Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Saulius Zajarskas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. S. pareiškimą, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybės įmonė „Turto bankas“ ir J. V..

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, t. y. prašė nustatyti, faktą jog jos tėvas J. K. po sutuoktinės E. K. mirties priėmė palikimą į jai priklausančią turto dalį.

2. Pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos mama E. K., gim. (duomenys neskelbtini), kurios paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Į notarų biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, kadangi tame pačiame bute liko gyventi pareiškėjos tėvas J. K.. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas J. K., gim. (duomenys neskelbtini). Po jo mirties pareiškėja su seserimi kreipėmės į Klaipėdos miesto 13-ąjį notaro biurą dėl palikimo priėmimo, kur notarė susipažinusi su dokumentais nurodė, kad šiuo metu gali su seserimi paveldėti tik pusė turto, kuris yra registruotas tėvo vardu. Norint paveldėti visa turtą, kuris registruotas tėvo vardu, turi kreiptis į teismą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, kad tėvas J. K. po sutuoktinės E. K. mirties faktiškai palikimą priėmė.

3. Suinteresuotas asmuo J. V. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo visiškai sutinka su pareiškėjos prašymu ir prašo teismo jį tenkinti.

4. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepimu į pareiškimą prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

5. Iš byloje pateikto gimimo liudijimo nustatyta, kad I. S. ir J. V. yra mirusio J. K. ir mirusios E. K. dukros. Iš santuokos liudijimo (Įrašo Nr. 240249) matyti, kad pareiškėjos tėvai J. K. ir E. K. susituokė (duomenys neskelbtini). Iš mirties liudijimų matyti, kad pareiškėjos motina mirė (duomenys neskelbtini), o pareiškėjos tėvas mirė (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamojo turto registro cento duomenų išrašo matyti, kad J. K. vardu yra nuosavybės teise nuo 1992 m. rugpjūčio 15 d. registruotas nekilnojamasis turtas, butas esantis (duomenys neskelbtini), ir nuo 1992 m. balandžio 7 d. negyvenamoji patalpa / garažas, esantis (duomenys neskelbtini). Šis turtas įgytas E. K. ir J. K. esant santuokoje, todėl, nepaisant jo registravimo vieno iš sutuoktinių vardu, laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Pareiškėja nurodo, kad po mamos E. K. mirties tėvas J. K. faktiškai jos turto dalį paveldėjo, kadangi ir toliau liko gyventi tame pačiame bute, jį prižiūrėjo, mokėjo už komunalinius patarnavimus. Pareiškėja nurodo, kad po tėvo J. K. mirties pareiškėja ir jos sesuo J. V. kreipėsi į notarų biurą dėl paveldėjimo teisių į tėvo palikimą įgyvendinimo, tačiau joms nurodė, kad reikalinga nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad J. K. buvo priėmęs palikimą po savo sutuoktinės E. K. mirties.

6. Iš byloje pateikto Klaipėdos m. 13-ojo notarų biuro notarės Dalios Rogovaitės 2024 m. balandžio 10 d. išduoto liudijimo matyti, kad dėl (duomenys neskelbtini) mirusiosios E. K., kurios paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), palikimo priėmimo įpėdiniai nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta, notarė dėl šio palikimo nėra atlikusi jokių notarinių veiksmų. Nėra duomenų, kad E. K. būtų sudariusi testamentą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos tėvas po sutuoktinės mirties jos palikimą priėmė ne atitinkamą savo valią pareikšdama pas notarą, o pasirinko kitą įstatyme numatytą palikimo priėmimo būdą – faktinį turto valdymą.

7. Pareiškėja pateikė teismui jos tėvo mokėtus AB „Klaipėdos vanduo“, AB „Klaipėdos energija“, UAB „Mano būstas Klaipėda“ kvitus laikotarpiu nuo 2021 m. iki 2023 m., dėl atsiskaitymo už šaltą bei karštą vandenį, elektros energiją bei kitus komunalinius mokesčius už butą (duomenys neskelbtini), taip pat pinigų priėmimo kvitus mokamus Garažų bendrijai, kas liudija, kad ir po pareiškėjos motinos mirties jos tėvas toliau rūpinosi šiuo butu ir garažu, mokėjo už juos mokesčius, taip priimdamas ir visą velionės sutuoktinės palikimą.

8. Vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).

9. Teismas, atsižvelgęs į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus, nustato, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti. Apie tokių veiksmų atlikimą teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011).

10. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, pareiškėjui nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.

12. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjos tėvas J. K. mirusios žmonos E. K. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pradėjęs faktiškai jos turtą valdyti, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 448 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), tėvas J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskutinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), per įstatymo nustatytą terminą po jo sutuoktinės E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties ((duomenys neskelbtini)) faktiniu palikimo valdymu priėmė mirusios sutuoktinės palikimą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.