- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-10
- Bylos Nr.
- e2A-345-258/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20418-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Kisielienė
- Atsakovas
- A. L.
- Ieškovas
- Vilniaus teritorinės ligonių kasos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo A. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovui A. L. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas ieškinyje nurodė, jog Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono Policijos komisariato viešosios tvarkos skyriaus prevencijos poskyrio Nemenčinės policijos nuovadoje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 57-1-00274-10 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 138 str. 1 d. dėl to, kad atsakovas A. L. sužalojo nukentėjusįjį J. K., kuris dėl patirtų sužalojimų buvo gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. J. K. sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (toliau- PSDF biudžeto lėšų). Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 923,54 Eur (3188,80 Lt). Vilniaus rajono apylinkės prokuratūra 2010-07-20 nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą Nr. 57-1-00274-10, nesant nusikaltimo, numatyto BK 138 str. 1 d. požymių. Nutarime akcentuota, kad J. K. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas atitinka BK 140 str. 1d. nurodytą veiką, kuri nagrinėjama privataus kaltinimo tvarka. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovas atlygino kito asmens - A. L. padarytą žalą, ieškovas turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Ieškovas prašo teismą priteisti iš atsakovo 923,54 Eur (3188,80 Lt) žalai atlyginti bei 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad A. L. kaltė neįrodyta, todėl jis neturi pareigos atlyginti gydymo išlaidų. Atkreipė dėmesį, jog nukentėjusysis J. K. buvo girtas ir pirmas pradėjo konfliktą su atsakovu. Nurodė, jog ieškovas praleido senaties terminą, todėl prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 25 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino.
Teismas, konstatavo, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 1.125 str. 8 d. reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Ikiteisminio tyrimo metu ieškovas pateikė civilinį ieškinį dėl gydymo išlaidų atlyginimo, tačiau, jis nebuvo informuotas apie ikiteisminio tyrimo nutraukimą. Tokiu būdu ieškovas, tikėdamasis teisinio rezultato baudžiamojoje byloje, nežinojo ir negalėjo žinoti, jog dėl savo reikalavimo patenkinimo jis turi pasirinkti kitą savo teisių gynimo būdą. Teismas, įvertinęs byloje pateiktą 2015-04-27 Gydymo paslaugų apskaitos išrašą (kuriame nurodyta patikslinta išlaidų suma) bei A. L. 2015-04-29 parengtą ieškovo raginimą atlyginti žalą, sprendė, jog ieškovas apie savo teisių pažeidimą sužinojo 2015 metų balandžio mėnesį, kuris ir laikomas senaties termino pradžia, todėl ieškinio senaties terminas nėra praleistas (ieškinys teismui pateiktas 2015-06-11).
Teismas sprendė, jog byloje pakanka duomenų išvadai, jog būtent A. L. sužalojo nukentėjusįjį (apdraustąjį), tyčiniais veiksmais sutrikdė jam sveikatą, dėl ko sužalotas asmuo buvo gydomas sveikatos priežiūros įstaigose, o sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų. Teismas konstatavo, kad nepateikta jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu atsakovui būtų pagrindas netaikyti civilinės atsakomybės ar atleisti nuo civilinės atsakomybės (CK 6.253 str.). Objektyvių įrodymų, paneigiančių ieškovo prašomą priteisti sumą į bylą nepateikta. Taigi byloje nustatytos visos atsakovo deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, kaltė, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (CK 6.246 str. – 6.249 str.).
Teismas, vadovaudamasis CK 6.283 str. 1 d., kuris numato, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo, bei CK 6.280 str., kuris numato, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, konstatavo, kad atsakovui atsirado prievolė regreso tvarka atlyginti PSDF biudžetui padarytą žalą.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliantas (atsakovas) A. L. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-11-25 sprendimą panaikinti kaip nepagrįstą ir ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:
Byloje nėra nei vieno įsiteisėjusio sprendimo, nutarimo ar kito dokumento, patvirtinančio, kad atsakovas yra kaltas dėl J. K. sveikatos sutrikdymo. Itin svarbi aplinkybė yra ta, kad J. K.
buvo girtas ir pats užpuolė A. L.. Niekas neneigia faktinių aplinkybių, kad tarp J. K. ir A. L. buvo konfliktas, tačiau nėra niekur nustatyta, kad A. L. yra kaltas. A. L. atžvilgiu nėra priimtas teismo apkalinamasis ar išteisinamasis nuosprendis privataus kaltinimo byloje dėl J. K. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo, todėl jis negali būti pripažintas asmeniu, turinčiu pareigą atlyginti žalą.
2. Byloje nėra gydymo išlaidų sąmatos, išklotinės, kurios pagrindu būtų galima bent jau teoriškai numatyti, kokios gydymo išlaidos susijusios su neva atsakovo padarytu sveikatos sutrikdymu. J. K. buvo gydomas ūmaus apsinuodijimo skyriuje, byloje pateikti dokumentai nurodo, kad diagnozė – alkoholis. Teismas priteisė visas gydymo išlaidas iš atsakovo net nesigilinęs į tai, kiek ir kokių išlaidų buvo. Taigi, be kaltės, priežastinio ryšio, net nėra aiškūs padariniai ir žalos dydis, priteistinas iš atsakovo.
3. Atsižvelgiant į tai, kad žala, kurią patyrė ieškovas paskaičiuota už suteiktas gydymo paslaugas J. K. nuo 2010-02-18 iki 2010-02-20 (pagal ieškovo pateiktą 2015-04-27 Gydymo paslaugų išrašą), nelogiškai atrodo tai, kad ieškovas delsė netgi 5 metus ir raginimą dėl žalos atlyginimo A. L. išsiuntė tik 2015-04-29, žinodamas, jog nebuvo priimtas teismo sprendimas A. L. atžvilgiu. Byloje yra pateiktas ir ieškovo 2010-05-28 ieškinys, ir 2010-04-29 Vilniaus apskrities VPK raštas Vilniaus teritorinei ligonių kasai, kuriame prašoma pateikti padarytos žalos detalius paskaičiavimus ir tai pagrindžiančius dokumentus. Visa tai rodo, kad ieškovas jau seniai galėjo kreiptis dėl žalos atlyginimo, tačiau to nedarė 5 metus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo atmesti apelianto A. L. apeliacinį skundą, kaip nepagrįstą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo tokius argumentus:
1. Ikiteisminio tyrimo nutraukimas baudžiamajame procese neatleidžia asmenų nuo civilinės deliktinės atsakomybės. Šiuo atveju jeigu ikiteisminis tyrimas dėl atsakovo baudžiamosios atsakomybės yra nutrauktas, tai dar nereiškia, kad atsakovui negali būti taikoma civilinė atsakomybė. Priešingai – šiuo atveju nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą patvirtina visas atsakovo civilinės deliktinės atsakomybės sąlygas (tą nustatė ir pirmosios instancijos teismas).
2. Civilinėje teisėje, skirtingai nei baudžiamojoje, kaltė suprantama kaip subjektyvusis (faktinis) nesąžiningumas, t. y. asmens nesugebėjimas konkrečioje situacijoje būti rūpestingam, apdairiam ir atidžiam. Būtent atsakovas A. L., remiantis ikiteisminio tyrimo medžiaga bei bylos nagrinėjimo teisme metu įvertintais duomenimis, konfliktuodamas su nukentėjusiuoju J. K., elgėsi neapdariai ir nerūpestingai, sužalojo nukentėjusįjį asmenį.
Šalies argumentai
3. Ieškovas teismui pateikė rašytinį 2015-09-17 pranešimą Nr. 3S-10034, kuriame nurodė, kad išlaidos PSDF biudžetui dėl nukentėjusiojo J. K. gydymo – 923,54 Eur. Asmens sveikatos priežiūros išlaidos buvo apskaičiuotos ieškovo kvalifikuotų darbuotojų, taigi išlaidų suma yra teisinga ir pagrįsta. Sveikatos priežiūros išlaidos yra apskaičiuojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. V-50 „Dėl medicininės reabilitacijos ir sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo organizavimo“ bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. V-466 „Dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų stacionarinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir bazinių kainų sąrašo patvirtinimo“.
4. Bylos nagrinėjimo teisme metu neginčijamai konstatuota, jog ikiteisminiame tyrime Nr. 57-1-00274-10 ieškovas 2010-05-28 raštu Nr. 1342 prašė pripažinti ieškovą civiliniu ieškovu dėl J. K. gydymo išlaidų byloje bei pateikė civilinį ieškinį. 2010-06-03 rašte Nr. 3S-2244 ieškovas prašė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ikiteisminio tyrimo ir teismo procesinius dokumentus, kuriuos būtina pateikti ieškovui, siųsti nurodytu adresu: Vilniaus teritorinei ligonių kasai, Ž. Liauksmino g. 6, Vilnius. Nors ieškovas buvo pripažintas civiliniu ieškovu ikiteisminio tyrimo byloje, prašymas ikiteisminio tyrimo ir teismo procesinius dokumentus, kuriuos būtina pateikti ieškovui, siųsti ieškovui, nebuvo įvykdytas. Minėtos aplinkybės sudaro pagrindą ieškinio senaties terminą atnaujinti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių. Vertinant situaciją dėl ieškinio senaties termino taikymo, reikia akcentuoti, jog ieškiniu siekiama apginti viešą interesą, kuris užtikrintų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamas. Įvertinus ieškovo elgesį ir protingumo kriterijų, konstatavimas, jos ieškinio senaties terminas pasibaigė ir negali būti atnaujinamas, neatitiktų šio instituto paskirties tikslų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957). Apeliacinės instancijos teismas sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.).
Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš apelianto (atsakovo) 923,54 Eur turtinės žalos ieškovui, nustatęs, jog egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos žalai priteisti. Apeliantas nurodė, jog nėra nei vieno įsiteisėjusio sprendimo, nutarimo ar kito dokumento, patvirtinančio, kad atsakovas yra kaltas dėl J. K. sveikatos sutrikdymo. Apelianto atžvilgiu nėra priimtas teismo apkalinamasis ar išteisinamasis nuosprendis privataus kaltinimo byloje dėl J. K. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo, todėl jis negali būti pripažintas asmeniu, turinčiu pareigą atlyginti žalą.
Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką-nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių, tačiau ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-03-01 nutartis c. b. Nr. 3K-3-149/2004). Negalima sutikti su apelianto teiginiais, jog jei ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, neteisėtų veiksmų nebuvo, nes nėra apkaltinamojo nuosprendžio. Iš ikiteisminio tyrimo bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus rajono apylinkės prokuratūros 2010-07-05 nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nesant nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 str. 1 d., išaiškinant J. K. dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo gali kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Taigi šis ikiteisminis tyrimas nepatvirtina apelianto teiginių, kad jis neatliko neteisėtų veiksmų, dėl kurių buvo sužalota J. K. sveikata.
Pirmos instancijos teismas, pripažindamas apelianto neteisėtus veiksmus rėmėsi ikiteisminio tyrimo medžiaga. Susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga matyti, jog apeliantas, duodamas parodymus, pats nurodė, kad jis 2010-02-18 sudavė kelis kartus J. K., nustūmė jį ir nuėjo, o pastarasis liko valyti su sniegu apelianto sužalotą nosį. Šie paties apelianto nurodyti paaiškinimai yra pakankama aplinkybė tam, kad būtų konstatuoti jo neteisėti veiksmai. Be to, iš valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto 2010-02-22 išvados Nr. G621/10(01) matyti, kad Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertė dr. J. G.-D. nustatė, jog J. K. nustatyti šie kūno sužalojimai: odos nubrozdinimai kaktoje, odos nubrozdinimai dešinės akies apatiniame voke su poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies vokuose ir pojunginine kraujosruva dešinės akies obuolyje, odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, odos nubrozdinimai nosies nugarėlėje, nosies kaulų lūžis, kraujosruvos abiejų lūpų gleivinėje, odos nubrozdinimas dešinio klubo srityje. Sužalojimai padaryti paveikus kietais bukais ribotą bei neribotą šiurkštų paviršių turinčiais daiktais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2010-02-18). Šie rašytiniai įrodymai taip pat patvirtina, ieškovo nurodomas aplinkybes, kad apeliantas tyčiniais veiksmais sužalojo J. K. sveikatą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių apelianto atsikirtimus, išskyrus pastarojo žodinius parodymus (LR CPK 178 str.), kad muštis jį išprovokavo pats nukentėjusysis. Todėl tokie apelianto paaiškinimai laikytini jo gynybine pozicija, todėl atmestini kaip neįrodyti.
CK 6.283 str. 1 d. įpareigoja žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, atlyginti už tai atsakingą asmenį. Šis straipsnis taikomas tik tais atvejais, kai nukentėjęs asmuo nėra apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu įstatymų nustatyta tvarka (CK 6.283 str. 4 d.). CK 6.280 str. numatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi teisę į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos ir SODRA duomenų nustatyta, jog J. K. įvykio dieną niekur nedirbo ir nebuvo apdraustas valstybiniu socialiniu draudimu. Nustačius aplinkybę, jog kaltais apelianto veiksmais buvo padaryti sveikatos sužalojimai J. K., ieškovas turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo.
Nukentėjusiam asmeniui (asmenims) padarytos žalos dydis ir asmens – draudimo išmoką išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos – regreso teisės į žalą padariusį asmenį apimtis nustatoma vadovaujantis bendrosiomis civilinės atsakomybės nuostatomis, t. y. CK 6.245–6.255 straipsniais. Asmens sužalojimo atveju išlaidas sudaro medikamentų, priežiūros, reabilitacijos, prisitaikymo prie aplinkos ir kitos išlaidos, susijusios su asmens sužalojimu ar jo padarinių pašalinimu. Ieškovė žalos dydį įrodinėjo 2015-04-27 gydymo paslaugų apskaitos išrašu, kuriame nurodyta, jog J. K. gydymo išlaidos sudaro 923,54 Eur, iš jų 44,78 Eur kompiuterinė tomografija (stacionariomis sąlygomis), 705,95 Eur reanimacija II (pagrindinė diagnozė – alkoholis, nepatikslintas), 172,81 Eur Terapija I (pagrindinė diagnozė - alkoholis, nepatikslintas). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, didžioji dalis ieškovo nurodytų išlaidų (žala) nėra priežastiniu ryšiu susijusi su apelianto neteisėtais veiksmais. Šiame išraše nurodyta, jog J. K. 878,76 Eur patirtų išlaidų sudarė gydymas nuo apsinuodijimo alkoholiu. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje esanti Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje, nurodoma kad J. K. buvo gydytas nuo 2010-02-18 18.02 iki 2010-02-20 ūmių apsinuodijimų skyriuje. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad visos ieškovo prašomos priteisti išlaidos, kurios buvo patirtos gydant apeliantą, buvo pagrįstos.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu tik 44,78 Eur išlaidos kompiuterinei tomografijai laikytinos pagrįstomis, nes byloje yra duomenys, kad ieškovui buvo atliekami ultragarsiniai tyrimai dėl patirtų sužalojimų. Be to, atsižvelgiant į J. K. padarytų sužeidimų pobūdį (veido sumušimas, nosies kaulų lūžis), galima daryti aukšto tikėtinumo laipsnio išvadą, jog šios išlaidos pagrįstos. Todėl teismo sprendimas keistinas, sumažinant priteistą 923,54 Eur sumą iki 44,78 Eur.
Apeliantas skunde taip pat nurodo, jog pirmos instancijos teismas netinkamai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas. Apelianto teigimu ieškinio senatis pateikti ieškinį šioje byloje yra praleista.
CK 1.125 str. 8 d. numato, kad reikalavimams dėl žalos atlyginimo numatytas 3-jų metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą (LR CK 1.127 str. 1 d.). Kaip nustatyta byloje, 2010-06-03 raštu Nr. 3S-2244 ieškovas prašė pripažinti ieškovą civiliniu ieškovu dėl J. K. gydymo išlaidų byloje bei pareiškė 2582,94 Lt civilinį ieškinį. Tokiu būdu, pagal LR CK 1.130 str. 1 d. ieškinio senaties terminą nutraukia ieškinio pareiškimas įstatymų nustatyta tvarka, ir nutrauktas ieškinio senaties terminas prasideda iš naujo nuo to momento, kai išnyko aplinkybės, kurios buvo pagrindas ieškinio senaties terminą nutraukti. Iki senaties termino nutraukimo praėjęs laikas į naują terminą neįskaičiuojamas.
Bylos duomenimis, 2010-07-20 Vilniaus miesto apylinkės skyriaus prokuroro nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas. Ieškovas apie šį procesinį sprendimą nebuvo informuotas (Vilniaus rajono apylinkės prokuratūros 2010-07-20 lydraštis dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 57-1-274-10 nutraukimo). Taigi ieškinio senatis prasidėjo įsiteisėjus nutarimui nutraukti ikiteisminį tyrimą, t.y. 2010-08-03. Nuo šios datos prasidėjusi ieškinio senatis baigėsi 2013-08-05. Ieškovas ieškinį teismui pateikė 2015-06-11, ženkliai praleidęs ieškinio senaties terminą. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai skaičiavo ieškinio senaties terminą nuo 2015 metų balandžio mėnesio, t.y nuo datos, kuomet jis sužinojo apie ikiteisminio tyrimo nutraukimą ir sprendė, kad senatis nėra praleista. Pažymėtina, jog ieškinį pateikęs teismui asmuo savaime neatleidžiamas nuo pareigos domėtis ikiteisminio tyrimo eiga ir jame pateiktu civiliniu ieškiniu. Todėl šiuo atveju, konstatuotina, jog ieškinio senaties terminas yra praleistas, nes ieškovas turėjo žinoti apie nutrauktą ikiteisminį tyrimą gerokai anksčiau nei 2015 m. balandį. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kad yra ir prokuratūros kaltės neinformuojant ieškovo apie nutrauktą ikiteisminį tyrimą, o ieškovas ieškiniu siekia apginti visuomenei svarbius interesus - išieškoti lėšas į valstybės biudžetą, pripažintina, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, todėl praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas (CK 1.131 str. 2 d.).
Bylą laimėjusi šalis (atsakovas) turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovas paduodamas apeliacinį skundą sumokėjo 21 Eur žyminio mokesčio. Apeliacinį skundą tenkinus 95,15 proc., apelianto naudai iš ieškovo priteisiama 19,98 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 1 d., 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. sprendimą pakeisti.
Sumažinti ieškovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai iš atsakovo A. L. priteistą žalos atlyginimą iki 44,78 Eur.
Priteisti iš ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos, juridinio asmens kodas 188783796, atsakovo A. L., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 19,98 Eur bylinėjimosi išlaidų.