Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorui Stanislavui Barsuliui (Stanislav Barsul), kaltinamajam S. M., kaltinamojo S. M. gynėjui (advokatui) Vaitiekui Novikevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. M., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, senatvės pensininkas, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylos palaikantis subjektas – prokuroras – reiškia kaltinimą S. M. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, t. y. dėl to, kad kaltinamasis S. M., neturėdamas leidimo, savo gyvenamojoje vietoje ((duomenys neskelbtini)), nuo tyrimo metu nenustatyto laiko iki 2022-03-04 laikė 21,8 g sprogstamųjų medžiagų: pramoninės gamybos, nedidelės sprogstamosios galios sprogstamąsias medžiagas – bedūmius parakus – kai 2022-03-04, apie 12.40 val., S. M. gyvenamojoje vietoje buvo atlikta krata, kurios metu policijos pareigūnai rado ir paėmė 21,8 g bedūmių parakų.

2. Teisiamojo posėdžio metu, vykusio 2022-06-20, prokuroras kaltinimą palaikė kaltinamajame akte, surašytame 2022-05-23, nurodytais motyvais bei argumentais.

3. Teisiamojo posėdžio metu, vykusio 2022-06-20, kaltinamasis S. M. dėl inkriminuojamo kaltinimo prisipažino. Parodė, kad ginklus laikyti leidimą turėjau nuo 1976 m. Buvo medžiotojas. Vėliau ginklus turėjo kaip valstybės tarnautojas ir kolekcionierius, tačiau ginklų kolekciją padovanojo sūnums. Pirmos kratos metu leidimus ginklams laikyti turėjau, tačiau po kratos viską paėmė. Visgi, parakas pirmos kratos metu nepaimtas. Parakas yra iš senų šovinių (kelių deaktyvuotų šovinių parakas). Joks medžiotojas antrą kartą netaisys šovinio pasenusiu paraku. Nesiruošė šovinių naudoti. Nesureikšmino pasenusio parako, todėl neišmetė parako po pirmos kratos. Laiko danielius, kuriuos turi apsaugoti nuo vilkų, todėl mąstė pabarstyti paraką palei aptvarą (toks veiksmas atbaido vilkus).

4. Teisiamojo posėdžio metu, vykusio 2022-06-20, kaltinamojo gynėjas (advokatas) Vaitiekus Novikevičius pažymėjo, jog yra pagrindai taikyti BK 37 straipsnio nuostatas, todėl suformulavo prašymą atleisti S. M. nuo bausmės dėl veikos mažareikšmiškumo ir bylą nutraukti. Kaltinamojo veiksmai nors ir atitinka BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytą veikos apibrėžimą, tačiau nekėlė didelio pavojaus. Kaltinamasis garbaus amžiaus. Nėra pagrindo daryti išvados, kad kaltinamasis laikydamas sprogstamą medžiagą sukėlė pavojingumą visuomenei. S. M. turėjo leidimą laikyti bedūminį paraką teisėtai, kurį laikė iki kratos. Parako savybės specialistų pripažintos nepasižyminčios dideliu pavojingumu. Parako S. M. neslėpė iki kratos, laikė spintelėje. Pareigūnams atvykus parodė, atidavė. Tyčios nenustatyta. Veikos pavojingumas nėra tokio laipsnio, kad asmenį būtų poreikis traukti baudžiamojon atsakomybėn.

5. Teisiamojo posėdžio metu, vykusio 2022-06-20, prokuroras su prašymu atleisti kaltinamąjį S. M. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 37 straipsnio pagrindu nesutiko ir siūlė kaltinamąjį pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, o už padarytą nusikaltimą skirti 45 parų arešto bausmę; siūlė taikyti BK 64¹ nuostatą ir bausmę mažinti vienu trečdaliu bei skirti galutinę 30 parų arešto bausmę; kadangi kaltinamasis S. M. teisiamas pirmą kartą, todėl yra pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatą ir bausmės vykdymą atidėti metams. Nurodė, kad nusikaltimo sudėtis formali. Kaltinamasis S. M. 40 metų gyvena su ginklais, turėjo leidimus ginklams laikyti, kaltinamasis medžiotojas, jo (kaltinamojo) vaikai šauliai ir medžiotojai, kaltinamasis taip pat ginklų kolekcionierius. Kaltinamasis supranta kas yra ginklai, supranta jų (ginklų) pavojingumą. Asmuo po 2019 m. atliktos kratos neįvertino, kad namuose laiko pavojingas medžiagas. Asmuo netinkamai vertina turimų medžiagų pavojingumą. Kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, savo kiekiu parakas nepavojingas, tačiau laikymo sąlygos nesaugios, nes parakas buvo prieinamas kitiems asmenims.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. byloje sprendžiamas klausimas dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro kaltinamajame akte (t. 2, b. l. 73–78), surašytame 2022-05-23, S. M. inkriminuojamo kaltinimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, o taip pat kaltinamojo S. M. prašymo (t. 2, b. l. 92–95) atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo (Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 6 straipsnis, 42 straipsnis, 302–303 straipsniai).

7. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad kaltinamasis S. M. savo kaltę pripažino, teisiamajame posėdyje davė parodymus, o įvykių aplinkybės aiškios, prokurorui neprieštaraujant, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Dėl įrodymų ir aplinkybių, kuriais grindžiamas kaltinimas bei teismo išvados

8. Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu (kaltinamojo apklausa, vykusi 2022-03-05 ir 2022-05-13) (t. 2, b. l. 44–46, 53–54) kaltinamasis S. M. dėl esminių kaltinimo aplinkybių sutiko, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, tačiau nurodė pastabas (nesutikimą) dėl rasto parako kiekio (nurodė, jog parako kiekis turėjo būti kur kas mažesnis, nes pastarasis buvo gautas deaktyvavus vos kelis šovinius). Visgi, teisiamajame posėdyje kaltinamasis S. M. dėl inkriminuojamo kaltinimo, apibūdinto BK 253 straipsnio 1 dalyje, prisipažino visiškai, pastabų dėl parako kiekio nebereiškė (t. 2, b. l. 96–98). Nepaisant to, kad kaltinamasis pripažįsta inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje, padarymu, teismas turi pareigą, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nurodyti įrodymus, kurie legitimuoja (patvirtina, pagrindžia) kaltinamojo prisipažinimą (BPK 305 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

9. Nustatyta, jog be kaltinamojo S. M. kaltės pripažinimo dėl inkriminuojamo nusikaltimo padarymo, kaltinamojo S. M. kaltė įrodinėta ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais bei kita rašytine ir teisiamojo posėdžio metu ištirta medžiaga:

9.1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-02-07 nutartimi leista atlikti kratą pas S. M. pastarojo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini). (t. 1, b. l. 83–86). Kratos protokole, surašytame 2022-03-04, užfiksuota, kad kratos metu pas S. M. rastas ir paimtas baltos spalvos plastikinis indelis, su jame (indelyje) esančia tamsios spalvos biria medžiaga (supakuota į SPP 540017), plastikinis maišelis, su jame (maišelyje) esančia tamsios spalvos biria medžiaga (supakuota į SPP 540016), ir kiti daiktai. (t. 1, b. l. 88–130);

9.2. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto 2022-03-10 išvadoje Nr. IBPS-V-592710-22 nurodyta, kad: tirti pateiktos birios medžiagos (žr. nuotraukas Nr. 1 ir Nr. 2) yra pramoninės gamybos, nedidelės sprogstamosios galios sprogstamosios medžiagos – bedūmiai parakai; bendra tirti pateiktų parakų masė – 21,8 g; tirti pateikti parakai skirti šaunamiesiems ginklams skirtų šaudmenų išmetančiųjų užtaisų gamybai; tirti pateiktus parakus taip pat galima panaudoti kaip sudėtinį komponentą gaminant savadarbę sprogstamąją medžiagą; tirti pateikti parakai naudojimui tinkami (t. 1, b. l. 140–144).

10. Teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta aukščiau, sprendžia, jog esminių prieštaravimų tarp kaltinamojo parodymų ir prokuroro kaltinime pateiktų aplinkybių, taip pat kitų byloje esančių rašytinių įrodymų, galinčių turėti įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ar kaltės (ne)konstatavimui, nenustatyta. Proceso dalyviai byloje esančių įrodymų nekvestionavo, neginčijo ir kaltinime nurodytų aplinkybių. Teismas sprendžia, jog vadovaujantis aukščiau aptartais bei ištirtais įrodymais galima spręsti (daryti išvadas) apie padarytą nusikaltimą bei atlikti teisinę nusikalstamos veikos kvalifikaciją pagal atitinkamas BK nuostatas.

Dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo

11. Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Sprogstamoji medžiaga – tai sprogimui atlikti skirtas cheminis junginys ar jų mišiniai, kurie, paveikti išorinio poveikio (trinties, šilumos, smūgio, kibirkšties ir kita), gali staigiai išskirti didelį energijos kiekį (Sprogmenų apyvartos kontrolės įstatymo (toliau – SAKĮ) 2 straipsnio 24 punktas). Parakas, taip pat bedūmis parakas laikytinas sprogstamąja medžiaga ir atitinka BK 253 straipsnio dalyko požymius (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2022-03-07 nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-127-579/2022).

12. Kasacinio teismo išaiškinta (Teismų įstatymo 23 straipsnio 2–3 dalys), jog: i) BK 253 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo objektas yra visuomenės saugumas, kuriam kyla pavojus dėl neteisėto šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų disponavimo. Šio nusikaltimo dalykas – tinkami naudoti šaunamieji ginklai, šaudmenys, sprogmenys ar sprogstamosios medžiagos; ii) aptariamos nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, todėl nusikaltimas yra baigtas nuo šaunamojo ginklo ir (ar) šaudmenų / sprogmenų laikymo pradžios momento. Neteisėtas šaunamojo ginklo ir (ar) šaudmenų laikymas / sprogmenų – tai jų turėjimas neturint leidimo, neatsižvelgiant į trukmę, savo žinioje (valdymas), kai kaltininkas jų su savimi nesinešioja, tačiau laiko gyvenamojoje patalpoje ar kitoje savo pasirinktoje vietoje; nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia; iii) asmens kaltė (tiesioginė tyčia) pasireiškia tuo, kad asmuo suprato, jog neteisėtai, neturėdamas leidimo, laiko šaunamąjį ginklą ar šaudmenis / sprogmenis / sprogstamąsias medžiagas, ir norėjo taip veikti; iv) sprogstamųjų medžiagų tinkamumas naudoti pagal tiesioginę paskirtį yra būtinasis nusikaltimo, įtvirtinto BK 253 straipsnyje, sudėties požymis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022-05-03 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-112-648/2022, nutarties 5 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022-02-17 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-77-489/2022, nutarties 11.4 papunktis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022-01-25 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-1-303/2022, nutarties 17 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-06-08 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-689/2021, nutarties 11 punktas).

13. Teismo vertinimu, kaltinamojo S. M. veiksmuose egzistuoja tiek objektyvieji (veika, padariniai, priežastinis ryšys), tiek subjektyvieji (kaltė, motyvas, tikslas) nusikalstamos veikos požymiai, numatyti BK 253 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis S. M. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog deaktyvavo keletą senų šovinių, iš kurių išbėrė paraką ir laikė išbertą paraką dėžutėje, kuri buvo padėta komodoje kaltinamojo namuose iki 2022-03-04, t. y. iki kol pareigūnai kratos metu paraką paėmė. Kaltinamasis, teismo įsitikinimu, suvokė, kad laikė sprogstamąsias medžiagas (bedūmį paraką) ir to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia, nes suvokė veikos pavojingumą (suprato, kad laiko sprogstamąsias medžiagas be atitinkamo leidimo (pareiga turėti leidimą laikyti sprogstamąsias medžiagas numatyta SAKĮ 9 straipsnyje), nors tą draudžia daryti BK 253 straipsnis ir kiti teisės aktai (pvz., SAKĮ)), suvokė nusikalstamos veikos pobūdį (sprogstamųjų medžiagų laikymas kelia pavojų visuomenės saugumui) ir tokių padarinių (kaltinamasis paaiškino, jog yra medžiotojas, ginklų kolekcionierius bei asmuo, kuris augina danielius, todėl paraką laikė asmeninimas tikslams, pvz., vilkų atgrasymui nuo danielių sumedžiojimo) norėjo. Tiesioginė tyčia konkretizuota (apibrėžta) todėl, kad kaltinamasis aiškiai suvokė, jog bedūmius parakus nori laikyti savo gyvenamojoje vietoje (tuo tikslu demontavo senus šovinius, tačiau parako iš senų šovinių neutilizavo, o pasiliko). Nenustatyta aplinkybių, jog bedūmių parakų laikymas buvo neišvengiama būtinybė ar atsitiktinumas (kazusas). Priešingai, kaltinamojo paaiškinimai rodo, jog bedūmių parakų laikymas buvo sąlygotas išimtinai asmeninių poreikių. Nenustatyta, kad S. M. negalėtų būti traukiamas atsakomybėn dėl subjektiškumo ypatumų, t. y. S. M. yra baudžiamojo įstatymo nustatyto amžiaus sulaukęs pakaltinamas (byloje nėra duomenų, kurie indikuotų kaltinamojo psichinės būklės ydingumą baudžiamojo įstatymo kontekste) fizinis asmuo. Analizuojamas nusikaltimas laiko požiūriu trunkamasis, t. y. tęsėsi iki tol kol bedūmiai parakai buvo policijos pareigūnų paimti. Byloje nėra ginčo dėl to, jog bedūmis parakas netinkamas naudoti (specialisto 2022-03-10 išvadoje konstatuota, jog parakas naudojimui tinkamas).

14. Teismas sprendžia, jog kaltinamojo S. M. padaryta nusikalstama veika prokuroro teisingai ir tiksliai teisiškai kvalifikuota. Konstatuotina, jog S. M., neturėdamas leidimo, savo gyvenamojoje , esančioje (duomenys neskelbtini), nuo tyrimo metu nenustatyto laiko iki 2022-03-04 laikė 21,8 g sprogstamųjų medžiagų, t. y. pramoninės gamybos, nedidelės sprogstamosios galios tinkamus naudoti bedūmius parakus.

15. Pripažinus kaltinamąjį S. M. kaltu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, toliau turėtų būti svarstomas bausmės rūšies ir bausmės dydžio klausimas, tačiau, esant prašymui kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 37 straipsnio pagrindu, visų pirma, svarstomas klausimas dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis).

Dėl (ne)atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, esant nusikaltimo mažareikšmiškumui

16. Teisiamojo posėdžio metu, vykusio 2022-06-20, gautas kaltinamojo S. M. prašymas atleisti kaltinamąjį S. M. nuo baudžiamosios atsakomybės taikant BK 37 straipsnio nuostatą, t. y. pripažįstant, kad kaltinamojo S. M. padaryta nusikalstama veika yra mažareikšmė. Prašymą kaltinamasis grindė tuo, kad (t. 2, b. l. 92–95): nėra pagrindo daryti išvadą, kad kaltinamasis, laikydamas 21,8 g pramoninės gamybos, nedidelės sprogstamosios galios sprogstamosios medžiagos (bedūmio parako) kėlė tokį pavojų visuomenės saugumui, kokį paprastai kelia apysunkio nusikaltimo padarymas; laikytas parakas savo savybėmis nepasižymi itin dideliu pavojingumu; S. M. nuo kratos 2019 m. rugsėjo mėn. bedūmį paraką laikė ir jo (parako) nenaudojo; S. M. iki kratos 2019 m. paraką teisėtai įsigijo ir laikė tuo metu pagal galiojantį įstatymą; paraką laikė gyvenamoje vietoje neslėpdamas, nenustatyta, kad parako laikymo laikotarpiu būtų pažeidęs įstatymuose įtvirtintas jo (parako) naudojimo ar laikymo taisykles ar jį (paraką) naudodamas padaręs nusikalstamas veikas; pavojingų realių padarinių nekilo, kaltininko tyčioje nenustatyti ketinimai paraką naudoti nusikalstamiems tikslams; baudžiamoji atsakomybė yra paskutinė ir griežčiausia teisinė priemonė (ultima ratio), todėl jos (baudžiamosios atsakomybės) taikymas negali būti formalus.

17. Teisiniai padariniai, kylantys padarius nusikalstamą veiką, sudaro baudžiamosios atsakomybės turinį. Visgi, baudžiamosios atsakomybės tikslai tam tikrais atvejais gali būti pasiekiami ir be baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo (taikymo), pvz., paskiriant bausmę. Vienas iš tokių atvejų, kai baudžiamoji atsakomybė valstybės vardu gali būti ir sąmoningai neįgyvendinama yra atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės baudžiamosios teisės doktrinoje suprantamas kaip kompetentingos valstybės institucijos (aptariamu atveju – teismo) sąlyginis ar besąlyginis sprendimas nenubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir kaltininką atleisti nuo pareigos patirti nusikalstamos veikos sukeliamus teisinius padarinius: įstatymuose numatytus teisių ir laisvių suvaržymus, ribojimus, moralinius ir turtinius praradimus. Pažymėtina, jog atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės laikytina viena iš baudžiamosios atsakomybės formų (žr. Švedas, G.; Abramavičius, A.; Prapiestis, J. Lietuvos baudžiamoji teisė. Bendroji dalis. II knyga. Vilniaus universiteto leidykla, 2020 m., p. 15, 17).

18. Viena iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšių – atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės esant nusikaltimo mažareikšmiškumui (BK 37 straipsnis). BK 37 straipsnyje įstatymų leidėjas numatė, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Kasacinio teismo išaiškinta (Teismų įstatymo 23 straipsnio 2–3 dalys), jog: i) nusikaltimas mažareikšmiu yra pripažįstamas tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nustatyto nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kai kurių sudėties požymių ypatumo teismas padaro išvadą, kad padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nurodyta bausme, o baudžiamojo nusižengimo požymių straipsnio dispozicija nenustato. Sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas, vieta), tiek į subjektyviuosius požymius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai); ii) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teismas, ad hoc (konkrečioje situacijoje) (į)vertina visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atspindinčius padaryto nusikaltimo pavojingumą, žalos dydį, dalyką, kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumą ir pan.; iv) BK nenustato išimtinių ribojimų sprendžiant mažareikšmiškumo klausimą tam tikroms nusikalstamoms veikoms. BK 37 straipsnis, nustačius šiam straipsniui taikyti būtinas sąlygas, gali būti taikomas nepriklausomai nuo to, koks BK skyrius nustato baudžiamąją atsakomybę už veikos padarymą; v) BK 37 straipsnis negali būti taikomas, jei padarytas sunkus ar labai sunkus nusikaltimas, arba nusikaltimas, siekiant sutrikdyti (ar sutrikdęs) kito asmens sveikatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022-06-14 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-173-387/2022, nutarties 29 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022-05-03 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-112-648/2022, nutarties 12 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022-02-17 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-77-489/2022, nutarties 11.7 papunktis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-12 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-139-507/2016, nutarties 6.1 papunktis). Teisės doktrinoje papildomai pastebėta, jog nusikaltimo sudėtį sudarantys vertinamieji požymiai negali nulemti veikos pripažinimo mažareikšme; be to, į nusikaltimo sudėtį neįeinančios aplinkybės pripažįstant nusikaltimą mažareikšmiu nevertinamos (pvz., amžius, sveikatos būklė, asmenį charakterizuojantį medžiaga, atsakomybę sunkinančios ar lengvinančios aplinkybės, buvę / esami teistumai ir pan.) (Švedas, G.; Abramavičius, A.; Prapiestis, J. Lietuvos baudžiamoji teisė. Bendroji dalis. II knyga. Vilniaus universiteto leidykla, 2020 m., p. 33–35).

19. Kadangi už BK 253 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikaltimą baudžiama areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų, todėl aptariama nusikalstama veika priskirtina apysunkių nusikaltimų kategorijai (rūšiai) (BK 11 straipsnio 4 dalis). Kadangi BK 253 straipsnio 1 dalyje aprašytas nusikaltimas apysunkis, o BK 253 straipsnyje nenumatyta baudžiamojo nusižengimo alternatyvos, todėl teismų praktikoje suformuluotų kliūčių (sunkus arba labai sunkus nusikaltimas, arba nusikaltimas, siekiantis sutrikdyti kito asmens sveikatą; baudžiamojo nusižengimo alternatyvos nebuvimas) svarstyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo nėra. Teismas pastebi, jog padarytu nusikaltimu žala nepadaryta. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, žalos padarymo tikimybė aptariamu atveju buvo itin menka. Nenustatyta, jog kaltinamasis būtų ketinęs gaminti sprogmenys, ar panaudoti bedūmį paraką kokiais nors kitais neteisėtais tikslais. Ir nors sutiktina su prokuroru, kad bedūmis parakas pas kaltinamąjį buvo rastas pakankamai lengvai prieinamoje vietoje (spintelėje), tačiau vertinama, jog bedūmis parakas rastas privačiose patalpose, padėtas buvo neatviroje vietoje. Dėl šios priežasties baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams bei kitiems teisiniams gėriams žalos atsiradimo tikimybė buvo minimali. Kaltinamasis paaiškino, jog yra medžiotojas, ginklų kolekcionierius, todėl bedūmio parako atsiradimo kaltininko dispozicijoje deaktyvavus (išardžius) kelta šovinių versija įtikinama, o prokuratūra iš esmės tokiais versijai ir neprieštaravo. Pas kaltinamąjį rastas santykinai nedidelis kiekis sprogstamosios medžiagos (21,8 g), kai tuo tarpų teismų praktikoje mažareikšme nusikalstama veika buvo pripažinta, kai kaltinamasis disponavo kur kas didesniu bedūmio parako kiekiu – 78 g (Klaipėdos apygardos teismo 2013-11-11 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-529-557-2013). Tai, kad kaltinamasis S. M. Vilniaus apygardos teismo 2022-05-31 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-107-932/2022 buvo nuteistas pagal BK 253 straipsnio 2 dalį (teisiamojo posėdžio metu buvo išsakyti teiginiai, jog kaltinamasis yra teisiamas kitoje baudžiamojoje byloje, todėl buvo pasinaudota informacine teismų sistema LITEKO) (nuosprendis neįsiteisėjęs, nes buvo apskųstas) aptariamo nusikaltimo atveju teisinės reikšmės neturi. Pirmosios instancijos teismas konstatuoja, kad kaltinamasis S. M., laikydamas 21,8 g pramoninės gamybos, nedidelės sprogstamosios galios bedūmius parakus kėlė tokį pavojų visuomenės saugumui, kokį paprastai kelia apysunkio nusikaltimo padarymas.

20. Apylinkės teismas taip pat pastebi, jog kasacinio teismo praktikoje (Teismų įstatymo 23 straipsnio 2–3 dalys) išaiškinta, jog nustatant BK 253 straipsnyje apibrėžtos nusikalstamos veikos neteisėtumo požymį, nepakanka formalaus konstatavimo, kad disponavimo BK 253 straipsnyje išvardytais objektais tvarka yra pažeista, nes baudžiamoji atsakomybė pagal BK 253 straipsnį gali būti taikoma tik tuo atveju, kai disponavusio nurodytais objektais asmens elgesio neteisėtumas siekia baudžiamajai atsakomybei taikyti būtiną pavojingumo laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022-02-17 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-77-489/2022, nutarties 11.7 papunktis). Nurodyta kasacinio teismo praktika, pirmosios instancijos teismo įsitikinimu, įpareigoja BK 253 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką įvertinti ir baudžiamosios atsakomybės kaip ultima ratio (liet. kraštutinė priemonė) aspektu (kontekste), net ir nesant kaltinamojo prašymų atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo pagal BK 37 straipsnio nuostata. Taip pat tokios kasacinio teismo pastabos žemesnės grandies teismams rodo, jog baudžiamosios atsakomybės realizavimas (įgyvendinimas) griežtai visais atvejais, net kai BK 253 straipsnio dispozicija iš esmės realizuojama tik formaliai, neatitiktų nei formuojamos baudžiamosios politikos, nei teisingumo principo aptariamos BK 253 straipsnio nuostatos (ne)taikymo kontekste.

21. Teismas, apibendrinęs nustatytas faktines aplinkybės bei aptartą teisinį reguliavimą, sprendžia, jog surinkti byloje duomenys įgalina teismą pasinaudoti BK 37 straipsnyje numatyta teise pripažinti kaltinamojo S. M. padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalies dispozicijoje, mažareikšme.

Dėl kaltinamajam paskirtų procesinių prievartos priemonių likimo (galiojimo)

22. Procesinių prievartos priemonių sistema, numatyta BPK IV dalyje, sudaryta iš dviejų dalių: i) kardomųjų priemonių (BPK 119–139 straipsniai) ir; ii) kitų procesinių prievartos priemonių (BPK 140–163 straipsniai).

23. Nustatyta, kad kaltinamajam S. M. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 4-ojo skyriaus 2022-03-06 nutarimu skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 57–60). BPK 307 straipsnio 5 dalies 4 punkte imperatyviai nurodyta, jog nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, rezoliucinėje dalyje, be kita ko, nurodomas sprendimas dėl procesinių prievartos priemonių panaikinimo. Aptartas teisinis reguliavimas reiškia, jog priimant procesinį sprendimą (nuosprendį), kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, pirmosios instancijos teismas yra įpareigotas spręsti dėl procesinės prievartos priemonių likimo (galiojimo). Pagal bendrą taisyklę, nurodytą BPK 139 straipsnio 1 dalyje, paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji (kardomoji priemonė) tampa nebereikalinga. Teismo vertinimu, pripažinus kaltinamojo padaryta nusikalstamą veiką mažareikšme, nebeliko faktinio poreikio taikyti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Visgi, teismo vertinimu, kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – turi pasibaigti tik įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui.

24. Daugiau kardomųjų priemonių netaikyta, o teismas nenustatė poreikio svarstyti papildomų procesinės prievartos poveikių taikymo.

Dėl kitų klausimų, kurie turi būti išspręsti teismui priėmus nuosprendį

25. Daugiau procesinio pobūdžio klausimų (prašymų ir pan.), numatytų BPK 307 straipsnio 5–6 dalyse, kuriuos reikėtų spręsti šiuo procesiniu sprendimu, neliko (tyrimui paimti ir nusikalstamos veikos dalykų buvę bedūmiai parakai sunaudoti).

Dėl procesinės bylos baigties

26. Išnagrinėjus baudžiamąją bylą, kurioje S. M. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, priimamas nuosprendis, kuriuo baudžiamoji byla, esant BK 37 straipsnyje numatytam atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejui, nutraukiama (BPK 303 straipsnio 4 dalis). Apylinkės teismas, be kita ko, pastebi, jog nuosprendis, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės ir nutraukiama byla, nėra apkaltinamasis, juo (nuosprendžiu) asmuo nėra pripažįstamas kaltu dėl baudžiamajame įstatyme nurodytos veikos padarymo ir jam (kaltinamajam) neskiriama bausmė (BPK 307 straipsnio 5 dalis). Atleisdamas asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės teismas rezoliucinėje dalyje nenurodo, kad asmuo pripažįstamas kaltu, o vartoja kiekvienam konkrečiam atvejui adaptuotą formuluotę, kuri surašoma taip, kaip tai leidžia padaryti konkretaus taikomo BK straipsnio tekstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-10-27 Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių nuosprendžių surašymą, apžvalga (BPK 302–305, 307 straipsniai) Nr. AB-53-1. Teismų praktika. 2020, 53, p. 692–745, 13–13.1 papunkčiai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302–307 straipsniais,

nusprendžia:

S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės esant nusikaltimo mažareikšmiškumui ir baudžiamąją bylą dėl S. M. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje, nutraukti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2022-03-06 nutarimu skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per (20) dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.