Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, spec. vidurinio išsilavinimo, dirba (duomenys neskelbtini) faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini) , deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini) , teistas 2014 m. liepos 23 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 178 straipsnio 1 dalį, nuosprendžiu paskiriant galutinę bausmę – 8MGL (1040 Lt (vieną tūkstantį keturiasdešimt litų) baudą, nustatant keturių mėnesių savanorišką baudos sumokėjimo terminą; 2017 m. kovo 13 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo nutartimi Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 23 d. nuosprendžiu išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-140-627/2014 už jo padarytą nusikaltimą, numatytą LR BK 178 str. 1d., pritaikius LR BK 64¹ str. nuostatas, paskirtą ir neatliktą bausmę – nesumokėtą baudą 8 MGL (1040 Lt (vieno tūkstančio keturiasdešimties litų ir 00 ct) sumoje, kas nuo 2015 m. sausio 1 d. atitinka 301,20 Eur sumą, pakeista 48 (keturiasdešimt aštuonių) valandų trukmės viešaisiais darbais, įpareigojant juos atlikti po 12 (dvylika) valandų per mėnesį, t. y. per keturis mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, visuomenės labui kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teisiamojo posėdžio metu duoti liudytojo I. Š. parodymai neprieštarauja ikiteisminio tyrimo metu jo duotiems parodymams (b. l. 68-69).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja Ž. Š. į apklausą atvykti atsisakė, nurodydama, kad parodymus duos tik teisme (b. l. 70).

Iš 2018-03-03 pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą matyti, kad 2018-03-03 pareiškėjo V. L. pareiškimo pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas (b. l. 3-4).

Iš 2018 m. kovo 20 d. parodymų patikrinimo vietoje metu nustatyta, kad V. L. patvirtino savo parodymus, juos susiedamas su aplinkybėmis įvykio vietoje (b. l. 37-39).

2018 m. kovo 28 d. daiktų apžiūros metu buvo apžiūrėti V. L. pateikti akiniai. Nustatyta, kad akiniai yra metaliniais rėmais. Rėmo spalva iš akinių vidinės pusės yra sidabrinė, iš išorinės pusės – juoda. Akinių rėmo ilgis – 13.8 cm. Akinių kojelių ilgis – 13 cm., plotis per plačiausią vietą – 0.5 cm., plotis per siauriausią vietą – 0.2 cm. Akinių kojelių galas lenktas žemyn, padengtas juoda nutrinta guma. Ant abiejų akinių kojelių iš išorinės pusės arčiau rėmo yra po sidabrinės spalvos stačiakampį, kurio matmenys: ilgis – 1.2 cm., plotis – 0.2 cm. Akiniai yra su vienu kairės akies stiklu, dešiniosios akies stiklo – nėra, likusi tik nutrūkusi plastikinė siaura juostelė, kuri yra 6.5 cm. ilgio, laikiusi stiklą. Kairiosios akies stiklas yra subraižytas. Akinių nosies atramėlės yra abi, viena – skaidri, gelsvos spalvos, kita – baltos spalvos. Jų abiejų ilgis per ilgiausią vietą – 1.3 cm., plotis per plačiausią vietą – 0.7 cm. Akiniai yra nenauji, padėvėti, apibraižyti (b. l. 30-32).

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo pagal BK 284 str.

Motyvuojamoji dalis

Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti, šokiruoti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2013, 2K-520-303/2015).

Teismų praktikoje yra nuosekliai išaiškinta, kad BK 284 straipsnio 1 dalies prasme viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos, joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kitų asmenų, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-796/2007, 2K-122/2008, 2K-159/2009, 2K-488/2012, 2K367/2012, 2K-27/2013 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad šiame kontekste kitais įvykio vietoje galinčiais atsirasti asmenimis laikomi tiesiogiai įvykyje nedalyvaujantys asmenys, t. y. bet kokie asmenys, išskyrus kaltininką ir nukentėjusįjį.

Nusikalstama veika, numatyta BK 284 straipsnio 1 dalyje, padaroma tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatyti, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėti (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Motyvas ir tikslas nėra būtinieji BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai, todėl šis nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai, tiesioginės įtakos veikos kvalifikavimui pagal BK 284 straipsnio 1 dalį jie neturi, tačiau jų analizė svarbi teisingam kaltininko tyčios apibrėžimui, sprendimui, kad asmuo suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai pagrindinis, o ne šalutinis jo veikos aspektas. Tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-117-303/2016).

Teismas, tirdamas faktines bylos aplinkybes, nustatė, kad konfliktas tarp nukentėjusiojo V. L., (duomenys neskelbtini) mokyklos vairuotojo, ir kaltinamojo A. Š. kilo po to, kai nukentėjusysis 2018 m. kovo 2 d. perspėjo sms žinute, kad tą dieną nepaveš A. Š. vaikų iki (duomenys neskelbtini) kaimo, iš kur jie kitu autobusu vežami į (duomenys neskelbtini) mokyklą, kurią lanko. Todėl A. Š. pats nuvežė vaikus į (duomenys neskelbtini) mokyklą ir atvyko į (duomenys neskelbtini) mokyklą aiškintis priežasčių. Nuosekliais ir neprieštaringais nukentėjusiojo V. L., liudytojų A. K. ir V. S. parodymais teisiamojo posėdžio metu įrodyta, kad A. Š. buvo supykęs ir pamatęs mokyklos koridoriuje vairuotoją V. L., iškoneveikė jį, vadino „stora kiaule,” kalbėjo pakeltu tonu, užsimojo ir trenkė į galvą, smūgis nebuvo stiprus, nes vairuotojas bandė jo išvengti, tačiau neabejotinai sukėlė tam tikro masto fizinį skausmą, be to, suduodant užkliudyti V. L. akiniai nukrito ant žemės ir sudužo. A. Š. užsimojo antram smūgiui, bet A. K. stojo tarp A. Š. ir V. L., kas padėjo išvengti tolesnio smurtinio konflikto. Teismas, vertindamas Ž. Š. parodymus, atkreipia dėmesį, jog ji kaip kaltinamojo sugyventinė, yra suinteresuotas asmuo, todėl jos parodymai dalyje dėl smūgio V. L. vertintini kritiškai, nes jų nepatvirtino kiti liudytojų parodymai, be to, parodymai, jog A. Š. netrenkė nukentėjusiajam, o nuėmė jam akinius neturi loginio ryšio su visa situacija. Taip pat teismas nesivadovauja liudytojo A. R. parodymais dalyje dėl smūgio V. L., nes liudytojas parodė, jog stovėjo per kelis žingsnius nuo V. L. nugaros ir negalėjo matyti tikslios įvykio eigos.

Iš visų galimų sveikatos sutrikdymų tik BK 284 straipsnis apima fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus tokiems padariniams veika kvalifikuojama tik pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Papildomai pagal BK 140 straipsnį veika nekvalifikuojama (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-406/2014).

Asmuo, viešoje vietoje sužalojęs kitą asmenį, netraukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 284 straipsnio 1 dalį tik tuo atveju, jeigu jis panaudojo smurtą gindamasis nuo jam tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jeigu nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos (BK 28 straipsnis). Pagal susiformavusią teismų praktiką kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Šioje byloje teismas, įvertinęs įrodymus, daro išvadą, kad būtinosios ginties situacijos nagrinėjamo įvykio metu nebuvo.

Kad dėl nurodytų kaltinamojo veiksmų buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, patvirtina, kad nuteistojo viešąją tvarką pažeidžiančius veiksmus matė mokyklos koridoriuje buvę asmenys. Liudytojas A. K. parodė, kad darbuotojai buvo sutrikę, A. R. ir V. S. – kad buvo šoke, A. S. ir I. Š. parodė, kad konfliktas darbuotojus išgąsdino, buvo nejauki atmosfera. Toks konflikto pobūdis, įžūlus elgesys su nukentėjusiuoju jam trenkiant švietimo įstaigoje, matant darbuotojams, be to, vykstant pamokoms ir esant galimybei ateiti į koridorių mokiniams, patvirtina, kad kaltinamasis suprato, jog taip bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, ir to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Be to, taip elgiantis kilusio konflikto metu, nors ir nekonkretinant, kokį poveikį visuomenei, nukentėjusiajam ir viešajai tvarkai turės jo veiksmai, pakaltinamam asmeniui neįmanoma nesuvokti, kad dėl to sutriks visuomenės rimtis ir tvarka, todėl teismas konstatuoja, kad kaltinamasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia.

Byloje nustatyti A. Š. veiksmai – sudavimas nukentėjusiajam į galvą kol vieno iš liudytojų, mokyklos direktoriaus, A. K., jis buvo sustabdytas – atitinka įžūlų elgesį (agresyvus, moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis veikimas ar neveikimas), kuriuo demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, t. y. vieną iš alternatyvių BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo būdų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-417/2012, 2K-527/2013). Taigi, A. Š. padaryta veika pagal jos požymių turinį ir pasireiškimą užtraukia baudžiamąją atsakomybę ir yra teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį.

Dėl bausmės skyrimo

Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą teismas konstatuoja, kad skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), atsižvelgia į padarytos veikos sunkumo ir pavojingumo laipsnį (nesunkus nusikaltimas), kaltės formą bei rūšį (tiesioginė neapibrėžta tyčia), kaltinamojo asmenybę – kaltinamasis anksčiau teistas (b. l. 88), teistumas neišnykęs ir nepanaikintas. Vadovaujantis BK 27 str., nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. A. Š. baustas administracine tvarka penkis kartus, baudų nemoka (b. l. 96-99). Duomenų, kad būtų įrašytas į gydytojo psichiatro ar narkologo įskaitą, nėra. Dirba UAB „Rekostata“. Sprendžiant iš mokyklos direktoriaus A. K. parodymų, jo vaikai gerai mokosi, jais rūpinamasi, tačiau A. Š. yra ūmaus būdo, linkęs nepaisyti geros moralės normų, sprendžiant konfliktines situacijas, ką patvirtina ir Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Deltuvos seniūnijos pateikta A. Š. charakteristika (b. l. 110). Šių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis nebus pasiekta kaltinamajam paskyrus baudą, 2017 m. kovo 13 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo nutartimi skirta viešųjų darbų bausmė A. Š. elgesiui teigiamos įtakos nepadarė, todėl šiuo nuosprendžiu A. Š. už padarytą nusikalstamą veiką skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – laisvės apribojimas. Nustatydamas laisvės apribojimo bausmės dydį, teismas atsižvelgia į nusikalstamomis veikomis padarytą žalą, kuri nėra didelė, į tai, jog nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamas veikas padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, A. Š. už veikos, numatytos 284 str. padarymą, skirtinos laisvės apribojimo bausmės dydis nustatytinas artimas sankcijoje nustatytam vidurkiui.

Kaltinamajam A. Š. kartu su bausme, remiantis BK 48 str. 3 dalies 1 punktu, 4, 6 dalies 1, 2, 3 punktais, skirtini įpareigojimai: 1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, 2) dirbti, praradus darbą registruotis darbo biržoje; 3) atlyginti žalą nukentėjusiajam V. L. 3) nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei nesusiję su darbu ar mokslu ar liga.

Ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė skirta nebuvo.

Ikiteisminio tyrimo metu laikinas nuosavybės teisių apribojimas skirtas nebuvo.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnis numato galimybę asmeniui, kuris dėl nusikalstamos veikos patyrė turtinės ar neturtinės žalos, teisę baudžiamajame procese pareikšti ieškinį.

Šioje baudžiamojoje byloje V. L. buvo pripažintas civiliniu ieškovu ir pareiškė 248 eurų dydžio civilinį ieškinį (b. l. 22, 23). Civiliniame ieškinyje nurodyta žala yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo padaryta nusikalstama veika. Pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas (b. l. 14) ir motyvuotas, todėl pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Remiantis BK 48 str. 3 dalies 1 punktu, 4, 6 dalies 1, 2, 3 punktais, per visą bausmės vykdymo laiką:

įpareigoti: 1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, 2) dirbti, praradus darbą registruotis darbo biržoje; 3) atlyginti žalą nukentėjusiajam V. L. 3) nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei nesusiję su darbu ar mokslu ar liga.

Laivės apribojimo bausmę pradėti vykdyti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje gavimo dienos (BVK 46 str. 1 d.).

Civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš A. Š. V. L. naudai 248 Eur (du šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus) turtinės žalos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.