- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-23
- Bylos Nr.
- 2A-116-775/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-01892-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Edita Šliumpienė, Anita Sereikienė, Virginija Gudynienė
- Atsakovas
- R. P.
- Ieškovas
- M. I.
- Kategorijos
- 2.6.29Paskola
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės, Anitos Sereikienės ir Editos Šliumpienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3421-722/2022 pagal ieškovo M. I. ieškinį atsakovui R. P. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas M. I. (toliau – ieškovas, kreditorius) 2021 m. lapkričio 19 d. kreipėsi su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo dėl skolos iš atsakovo R. P. (toliau – atsakovas, skolininkas) priteisimo. Kauno apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 22 d. tenkino kreditoriaus pareiškimą, išdavė teismo įsakymą, kuriuo nutarė išieškoti iš skolininko kreditoriui 16 500 Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau – JAV) dolerių (13 911,14 Eur pagal 2021 m. rugpjūčio 5 d. oficialų kursą) skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (nuo 13 911,14 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. lapkričio 22 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 104 Eur bylinėjimosi išlaidas. Skolininkas pareiškė prieštaravimus, kurie priimti 2021 m. gruodžio 7 d. nutartimi. Ieškovui 2021 m. gruodžio 29 d. pareiškus ieškinį, teismo įsakymas panaikintas 2022 m. sausio 3 d. nutartimi.
Šalies argumentai
2. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 16 500 JAV dolerių (13 911,14 Eur pagal 2021 m. rugpjūčio 5 d. oficialų kursą) skolą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
3. Ieškinyje nurodė, kad ieškovas 2015 m. gruodžio 12 d. atsakovui paskolino 16 500 JAV dolerių sumą. Atsakovas patvirtino, kad gavo nurodytą pinigų sumą, pasirašydamas skolos raštelį „gavau, paėmiau: 16 500 dolerių R. P.“. Skolos raštelio originalas yra pas ieškovą. Skolos raštelį pasirašė tiek atsakovas, tiek ieškovo sesuo I. F., kuri atsakovui ir perdavė pinigus.
4. Ieškovas prašė atsakovo grąžinti skolą, tačiau atsakovas skolos negrąžino. Po ieškovo reikalavimų grąžinti skolą, atsakovas ėmė šalintis ieškovo ir nutraukė bet kokio pobūdžio bendravimą, todėl siekdamas apginti savo pažeistus interesus, ieškovas kreipėsi į teismą.
Atsiliepimas
5. Atsakovas 2022 m. sausio 25 d. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo ieškinį prašė atmesti kaip nepagrįstą, priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
6. Atsiliepime nurodė, kad jokia paskolos sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta. Ieškovas byloje nepateikė jokio skolos raštelio ar patvirtinimo, kad ieškovas atsakovui paskolino kokią nors pinigų sumą, kurią atsakovas būtų įsipareigojęs grąžinti ieškovui. Priešingai nei teigia ieškovas, būtent ieškovas atsakovui buvo skolingas. Kadangi ieškovas atsakovui nėra tinkamai įvykdęs prievolės, dėl to šalys ir nesutaria.
7. Atsakovas nurodė, kad 2007 m. balandžio 25 d. jis ir akcinė bendrovė (toliau – AB) SEB Vilniaus bankas sudarė kredito sutartį, kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktas 33 679,81 Eur kreditas. Dalis kredito – 15 388,19 Eur (53 000 Lt) suma, buvo suteikta buto įsigijimui, kita dalis – 18 291,62 Eur (63 000 Lt) – buto remontui. Atsakovas kartu su sutuoktine 2007 m. gegužės 23 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teise įgijo butą už 15 388,19 Eur (53 000 Lt) jam suteikto kredito dalį. Kitą kredito dalį 18 291,62 Eur (63 000 Lt), kuri buvo suteikta buto remontui, atsakovas paskolino ieškovui.
8. Tarp šalių buvo sudaryta paskolos sutartis, kurioje šalys aptarė ieškovo atsakovui mokėtinas palūkanas bei susitarė, kad, jei ieškovas laiku neįvykdys atsakovui prisiimto įsipareigojimo, jis atsakovui turės sumokėti paskolos dydžio baudą. Ieškovas paskolą atsakovui grąžino per savo seserį I. F., kuri ir perdavė atsakovui ieškovo minimus pinigus. Pinigų gavimą ir jų perdavimą tiek atsakovas, tiek ieškovo sesuo patvirtino pasirašytinai 2015 m. gruodžio 12 d. pakvitavime, kurį ieškovas pateikė teismui.
9. Kadangi ieškovas atsakovui buvo įsipareigojęs mokėti palūkanas, atsakovas pasirašytą skolos raštelį grąžino ieškovui. Tai, kad ieškovas atsakovui kelis kartus perdavė pinigus, patvirtina byloje pateikti ieškovo mokėjimo nurodymai.
10. Tarp šalių kilo ginčas dėl to, kad atsakovas yra įsitikinęs, jog ieškovas pagal sudarytą paskolos sutartį atsakovui turi sumokėti baudą, kadangi ieškovas skolos negrąžino laiku. Tuo tarpu ieškovas teigia, kad paskolą atsakovui jis grąžino su procentais. Dėl šio šalių nesutarimo, ieškovas prevenciškai kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti neva atsakovui jo paskolintus pinigus, tačiau jokios skolos ar skolos raštelio, kuris patvirtintų atsakovo skolą ieškovui, nėra ir negalėjo būti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
11. Kauno apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 13 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė ieškovui iš atsakovo 13 911,14 Eur skolą ir 1 155,39 bylinėjimosi išlaidas. Priteisė iš atsakovo valstybei 13,44 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.
12. Teismas iš byloje esančių duomenų, šalių ir jų atstovų paaiškinimų, liudytojos parodymų nustatė, kad 2015 m. gruodžio 12 d. buvo surašytas raštelis (toliau – Raštelis), kuriame nurodyta, jog 2015 m. gruodžio 12 d. ieškovo sesuo I. F. perduoda ieškovo pinigus, tai yra 16 500 JAV dolerių sumą, ieškovo draugui R. P., gyv. (duomenys neskelbtini), raštelyje įrašyta: „perdaviau, atidaviau 16 500 dolerių I. F., parašas, įrašyta: gavau, paėmiau 16 500 dolerių, R. P., parašas“.
13. Ieškovas 2021 m. rugpjūčio 5 d. pretenzija pareikalavo iš atsakovo skolą grąžinti iki 2021 m. rugsėjo 5 d. Pretenzija atsakovui įteikta 2021 m. rugpjūčio 20 d., tačiau atsakovas skolos ieškovui negrąžino. Šalių santykiai yra konfliktiški.
Šalies argumentai
14. Ieškovo paaiškinimu, atsakovas jo prašė paskolinti pinigų, nes atsakovo finansinė padėtis tuo metu buvo sunki. Atsakovas teigė, kad tai ieškovas jam buvo skolingas 40 000 Lt sumą, pagal šalių 2007 metais vasaros pabaigoje sudarytą paskolos sutartį ir iš ieškovo sesers atsakovo gauti 16 500 JAV dolerių buvo ieškovo paskolos grąžinimas (be palūkanų, delspinigių, baudų).
Žemesnės instancijos teismas
15. Teismas vertino tarp atsakovo bei AB SEB Vilniaus bankas 2007 m. balandžio 25 d. sudarytą kredito sutartį ir nustatė, kad atsakovas būsto pirkimui pasiskolino 33 679,81 Eur (116 000 Lt) sumą, iš jų – 15 388,19 Eur (53 000 Lt) butui pirkti, o 18 291,62 Eur (63 000 Lt) būsto remontui, kredito grąžinimo data 2027 m. balandžio 24 d., taip pat atsakovo byloje pateiktus duomenis apie tai, kad jis 2007 m. gegužės 23 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu su sutuoktine Ž. P. nuosavybės teise įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 53 000 Lt. 2019 m. rugpjūčio 2 d. pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovas ir Ž. P. pardavė D. I. butą esantį (duomenys neskelbtini) už 13 000 Eur, garažą (boksą) esantį (duomenys neskelbtini) už 3 000 Eur. 2021 m. spalio 12 d. pirkimo–pardavimo sutartimi D. I. minėtą garažą (duomenys neskelbtini) pardavė A. B..
16. Teismas nustatė, kad ieškovui pareiškus reikalavimą dėl skolos priteisimo, jo įrodinėjimo dalyką sudaro faktinės aplinkybės, galinčios patvirtinti paskolos sutarties sudarymo faktą, tai yra ar minėti pinigai buvo perduoti atsakovui kaip paskola ir ar atsakovas įsipareigojo gautus pinigus ieškovui grąžinti. Ieškovas paskolos dalyko, tai yra 16 500 JAV dolerių, perdavimo faktą atsakovui įrodinėjo liudytojos I. F. parodymais.
17. Teismas nurodė, kad pinigų perdavimas savaime nebūtinai patvirtina paskolos santykius, tai gali būti tam tikrų įsipareigojimų vykdymą liudijantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų perdavimu, gali kilti ne tik paskolos, bet ir kitokių teisinių santykių pagrindu, pvz., bendro verslo ar partnerystės versle, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas, pateiktas prekes ir kt. Tokių santykių 2015 metais tarp šalių nebuvo.
18. Įvertinęs šalių artimus draugystės ryšius, teismas padarė išvadą, kad pinigų perdavimu atsakovui perduotos lėšos gali būti kvalifikuojamos ir vertinamos kaip atsiskaitymas, dovanojimas ar rėmimas, o ne paskolos teisinius santykius patvirtinančios lėšos.
19. Iš byloje ieškovo pateiktų įrodymų teismas nustatė, kad ieškovas 2005 m. sausio 13 d. atvyko į JAV ir iki 2012 m. kovo 24 d. niekur nebuvo išvykęs. Ieškovas kirto JAV sieną, išvyko iš JAV į Varšuvą, Lenkiją 2012 m. kovo 24 d. Kadangi ieškovo pateiktas atvykimo–išvykimo iš JAV grafikas nėra išverstas į lietuvių kalbą, teismas nurodė, kad šis dokumentas nepatvirtina ieškovo išvykimo iš JAV 2007 metais, tačiau vertino šiame dokumente nurodytas datas, tai yra 2005 m. sausio 13 d. (1/13/2005), 2012 m. kovo 24 d. (3/24/2012) bei ieškovo gimimo datą: 6/29/1974, ir nustatė, kad apie nurodytas datas taip pat buvo pasisakyta ir ieškovo teismui pateiktame notarės rašte. Ieškovo pateikto atvykimo–išvykimo iš JAV grafiko pagrindu notarė surašė informacinį raštą dėl ieškovo atvykimo į JAV ir išvykimo laikotarpiu nuo 2005 metų iki 2012 m. kovo 24 d. Nustatytų aplinkybių pagrindu, teismas, atsakovo argumentą, kad jis su ieškovu 2007 m. vasaros pabaigoje, ieškovui tuo metu atvykus į Lietuvą, atsakovo bute, sudarė paskolos sutartį, kuria atsakovas ieškovui paskolino 40 000 Lt (atitinkamai 16 500 JAV dolerių) ir susitarė su ieškovu dėl palūkanų, baudos mokėjimo, laikė neįrodytu.
20. Kadangi nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų paskolos sutarties dalyko atsakovui perdavimo faktą, taip pat duomenų, kad šalys išreiškė valią ir susitarė dėl paskolos sutarties sudarymo, teismas sprendė, kad turėtų pagrindą konstatuoti, jog ieškovas neįrodė esminių paskolos sutarties sąlygų egzistavimo. Tačiau įvertinęs tai, kad atsakovas neįrodė aplinkybių, dėl kurių jis 2015 m. gruodžio 12 d. iš ieškovo sesers I. F. gavo ieškovo pinigus 16 500 JAV dolerius, teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju nėra svarbu, ar 16 500 JAV doleriai vertinami kaip ieškovo motinos pinigai ar ieškovo pinigai. Pinigų priėmimo dokumentu nustatyta, kad tai ieškovo pinigai, ieškovas pripažino, kad tuo metu jo nebuvo Lietuvoje, grynieji pinigai, buvę pas ieškovo seserį I. F., buvo jo motinos, kuriuos ieškovas jai vėliau grąžino. Teismas nenustatė, kad ieškovas byloje netinkamas, taip pat, kad byloje nėra paneigta, jog ieškovas pinigus savo motinai grąžino.
Atsiliepimas
21. Atsakovui teigiant, kad tai ieškovas jam skolingas, pastarasis nesikreipė į ieškovą su pretenzija dėl palūkanų, netesybų, baudos sumokėjimo, teigė, kad nežinojo kur JAV gyvena ieškovas, neturėjo jo kontaktų, elektroninių laiškų nerašė. Paskolos dalykas, kaip teigė ieškovas, yra 16 500 JAV dolerių. Atsakovas paskolos sutarties sudarymą neigia. Todėl byloje ieškovui įrodžius, kad tarp jo ir atsakovo 2015 m. gruodžio 12 d. buvo susiklostę teisiniai paskolos santykiai, pinigai realiai gauti, o atsakovui neįrodžius, kad jis 2015 m. gruodžio 12 d. gavo iš ieškovo sesers I. F. ieškovo pinigus – 16 500 JAV dolerių sumą, kaip ieškovo paskolos grąžinimą atsakovui, teismas ieškinį nusprendė patenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
22. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo teismas nustatė, kad ieškovo išlaidos yra 2 517 Eur, kurias sudaro 417 Eur žyminis mokestis ir 2 100 Eur išlaidos advokato ir advokato padėjėjos pagalbai apmokėti. Teismas, įvertinęs ieškovo byloje pateiktus įrodymus apie jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, vadovaudamasis Lietuvos apeliacinio teismo formuojama praktika, pagal kurią, dalyvaujančio byloje asmens patirtos išlaidos už susipažinimą su bylos medžiaga, už teisės aktų, teismų praktikos analizes, už pasirengimus teismo posėdžiams, susitikimus su klientais ir pan. pagal Rekomendacijoje nustatytas taisykles atskirai neatlyginamos, o paprastai padengiamos priteisiant iš bylą pralaimėjusios šalies sumas už procesinių dokumentų rengimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1030/2012; 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-480-157/2015; 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-397-450/2022), nusprendė ieškovo byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas sumažinti išlaidų dalimi, kurios buvo patirtos už advokato padėjėjos susipažinimą su bylos medžiaga ir teismo posėdžių garso įrašais, taip pat nepriteisė ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų už advokato padėjėjos atstovavimą 2022 m. rugpjūčio 17 d. teismo posėdyje, įvertinęs tai, kad teismo posėdis truko mažiau kaip 30 minučių ir priteisė iš atsakovo ieškovui 738,39 Eur išlaidas už advokato ir advokato padėjėjos pagalbą byloje bei 417 Eur žyminį mokestį, iš viso 1 155,39 Eur bylinėjimosi išlaidas.
23. Papildomu sprendimu, priimtu 2022 m. rugsėjo 15 d., teismas priteisė ieškovui iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (13 911,14 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. lapkričio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Šalies argumentai
24. Teismas nurodė, kad ieškovas 2021 m. gruodžio 29 d. ieškinyje prašė priteisti iš atsakovo ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, tačiau šis ieškovo reikalavimas 2022 m. rugsėjo 13 d. sprendimu buvo nei patenkintas, nei atmestas – tai yra neišnagrinėtas. Vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, ieškovo reikalavimą dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo pripažino pagrįstu ir jį patenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
25. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. abi šalys nagrinėjimo teisme metu pripažino, kad skolos Raštelio, ar paskolos sutarties nėra ir niekada nebuvo. Byloje esantis 2015 m. gruodžio 12 d. pakvitavimas, atspausdintas ieškovo sesers I. F.. Posėdyje liudytoja apklausta I. F., kuri yra bylos baigtimi suinteresuotas asmuo, pripažino, kad jos perduoti pinigai nebuvo ieškovo. Nors ieškovas teigė, kad tai jis paskolino atsakovui savo pinigus, tačiau apklaustas teisme taip pat patvirtino, kad I. F. atsakovui perduoti pinigai buvo ne jo, o ieškovo motinos. Atsakovo vertinimu, net ir realiai egzistuojant skolai, ieškovas neturėtų jokios teisės reikalauti kitam asmeniui priklausančių pinigų;
15.2. pinigų perdavimo raštelį surašė ieškovo sesuo I. F., kuri teismui nurodė, kad yra buhalterė, baigusi universitetą. Įvykęs pinigų perdavimas neabejotinai yra sandoris, kuriam taikomos sandorio aiškinimo taisyklės. Atsakovo vertinimu, I. F. turinti universitetinį išsilavinimą, finansinėse operacijose išprususi, esant paskolos teisiniams santykiams, neabejotinai būtų surašiusi dokumentą atitinkantį paskolos teisinius santykius, tačiau dokumente nėra jokių nuorodų į paskolą ar paskolintus pinigus. Atsakovas, neturėdamas tiek žinių tvarkant finansinius reikalus, kiek jų turi I. F., pasitikėjo pastarosios išprusimu;
Atsiliepimas
15.3. atsakovas nurodė, kad realiai buvo surašytas dokumentas, kuris patvirtino, kad ieškovas grąžino skolą atsakovui, o I. F. tik buvo asmuo, perduodantis ieškovo skolą. Įstatymas nedraudžia grąžinti skolą trečiajam asmeniui. Nors dokumente nurodytas ieškovas, tačiau I. F. apklausta liudytoja nurodė, kad atsakovas buvo ieškovo draugas, todėl minėtame dokumente ji ir įrašiusi ieškovą. Tiek liudytojos, tiek ir ieškovo teiginiais nustatyta, kad piniginės lėšos nebuvo ieškovo. Teismas sprendime nurodė, jog „<...> bylose (pvz.: dėl nepagrįsto praturtėjimo) ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita, o pareigą įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui“. Vadovaujantis šia nuostata, ieškovas byloje nėra įrodęs, jog atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas 2007 m. balandžio 25 d. AB SEB Vilniaus banke paėmė kreditą tiek buto pirkimui, tiek ir jo remontui ir dalį kredito pinigų skirtų remontui paskolino ieškovui. Ieškovui grąžinus paskolą buvo grąžintas ir paskolos dokumentas, todėl palikus galioti skundžiamą teismo sprendimą, ieškovas nepagrįstai praturtės atsakovo sąskaita;
15.4. ieškovas taip pat neįrodė, kad jis 2015 m. gruodžio mėnesį paskolino atsakovui 16 500 JAV dolerių dėl atsakovo sunkios finansinės padėties. Ieškovas minėjo, kad yra porą kartų atsakovui pervedęs po 100 ar 200 dolerių, bet ne daugiau, kas nesudaro pagrindo vertinti, jog tai galėtų būti ieškovo parama atsakovui. 2022 m. vasario 24 d. teismo posėdyje ieškovas pripažino, kad jis atsakovui 2018 metais parašė žinutę dėl skolos, į kurią atsakovas atrašė, kad jis ieškovui nėra skolingas. Tuomet ieškovas prašė atsakovo jo broliui perrašyti butą ir garažą. Byloje yra pateikti dokumentai, kurie patvirtina, kad 2019 m. rugpjūčio 2 d. butas, esantis (duomenys neskelbtini) ir garažas, esantis (duomenys neskelbtini), perrašyti ieškovo broliui D. I.. Todėl po to, kai D. I. 2019 m. rugpjūčio 2 d. buvo perrašytas minėti butas ir garažas, abi šalys vadovaujantis ieškovo logika, nėra viena kitai skolingos;
15.5. atsakovas pažymėjo, kad teismas byloje vertino ir vadovavosi užsienio kalba pateiktu dokumentu apie ieškovo atvykimus–išvykimus į/iš JAV. Teismas, vadovaudamasis ieškovo pateiktu nežinomo turinio dokumentu, padarė išvadą, kad ieškovas 2007 m. nebuvo Lietuvoje. Teismui teikiami dokumentai turi būti pateikiami valstybine kalba. Be to, net ir vertinant minėtą dokumentą ir jį verčiant su „Google translate“ programėle matyti, kad dokumente pateikta informacija yra abejotina, kadangi pagal jame nurodytas datas ieškovas atvyko 4/5/2003 13:52, atvyko 4/15/2003 6:00 arba atvyko 4/4/2012 19:40 ir atvyko 4/5/2012 16:57. Atsakovo vertinimu, neįmanoma į tą pačią šalį atvykti du kartus iš jos tame tarpe nei karto neišvykus. Kadangi teismo sprendime padarytos išvados, paremtos niekiniu dokumentu, priimtas sprendimas negali būti teisėtas ir pagrįstas;
Šalies argumentai
15.6. ieškovas teigdamas, kad sudarė pinigų paskolos sutartį, turi pareigą teismui ją pateikti. Fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija du tūkstančius litų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.871 straipsnio 1 dalis). Bendroji rašytinės sandorio formos nesilaikymo pasekmių taisyklė yra ta, kad rašytinės formos reikalavimo pažeidimas paprastai nedaro sandorio negaliojančio, tačiau nesilaikiusios įstatymo reikalaujamos rašytinės formos šalys netenka teisės remtis liudytojų parodymais įrodinėdamos sandorio sudarymo ir jo įvykdymo faktą (CK 1.93 straipsnio 2 dalis). Taigi sandorio šalys, nesilaikiusios įstatymo reikalavimo sudaryti jį rašytine forma, kartu prisiima riziką dėl sandorio įvykdymo įrodinėjimo kilus ginčui. Ieškovas rašytinės paskolos sutarties nepateikė, o teismo posėdžio metu pripažino, kad jokios sutarties iš viso nebuvo. Byloje nustatyta, kad ieškovas jam priklausančių pinigų atsakovui neperdavė, kadangi 2015 m. gruodžio 12 d. atsakovui buvo perduoti ieškovo motinos pinigai. Įrodymų, kad ieškovas turi reikalavimo teisę regreso tvarka, byloje taip pat nėra. Sprendime nėra nurodyta įstatymo norma, kuria būtų vadovaujamasi tuo atveju, jeigu teismas būtų nustatęs, kad pinigus skolino trečiasis asmuo, o ieškovas (skolininkas) turėtų teisę reikalauti jo motinos (kreditoriaus) sumokėtos pinigų sumos. Atvirkščiai, nagrinėjamu atveju, ieškovo motina grąžinusi sūnaus skolą įgijo teisę reikalauti iš pastarojo grąžinti skolą. Šių faktinių aplinkybių sugretinimas, atsakovo vertinimu, akivaizdžiai parodo ieškinio nepagrįstumą ir patvirtina atsakovo poziciją, kadangi atsakovui kaip kreditoriui nebuvo svarbu kas, ieškovas ar ieškovo motina, atsakovui grąžino ieškovo skolą.
Atsiliepimas
26. Ieškovas atsiliepimu prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. nors atsakovas nurodė, kad ieškovas grąžino skolą atsakovui, o ieškovo sesuo I. F. tik perdavė skolos pinigus, tačiau liudytoja I. F. apklausta teismo posėdyje kelis kartus patvirtino, kad pinigai atsakovui buvo reikalingi perkant mašinas, tačiau jei būtų žinoję kaip elgsis atsakovas, jam pinigų nebūtų skolinę;
Žemesnės instancijos teismas
16.2. atsakovas tvirtina, kad piniginės lėšos, kurios buvo perduotos I. F. pagal pakvitavimą, nebuvo ieškovo, tačiau pirmosios instancijos teismas įvertinęs ieškovo, liudytojos I. F. paaiškinimus, padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra svarbu, ar minėti pinigai buvo ieškovo motinos ar paties ieškovo. Pinigų priėmimo dokumente nurodyta, kad tai ieškovo pinigai ir tą pripažino ieškovas. Ieškovas pinigų perdavimo metu nebuvo Lietuvoje, paskolinti ieškovo mamos grynieji pinigai buvo pas ieškovo seserį, tačiau ieškovas pinigus motinai grąžino. Teismas nenustatė, kad ieškovas yra netinkamas, taip pat byloje nėra paneigta aplinkybė, kad ieškovas pinigus savo motinai grąžino, pagrindo nesutikti su teismo padaryta išvada nėra;
16.3. atsakovas aplinkybę, kad šalys viena kitai nėra skolingos, bando įrodyti faktu, kad 2019 m. rugpjūčio 2 d. atsakovui priklausęs turtas, tai yra butas, esantis (duomenys neskelbtini) ir garažas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo parduoti D. I., tačiau dėl šio fakto atsakovo skola ieškovui niekur nedingo;
Atsiliepimas
16.4. atsakovas teigia, kad jis dalį kredito lėšų, gautų iš 2007 m. balandžio 25 d. AB SEB Vilniaus banko, kurios buvo skirtos buto remontui paskolino ieškovui, tačiau teismui atsakovas nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Byloje nėra pateikta tarp šalių šiuo pagrindu sudaryta paskolos sutartis, duomenys, kad nurodytos lėšos buvo atsakovo sąskaitoje ir kad šių lėšų dalis buvo išgryninta. Atsakovo teigiamos aplinkybės nėra įrodytos ir nesudaro pagrindo pripažinti, kad I. F. atsakovui perduota 16 500 JAV dolerių suma buvo ieškovo atsakovui grąžinta paskola;
16.5. ieškovas teismui pateikė įrodymus, kad jis 2005 m. sausio 13 d. atvyko į JAV ir iki 2012 m. kovo 24 d. niekur nebuvo išvykęs. Ieškovo pateiktame atvykimo–išvykimo grafike nėra fiksuota, kad ieškovas būtų iš JAV išvykęs 2007 metais. Grafike yra fiksuotos datos, tai yra skaičiai, kurias ir vertino teismas, spręsdamas apie ieškovo atvykimą–išvykimą į/iš JAV laikotarpiu nuo 2005 metų iki 2012 m. kovo 24 d. Vadovaudamasis minėtu dokumentu, pirmosios instancijos teismas, ieškovo vertinimu, padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas neįrodė, jog šalys 2007 m. vasaros pabaigoje, ieškovui tuo metu atvykus į Lietuvą, būdamos atsakovo bute, sudarė paskolos sutartį, pagal kurią atsakovas ieškovui paskolino 40 000 Lt (atitinkamai 16 500 JAV dolerių) sumą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
27. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
28. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl skolos priteisimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
29. Byloje kilo ginčas dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimo 2015 m gruodžio 12 d. pasirašyto raštelio pagrindu.
30. Byloje nustatyta, kad ieškovo M. I. sesuo I. F. 2015 m. gruodžio 12 d. perdavė M. I. pinigus 16 500 dolerių draugui R. P.. Raštelyje pasirašė I. F., kad pinigus perdavė ir R. P., kad pinigus gavo (1 t., b. l. 3). 2021 m. rugpjūčio 5 d. ieškovo advokatas išsiuntė atsakovui pretenziją, kad atsakovas iki 2021 m. rugsėjo 5 d. grąžintų skolą (1 t., b. l. 4–6). Atsakovas pinigų negrąžino. Ieškiniu prašoma priteisti iš atsakovo 13 911,14 Eur sumą, kuri buvo perduota atsakovui, nes ieškovo teigimu, tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė paskolos teisiniai santykiai.
31. Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas nurodė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, pasisakant dėl nurodytų teisės normų aiškinimo ir taikymo, kurioje pažymėta, kad esminiai paskolos sutarties elementai yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar kiekį daiktų.
32. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pagal 2015 m. gruodžio 12 d. raštelį atsakovui buvo perduoti 16 500 JAV dolerių, tačiau raštelyje nenurodytas atsakovo įsipareigojimas skolą grąžinti. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, nesant raštu atskirai išreikšto lėšų gavėjo įsipareigojimo grąžinti kaip paskolą jam pervestas lėšas, toks įsipareigojimas grąžinti lėšas gali būti numanomas iš šių lėšų priėmimo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2009; 2013 m. birželio 18 d. nutartis priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2013). Vien tik pinigų perdavimo faktas iš esmės suponuoja išvadą apie tai, kad pinigines lėšas gaunantis asmuo įsipareigoja jas grąžinti arba įrodyti kitokį jų gavimo teisinį pagrindą.
33. Atsakovas nurodė, kad jis 2007 m balandžio 25 d. gavo 116 000 Lt (33 679,81 Eur) kreditą, iš kurių 53 000 Lt buvo skirti buto pirkimui ir 63 000 Lt – būsto remontui. Kadangi būsto remontui tokio dydžio sumos atsakovui nereikėjo, jis 2007 metų vasaros pabaigoje, ieškovo prašymu, jam iki 2009 m. rugpjūčio 31 d. paskolino 40 000 Lt. Skola buvo suteikta šalims pasirašant rašytinę paskolos sutartį, atsakovo namuose, pinigus perduodant grynais. Ieškovas ilgą laiką skolos negrąžino, tačiau 2015 metais paskambino ir pasakė, kad atsakovas nueitų pas jo seserį ir pasiimtų pinigus. Ieškovo sesuo 2015 m gruodžio 12 d. parašė raštelį ir pagal jį grąžino atsakovui 2007 metais ieškovui suteiktą skolą. Paskolos sutarties originalą atsakovas atidavė ieškovo seseriai, nes ji pareikalavo jį grąžinti. Šių savo paaiškinimų pagrindu atsakovas įrodinėjo aplinkybę, kad jis 2007 metais 16 500 JAV dolerių skolino ieškovui, o šis per savo seserį pagal 2015 m. gruodžio 12 d. raštelį skolą grąžino.
34. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas yra teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais.
35. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje pateikti šalių paaiškinimai, 2015 m. gruodžio 12 d. raštelis, liudytojos I. F. parodymai, kuriais nesivadovaujant, būtų pažeisti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai (CK 1.5, 1.93 straipsniai), leidžia daryti išvadą, jog labiau tikėtina, kad atsakovui buvo suteikta paskola. Įvertinus, kad kiekviena iš šalių privalo įrodyti savo teiginius, konstatuotina, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog 16 500 JAV dolerių suma 2007 metais buvo ieškovui suteiktos paskolos grąžinimas, nes jokie įrodymai nepatvirtina, kad atsakovas R. P. 2007 metais būtų perdavęs ieškovui pinigus. Jei atsakovas skolino pinigines lėšas ieškovui, jis turėjo tai įrodyti, tačiau objektyvių įrodymų, išskyrus jo paaiškinimus, byloje nepateikta. Be to, byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieškovas M. I. atsakovo nurodytu paskolos suteikimo laikotarpiu (2007 metais) Lietuvos valstybėje iš viso nebuvo. Atsakovas nurodo, kad teismas, spręsdamas dėl šios aplinkybės, vadovavosi užsienio kalba pateiktu, neišverstu į lietuvių kalbą, nežinomo turinio, niekiniu dokumentu – atvykimo–išvykimo grafiku, tačiau su apeliantu sutikti nėra pagrindo, nes byloje yra pateiktas kitas įrodymas – JAV Ilinojaus valstijos notarės išduota pažyma, kurioje nurodyta, jog ieškovas 2005 metais atvyko į Jungtines Amerikos Valstijas ir iki 2012 m. kovo 24 d. niekur nebuvo išvykęs iš minimos šalies (1 t., b. l. 146). Ši pažyma yra išversta į lietuvių kalbą, vertimas patvirtintas, todėl ji atitinka CPK 198 straipsnio reikalavimus ir laikytina tinkamu įrodymu, patvirtinančiu aplinkybę, jog atsakovas 2007 metais Lietuvoje nesilankė, todėl atsakovas jam savo namuose perduoti skolą grynais pinigais neturėjo galimybės.
36. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovas taip pat tvirtino, kad jo santykiai su ieškovu M. I. buvo blogi, nes ieškovas jam ilgą laiką negrąžino 2007 metais suteiktos skolos, o kai 2015 m. gruodžio 12 d. perdavė skolą per seserį, jis tik džiaugėsi, kad ją atgavo, nors ir be jokių palūkanų, todėl grąžino ieškovo seseriai paskolos sutarties originalą ir sau jokios kopijos nepasiliko. Vis tik šią aplinkybę paneigia tai, kad po 2015 metų šalių santykiai nenutrūko, nes 2016–2017 metais ieškovas atsakovui per tris kartus dar pervedė 39 400 JAV dolerių. Tai netiesiogiai patvirtina, kad priešingai negu teigia atsakovas, šalys tuo metu bendravo ir juos toliau siejo piniginiai santykiai.
37. Kadangi atsakovas nepateikė į bylą objektyvių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti kokį nors kitokį 16 500 JAV dolerių gavimo teisinį pagrindą, todėl atsakovui 2015 m. gruodžio 12 d. perduotas lėšas yra pagrindas pripažinti paskola. Kadangi paskola pagal ieškovo pareikalavimą negrąžinta, atsakovas šias lėšas privalo grąžinti.
38. Nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad liudytojai I. F. pripažinus, jog 2015 metais atsakovui perduoti pinigai priklausė ne ieškovui, o jo motinai, ieškovas neturėtų jokios teisės reikalauti kitam asmeniui priklausančių pinigų. Pažymėtina, jog 2015 m. gruodžio 12 d. raštelio turinys patvirtina, kad susitarimas dėl pinigų perdavimo buvo sudarytas tarp ieškovo ir atsakovo, jame nurodyta, kad perduodami M. I. pinigai, todėl pritartina pirmosios instancijos teismui, kad aplinkybė, iš kur ieškovas gavo atsakovui perduodamus pinigus, šiuo atveju nėra svarbi. Byloje ieškinys reiškiamas paskolos teisinių santykių pagrindu, o ne dėl nepagrįsto praturtėjimo. Ieškovas paaiškino, kad jo motina taip pat gyveno JAV, tačiau Lietuvoje seseriai buvo palikusi savo pinigų. Kad būtų patogiau ir nereikėtų atlikinėti mokamų pavedimų per bankus, ieškovas, motinos sutikimu, draugui skolino, pasinaudojęs motinos grynaisiais pinigais Lietuvoje, tačiau skolintą draugui pinigų sumą motinai grąžino. Atsakovas pasirašė raštelyje, kuriame buvo nurodyta, kad perduodami būtent M. I. pinigai, perduodamus pinigus atsakovas priėmė, bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad jokių teisinių santykių su ieškovo motina neturėjo, todėl konstatuotina, kad byloje įrodyta, jog susitarimas buvo sudarytas tarp ieškovo ir atsakovo, todėl ieškovas šioje byloje turi reikalavimo teisę. Atsakovas neįrodė, kad 2007 metais skolino ieškovui 40 000 Lt, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl apelianto argumentų, susijusių su CK 6.50 straipsnio (trečiojo asmens teisė įvykdyti prievolė) taikymu šioje byloje.
Dėl procesinės bylos baigties
39. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi išdėstytu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
40. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas prašo priteisti 900 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimą į apeliacinį skundą. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o ieškovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, teisėjų kolegija priteisia šias išlaidas atsakovo naudai iš ieškovo.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui M. I., gim. (duomenys neskelbtini), 900 Eur (devynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.