Kauno apylinkės teismo sprendimas

Ieškinyje nurodyta, 2015 m. gruodžio 12 d. ieškovas atsakovui paskolino 16 500 JAV dolerių. Jis pasitikėjo atsakovu, tikėjo, kad skola bus grąžinta. Skolininkas pasirašė skolos raštelį, kurio originalas yra pas ieškovą. Pinigus atsakovui perdavė ieškovo sesuo I. F.

Liudytoja I. F. teismo posėdyje parodė, kad brolis Mindaugas 2017 m. ar 2018 metais buvo grįžęs į Lietuvą, su atsakovu bendravo, eidavo vienas pas kitą, jie buvo geriausi draugai. Ji 2015 metais surašė raštą ir perdavė pinigus atsakovui – 16 500 dolerių. Mama buvo palikusi jai pinigų, tuo metu mama gyveno Amerikoje. Davė pinigus (duomenys neskelbtini), nes jis geriausias brolio draugas, tai buvo šeimos pinigai. Mama mirusi. Apie jokias kitas brolio ir R. P. paskolos sutartis nežino.

Ieškiniu, ieškovo, atsakovo paaiškinimais, liudytojos parodymais teismo posėdyje, rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad 2015 m. gruodžio 12 d. surašytas raštelis, kad 2015 m. gruodžio 12 d. I. F., M. I. sesuo, perduoda M. I. pinigus 16 500 JAV dolerių draugui R. P., gyv. (duomenys neskelbtini), raštelyje įrašyta : perdaviau, atidaviau 16 500 dolerių I. F., parašas, įrašyta : gavau, paėmiau 16 500 dolerių, R. P., parašas (b.l. 30). Šio raštelio originalas pateiktas teismo darbuotojai, turinčiai įgaliojimus priimant dokumentus tvirtinti teismui pateiktų dokumento kopijas, kopija patvirtina. Atsakovo atstovas nereikalavo pateikti teismui šio dokumento originalą, skirti ekspertizę. 2021 m. rugpjūčio 5 d. pretenzija nustatyta, kad M. I. pareikalavo iš R. P. skolą grąžinti iki 2021 m. rugsėjo 5 d. (b.l. 4). Pretenzija įteikta gavėjui 2021 m. rugpjūčio 20 d. (b.l. 6). 2007 m. balandžio 25 d. SEB banko ir R. P. sudaryta kredito sutartimi nustatyta, kad R. P. pasiskolino būsto pirkimui 33 679,81 Eur, iš jų – 15 388,19 butui pirkti, o 18 291,62 Eur remontuoti būstą, 116 000 Lt (būstui pirkti 53 000 Lt, remontui – 63 000 Lt), kredito grąžinimo data 2027 m. balandžio 24 d. (b.l. 40). 2007 m. gegužės 23 d. pirkimo–sutartimi nustatyta, kad R. P. ir Ž. P. pirko butą (duomenys neskelbtini), už 53 000 Lt. (b.l. 41). 2019 m. rugpjūčio 2 d. pirkimo–pardavimo sutartimi nustatyta, kad Ž. P. ir R. P. pardavė D. I. butą (duomenys neskelbtini) už 13 000 Eur, garažą (boksą) (duomenys neskelbtini) už 3 000 Eur (b.l. 54– 63). 2021 m. spalio 12 d. pirkimo–pardavimo sutartimi nustatyta, kad D. I. pardavė A. B. garažą (duomenys neskelbtini) (b.l. 67–74). Byloje nustatyta, kad šalių santykiai šiuo metu konfliktiški.

Fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų, o jeigu paskolos suma viršija 3 000 Eur ir šis sandoris vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos (Civilinio kodekso (toliau– CK) 6.871 straipsnio 1, 4 dalys). Įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tuo atveju, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose (CK 1.93 straipsnio 1 dalis). Viršijančios nurodytą sumą žodinės paskolos sutarties negaliojimo nenustatyta įstatyme, tokia žodinė sutartis galioja, tačiau įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais (CK 1.93 straipsnio 2 dalis). Įrodinėjant paskolos sutarties sudarymą ribojimo remtis liudytojų parodymais teismas gali netaikyti, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, būtent kai: 1) yra kitokių rašytinių, nors ir netiesioginių sandorio sudarymo įrodymų; 2) sandorio sudarymo faktą patvirtinantys rašytiniai įrodymai yra prarasti ne dėl šalies kaltės; 3) atsižvelgiant į sandorio sudarymo aplinkybes, objektyviai nebuvo įmanoma sandorio įforminti raštu; 4) atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykius, sandorio prigimtį bei kitas svarbias bylai aplinkybes, draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams (CK 1.93 straipsnio 6 dalis); taip pat kai paskolos sutartis buvo sudaryta apgaule, prievarta ar realiai grasinant arba dėl paskolos gavėjo atstovo piktavališko susitarimo su paskolos davėju, arba dėl susiklosčiusių sunkių aplinkybių (CK 6.875 straipsnio 2 dalis). Ieškovui pareiškus reikalavimą dėl skolos grąžinimo, įrodinėjimo dalyką sudaro faktinės aplinkybės, galinčios patvirtinti paskolos sutarties sudarymo faktą: ar pinigai ieškovo buvo perduoti atsakovui kaip paskola ir ar atsakovas įsipareigojo gautus pinigus ieškovui grąžinti. Liudytojos F. F., kuri yra ieškovo sesuo, parodymais, 2015 m. gruodžio 12 d. rašteliu ieškovas įrodinėja paskolos dalyko – 16 500 JAV dolerių perdavimo R. P. faktą. Paskolos terminas nėra aiškus, todėl ieškovas pretenzija pareikalavo iš atsakovo grąžinti skolą iki 2021 m. rugsėjo 5 d. (CK 6.873 straipsnio 2 dalis). Pinigų perdavimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą liudijantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų perdavimu, gali kilti ne tik paskolos, bet ir kitokių teisinių santykių pagrindu, pvz., bendro verslo ar partnerystės versle, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas, pateiktas prekes ir kt. Tačiau tokių santykių 2015 metais tarp šalių nebuvo, šalys apie tai nepaaiškino. Pinigų perdavimas savaime nebūtinai patvirtina paskolos santykius. Pinigų perdavimo paskirtis neįvardijama, tai nėra akivaizdus faktas, kad pervedamas būtent paskolos sutarties dalykas, t. y. nėra raštu išreikštas vienos sutarties šalies (paskolos davėjo) suderintos valios perduoti paskolos dalyką paskolos gavėjui egzistavimas. Atsižvelgiant į šalių artimus giminystės, draugystės ryšius, mokėjimo pavedimais (šiuo atveju pinigų perdavimu) pervestos (perduotos) lėšos gali buvo kvalifikuojamos ir vertinamos kaip patvirtinančios atsiskaitymo, dovanojimo, rėmimo, o ne paskolos teisinius santykius. Ieškovo paaiškinimu, atsakovas prašė paskolinti pinigų, nes jo padėtis buvo sunki. Atsakovas teigia, kad tai ieškovas jam buvo skolingas pagal jų sudarytą 2007 metais vasaros pabaigoje 40 000 Lt paskolos sutartį (t.y. 16 500 JAV dolerių pagal tuo metu buvusį kursą), 16 500 JAV dolerių atsakovo gauti iš ieškovo sesers buvo ieškovo paskolos atsakovui grąžinimas (be palūkanų, delspinigių, baudų). Ieškovo pateiktais įrodymais nustatyta, kad jis 2005 metais sausio 13 d. atvyko į JAV ir iki 2012 m. kovo 24 d. niekur nebuvo išvykęs iš minimos šalies (JAV), jis kirto JAV sieną/išvyko iš JAV į Varšuvą, Lenkiją 2012 m. kovo 24 d. ( b.l. 141–150). Ieškovo pateiktas atvykimo-išvykimo grafikas nepatvirtina jo išvykimo iš JAV 2007 metais, neišverstas į lietuvių kalbą (b.l. 145), tačiau jame matyti datos : 2005 m. sausio 13 d. ( 1/13/2005) ir 2012 m. kovo 24 d. (3/24/2012) (apie šias datas pasisakyta notarės rašte), nurodyta ieškovo gimimo data : (duomenys neskelbtini), ir šios pažymos pagrindu notarė surašė informacinį raštą dėl ieškovo atvykimo į JAV ir išvykimo nuo 2005 metų – 2012 m. kovo 24 d. aplinkybių. Todėl atsakovo argumentas, kad jis su ieškovu 2007 m. vasaros pabaigoje sudarė paskolos sutartį ir paskolino ieškovui, tuo metu buvusiam Lietuvoje, atsakovo bute, 40 000 Lt (atitinkamai 16 500 JAV dolerių, kaip šio ieškinio sumą), kad su ieškovu susitarė dėl palūkanų, baudos mokėjimo, neįrodytas.

Nesant duomenų, kuriais būtų užfiksuotas būtent paskolos sutarties dalyko perdavimas paskolos gavėjui faktas ar išreikšta suderinta paskolos sutarties šalių valia, teismas turėtų pagrindą konstatuoti, kad ieškovas neįrodė esminių paskolos sutarties sąlygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus. Tačiau atsakovas neįrodė pagrindo, kuriuo jis 2015 m. gruodžio 12 d. gavo iš I. F. 16 500 JAV dolerių, kurie nurodyti kaip M. I. pinigai. Teismas mano, kad šioje byloje nėra svarbu, ar 16 500 JAV dolerių vertinami kaip ieškovo motinos pinigai ar ieškovo pinigai. Pinigų priėmimo dokumentu nustatyta, kad tai M. I. pinigai, ieškovas pripažino, kad tuo metu jo nebuvo Lietuvoje, grynieji pinigai, buvę pas seserį I. F., buvo jo mamos, pinigus mamai jis grąžino. Teismas nenustatė, kad ieškovas netinkamas, nepaneigta, kad pinigus jis grąžino motinai, ieškovas tvirtina, kad 16 5000 JAV dolerių yra jo, ieškovo mama jau mirusi, jos įtraukti į bylą, apklausti galimybės nėra. Paskolos sutarties įrodinėjimo metu teismui vertinant, ar iš tikrųjų sudaryta paskolos sutartis, svarbūs yra rašytinių įrodymų turinys ir kitų įrodymų duomenys, patvirtinantys paskolos teisinių santykių egzistavimą. Paskolos sutartis pagal savo sampratą yra realinis sandoris (CK 6.870 straipsnio 1, 2 dalys), taigi paskolos sutartinių teisinių santykių egzistavimui nustatyti reikia įrodyti paskolos dalyko perdavimo faktą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad kadangi paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino.