- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-06-05
- Bylos Nr.
- e2-93-1142/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-00696-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žilvinas Jaraminas
- Ieškovas
- A. B., uždarosios akcinės bendrovės „Civinity namai Klaipėda“
- Atsakovas
- J. K., V. P., K. K., R. A. B., Z. S., M. Ž., M. V., A. K. V., R. J., A. B., Kretingos rajono savivaldybės administracijos ir trečiojo asmens Kretingos rajono savivaldybės, Kretingos rajono savivaldybės administracijai, A. J., N. G., G. T., E. A.
- Trečiasis asmuo
- mažosios bendrijos „Pirmininkas“, Kretingos rajono savivaldybės, A. S. V., Z. P., J. K.
- Advokatai
- Diana Navickienė, Aivaras Škėma
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovui A. B., jo ir ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Civinity namai Klaipėda“ atstovui advokatui Aivarui Škėmai,
atsakovui A. B., jo ir trečiojo asmens mažosios bendrijos „Pirmininkas“ atstovei advokatei Dianai Navickienei (nuotoliniu būdu),
atsakovės Kretingos rajono savivaldybės administracijos ir trečiojo asmens Kretingos rajono savivaldybės atstovei Onai Palionienei (nuotoliniu būdu),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. B. ir uždarosios akcinės bendrovės „Civinity namai Klaipėda“ ieškinį atsakovams A. B., Kretingos rajono savivaldybės administracijai, A. J., V. P., J. K., J. K., Z. S., K. K., N. G., G. T., E. A., R. J., R. A. B., A. J., M. Ž., M. V., A. K. V. dėl jungtinės veiklos sutarties pripažinimo negaliojančia, butų savininkų susirinkimo sprendimų ir įsakymo panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, A. S. V., S. J., S. G., S. B., R. S., R. S., V. N., V. N., D. J., J. Ž., S. L., J. K., R. M., E. J., A. A., A. S., V. G., S. G., G. P., J. S. B., E. K., L. V., V. R., N. R., N. G., Z. P., J. R., S. R., N. B., R. Ž., J. K., L. R., A. S., I. S. P., L. I. K., V. S., J. A., A. G., M. A., D. B., E. E., R. D., A. R., I. R., valstybės įmonė Turto bankas, Kretingos rajono savivaldybė, mažoji bendrija „Pirmininkas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovai A. B. ir uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Civinity namai Klaipėda“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovams A. B., Kretingos rajono savivaldybės administracijai, A. J., V. P., J. K., J. K., Z. S., K. K., N. G., G. T., E. A., R. J., R. A. B., A. J., M. Ž., M. V., A. K. V. dėl jungtinės veiklos sutarties pripažinimo negaliojančia, butų savininkų susirinkimo sprendimų ir įsakymo panaikinimo. Ieškovai teismo prašo: 1) pripažinti 2023 m. kovo 29 d. daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį (toliau – ir jungtinės veiklos sutartis) negaliojančia nuo jos sudarymo momento; 2) taikyti restituciją – panaikinti Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. balandžio 7 d. įsakymą Nr. A1-338 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. A1-552 „Dėl daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratoriaus skyrimo pratęsimo“ priedo 16 punkto pripažinimo netekusiu galios“ ir atkurti 2019 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. A1-552 „Dėl daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratoriaus skyrimo pratęsimo“ priedo 16 punkto eilutės galiojimą; 3) pripažinti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), butų savininkų 2023 m. kovo 29 d. pakartotinio susirinkimo sprendimus Nr. 1, 2, 3 neteisėtais ir negaliojančiais.
1.1. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovui A. B. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Daugiabučiame name iš viso yra 50 patalpų. Namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, techninės priežiūros ir kitas su tuo susijusias paslaugas nuo 2014 m teikia ieškovė UAB „Civinity namai Klaipėda“. 2023 m. kovo 14 d. vyko butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas, kuriame dalyvavo 8 butų savininkai. 2023 m. kovo 29 d. vyko pakartotinis susirinkimas, kurio susirinkimo dalyvių sąraše pasirašė 15 butų ir kitų patalpų savininkų. Šiame susirinkime, be kita ko, nuspręsta pritarti siūlomam sprendimui dėl namo bendrojo naudojimo objektų valdymo ir priežiūros būdo, sudarant jungtinės veiklos sutartį, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotuoju asmeniu išrinkti J. K., įgalioti J. K. pasirašyti sutartį su MB „Pirmininkas“ dėl jungtinės veiklos ir bendrijos steigimo dokumentų paruošimo ir kt. Iš ieškovo gautų dokumentų paaiškėjo, kad 2023 m. kovo 29 d. pasirašyta jungtinės veiklos sutartis, kurios dalyviais nurodyti 15 asmenų, t. y. visi tie patys asmenys, kurie dalyvavo 2023 m. kovo 29 d. pakartotiniame susirinkime.
1.2. Paaiškėjus šioms aplinkybėms, ieškovas A. B. inicijavo butų savininkų apklausą ir nustatė, kad R. M. B., M. Ž., A. V., M. V. nebalsavo už jungtinės veiklos sutarties sudarymą, o J. R., R. Ž., I. B. P., J. Ž., L. V., E. K. apie susirinkimus ir jungtinės veiklos sutarties sudarymą nežinojo. Kaip vėliau paaiškėjo, dalis patalpų savininkų net nežinojo, kad pasirašo jungtinės veiklos sutartį. Ieškovų teigimu, butų ir kitų patalpų savininkai neturėjo valios ir noro sudaryti jungtinės veiklos sutartį, jie šiuo klausimu nebalsavo.
1.3. Ieškovai nurodė, kad jungtinės veiklos sutarties sudarymą inicijavo atsakovas A. B., kuris neteisėtai organizavo butų savininkų susirinkimus, suklaidino namo gyventojus, neteikė jiems visos informacijos, davė lapus pasirašyti ir tokiu būdu apgaulingai įkalbėjo gyventojus sudaryti jungtinės veiklos sutartį. Ieškovų teigimu, atsakovas A. B. veikė tokiu būdu: neturėdamas jokio teisinio pagrindo atsakovas suorganizavo namo patalpų savininkų susirinkimą, jo metu gyventojams davė pasirašyti neaiškius lapus, neorganizavo jokio realaus balsavimo dėl jungtinės veiklos sutarties sudarymo, tariamai buvo išrinktas įgaliotas asmuo, kuris pasirašė sutartį su atsakovo A. B. turima MB „Pirmininkas“ dėl dokumentų paruošimo už 2 000 Eur atlyginimą, po to atsakovas vėl siekė organizuoti susirinkimą bendrijai įsteigti ir tapti šios bendrijos pirmininku bei gauti iš to tiesioginę finansinę naudą – pirmininko atlyginimą. Tokiais veiksmais atsakovas A. B. siekė faktiškai perimti namo administravimą ir gauti iš to pajamų, nors neturi jokių galimybių tinkamai administruoti daugiabutį namą. Dėl tokių neteisėtų atsakovo A. B. veiksmų daugiabučio namo patalpų savininkai įformino namo valdymo formos pakeitimą, pasirašydami jungtinės veiklos sutartį. Kadangi jungtinės veiklos sutartis atsidaro dėl neteisėtų A. B. veiksmų, jis byloje privalo dalyvauti kaip atsakovas.
1.4. Ieškovai tvirtina, kad jungtinės veiklos sutartis turi būti pripažinta negaliojančia dėl to, kad ne visi butų savininkai turėjo galimybę dalyvauti susirinkime, pats susirinkimas organizuotas ir vestas tokios teisės neturinčio asmens, sprendimas dėl jungtinės veiklos sutarties sudarymo įformintas neteisėtai inicijuotame susirinkime, atsakovai sprendimą dėl jungtinės veiklos sutarties sudarymo priėmė nesusipažinę su sutarties turiniu, tokiam sprendimui priimti nebuvo būtinos butų savininkų balsų daugumos, o pati sutartis yra apsimestinė ir sudaryta tik siekiant pakeisti esamą namo administratorių. Pripažinus šią sutartį negaliojančia, siekiant atkurti iki pažeidimo buvusią padėtį, turi būti taikoma restitucija ir panaikintas Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. balandžio 7 d. įsakymas Nr. A1-338. Be to, kadangi 2023 m. kovo 29 d. pakartotiniame susirinkime nebuvo įstatyme numatytos daugumos (kvorumo) sprendimams priimti, šio susirinkimo sprendimai taip pat turi būti pripažintini negaliojančiais.
Atsiliepimas
2. Atsakovai J. K., A. J., A. K. V., M. Ž., M. V., R. A. B., V. P., R. J., Z. S., G. T., N. G. ir tretieji asmenys E. K., R. Ž., J. K., Z. P., S. R., I. B. P., J. R., A. R. atsiliepime į ieškinį ir patikslintą ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka visiškai ir prašė jį tenkinti.
2.1. Teismo posėdyje atsakovė J. K. nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Paaiškino, kad kovo 14 d. ir 29 d. susirinkimus organizavo A. B.. Ji manė, kad susirinkimai organizuojami dėl bendrijos steigimo. Kovo 14 d. atėjusi į susirinkimą rado ten A. B., kuris kalbėjo apie renovaciją ir skatino steigti bendriją. A. B. ji daug nesiklausė, nes daugiausia susirinkime ji kalbėjosi su kitais žmonėmis. A. B. paprašė jos pabūti susirinkimo pirmininke ir pasirašyti dokumentus, ji su tuo sutiko. Kovo 29 d. ji vėl dalyvavo susirinkime, kurį vedė A. B.. Susirinkimo metu ji prie savo pavardės pasirašė du kartus, tačiau nežiūrėjo, kur rašosi, nes pasitikėjo kitu žmogumi. Manė, kad pasirašo dėl dalyvavimo susirinkime. Susirinkimo metu apie jungtinę veiklą nebuvo kalbama. Kitą dieną su A. B. nuvyko į Palangoje esantį Registrų centrą, ten ji pasirašė visus A. B. pateiktus dokumentus jų neskaičiusi, nes juo pasitikėjo. Ji manė, kad yra steigiama bendrija. Ji neatliko jokių su namo administravimu susijusių veiksmų, o paaiškėjus, jog ji sudarė jungtinės veiklos sutartį ir buvo paskirta įgaliotu asmeniu, ji kreipėsi į ieškovę ir paprašė tęsti namo administravimą. Ji nesuprato, kad yra skiriama jungtinės veiklos įgaliotu asmeniu, tai jai buvo paaiškinta tik savivaldybėje. Mano, kad jungtinės veiklos sutartis negalioja, nes žmonės nesuprato, po kuo jie pasirašo. Ji turi aukštąjį išsilavinimą.
2.2. Teismo posėdyje atsakovė V. P. nurodė, kad su ieškiniu sutinka ir pageidauja, kad „Civinity“ toliau administruotų namą. Paaiškino, kad į pirmąjį susirinkimą (kovo 14 d.) savininkai buvo kviečiami jos vardu ir pavarde, ji su tuo sutiko, tačiau faktinis susirinkimo iniciatorius buvo A. B.. Susirinkimai buvo organizuojami siekiant atsisakyti „Civinity“ paslaugų. A. B. jai teigė, kad namo gyventojai be reikalo vargsta su „Civinity“ bei siūlė savo paslaugas, siūlė steigti bendriją. Taip pat prašė su juo eiti į Registrų centrą gauti namo savininkų sąrašą. Susirinkimų metu A. B. paprašė jos būti susirinkimo sekretore, ji sutiko, tačiau protokolą surašė A. B.. Pirmas susirinkimas kovo 14 d. dėl mažo gyventojų skaičiaus neįvyko, jokie sprendimai jame nebuvo priimti. Susirinkimo metu buvo kalbama dėl namo renovacijos, A. B. siūlėsi atstovauti gyventojus šiame procese. Antrasis susirinkimas vyko kovo 29 d., jį vedė A. B.. Negali atsakyti, ar susirinkimo metu vyko balsavimai dėl darbotvarkės klausimų, bet jai atrodo, jog nebuvo balsavimo ir balsų skaičiavimo. Šio susirinkimo metu buvo pasakyta, kad reikės sumokėti vienkartinę sumą už dokumentų paruošimą. Taip pat buvo kalbama apie renovaciją, žmonės daugiausia kalbėjosi tarpusavyje. Ji nežino, ar susirinkimo metu buvo kalbama apie jungtinės veiklos sutartį. Ji pasirašė dalyvių sąraše, tačiau nepamena, ar pasirašė jungtinės veiklos sutartį, tačiau pasirašydama jos tikrai neskaitė. Apie jungtinės veiklos sutartį sužinojo tik 2023 m. gegužės mėnesį. Turi aukštąjį teisinį išsilavinimą.
2.3. Teismo posėdyje atsakovas A. K. V. nurodė, kad jo pozicija sutampa su daugumos namo gyventojų pozicija, t. y. jie nori, kad namą ir toliau administruotų „Civinity“. Apie kovo mėnesio susirinkimus nieko nežino, jie lyg ir vyko, tuo metu jis sirgo. Susirinkime nedalyvavo, dokumentų nepasirašinėjo. Nepamena, ar pasirašė jungtinės veiklos sutartį. Joje esantis parašas yra jo sutuoktinės, o ne jo.
2.4. Teismo posėdyje atsakovas K. K. nurodė, kad jis ėjo į susirinkimą dėl bendrijos. Jo bute gyvena dukra, kuri jį ir pakvietė į susirinkimą. Nežino, ar dalyvavo kovo mėnesį vykusiuose susirinkimuose. Jis pasirašė apie dalyvavimą susirinkime. Nežino, kas yra jungtinės veiklos sutartis, tokios sutarties jis nepasirašinėjo. Sutartyje esantis parašas yra panašus į jo.
2.5. Teismo posėdyje atsakovė Z. S. nurodė, kad pirmajame susirinkime nedalyvavo, antrajame irgi nebūtų dalyvavusi, tačiau išvedusi šunį prie laiptinės pamatė A. B., kuris jai pasakė, kad „išeina iš Civinity“. G. R. K. pasiūlė jai ateiti į susirinkimą. Šis susirinkimas vyko kovo 29 d. Balsuojama buvo tik dėl to, kad J. būtų susirinkimo pirmininkė, o V. sekretorė, daugiau jokio balsavimo nevyko. Šio susirinkimo metu ji pasirašė tik kaip susirinkimo dalyvė. Jungtinės veiklos sutarties ji nepasirašinėjo ir nematė. Jungtinės veiklos sutartyje esantis parašas yra jos. Negali paaiškinti, kaip sutartyje atsirado jos parašas. Po susirinkimo jokių dokumentų nepasirašė. Susirinkimo metu apie jungtinės veiklos sutartį nieko nekalbėjo.
2.6. Teismo posėdyje atsakovė M. Ž. nurodė, kad ji dalyvavo dviejuose susirinkimuose, kurie vyko kovo mėnesį. Nepamena, kas buvo kalbama pirmojo susirinkimo metu. Per antrąjį susirinkimą buvo kalbama apie bendriją. Jokio balsavo nevyko ir niekas nebalsavo. Susirinkime buvo apie 10 žmonių. Susirinkime ji pasirašė kaip susirinkimo dalyvė, dėl nieko kito ji neplanavo pasirašinėti. Susirinkimo dalyvių sąraše ir jungtinės veiklos sutartyje yra jos parašai, bet ji nesuprato, kad rašosi ant jungtinės veiklos sutarties. Dirba mokykloje raštinės vedėja.
2.7. Teismo posėdyje atsakovas M. V. nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Paaiškino, kad nei pirmajame, nei antrajame susirinkime nedalyvavo. Kovo mėnesį grįždamas iš darbo jis prie namo ketvirtos laiptinės sutiko A. B., kurį pažįsta iš anksčiau. Jis pasakė, kad vyko susirinkimas ir davė jam pasirašyti du lapus apie įvykusį susirinkimą. Jis šiuose lapuose pasirašė, prieš pasirašydamas neskaitė. A. B. pažadėjo viską paaiškinti trečiajame susirinkime. Kovo 29 d. susirinkimo dalyvių sąraše ir jungtinės veikos sutartyje yra jo parašai. Turi profesinį išsilavinimą.
3. Atsakovas A. B. atsiliepime į ieškinį ir patikslintą ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Atsakovas nurodė, kad ieškovė UAB „Civinity namai Klaipėda“ neturi materialinio teisinio suinteresuotumo ginčyti jungtinės veiklos sutartį, nes ji nėra šios sutarties šalis. Ieškovai nepagrindė, kokia žala buvo padaryta atsisakius namo administratoriaus, be to, nėra aišku, kaip namo savininkų interesų atstovavimas yra susijęs su ieškovų materialinių teisių pažeidimu. Ieškovai šiuo atveju ginčija ne namo administratoriaus pakeitimą, o kvestionuoja namo savininkų pasirinktą namo valdymo formą, t. y. namą valdyti per jungtinės veiklos sutartį. Pažymi, kad atsakovės J. K. prašymu ieškovė ir toliau administruoja daugiabutį namą. Ieškovai nenurodė jokių imperatyvių normų, kurios būtų pažeistos sudarant ginčijamą sutartį. Atsakovas taip pat pažymi, kad jis nėra nei ginčijamos jungtinės veiklos sutarties šalis, nei butų savininkas, todėl ieškovai nepagrįstai jį įtraukė į bylą kaip atsakovą, nes teismo sprendimas jam nesukels jokių teisinių pasekmių. Atsakovo teigimu, šiuo atveju jis veikė ne kaip fizinis asmuo, o kaip MB „Pirmininkas“ vadovas. Visi ieškovų teiginiai yra siejamai su jo vadovaujama MB „Pirmininkas“, kuri pagal atlygintinų paslaugų teikimo sutartį įsipareigojo paruošti dokumentaciją, kuri reikalinga sudaryti jungtinės veiklos sutartį ir įsteigti bendriją, o ne perimti namo administravimą. Namo gyventojams pasirašius jungtinės veiklos sutartį, šios sutarties sąlygų įgyvendinimui buvo pasitelkta atsakovo A. B. atstovaujama MB „Pirmininkas“. Atsakovu teigimu, butų patalpų savininkai bendru sutarimu išreiškė savo valią sudaryti jungtinės veiklos sutartį, todėl jos pripažinimas negaliojančia pažeistų nuosavybės neliečiamumo principą. Atsakovas taip pat nurodė, kad net ir pripažinus jungtinės veiklos sutartį negaliojančia, administratoriaus paskyrimo klausimą spręstu bendraturčiai, o jiems to nepadarius – savivaldybė.
4. Atsakovė Kretingos rajono savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį dėl reikalavimo pripažinti jungtinės veiklos sutartį negaliojančia prašo spręsti teismo nuožiūra, tačiau nesutinka su reikalavimu dėl restitucijos taikymo. Atsiliepime nurodoma, kad 2023 m. kovo 31 d. į Kretingos rajono savivaldybės administraciją kreipėsi atsakovė J. K., kuri informavo, kad yra sudaryta jungtinės veiklos sutartis dėl (duomenys neskelbtini), namo administravimo, o ji išrinkta namą administruojančiu asmeniu, todėl buvo prašoma nutraukti namo administravimą. Atsižvelgiant į pateiktą prašymą buvo priimtas ginčijamas įsakymas. Atsiliepime pažymima, kad savivaldybės administracija neturi teisės vertinti jungtinės veiklos sutarties teisėtumo. Administracija pažymi, kad net ir pripažinus jungtinės veiklos sutartį negaliojančia, daugiabutis namas neliktų be administravimo, nes administratorių paskirtų savivaldybės vykdomoji institucija. Į šias aplinkybes turėtų būti atsižvelgta ir skirstant bylinėjimosi išlaidas.
5. Trečiasis asmuo MB „Pirmininkas“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad bendrija nepagrįstai įtraukta į procesą trečiuoju asmeniu, todėl turi būti pašalinta, o teismui šio prašymo netenkinus, prašo ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad reikšdami reikalavimus ieškovai siekia riboti įstatyme numatytą daugiabučio namo savininkų teisę rinktis į susirinkimus ir jų metu priiminėti sprendimus. Prašydama pripažinti negaliojančiais 2023 m. kovo 29 d. susirinkimo sprendimus ieškovai neprašo pripažinti jų negaliojančiais nuo priėmimo momento, o tik nuo teismo sprendimo priėmimo. Ieškovai tinkamai nepagrindė poreikio šiuos susirinkimo sprendimus pripažinti negaliojančiais. Trečiasis asmuo taip pat nurodė, kad ieškovai neturi teisės kvestionuoti MB „Pirmininkas“ ir daugiabučio namo savininkų sutartinių santykių, t. y. 2023 m. kovo 29 d. atlygintinų paslaugų teikimo sutarties, kuri šioje byloje nėra ginčijama. Kadangi byloje nėra nustatyti ir nėra įrodinėjami jokie MB „Pirmininkas“ neteisėti veiksmai, bylos išsprendimas neturės jokios įtakos šios mažosios bendrijos teisėms ir pareigoms.
6. Trečiasis asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ atsiliepime prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra, jos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas iš dalies.
7. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškovui A. B. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Šis butas yra daugiabučiame name, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis iš viso yra 50 patalpų, suformuotų kaip atskiri nekilnojamieji daiktai. Ieškovė UAB „Civinity namai Klaipėda“, perėmusi teises ir pareigas iš UAB „Kretingos būstas“, pagal Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. liepos 10 d. įsakymą Nr. A1-580 „Dėl daugiabučių namų bendro naudojimo administratoriaus skyrimo“ ir 2019 m. liepos 2 d. įsakymą Nr. A1-552 „Dėl daugiabučių namų bendrojo naudojimo administratoriaus skyrimo pratęsimo“ nuo 2014 m. teikė daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administravimo, techninės priežiūros ir kitas su tuo susijusias paslaugas. Daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkams 2023 m. kovo 29 d. sudarius ginčijamą jungtinės veiklos sutartį, Nekilnojamojo turto registre nuo 2023 m. kovo 30 d. yra įregistruotas minėto daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymo jungtinės veiklos sutarties pagrindu faktas. Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. A1-338 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. A1-552 „Dėl daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratoriaus skyrimo pratęsimo“ priedo 16 punkto pripažinimo netekusiu galios“ buvo nuspręsta pripažinti netekusiu galios Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. A1-552 „Dėl daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratoriaus skyrimo pratęsimo“ priedo 16 punktą.
8. Byloje pareikštu patikslintu ieškiniu ieškovai UAB „Civinity namai Klaipėda“ ir A. B. prašo pripažinti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų savininkų 2023 m. kovo 29 d. pakartotinio susirinkimo sprendimus Nr. 1, 2, 3 negaliojančiais, taip pat prašo pripažinti negaliojančia 2023 m. kovo 29 d. daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį bei taikyti restituciją, panaikinant ginčijamą savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą.
Dėl ieškovų reikalavimo teisės
9. Šioje byloje daugiabučio namo gyventojų susirinkimo sprendimus ir jungtinės veiklos sutartį ginčija namo bendrojo naudojimo objektų administratorė UAB „Civinity namai Klaipėda“ ir vienas iš daugiabučio namo butų savininkų, t. y. ieškovas A. B.. Atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas A. B. ginčijo ieškovės UAB „Civinity namai Klaipėda“ materialinį teisinį suinteresuotumą šios bylos baigtimi ir jos subjektinių teisių pažeidimo faktą, pirmiausia byloje spręstinas klausimas dėl ieškovų reikalavimo teisės ginčyti daugiabučio namo gyventojų susirinkimo sprendimus ir jungtinės veiklos sutartį.
10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismų praktikoje pažymima, kad tuo atveju, jeigu asmuo kreipiasi į teismą su ieškiniu kaip subjektas, ginantis jam pačiam priklausančią teisę arba interesą, tai jis privalo nurodyti, kokia jo teisė pažeista ir koks saugomas interesas turėtų būti ginamas, nes teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-706/2013).
11. Šiame kontekste aktualūs kasacinio teismo išaiškinimai, kad daugiabučio namo administravimas – tai tam tikra įstatymo nustatyta daugiabučio namo valdymo forma, kuri naudojama tais atvejais, kai savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties. Tokio administravimo tikslas – išvengti situacijų, kai namo bendro naudojimo objektai yra neprižiūrimi dėl savininkų neveiklumo ar nesant jų bendro sutarimo. Kitaip tariant, namo savininkai turi teisę reikalauti, kad jiems nesusitarus ir neįsteigus bendrijos arba nesudarius jungtinės veiklos sutarties būtų paskirtas administratorius, tačiau tai nesuponuoja priešpriešinės administratoriaus teisės reikalauti būti paskirtam ar reikalauti leisti tęsti pradėtą administravimą. Nors tiek jungtinės veiklos sutartis, tiek administratoriaus paskyrimas yra daugiabučio namo valdymo formos, tačiau tai nereiškia, kad vienoje iš jų dalyvaujantys subjektai savaime įgyja teisę dalyvauti teisiniame santykyje dėl kitos valdymo formos. Esant paskirtam namo administratoriui, šiame teisiniame santykyje dalyvauja daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai ir administratorius, o sudarius jungtinės veiklos sutartį, teisinio santykio dalyviais laikomi tik daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, nes tik jiems sutarties pagrindu atsiranda tam tikros teisės ir pareigos. Namo administratorius nėra jungtinės veiklos sutarties šalis, šia sutartimi jo teisės ir pareigos nenustatomos, todėl nėra pagrindo teigti, kad administratorius turi materialųjį teisinį suinteresuotumą dėl šios sutarties. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK), Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatuose ar kituose teisės aktuose administratoriaus teisė ginčyti jungtinės veiklos sutartį nėra nustatyta, vadinasi, pastarasis neturi ir procesinės teisės (procesinio teisinio suinteresuotumo). Kadangi pagal teisinį reguliavimą namo administratorius nelaikytinas turinčiu teisinį (materialųjį ar procesinį) suinteresuotumą dėl daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų sudarytos jungtinės veiklos sutarties ir jam neįrodžius, kad jo teisės būtų kitaip pažeistos (CK 6.227 straipsnio 3 dalis), tokiu atveju spręstina, kad ieškinį byloje pareiškė asmuo, neturintis reikalavimo teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505-687/2015, 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97-421/2016, 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303-687/2017).
12. Nagrinėjamu atveju ieškovė UAB „Civinity namai Klaipėda“ nėra nei daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), patalpų savininkė, nei ginčijamos jungtinės veiklos sutarties šalis. Taigi ieškinį ieškovė šioje byloje reiškia kaip daugiabučio namo administratorė. Savo materialinį teisinį suinteresuotumą ginčyti susirinkimo sprendimus ir jungtinės veiklos sutartį ieškovė UAB „Civinity namai Klaipėda“ grindžia tuo, kad butų savininkams sudarius jungtinės veiklos sutartį, ieškovė neteko teisės administruoti daugiabutį namą ir tuo buvo pažeistos jos subjektinės teisės.
13. Vertindamas šiuos argumentus, teismas atsižvelgia į tai, kad vien ta aplinkybė, jog ieškovė yra suinteresuota gauti finansinės naudos iš namo bendrojo naudojimo objektų administravimo savaime nepagrindžia jos teisių pažeidimo. Pažymėtina, kad visus daugiabučio gyvenamojo namų eksploatavimo ir priežiūros klausimus sprendžia namo bendraturčiai kaip bendrosios dalinės nuosavybės dalyviai, todėl daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams įsteigus bendriją arba sudarius jungtinės veiklos sutartį, administravimas pasibaigia įstatymo pagrindu (CK 4.84 straipsnio 10 dalis) ir buvęs namo administratorius neturi teisės reikalauti leisti jam tęsti administravimą. Tokios pozicijos yra laikomasi net tik aukščiau minėtoje kasacinio teismo praktikoje, bet ir kitų teismų praktikoje (pvz. Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-663-889/2023).
Žemesnės instancijos teismas
14. Be to, pažymėtina ir tai, kad šioje byloje nėra ginčo, jog net ir sudarius ieškovų ginčijamą jungtinės veiklos sutartį, šios sutarties įgalioto asmens J. K. prašymu ieškovė UAB „Civinity namai Klaipėda“ ir toliau faktiškai tęsia daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), administravimą. Šią aplinkybę patvirtina atsakovės J. K. paaiškinimai ir byloje esantis UAB „Civinity namai Klaipėda“ 2023 m. lapkričio 17 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) Teismo posėdyje apklausti namo gyventojai tvirtino, kad dauguma jų nori, jog ieškovė ir toliau administruotų jų namą. Šiuo aspektu reikšminga tai, kad CK įtvirtintas sutarties laisvės principas nedraudžia jungtinės veiklos sutarties dalyviams jų bendrai dalinei nuosavybei administruoti pasitelkti ūkio subjektą, teikiantį bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, kas šiuo atveju ir buvo padaryta. Taigi ginčydama butų savininkų susirinkimo sprendimus ir jungtinės veiklos sutartį ieškovė UAB „Civinity namai Klaipėda“ šioje byloje neįrodė jokio realaus savo subjektinių teisių ir teisėtų interesų pažeidimo, suponuojančio jų teisminę gynybą. Nors teismo posėdyje ieškovės atstovas teigė, kad atsakovas A. B. namo gyventojams skleidė apie ieškovę tikrovės neatitinkančią informaciją, tačiau ieškovė šioje byloje nereiškia jokių šiam atsakovui nukreiptų reikalavimų (dėl informacijos paneigimo, žalos atlyginimo ar pan.). Kadangi ieškovė UAB „Civinity namai Klaipėda“ nėra subjektas, kuriam teisės aktais būtų suteikta teisė ginti viešąjį interesą, ieškovei neįrodžius jos subjektinių teisių ir teisėtų interesų pažeidimo priėmus ginčijamus sprendimus ir sudarius jungtinės veiklos sutartį, darytina išvada, kad ieškinys šioje dalyje yra pareikštas reikalavimo teisės neturinčio asmens (CPK 5 straipsnio 1 dalis).
15. Nors nenustatytas ieškovės UAB „Civinity namai Klaipėda“ materialinis teisinis suinteresuotumas dėl ginčijamų sprendimų ir sutarties, tačiau kaip bendraieškis byloje su tais pačiais reikalavimais dalyvauja A. B., kuris yra (duomenys neskelbtini), esančio buto savininkas ir bendrosios dalinės nuosavybės dalyvis. Vadinasi, šis ieškovas, kaip vienas iš bendraturčių, turi materialinį teisinį suinteresuotumą ginčyti tiek susirinkimo sprendimus, tiek jungtinės veiklos sutartį, nes šiais sprendimais bei sutartimi yra sukuriamos teisės ir pareigos visiems butų savininkams, taip pat ir ieškovui A. B.. Atsižvelgiant į tai, toliau spręstina dėl ginčijamų susirinkimo sprendimų ir jungtinės veiklos sutarties galiojimo.
Dėl 2023 m. kovo 29 d. pakartotinio susirinkimo sprendimų Nr. 1, 2, 3 pripažinimo negaliojančiais
16. Patikslintu ieškiniu prašoma pripažinti 2023 m. kovo 29 d. vykusio pakartotinio butų savininkų susirinkimo sprendimus Nr. 1, 2, 3 negaliojančiais.
17. CK 4.85 straipsnio 9 dalyje yra numatyta butų ir kitų patalpų savininkų sprendimų apskundimo galimybė, tačiau šiame straipsnyje nėra aptarti tokių sprendimų apskundimo ir jų pripažinimo negaliojančiais teisiniai pagrindai. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai gali būti pripažinti negaliojančiais remiantis mutatis mutandis (su tam tikrais pakeitimais) CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatytais pagrindais, t. y. šie sprendimai gali būti pripažinti negaliojančiais, jei jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms arba protingumo ir sąžiningumo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-482-1075/2017).
18. Iš byloje esančio 2023 m. kovo 14 d. butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo protokolo Nr. KE20-P0 matyti, kad 2023 m. kovo 14 d. buvo sušauktas (duomenys neskelbtini), esančių butų savininkų susirinkimas, kurio organizatorės nurodomos atsakovės V. P. ir J. K.. Susirinkime dalyvavo 8 butų savininkai, todėl buvo nuspręsta išrinkti asmenis neįvykusio susirinkimo protokolui sudaryti ir pasirašyti. Bylos duomenys patvirtina, kad 2023 m. kovo 29 d. vyko pakartotinis butų savininkų susirinkimas. Iš 2023 m. kovo 29 d. pakartotinio susirinkimo protokolo Nr. KE20-P1 matyti, kad jo organizatorėmis taip pat nurodomos atsakovės V. P. ir J. K., susirinkimo dalyvių skaičius – 15 butų savininkų, toks pat parašų skaičius yra prie protokolo esančiame susirinkimo dalyvių sąraše. Protokole nurodyta, kad susirinkimo metu buvo patvirtinta tokia susirinkimo darbotvarkė: 1) dėl namo bendrojo naudojimo objektų valdymo ir priežiūros būdo, sudarant patalpų savininkų jungtinės veiklos sutartį; 2) jungtinės veiklos sutarties įgaliotojo asmens rinkimai; 3) kiti klausimai. Iš protokolo taip pat matyti, kad pirmuoju darbotvarkės klausimu už balsavus 15 dalyvių, priimtas sprendimas pritarti namo bendrojo naudojimo objektų valdymo ir priežiūros būdui, sudarant jungtinės veiklos sutartį. Antruoju darbotvarkės klausimu už balsavus 15 dalyvių, nuspręsta jungtinės veiklos sutartimi įgaliotuoju asmeniu išrinkti J. K.. Trečiuoju darbotvarkės klausimu už balsavus 15 dalyvių, nuspręsta įgalioti J. K. pasirašyti sutartį su MB „Pirmininkas“ dėl jungtinės veiklos ir bendrijos steigimo dokumentų paruošimo. Butų savininkai išlaidas dengs lygiomis dalimis. Kiekvienam butui kainuos keturiasdešimt eurų, bendrai namui sutarties suma du tūkstančiai eurų.
19. Nagrinėjamu atveju anksčiau aptarti 2023 m. kovo 29 d. pakartotinio butų savininkų susirinkimo sprendimai yra ginčijami tuo pagrindu, kad susirinkimas sušauktas ir vestas tokios teisės neturinčio asmens, o jame priimti sprendimai buvo priimti nesant būtinos įstatyme numatytos savininkų daugumos.
20. Šiuo aspektu aktualūs kasacinio teismo išaiškinimai, pagal kuriuos CK 4.85 straipsnio 1–7 dalyse ir įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyta teisės normų visuma užtikrina butų ir kitų patalpų savininkų teises, kai yra priimami butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai pagal CK 4.85 straipsnį. Esminiai šiose normose įtvirtinti butų ir kitų patalpų savininkų sprendimų priėmimo reikalavimai yra susiję su sprendimų priėmimo iniciatyvos teisės, pareigos pateikti bendraturčiams atitinkamą informaciją (įskaitant informacijos apie balsavimą suteikimą, balsavimo biuletenių įteikimą, viešo protokolo paskelbimą ir kt.), kvorumo ir sprendimui priimti reikalingos daugumos reguliavimu. Šių reikalavimų įgyvendinimas yra itin reikšminga bendraturčių teisių priimant sprendimus dėl bendrosios dalinės nuosavybės užtikrinimo garantija atsižvelgiant į tai, kad CK 4.85 straipsnis, nustatydamas paprastesnę bendraturčių sprendimų priėmimo tvarką, įtvirtina išimtį iš bendrosios CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatytos bendraturčių sprendimų priėmimo taisyklės, maksimaliai užtikrinančios įstatymo garantuotą savininko teisių apsaugą. Tik tinkamu teisės aktais reglamentuotos pareigos bendraturčiams suteikti reikiamą informaciją realizavimu bus užtikrintas bendraturčių lygiateisiškumo ir solidarumo bei demokratijos principų įgyvendinimas. Reikalavimas bendraturčiams suteikti visą reikiamą informaciją bendraturčių sprendimų priėmimo procese užtikrina, kad bendraturčiai, gavę visą reikiamą informaciją, galėtų ne tik priimti sprendimus turėdami visą sprendimui priimti reikšmingą informaciją, bet ir turėtų galimybę esant poreikiui tinkamai ir laiku apginti savo teises, įskaitant ir kitų bendraturčių sprendimų priėmimo inicijavimą ir pan. Todėl šie reikalavimai yra imperatyvaus pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-482-1075/2017).
21. Sprendžiant klausimą dėl ginčijamo 2023 m. kovo 29 d. susirinkimo inicijavimo ir sušaukimo tvarkos laikymosi, atsižvelgtina į tai, kad butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimų sušaukimo tvarka yra reglamentuota CK 4.85 straipsnio 5 dalyje, pagal kurią butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimus šaukia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas) arba butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotas asmuo, arba butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratorius, arba savivaldybės vykdomoji institucija. Taip pat sušaukti susirinkimą gali raštu pareikalauti ne mažiau kaip 1/4 butų ir kitų patalpų savininkų. Jeigu šioje dalyje nurodyti subjektai per vieną mėnesį nuo reikalavimo pateikimo dienos susirinkimo nesušaukia, susirinkimą šaukia 1/4 butų ir kitų patalpų savininkų.
22. Iš aptarto teisinio reglamentavimo matyti, kad butų savininkų susirinkimą šiuo atveju turėjo teisę sušaukti namo administratorė UAB „Civinity namai Klaipėda“ arba Kretingos rajono savivaldybės administracija. Be to, butų patalpų savininkų susirinkimą turėjo teisę sušaukti ne mažiau kaip 1/4 (duomenys neskelbtini), esančių butų ir kitų patalpų savininkų, t. y. 13, tačiau tik po to, kai per vieną mėnesį nuo rašytinio reikalavimo pateikimo dienos susirinkimo nesušaukia administratorius arba savivaldybės vykdomoji institucija.
Žemesnės instancijos teismas
23. Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta įrodymų, kad 2023 m. kovo 14 d. susirinkimą ir 2023 m. kovo 29 d. pakartotinį susirinkimą sušaukė ieškovė UAB „Civinity namai Klaipėda“ arba atsakovė Kretingos rajono savivaldybės administracija. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad ne mažiau kaip 13 (duomenys neskelbtini), esančių butų ir kitų patalpų savininkų raštu kreipėsi į minėtus subjektus su reikalavimu sušaukti susirinkimą ir šis jų reikalavimas per vieną mėnesį nebuvo įvykdytas. Iš byloje esančio 2023 m. vasario 24 d. pranešimo apie susirinkimą matyti, kad susirinkimo organizatorė yra V. P.. Teismo posėdyje atsakovė V. P. patvirtino, kad ji sutiko, jog apie šaukiamą susirinkimą būtų pranešama jos vardu ir pavarde. Susirinkimų protokoluose kaip susirinkimų organizatorės yra nurodytos V. P. ir J. K., t. y. tik dvi butų savininkės iš 50. Be to, kaip matyti iš teismo posėdyje apklaustų namo gyventojų paaiškinimų, faktiškai susirinkimą organizavo ir visus su tuo susijusius paruošiamuosius darbus atliko atsakovas A. B., kuriam teisės aktai apskritai nenumato susirinkimo iniciatyvos ir sušaukimo teisės. Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad 2023 m. kovo 29 d. pakartotinis susirinkimas buvo sušauktas nesilaikant CK 4.85 straipsnio 5 dalyje nustatytos susirinkimo inicijavimo ir sušaukimo tvarkos.
24. CK 4.85 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Kiekvieno buto ir kitų patalpų savininkas turi vieną balsą. Jeigu butas ar kita patalpa nuosavybės teise priklauso keliems savininkams, jiems jų susitarimu atstovauja vienas asmuo, kuris turi vieną balsą. Jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka sušaukus butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimą nesusirenka sprendimui priimti pakankamas butų ir kitų patalpų savininkų skaičius, pakartotiniame susirinkime, kuris šaukiamas pagal tą pačią darbotvarkę ne anksčiau kaip po dviejų savaičių, sprendimai priimami susirinkime dalyvavusių balsų dauguma, bet ne mažiau kaip 1/4 visų butų ir kitų patalpų savininkų balsų, išskyrus sprendimus dėl lėšų skolinimosi, dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų bei kitus įstatymuose nustatytus sprendimus, kuriems priimti reikalinga butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma (CK 4.85 straipsnio 2 dalis).
25. Įvertinus aptartą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad 2023 m. kovo 29 d. vykusiame pakartotiniame susirinkime sprendimams priimti buvo reikalinga susirinkime dalyvavusių butų savininkų balsų dauguma, bet ne mažiau kaip 1/4 visų butų ir kitų patalpų savininkų balsų, šiuo atveju – 13 iš 50. Iš byloje esančio 2023 m. kovo 29 d. susirinkimo dalyvių sąrašo matyti, kad jame kaip susirinkimo dalyviai pasirašė 15 butų savininkų. Teismo posėdyje apklaustas atsakovas M. V. patvirtino, kad nei viename susirinkime realiai nedalyvavo, o dokumentuose pasirašė jau po susirinkimo, kai grįždamas namo prie laiptinės sutiko atsakovą A. B.. Teismo posėdyje apklaustas atsakovas A. K. V. taip pat nurodė, kad susirinkime realiai nedalyvavo, o dalyvių sąraše pasirašė jo sutuoktinė. Iš teismo posėdyje atsakovo K. K. ir liudytojos R. K. duotų paaiškinimų matyti, kad susirinkimo dalyvių sąraše vietoje atsakovo K. K. pasirašė jo dukra R. K., kuri gyvena atsakovui K. K. priklausančiame bute, tačiau nėra jo savininkė. Taigi dalis susirinkimo dalyvių sąraše nurodytų asmenų apskritai nedalyvavo susirinkime.
26. Be to, vien buto savininko dalyvavimo susirinkime faktas savaime nepatvirtina jo pritarimo darbotvarkėje siūlomiems klausimams, todėl teisėtam sprendimui priimti šiuo atveju buvo būtinas ir susirinkimo dalyvių balsavimas darbotvarkėje numatytais klausimais. Pažymėtina, kad nei vienas iš teismo posėdyje apklaustų susirinkime dalyvavusių butų savininkų (atsakovų) nepatvirtino, kad ginčijamo susirinkimo metu apskritai būtų vykęs balsavimas protokole nurodytais darbotvarkės klausimais. Be to, nei vienas iš teisme apklaustų butų savininkų nepatvirtino, kad susirinkimo metu būtų realiai spręstas klausimas dėl jungtinės veiklos sutarties sudarymo, įgalioto asmens išrinkimo ir kad šiems siūlymams iš tiesų susirinkime būtų pritarta vienbalsiai. Šią aplinkybę patvirtina ir teisme apklaustų atsakovų paaiškinimai, kuriais jie nurodė, jog apie jungtinės veiklos sutarties sudarymą jie sužinojo tik vėliau. Pažymėtina, kad vien formalus savininkų dalyvavimas susirinkime ir jų pasirašymas dalyvių sąraše, realiai susirinkimo metu nesvarstant klausimo dėl jungtinės veiklos sutarties sudarymo tikslingumo ir nerengiant balsavimo šiuo klausimu paneigia pačią tokio susirinkimo esmę ir jo tikslą.
27. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad ginčijamas 2023 m. kovo 29 d. pakartotinis susirinkimas buvo sušauktas nesilaikant CK 4.85 straipsnio 5 dalyje nustatytos susirinkimo inicijavimo ir sušaukimo tvarkos, šio susirinkimo dalyvių sąraše nurodyti jo dalyviai bei jų skaičius neatitinka realiai susirinkime dalyvavusių asmenų bei jų skaičiaus, o realus darbotvarkėje numatytų klausimų svarstymas ir balsavimas už juos nevyko. Pažymėtina, kad aptarti pažeidimai galėtų būti vertinami kaip formalūs tik tuo atveju, jeigu iš byloje surinktų įrodymų būtų aiški ir neabejotina daugumos butų savininkų valia pritarti ginčijamiems susirinkimo sprendimas. Šioje byloje surinkti įrodymai leidžia teismui daryti priešingą išvadą – nei vienas šios bylos nagrinėjime dalyvavęs butų savininkas neišreiškė pritarimo ginčijamiems susirinkimo sprendimams ir laikėsi pozicijos, kad šie sprendimai neatspindi jų valios. Dėl šios priežasties anksčiau aptarti pažeidimai negali būti vertinami kaip formalūs ir neesminiai, nes dėl šių pažeidimų buvo pažeistos imperatyvios CK 4.85 straipsnio nuostatos, o susirinkimo protokolais įforminti sprendimai neatspindi jo metu butų savininkų išreikštos valios. Visa tai sudaro pagrindą pripažinti negaliojančiais gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), butų savininkų 2023 m. kovo 29 d. pakartotinio susirinkimo sprendimus Nr. 1, 2, 3 nuo jų priėmimo (įforminimo) momento kaip prieštaraujančius imperatyvioms CK 4.85 straipsnio normoms bei protingumo ir sąžiningumo principams.
Dėl jungtinės veiklos sutarties pripažinimo negaliojančia
28. Ieškinio reikalavimas dėl jungtinės veiklos sutarties pripažinimo negaliojančia grindžiamas keliais pagrindais, t. y. sutartį prašoma pripažinti negaliojančia kaip prieštaraujančią imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnis) ir kaip apsimestinį sandorį (CK 1.87 straipsnis). Ieškovai tvirtina, kad ne visi butų savininkai turėjo galimybę dalyvauti susirinkime, pats susirinkimas organizuotas ir vestas tokios teisės neturinčio asmens, sprendimas dėl jungtinės veiklos sutarties sudarymo įformintas neteisėtai inicijuotame susirinkime, atsakovai sprendimą dėl jungtinės veiklos sutarties sudarymo priėmė nesusipažinę su sutarties turiniu, tokiam sprendimui priimti nebuvo būtinos savininkų balsų daugumos, o pati jungtinės veiklos sutartis yra apsimestinė ir sudaryta siekiant pakeisti esamą namo administratorių.
29. CK 1.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Teismų praktikoje CK 1.80 straipsnio 1 dalies taikymas sietinas su šių dviejų būtinųjų sąlygų konstatavimu – kad teisės norma yra imperatyvi ir kad šios normos pažeidimo pasekmė yra sandorio negaliojimas. Sprendžiant dėl šių sąlygų buvimo, esminę reikšmę turi ne lingvistinė normos išraiška, o interesas, kurio apsaugą ji užtikrina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-421/2020).
30. Spręsdamas klausimą dėl jungtinės veiklos sutarties galiojimo, teismas, visų pirma, atsižvelgia į tai, kad atsiliepime į ieškinį ir patikslintą ieškinį ginčijamos jungtinės veiklos sutarties šalimi esantys atsakovai J. K., A. J., A. K. V., M. Ž., M. V., R. A. B., V. P., R. J., Z. S., G. T., N. G. nurodė, kad su ieškiniu sutinka visiškai ir prašė jį tenkinti, t. y. pripažinti negaliojančia tiek jungtinės veiklos sutartį, tiek ginčijamus susirinkimo sprendimus. Nors atsakovo A. B. ir trečiojo asmens MB „Pirmininkas“ atstovė ginčijo atsiliepime į ieškinį atsakovų išreikštą valią, motyvuodama tuo, kad atsiliepimą rengė ne patys atsakovai, tačiau proceso teisės normos nedraudžia atsakovams pateikti bendrą atsiliepimą į ieškinį, taip pat nedraudžia naudotis kitų asmenų pagalba jį rengiant. Be to, pasirašydami atitinkamą procesinį dokumentą atsakovai kartu prisiėmė ir su tuo susijusias procesines pasekmes. Byloje nėra įrodymų, kad atsiliepime atsakovų ir dalies trečiųjų asmenų išreikšta valia neatitinka tikrosios jų valios. Pažymėtina ir tai, kad nei vienas iš teismo posėdyje apklaustų atsakovų, nurodytų kaip jungtinės veiklos sutarties dalyviai, neginčijo ieškinio reikalavimų pagrįstumo, su ieškiniu sutiko ir iš esmės laikėsi pozicijos, jog jungtinės veiklos sutartį jie pasirašė per klaidą, t. y. jos neskaitę, su ja nesusipažinę bei nežinodami, jog pasirašo jungtinės veiklos sutartį, kurios iš tiesų pasirašyti jie neplanavo ir nenorėjo. Vien tai, kad atsakovas A. B., kuris nėra nei jungtinės veiklos sutarties šalis, nei buto savininkas ginčo name, nesutinka su ieškiniu šiuo atveju nepanaikina kitų atsakovų procesinės teisės sutikti su ieškiniu. Visa tai leidžia daryti išvadą, kad tarp daugiabučio namo patalpų savininkų, sudariusių ginčijamą jungtinės veiklos sutartį, nėra ginčo dėl šios sutarties galiojimo panaikinimo. Atkreiptinas dėmesys, kad tarp namo savininkų nesant ginčo dėl sutarties galiojimo panaikinimo ir tolesnio namo administravimo, teismas dar pasirengimo stadijoje siūlė patalpų savininkams šiuos klausimus išspręsti neteismine tvarka, t. y. butų savininkų susirinkime, tačiau atsakovai ir tretieji asmenys šiuo siūlymu nesinaudojo.
31. Antra, pagal CK 4.85 straipsnio 1 dalį sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad visais atvejais teisė nuspręsti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo jais priklauso butų ir kitų patalpų savininkams, nepriklausomai nuo to, kokia įstatyme nustatyta forma (steigdami daugiabučių namų savininkų bendriją, sudarydami jungtinės veiklos sutartį ar paskyrus administratorių) jie šią teisę įgyvendina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303-687/2017). Atsižvelgiant į tai, kad namo bendrojo naudojimo objektų valdymo formos pasirinkimas yra tiesiogiai susijęs su savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimu, šiuo klausimu yra reikalingas butų ir kitų patalpų savininkų valios išreiškimas įstatymo nustatyta forma ir tvarka (CK 4.85 straipsnio 1, 5 dalys). Tai reiškia, kad dėl namo bendrojo naudojimo objektų valdymo būdo, sudarant jungtinės veiklos sutartį, šiuo atveju galėjo nuspręsti tik butų patalpų savininkai CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, laikantis šiame straipsnyje numatytos imperatyvios sprendimų priėmimo tvarkos.
32. Iš ginčijamos jungtinės veiklos sutarties 1 punkto matyti, kad ši sutartis sudaryta vadovaujantis butų ir kitų patalpų savininkų sprendimu, įformintu susirinkimo protokolu Nr. KE20-P1. Šiame susirinkimo protokole nurodyta, kad už balsavus 15 butų savininkų, priimtas sprendimas pritarti namo bendrojo naudojimo objektų valdymo ir priežiūros būdui, sudarant jungtinės veiklos sutartį. Anksčiau šiame sprendime aptarti argumentai patvirtina, kad 2023 m. kovo 29 d. pakartotinis butų savininkų susirinkimas buvo inicijuotas ir sušauktas pažeidžiant CK 4.85 straipsnio 5 dalyje nustatytą tvarką, o jame nevyko realus balsavimas, kurio metu 15 butų savininkų iš tiesų būtų išreiškę savo valią pritarti jungtinės veiklos sutarties sudarymui. Dėl to minėto susirinkimo metu priimti sprendimai pripažįstami negaliojančiais kaip prieštaraujantys imperatyvioms CK 4.85 straipsnio normoms bei protingumo ir sąžiningumo principams. Tiek atsiliepime į ieškinį, tiek teismo posėdyje apklausti atsakovai neigė susirinkime balsavę už jungtinės veiklos sutarties sudarymą ir apskritai neigė, kad norėjo šią sutartį sudaryti, o savo parašų atsiradimą šioje sutartyje aiškino tik neatidumu pasirašant susirinkimo dalyvių sąraše. Aptartos ir byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad sudarant ginčijamą jungtinės veiklos sutartį, nebuvo ir šiuo metu nėra susiformavusi bei išreikšta CK 4.85 straipsnio reikalavimus atitinkanti daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), butų savininkų daugumos valia savo bendrąją nuosavybę valdyti jungtinės veiklos sutarties pagrindu. Nesant daugumos butų savininkų valios nuspręsti dėl jų bendrosios nuosavybės valdymo būdo, t. y. jungtinės veiklos sutarties sudarymo, ginčijama sutartis laikytina prieštaraujančia imperatyvioms CK 4.85 straipsnio nuostatoms, todėl pripažintina negaliojančia CK 1.80 straipsnio pagrindu.
33. Ieškovai ginčijamos sutarties negaliojimą grindžia ir tuo, kad ši sutartis yra apsimestinis sandoris, sudarytas siekiant pakeisti esamą namo administratorių, tačiau šiuo atveju teismas neturi pakankamo pagrindo konstatuoti apsimestinio sandorio fakto. CK 1.87 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-91-1075/2022).
34. Pažymėtina, kad apsimestinio sandorio sudarymo faktui konstatuoti esminę reikšmę turi šio sandorio šalių, o ne kitų asmenų valia. Nors ieškovai apsimestinio sandorio faktą grindžia atsakovo A. B. tikslais perimti namo valdymą, tačiau šis atsakovas nėra ginčijamos sutarties šalis, todėl jo ketinimai nėra teisiškai reikšmingi sandorio galiojimo aspektu. Šioje byloje jungtinės veiklos sutartį sudarę atsakovai laikėsi pozicijos, jog jie apskritai nesuprato ir nežinojo sudarantys jungtinės veiklos sutartį ir teigė manantys, jog pasirašo butų savininkų susirinkimo dalyvių sąraše. Dėl to nėra jokio pagrindo teigti, kad tikrasis šios sutarties dalyvių tikslas buvo ieškovės pakeitimas kitu asmeniu. Akivaizdu, jog tokį ieškovų deklaruojamą tikrąjį sutarties tikslą paneigia ir šiuo metu esanti faktinė situacija, kai ginčijamos jungtinės veiklos sutarties įgaliotinės J. K. prašymu ieškovė UAB „Civinity namai Klaipėda“ ir toliau tęsia ginčo daugiabučio namo administravimą. Galiausiai akcentuotina tai, kad patys bendrojo naudojimo patalpų savininkai turi teisę nuspręsti, kokia forma valdyti savo bendrojo naudojimo objektus, todėl tuo atveju, jeigu laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos būtų aiškiai išreikšta daugumos savininkų valia pakeisti namo bendrojo naudojimo objektų valdymo formą, steigti bendriją, keisti administratorių ar pan., toks sprendimas negalėtų būti vertinamas kaip neteisėtas siekis pakeisti namo administratorių. Esant nurodytoms aplinkybėms šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, kad ginčijama jungtinės veiklos sutartimi iš esmės yra pridengiamas daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pakeitimas.
Dėl savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo panaikinimo
35. Bylos duomenys patvirtina, kad sudarius ginčijamą jungtinės veiklos sutartį ir ją įregistravus Nekilnojamojo turto registre, Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. A1-338 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. A1-552 „Dėl daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratoriaus skyrimo pratęsimo“ priedo 16 punkto pripažinimo netekusiu galios“ buvo nuspręsta pripažinti netekusiu galios Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. A1-552 „Dėl daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratoriaus skyrimo pratęsimo“ priedo 16 punktą.
Žemesnės instancijos teismas
36. Teismas iš esmės sutinka su atsakovės Kretingos rajono savivaldybės administracijos pozicija, kad priimant ginčijamą įsakymą savivaldybės administracija neturėjo nei pareigos, nei teisės vertinti jungtinės veiklos sutarties sudarymo teisėtumo ir jos galiojimo, nes toks vertinimas priklauso teismo kompetencijai. Vis dėlto, pripažinus negaliojančia jungtinės veiklos sutartį, kurios pagrindu buvo priimtas Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. balandžio 7 d. įsakymas, atitinkamai panaikintinas ir šis administracinis aktas. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad jungtinės veiklos sutarties sudarymas ir jos įregistravimas registre yra savarankiškas pagrindas pasibaigti administravimui įstatymo pagrindu pagal CK 4.84 straipsnio 10 dalį. Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad administravimui pasibaigus įstatymo pagrindu, tokio pasibaigimo nereikalaujama patvirtinti savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimu (pvz. Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-877-796/2023).
Dėl atsakovo A. B.
37. Šioje byloje, be kita ko, tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovo A. B. procesinės padėties, kuris laikėsi pozicijos, jog jis byloje nėra tinkamas atsakovas. Tuo tarpu ieškovai byloje laikėsi pozicijos, kad atsakovas A. B. šioje byloje privalo dalyvauti atsakovo procesiniu statusu ir tai grindė tuo, kad būtent šis asmuo neteisėtai inicijavo ir organizavo jungtinės veiklos sutarties sudarymą.
38. Spręsdamas klausimą dėl atsakovo šioje byloje tinkamumo, teismas atsižvelgia į keletą šiuo aspektu reikšmingų teismų praktikoje suformuluotų taisyklių. Pirma, pagal teisės į tinkamą procesą principą asmenų procesinė padėtis byloje turi atitikti jų materialųjį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, dėl to visais atvejais svarbu išsiaiškinti šalies tinkamumo civiliniame procese klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2014). Antra, tam, kad asmens, kuris kreipėsi į teismą, pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-681-378/2015). Trečia, ieškovui pareiškus reikalavimą savo pažeistoms teisėms ar įstatymo saugomam interesui apginti tik esant atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektui, teismas gali priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti šalių kilusį ginčą. Nustačius, kad konkretus asmuo nėra materialinio teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas ir neturi pareigos atsakyti pagal pareikštą ieškinį, nėra teisinio pagrindo tokį asmenį vertinti kaip tinkamą atsakovą byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2014). Ketvirta, teisė pasirinkti atsakovą (-us) priklauso ieškovui; bet kuriuo atveju netinkamos šalies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2014 ir kt.).
39. Šioje byloje patikslintu ieškiniu buvo pareikšti reikalavimai dėl butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimų ir jungtinės veiklos sutarties pripažinimo negaliojančiais. Šio sprendimo 11 punkte nurodytoje kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sudarius jungtinės veiklos sutartį, teisinio santykio dalyviais laikomi tik daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, nes tik jiems sutarties pagrindu atsiranda tam tikros teisės ir pareigos. Tokie patys teisiniai santykiai susiklosto ir priėmus atitinkamus sprendimus butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimuose, kuriuose priimti sprendimai saisto tik patalpų savininkus. Pažymėtina, kad šiuo atveju atsakovas A. B. nėra nei daugiabučiame name adresu (duomenys neskelbtini), esančių patalpų savininkas, nei ginčijamos jungtinės veiklos sutarties šalis. Vadinasi, atsakovas A. B. nėra tiesioginis ginčijamų materialinių teisinių santykių dalyvis. Tai reiškia, kad tiek susirinkimo sprendimų, tiek jungtinės veiklos sutarties galiojimas ar jų pripažinimas negaliojančiais nėra niekaip tiesiogiai susijęs su atsakovo A. B. materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Kartu tai reiškia ir tai, kad nebūdamas butų savininku ir jungtinės veiklos sutarties šalimi, atsakovas A. B. neturi subjektinės teisės reikšti jokių su tuo susijusių materialinių ir procesinių reikalavimų bei atsikirtimų, pavyzdžiui, pripažinti ieškinį, sudaryti taikos sutartį ir pan.
40. Pažymėtina, kad jau ieškinio priėmimo stadijoje teismas kėlė klausimą dėl atsakovo A. B. tinkamumo. Plungės apylinkės teismo 2023 m. gegužės 3 d. nutartyje dėl ieškinio trūkumų pašalinimo, be kita ko, buvo nurodyta, jog A. B. nėra nei ginčijamos jungtinės veiklos sutarties šalis, nei (duomenys neskelbtini), esančio daugiabučio namo patalpų savininkas, todėl ieškovai buvo įpareigoti patikslinti, kokie reikalavimai šioje byloje yra reiškiami atsakovui A. B. ir kokiu pagrindu šie reikalavimai yra grindžiami. Teikdami patikslintą ieškinį ieškovai nepašalino atsakovo A. B. iš atsakovų sąrašo ir nurodė argumentus, kurie, ieškovų vertinimu, pagrindžia šio atsakovo procesinę padėtį. Kadangi šios bylos ieškinio dalykas yra nedalus, teismas neturėjo procesinės galimybės laikyti ieškinio nepaduotu net ir tuo atveju, kai ieškovai jokių A. B. nukreiptų reikalavimų nepareiškė. Atsakovo A. B. tinkamumo klausimą teismas kėlė tiek parengiamųjų teismo posėdžių metu, tiek bylos nagrinėjimo iš esmės metu, tačiau ieškovai, kuriuos šioje byloje atstovauja du advokatai, kategoriškai atsisakė pakeisti atsakovo A. B. procesinę padėtį ir laikėsi principinės pozicijos, jog A. B. yra tinkamas šios bylos atsakovas. Taigi ieškovams buvo sudaryta reali galimybė bylos nagrinėjimo metu įvertinti ir apsispręsti dėl atsakovo A. B. tinkamumo bei įvertinti galimas su tuo susijusias procesines pasekmes.
41. Esminis ieškovų argumentas buvo tai, kad atsakovas A. B. inicijavo neteisėtos jungtinės veiklos sutarties sudarymą, klaidino butų savininkus, skleidė apie ieškovę UAB „Civinity namai Klaipėda“ tikrovės neatitinkančią informaciją ir šiuo požiūriu atlikto neteisėtus veiksmus. Teismas pažymi, kad tuo atveju, jeigu atsakovas A. B. iš tiesų atliko ieškovų nurodytus veiksmus, tai neužkerta kelio suinteresuotiems asmenims kelti jo civilinės atsakomybės klausimą ar naudotis kitais įstatyme numatytais asmens pažeistų teisių gynybos būdais. Vis dėlto, nors patikslintame ieškinyje nurodomos aplinkybės apie atsakovo A. B. civilinę atsakomybę, kurios vienintelė galima forma galėtų būtų tik žalos atlyginimas, tačiau jokių su civilinės atsakomybės taikymu susijusių ieškinio reikalavimų ieškovai šioje byloje nepareiškė. Vien ieškovų siekis konstatuoti atsakovo A. B. neteisėtus veiksmus šioje byloje nepagrindžia jo procesinio statuso, nes asmens neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, turėtų būtų įrodinėjimo dalyko dalis byloje dėl civilinės atsakomybės taikymo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovai akcentuoja neteisėtus A. B. veiksmus inicijuojant jungtinės veiklos sutarties sudarymą, tačiau nekelia šią sutartį pasirašiusių asmenų rūpestingumo ir apdairumo klausimo, kurie tvirtino sutartį pasirašę su ja nesusipažinę ir jos neskaitę, nors tik nuo jų valios priklausė, ar tokia sutartis apskritai bus sudaryta.
42. Įvertinęs nurodytus argumentus, teismas daro išvadą, kad atsakovas A. B. pagal šioje byloje pareikštus reikalavimus yra netinkamas atsakovas ir neturi pareigos atsakyti pagal ieškovų pareikštą ieškinį.
Dėl ieškinio atsisakymo daliai atsakovų
43. Ieškovai 2024 m. kovo 20 d. pateikė teismui pareiškimą, kuriame nurodė, kad atsisako ieškinio atsakovų K. K. ir A. K. V. atžvilgiu, prašo jų procesinį statusą pakeisti į trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų. Ieškovų teigimu, šie atsakovai savo veiksmais neprisidėjo nei prie susirinkimo sprendimų priėmimo, nei prie jungtinės veiklos sutarties sudarymo, patys jokių dokumentų nepasirašė.
44. CPK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Teismas nepriima ieškovo ieškinio atsisakymo, atsakovo pripažinimo ieškinio ir netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu tie veiksmai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis).
45. Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgia į tai, kad šioje byloje pareiškus reikalavimą dėl susirinkimo sprendimų ir jungtinės veiklos sutarties pripažinimo negaliojančiais, tarp šios sutarties dalyvių ir susirinkimo sprendimus priėmusių atsakovų susiklostė privalomojo procesinio bendrininkavimo teisiniai santykiai (CPK 43 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Byloje buvo ginčijami visi susirinkimo sprendimai ir visa jungtinės veiklos sutartis. Esant tokio pobūdžio reikalavimams, atsakovais privalo dalyvauti visi ginčijamos sutarties dalyviai. Tai reiškia, kad teismo sprendimas dėl susirinkimo sprendimų ir jungtinės veiklos sutarties, kurios dalyviai yra ir K. K. bei A. K. V., bus nedalomai susiję su visų bendrininkų teisėmis ar pareigomis. Dėl šios priežasties, esant privalomajam procesiniam bendrininkavimui, kai ieškinio dalykas yra nedalus, ieškovų atsisakymas ieškinio daliai atsakovų prieštarautų CPK 43 straipsnio nuostatoms, todėl teismas nepriima ieškovų ieškinio atsisakymo K. K. ir A. K. V.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
46. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
47. Ieškovės UAB „Civinity namai Klaipėda“ patirtos bylinėjimosi išlaidos šioje byloje sudaro 9 175,50 Eur, iš jų 161 Eur žyminis mokestis ir 9 014,50 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Visas šias išlaidas ieškovė prašo priteisti iš atsakovo A. B.. Teismo posėdyje ieškovų atstovas taip pat nurodė, kad bylinėjimosi išlaidas prašo priteisti tik iš atsakovo A. B.. Įrodymų apie ieškovo A. B. patirtas bylinėjimosi išlaidas šioje byloje nėra pateikta.
48. Atsakovo A. B. patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti sudaro 2 601,50 Eur. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, MB „Pirmininkas“ bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti sudaro 2 057 Eur. Įvertinus byloje kilusio ginčo pobūdį, byloje pareikštus reikalavimus, atsakovo ir trečiojo asmens atstovės teiktų procesinių dokumentų kiekį, jų pobūdį, atstovės dalyvavimą teismo posėdžiuose, teismas pripažįsta, jog atsakovo ir trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos atstovės pagalbai apmokėti yra pagrįstos ir šioje byloje nelaikytinos per didelėmis. Be to, vertinant patirtų atstovavimo išlaidų visumą, nėra pagrindo pripažinti, kad jos viršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio numatytus maksimalius dydžius.
49. Įrodymų apie kitų byloje dalyvaujančių asmenų patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui nepateikta.
50. Nors ieškinio reikalavimai iš esmės tenkinami, tačiau įvertinus byloje susiklosčiusią procesinę situaciją dėl dalyvaujančių byloje asmenų materialinio teisinio suinteresuotumo šios bylos baigtimi, atsakovo A. B. nepagrįstą įtraukimą į procesą atsakovu, kitų atsakovų procesinę poziciją, šioje byloje yra pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir jas paskirstyti remiantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi.
51. Ieškovė UAB „Civinity namai Klaipėda“ šioje byloje neįrodė jos subjektinių teisių ir teisėtų interesų pažeidimo priėmus ginčijamus sprendimus ir sudarius jungtinės veiklos sutartį, todėl konstatuota, jog šioje dalyje ieškinys buvo pareikštas reikalavimo teisės neturinčio asmens (teismo sprendimo 9-14 punktai). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovė UAB „Civinity namai Klaipėda“ neįgijo teisės į šioje byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovė UAB „Civinity namai Klaipėda“ jos patirtas bylinėjimosi išlaidas prašė priteisti tik iš atsakovo A. B., kuris nėra tinkamas atsakovas ir neturi pareigos atlyginti ieškovų patirtų bylinėjimosi išlaidų. Teismo posėdyje ieškovės atstovas patvirtino, kad bylinėjimosi išlaidų iš kitų atsakovų priteisti neprašo. Pažymėtina, kad proceso teisės normos nedraudžia ieškovui laisvai disponuoti savo procesinėmis teisėmis, įskaitant ir teisę nereikalauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš konkretaus atsakovo (dėl jam tenkančios bylinėjimosi išlaidų dalies). Atsižvelgiant į tai, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas ieškovei nepriteisiamas ir šiuo pagrindu, t. y. ieškovei atsisakius procesinio reikalavimo atlyginti bylinėjimosi išlaidas iš dalies atsakovų.
52. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas A. B. nėra tinkamas šios bylos atsakovas, ieškovams atsisakius jį pašalinti iš bylos ar pakeisti jo procesinę padėtį, tačiau nepareiškus jam jokių materialinio pobūdžio reikalavimų, tuo prisiimant riziką dėl galimų išlaidų atsiradimo, darytina išvada, jog ieškovai įgijo procesinę pareigą atlyginti atsakovo A. B. ir jo pusėje dalyvavusio trečiojo asmens MB „Pirmininkas“ bylinėjimosi išlaidas. Esant šioms aplinkybėms, iš ieškovų lygiomis dalimis atsakovui A. B. priteistina po 1 300,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, trečiajam asmeniui MB „Pirmininkas“ – po 1 028,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
53. Valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje iš viso sudaro 508,32 Eur. Įvertinus tai, kad atsakovai, esantys butų savininkai ir ginčijamų sprendimų dalyviai (sutarties šalys), sutiko su ieškiniu, susirinkimo sprendimai ir jungtinės veiklos sutartis pripažįstami negaliojančiais, procesinių dokumentų įteikimo išlaidos lygiomis dalimis priteistinos iš atsakovų A. J., V. P., J. K., J. K., Z. S., K. K., N. G., G. T., E. A., R. J., R. A. B., A. J., M. Ž., M. V., A. K. V., t. y. po 33,88 Eur iš kiekvieno atsakovo (CPK 92 straipsnis).
Dėl prašymo priimti atskirąją nutartį
54. Baigiamųjų kalbų metu atsakovo A. B. ir trečiojo asmens MB „Pirmininkas“ atstovė prašė priimti atskirąją nutartį dėl galbūt suklastoto dokumento (atsiliepimo į ieškinį). Kaip minėta anksčiau, teismas šioje byloje nenustatė, kad atsakovų ir trečiųjų asmenų atsiliepimuose į ieškinį ir patikslintą ieškinį išreikšta procesinė pozicija neatitiktų šių asmenų valios. Dėl to teismas neturi pagrindo manyti, jog buvo padaryta nusikalstama veika. Atsižvelgiant į tai, prašymas dėl atskirosios nutarties priėmimo netenkintinas, išaiškinant, kad tai neužkerta kelio pačiam atsakovui ar trečiajam asmeniui inicijuoti kreipimąsi į teisėsaugos institucijas tuo atveju, jeigu vis dėlto manoma, kad yra padaryta nusikalstama veika.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti negaliojančiais nuo priėmimo momento gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), butų savininkų 2023 m. kovo 29 d. pakartotinio susirinkimo sprendimus Nr. 1 (dėl namo bendrojo naudojimo objektų valdymo ir priežiūros būdo, sudarant patalpų savininkų jungtinės veiklos sutartį), Nr. 2 (jungtinės veiklos sutarties įgaliotuoju asmeniu išrinkti J. K.), Nr. 3 (pasirašyti sutartį su MB „Pirmininkas“ dėl dokumentų parengimo).
Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2023 m. kovo 29 d. daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį.
Panaikinti Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. balandžio 7 d. įsakymą Nr. A1-338 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. A1-552 „Dėl daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratoriaus skyrimo pratęsimo“ priedo 16 punkto pripažinimo netekusiu galios“.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti atsakovui A. B. iš ieškovų A. B. ir UAB „Civinity namai Klaipėda“ po 1 300,75 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti trečiajam asmeniui MB „Pirmininkas“ iš ieškovų A. B. ir UAB „Civinity namai Klaipėda“ po 1 028,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš atsakovų A. J., V. P., J. K., J. K., Z. S., K. K., N. G., G. T., E. A., R. J., R. A. B., A. J., M. Ž., M. V., A. K. V. po 33,88 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas pašto išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.