Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ ieškinį atsakovei R. M. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareikštu ieškiniu ieškovė UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ (toliau – ieškovė) iš atsakovės R. M. (toliau – atsakovė) prašė priteisti 433,15 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Anot apeliantė teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus apie apskaičiuotas sumas ir atliktus mokėjimus; netinkamai įvertino duomenis apie senos skolos sumažėjimą. Apeliantės teigimu ji moka ir susidariusį įsiskolinimą ir dengia einamąsias sąskaitas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

Dėl naujų įrodymų (ne)prijungimo

13. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje dėl šios normos taikymo yra išaiškinta, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar priėmus vėliau pateiktą įrodymą nebus užvilkintas bylos nagrinėjimas, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).

14. Nagrinėjamu atveju, spręstina, kad šalys nepagrindė išimtinių aplinkybių egzistavimo teikiant naujus rašytinius įrodymus apeliacinės instancijos teisme; apeliantės teikiami mokėjimo pranešimai jau yra pateikti byloje; pagal CPK 179 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų, todėl teikiami duomenys iš apie vykdomus išieškojimus laikytini pertekliniais. Atsižvelgiant į nurodytą, šalių pateiktus naujus rašytinius įrodymus apeliacinės instancijos teismui, atsisakoma priimti.

Dėl esminių bylos faktinių aplinkybių

15. Byloje nustatyta, kad atsakovei R. M. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis(duomenys neskelbtini). Pagal 2021­03­02 Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr.03V­170 ieškovė yra paskirta daugiabučių namų administratoriumi Elektrėnų ir Kietaviškių seniūnijose. Ieškovė vadovaujantis Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatais, patvirtintais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831, proporcingai patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai kas mėnesį apskaičiuoja šiuos mokėjimus ir įmokas: už namo bendrojo naudojimo objektų administravimą; už namo (išskyrus šildymo ir karšto vandens sistemą ir liftus) techninę priežiūrą; už namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą (eksploatavimą); už bendrosioms namo reikmėms sunaudotą elektros energiją; už bendrojo naudojimo patalpų valymą, už kitas paslaugas. 2013­11­27 Elektrėnų savivaldybės tarybos sprendimu „Dėl Elektrėnų savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriaus skyrimo“ Nr. TS­283 ieškovė paskirta Elektrėnų savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos operatoriumi.

16. Ieškovė laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. kovo 31 d. suteikė atsakovei komunalinių paslaugų už 433,15 Eur sumą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad iš atsakovės pateiktų mokėjimo nurodymų matyti, kad nurodytu laikotarpiu atlikta mokėjimų 576,72 Eur sumai.

Dėl atsakovės apeliacinio skundo (ne)pagrįstumo

17. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl atsakovės esminio argumento, kad už paslaugas ginčo laikotarpiu buvo atsiskaityta, nurodė, kad pagal ieškovės pateiktą importuotų antstolių mokėjimų išrašą matyti, kad atsakovės nurodoma sumokėta sumą yra priverstinai išieškota iš atsakovės ir 576,72 Eur suma įskaičiuota 2563,70 Eur skolos, susidariusios iki 2022 m. rugsėjo 1 d. dengimui. Todėl, teismo vertinimu, nesant įrodymų, patvirtinančių visišką ar bent dalinį atsakovės atsiskaitymą su ieškove už laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. kovo 31 d. atsakovei suteiktas paslaugas, viso - 433,15 Eur sumai, nėra pagrindo sutikti su atsakovės argumentais, kad ieškovės šioje byloje pareikštas reikalavimas dėl susidariusios 433,15 Eur skolos priteisimo yra nepagrįstas.

18. Apeliaciniu skundu apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, iš esmės palaikydama savo atsikirtimo argumentus, t. y. kad skola už suteiktas paslaugas ginčo laikotarpiu yra apmokėta. Su apeliantės argumentais nėra pagrindo sutikti, nes jų nepatvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai.

19. Visų pirma, byloje nėra nei vieno rašytinio įrodymo patvirtinančio mokėjimo atlikimą už ginčo laikotarpiu suteiktas paslaugas. Atsakovė remiasi duomenimis nurodytais mokėjimo pranešimuose, tačiau nurodomos aplinkybės, kad ji moka ir įsiskolinimą ir einamąsias įmokas nepagrindžia jokiais įrodymais. Antstolių informacinės duomenų sistemos duomenimis ieškovės naudai iš atsakovės vykdomi priverstiniai išieškojimai šešiose vykdomosiose bylose už kitais laikotarpiais suteiktas paslaugas. Taigi, vertinant byloje pateiktus rašytinius įrodymus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad byloje nėra duomenų pagrindžiančių būtent paslaugų už ginčo laikotarpį apmokėjimą. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų darytina išvada, kad ieškovės naudai iš atsakovės mokėtinos sumos yra išieškomos tik vykdant priverstinį išieškojimą, tačiau kaip minėta byloje nėra nei vieno įrodymo pagrindžiančio, kad atsakovė mokėjo už konkrečiai ginčo laikotarpiu suteiktas paslaugas. Pažymėtina, kad atsiskaitymų eiliškumas yra nustatytas CK 6.930¹ straipsnyje, pagal kurį pirma dengiami mokėjimai pagal vykdomuosius dokumentus, vėliau atsiskaitoma pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

20. CK 6.55 straipsnio 1 ir 2 dalyse reglamentuojama, kad skolininkas, privalantis grąžinti tam pačiam kreditoriui kelias tos pačios rūšies skolas, mokėdamas gali pareikšti, kurią skolą jis grąžina. Jeigu skolininkas nepareiškia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką ir nėra kitokio šalių susitarimo, tai laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimo terminas suėjęs. Kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola. Sąvoka „seniausia skola“ aptariamojoje teisės normoje, be kita ko, apima ir tas seniausias skolas, kurios yra išieškomos vykdant įsiteisėjusius teismo sprendimus dėl jų priteisimo iš skolininko.

21. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog CK 6.55 straipsnyje reglamentuojamos kelių skolų dengimo eiliškumo taisyklės taikomos, kai nėra kitokį eiliškumą nustatančio šalių susitarimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2013). Tik nesant šalių susitarimo, taikytinas CK 6.55 straipsnyje nustatytas skolų įskaitymo eiliškumo reglamentavimas: kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola, nebent skolininkas mokėdamas pareiškia, kurią skolą jis grąžina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-264-916/2021).

22. CK 6.55 straipsnyje įtvirtinta skolininko teisė pareikšti, kurią skolą jis grąžina, suponuoja, kad pareiškimas gali būti ir vienašalis skolininko valinis veiksmas, todėl susitarimas dėl įmokų paskirstymo nėra būtinas. Skolininko pareiškimo, kurią iš skolų mokėdamas įmoką jis grąžina kreditoriui, pakanka įmokai įskaityti į skolininko nurodomą skolą. Įstatymas taip pat nenustato jokių formos reikalavimų dėl šio skolininko valios pareiškimo, tačiau akivaizdu, kad jis turi būti toks, kad vėliau, kilus ginčui, skolininkas galėtų įrodyti, kad kreditorius apie pareiškimą buvo tinkamai ir laiku informuotas. Kilus ginčui teismas, ištyręs įrodymus, vertina, ar prieš sumokėdamas įmoką ar ją mokėdamas skolininkas pareiškė kreditoriui, kurią skolą jis grąžina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-969/2017).

23. Sprendžiant dėl CK 6.55 straipsnio 1 ar 2 dalies taikymo konkrečių faktinių aplinkybių kontekste turi būti vertinamas pareiškimo turinys ir sprendžiama, ar atsakovas, kaip skolininkas, buvo pareiškęs valią ieškovei (kreditorei) ir informavęs ją apie įmokų sumokėjimą konkrečioms skoloms padengti. Pirma, tai galėtų būti atliekama eksplicitiškai nurodant konkrečių įmokų paskirtį (kokias skolas yra siekiama padengti); antra, išskiriant skolas, kurių įmokomis nėra siekiama apmokėti. Visais atvejais toks pareiškimo turinys turi būti aiškus, leidžiantis identifikuoti, kokias skolas atliekamais mokėjimais yra siekiama padengti. Šių aplinkybių išsamus įvertinimas būtinas sprendžiant dėl CK 6.55 straipsnio taikymo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-264-916/2021).

24. Kaip minėta, atsakovės pateikti mokėjimo pranešimai nepagrindžia aplinkybės, kad atsakovė būtų išreiškusi valią ieškovei ir informavusi ją apie įmokų sumokėjimą konkrečioms skoloms padengti už konkretų ginčo laikotarpį, todėl nėra pagrindo sutikti su atsakovės argumentais dėl sumokėtų sumų netinkamo apskaitymo.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

25. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus ir nurodytas aplinkybes bei apibendrindama aukščiau išdėstytus argumentus sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį dėl skolos ir delspinigių priteisimo už atsakovei suteiktas komunalines paslaugas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

26. Nagrinėjamu atveju apeliantė prašo priteistas valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas priteisti iš ieškovės. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylinėjimosi išlaidos išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Ieškinį tenkinus pilnai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai bylinėjimosi išlaidas valstybei priteisė iš atsakovės. Apeliaciniam teismui šia nutartimi palikus nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, šių bylinėjimosi išlaidų perskirstyti nėra pagrindo.

27. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nuostatos, reglamentuotos CPK 93 straipsnyje bei 98 straipsnyje taikomos ir bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 302 straipsnis). Nagrinėjamu atveju apeliantės apeliacinio skundo reikalavimų netenkinus, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos už sumokėtą žyminį mokestį nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas

nutaria:

netenkinti apeliantės (atsakovės) R. M. apeliacinio skundo.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.