto priemonių savininku ir todėl nenustatė fakto, jog automobilio savininkas A. N. yra miręs daugiau nei prieš vienerius metus. Šis faktas buvo nustatytas Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje e2YT-857-1125/2023. Nagrinėjamos bylos kontekste, teismas daro išvadą, kad toks ieškovės elgesys nėra protingas ar apdairus. Palikėjui A. N. mirus (duomenys neskelbtini) bei terminui kreditoriniams reikalavimas pasibaigus 2021 m. spalio 6 d., nėra duomenų, kad ieškovė CK 5.63 straipsnio 1–2 dalyse nustatyta tvarka būtų kreipusis į įpėdinį, testamento vykdytoją, palikimo administratorių, pareiškusi ieškinį dėl paveldimo turto ar būtų prašiusi atnaujinti terminą reikalavimui pareikšti. Esant nurodytoms aplinkybėms, akivaizdu, kad kreditoriniai reikalavimai nebuvo tinkamai išviešinti. Vadinasi, kreditorius nėra pareiškęs savo reikalavimo CK 5.63 straipsnyje nustatytais būdais ir terminais, todėl kreditoriaus reikalavimas nepareikštas įstatymo nustatyta tvarka ir negali būti įgyvendintas.

18. Apibendrindamas nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje atsakovė neturėjo pareigos atlyginti transporto priemonių nuvežimo ir antstolės paslaugų išlaidų, nes ieškovė nebuvo pareiškusi savo reikalavimo CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka, todėl ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas.

19. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai bei aplinkybės yra teisiškai nereikšmingi sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

20. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

21. Nagrinėjamu atveju atsakovė į bylą neprašė ir nepateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų.

22. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš šalių nepriteistinos, kadangi jos neviršija minimalaus priteistino 5 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.