Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovui A. L. dėl žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas A. L. veda bylą per advokato padėjėją, kurios atvykimas į teismo posėdį laikomas tinkamu šalies dalyvavimu posėdyje (CPK 51 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Atsakovo atstovė su ieškiniu nesutinka. Nurodo, jog A. L. kaltė neįrodyta, todėl jis neturi pareigos atlyginti gydymo išlaidų. Atkreipė dėmesį, jog nukentėjusysis J. K. buvo girtas. Nurodė, jog ieškovas praleido senaties terminą, todėl prašo taikyti senatį ir ieškinį atmesti.

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2010-02-19 Vilniaus apskrities VPK Vilniaus raj. PK VPS PP Nemenčinės policijos nuovadoje buvo pradėtas ikiteisminį tyrimas byloje Nr. 57-1-00274-10 pagal požymius nusikalstamos veikos, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 1 d. dėl to, kad 2010-02-18 apie 16.00 val. atsakovas A. L. sumušė nukentėjusįjį J. K.. Ikiteisminio tyrimo metu J. K. paaiškino, jog 2010-02-18 jis, būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio ėjo namo, pakeliui sutiko A. L., kuris pradėjo prie jo kabinėtis, sukėlė konfliktą ir jį sumušė (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. Nr. 57-1-00274-10, b.l.1). Dėl patirtų sužalojimų J. K. buvo pristatytas ir paguldytas į Lazdynų GMPUL ūmių apsinuodijimų skyrių, kuriame buvo gydytas nuo 2010-02-18 iki 2010-02-20 (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. Nr. 57-1-00274-10, b.l.5,23). Ligoninėje J. K. buvo nustatyta diagnozė: ūmus peroralinis alkoholio apsinuodijimas vidutinio sunkumo, toksinė metabolinė encefalipotija, abiejų akių sumušimas, kraujosruvos abiejų akių obuolių junginėje, nosies kaulų lūžis, veido sumušimas(ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. Nr. 57-1-00274-10, b.l. 23). Ikiteisminio tyrimo metu specialisto išvadoje Nr. G 621/10(01) nurodyta, jog J. K. padaryti sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. Nr. 57-1-00274-10, b.l. 22-24). Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinės ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį dėl J. K. gydymo 2582,94 Lt (748,07 Eur) išlaidų atlyginimo (kiteisminio tyrimo medžiagos Nr. Nr. 57-1-00274-10, b.l. 28-34). Be to, ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas A. L., kaip liudytojas apie savo paties galimai padarytą nusikalstama veiką (spec. liudytojas). Apklausos metu A. L. nurodė, jog kartu su J. K. svečiavosi pas pažistamą. J. K., būdamas girtas, pradėjo konfliktuoti, todėl A. L. išėjo į lauką. Tačiau, J. K. jį pasivijo lauke ir sukėlė konfliktą, kurio metu įvyko muštynės. A. L. nurodė, jog buvo blaivus ir pripažino, jog sumušė J. K., tačiau nurodė, jog konflikto iniciatorius buvo nukentėjusysis (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. Nr. 57-1-00274-10, b.l. 48-51). Iš byloje pateikto Vilniaus rajono apylinkės prokuratūra 2010-07-20 nutarimo matyti, kad J. K. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas buvo kvalifikuota pagal BK 140 str. 1 d., dėl kurios ikiteisminis tyrimas neatliekamas, o tokios bylos nagrinėjamos teisme privataus kaltinimo tvarka. Atsižvelgiant į tai, minėtu nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. Nr. 57-1-00274-10, b.l. 52,53, e.b.l. 7-8). Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, jog Vilniaus rajono apylinkės prokuratūra 2010-07-20 nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo buvo išsiųstas A. L. bei nukentėjusiajam J. K., Vilniaus teritorinei ligonių kasai nutarimas siųstas nebuvo (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. Nr. 57-1-00274-10, b.l. 54). Šią aplinkybę 2015-09-03 raštu patvirtino ir Vilniaus apskrities VPK Vilniaus raj. PK (e.b.l. 52). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, jog J. K. privataus kaltinimo tvarka į teismą nesikreipė.

Nustatyta, kad nukentėjusysis J. K. dėl patirtų sužalojimų buvo gydytas į Lazdynų GMPUL ūmių apsinuodijimų skyriuje. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 923,54 Eur (e.b.l. 9). Pažymėtina, jog ieškovas pateikė į bylą rašytinį 2015-09-17 pranešimą Nr. 3S-10034, kuriame infomavo, jog J. K. gydymo išlaidos, nurodytos ikiteisminio tyrimo metu buvo mažesnės dėl techninės klaidos (e.b.l. 70).

Pagal CK 1.125 str. 8 d. reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Iš bylos duomenų matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu ieškovas pateikė civilinį ieškinį dėl gydymo išlaidų atlyginimo, tačiau, jis nebuvo infomuotas apie ikiteisminio tyrimo nutraukimą. Tokiu būdu ieškovas, tikėdamasis teisinio rezultato baudžiamojoje byloje, nežinojo ir negalėjo žinoti, jog dėl savo reikalavimo patenkinimo jis turi pasirinkti kitą savo teisių gynymo būdą. Ieškovas nurodo, jog apie ikiteisminio tyrimo nutraukimą jis sužinojo tik 2015 metų balandžio mėnesį. Vertinant byloje pateikta 2015-04-27 Gydymo paslaugų apskaitos išrašą (kuriame nurodyta patikslinta išalidų suma) bei A. L. 2015-04-29 parengtą ieškovo Raginimą atlyginti žalą, teismas pripažįsta ieškovo atstovo paaiškinimus pagrįstais bei laiko, jog ieškovas apie savo teisių pažeidimą sužinojo 2015 metų balandžio mėnesį, kuris ir laikomas senaties termino pradžia. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog ieškinio senaties terminas nėra praleistas, o atsakovo atstovės motyvai šiuo klausimu atmestini.

Atkreiptinas dėmesys, jog civilinis procesas yra grindžiamas rungimosi principu, kuris reiškia, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Įrodinėjimo pareigą nustato CPK 178 str. Civilinių bylų procese dispozityviose bylose be išimčių yra taikoma CPK 178 str. nustatyta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė (onus probandi), pagal kurią įrodinėjimo pareiga nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 str.). Ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimus pagrindžiančias aplinkybes. Jeigu jis neįrodo tų aplinkybių, tai sudaro pagrindą teismui atmesti jo ieškinį (CPK 263 str. 1 d.). Savo ruožtu atsakovas turi pareigą įrodyti savo atsikirtimus. Pažymėtina, kad jeigu atsakovas prieštarauja ieškovo reikalavimui, bet neįrodo savo atsikirtimų, tai savaime (per se) nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškovo nurodytos aplinkybės yra įrodytos. Kasacinis teismas savo nutartyse yra pažymėjęs, jog tai ar ieškovas įrodė ieškinio pagrindą sudarančią aplinkybę, sprendžiama nepriklausomai nuo to, ar atsakovas įrodė atsikirtimą į ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-7-540/2009).

Pagal CPK 176 str. 1 d. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad toks faktas buvo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, jog tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-171/2006; 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-513/2004; ir kt.). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; 2010 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; kt.). Teismas siūlė šalims pateikti byloje papildomus įrodymus, pagrindžiančius jų nurodomas aplinkybes (CPK 179 str.)-(e.b.l. 59).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 str. 1 d. numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 str. 4 d., 6.246 str.).

Pagal CK 6.246 str. 1 d., civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.263 str. 1-2 d. nustato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pažymėtina, kad pareiga atlyginti žalą asmeniui atsiranda tada, kai yra visos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos – žala (CK 6.249 str.), neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo (CK 6.247 str.) ir kaltė (CK 6.248 str.). Neįrodžius bent vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad tarp J. K. ir atsakovo įvyko konfliktas, kurio metu nukentejusysis patyrė nežymius sveikatos sužalojimus. Ikiteisminio tyrimo metu A. L. pripažino, jog sumušė J. K., tačiau nurodė, jog konflikto iniciatorius buvo nukentėjusysis. Vertinant pateiktų į bylą įrodymų viseta, teismas sprendžia, jog byloje pakanka duomenų išvadai, jog būtent A. L. sužalojo nukentėjusįjį (apdraustąjį), tyčiniais veiksmais sutrikdė jam sveikatą, dėl ko sužalotas asmuo buvo gydomas sveikatos priežiūros įstaigose, o sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų. Pažymėtina, jog teismui nepateikta jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu atsakovui būtų pagrindas netaikyti civilinės atsakomybės ar atleisti nuo civilinės atsakomybės (CK 6.253 str.). A. L. paaiškinimai ikiteisminio tyrimo metu, jog jis gynėsi nuo J. K., kuris, pasak atsakovo, buvo konflikto iniciatorius, neparemti jokiais kitais įrodymais byloje. Vien faktas, jog J. K. buvo neblaivus, šių aplinkybių neįrodo (CPK 178 str.). Atkreiptinas dėmesys, jog A. L. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas kaip spec. liudytojas, kuris pagal įstatymą nėra įspėjamas apie atsakomybę už žinomai melagingus parodymus. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas laiko A. L. neteisėti veiksmai, kaltė ir priežastinis ryšys įrodytais. Nustatyta, jog suteiktų gydymo paslaugų kaina sudarė 923,54 Eur (3188,80 Lt). Objektyvių įrodymų, paneigiančių šią sumą į bylą nepateikta. Taigi byloje nustatytos visos atsakovo deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, kaltė, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (CK 6.246 str. – 6.249 str., CPK 178, 185 str.).

CK 6.283 str. 1 d. numato, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. CK 6.280 str. numato, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (toliau – SDĮ) 4 str. 1 d. 2 ir 3 p., 31 str. 1 p., 34 str. 1 p., nurodyta, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžetą vykdo, jo lėšas naudoja Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Teritorinės ligonių kasos. SDĮ 15 str. 1 d. 8 p. nurodyta, kad PSDF biudžeto pajamas, be kitų įplaukų, sudaro iš fizinių asmenų išieškotos lėšos už žalą, padarytą apdraustojo sveikatai, kai apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš šio biudžeto lėšų.

Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad atsakovui atsirado prievolė regreso tvarka atlyginti PSDF biudžetui padarytą žalą.

CK 6.38 str. nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Remiantis išdėstytu, ieškovui iš atsakovo priteistina 923,54 Eur (3188,80 Lt) padarytai žalai atlyginti (CK 6.263 str. 1 d., 6.280 str., 6.283 str. 1 d.).

Remiantis CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d., ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 923,54 Eur (3188,80 Lt) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015-06-12 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Atsižvelgiant į tai, jog ieškovas CPK 83 str. 1 d. 10 p. pagrindu nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleistas, vadovaujantis CPK 80 str. 1 d. 1 p. ir 7 d., 96 str. 1 d., iš atsakovo valstybės naudai priteistina 21,00 Eur žyminio mokesčio. Be to, vadovaujantis CPK 92 str., valstybės naudai iš atsakovo priteistina 2,20 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 142 str. 4 d., 279 str., 285-288 str., 307 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai, j.a.k. 188783796, iš atsakovo A. L., a.k. (duomenys neskelbtini), 923,54 Eur (devyni šimtai dvidešimt tris eurus 54 ct) žalos atlyginimui bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 923,54 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015-06-12 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo A. L., a.k. (duomenys neskelbtini), 21,00 Eur (dvidešimt vieną eurą 00 ct) žyminio mokesčio bei 2,20 Eur (du eurus 20 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas 5660, gavėjas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.