- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-10-19
- Bylos Nr.
- e2A-969-390/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00155-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Pareiškėjas
- D. U.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. U. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos D. U. pareiškimą dėl palikimo atsiradimo vietos fakto nustatymo - juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja D. U. prašė nustatyti juridinę reikšmė turintį faktą, kad M. U. nuolatinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir palikimo atsiradimo vieta po M. U. mirties yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).
2. Prašyme nurodoma, kad pareiškėja yra M. U., mirusio (duomenys neskelbtini), motina. M. U. iki išvykdamas studijuoti į (duomenys neskelbtini) gyveno (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Išvykęs, (duomenys neskelbtini) deklaravo savo gyvenamąją vietą. Vėliau grįžęs į (duomenys neskelbtini) nuolat, iki mirties, gyveno tuo pačiu adresu (duomenys neskelbtini). Mirus sūnui, pareiškėja turi kreiptis į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, tačiau to negali padaryti, nes palikėjas savo gyvenamąją vietą buvo deklaravęs (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime nurodė, kad nėra gavusi informacijos apie galimą M. U. palikimo perėjimą valstybei, paveldėjimo procedūra nebuvo pradėta, prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2023 m. kovo 30 d. sprendimu pareiškimą atmetė.
5. Teismas pažymėjo, kad 2021 m. lapkričio 30 d. susitarime dėl kasdienių banko paslaugų su Swedbank, AB M. U. gyvenamoji vieta nurodoma (duomenys neskelbtini), tačiau nėra jo pavardės, parašo. VSDFV pažymoje nurodyta, kad M. U. VŠĮ „Panoraminiai projektai“ nuo 2021 m. lapkričio 12 d. iki (duomenys neskelbtini) mokėjo darbo užmokestį į M. U. vardu Swedbank, AB atidarytą banko sąskaitą ir mokėjo socialinio draudimo įmokas. Tačiau nesant M. U. parašo susitarime su Swedbank, AB, neaišku, kam lėšos buvo pervedamos, ir kas jomis naudojosi. Taip pat M. U. buvo sudaręs pensijų kaupimo sutartį su UAB „Aviva“, kurią nutraukė 2022 m. spalio 17 d. ir perėjo į kitą DB UAB „Goindex“, kuri pranešime nurodė, jog dalyvio gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini). Tačiau nėra pateikta įrodymų, kada M. U. buvo sudaręs sutartį su UAB „Aviva“. VSDFV duomenimis M. U. VšĮ „Panoraminiai projektai“ buvo įdarbintas 2021 m. lapkričio 12 d. – (duomenys neskelbtini). Medicininiame mirties liudijime nurodyta M. U. nuolatinė gyvenamoji vieta nurodyta – (duomenys neskelbtini), mirties vieta (duomenys neskelbtini).
6. Teismas, įvertinęs patikimesnius, nei liudytojų parodymai, rašytinius institucijų ir banko pateiktus įrodymus, nusprendė, kad M. U. nuolatinė gyvenamoji vieta buvo ne (duomenys neskelbtini), kad jis nuotoliniu būdu dirbo (duomenys neskelbtini).
7. Teismas pareiškėjos pareiškimą atmetė kaip neįrodytą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Apeliaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 30 d. sprendimą ir priimti naują – pareiškimą tenkinti. Nurodo, kad byloje liudytojai patvirtino M. U. gyvenimą (duomenys neskelbtini) nuo 2021 m. rudens iki (duomenys neskelbtini), taip pat teismui pateikti faktiškai velionio gyvenimą patvirtinantys dokumentai: darbo sutartis, įsigaliojusi 2021 m. lapkričio 11 d., išrašas apie likutį banko sąskaitoje, kurią velionis atsidarė elektroniniu būdu, pažyma apie Valstybinio socialinio draudimo įmokas laikotarpiu 2021 m. lapkričio 11 d. – (duomenys neskelbtini), išrašas ir pensijų kaupimo fondo. Teismas netinkamai aiškino teisės normas, netinkamai vertino šeimos, kolegų, draugų liudijimus, bei pateiktus įrodymus.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų pateikimo
9. Pareiškėja su apeliaciniu skundu pateikė M. U. mirties liudijimą, mirties įrašą, darbo sutartį, diplomą su priedais, sutartį dėl banko sąskaitos atidarymo, VSFV pažymą apie asmens valstybinį socialinį draudimą, raštą iš Swedbank, AB apie M. U. banko sąskaitoje esančių lėšų likutį ir raštą iš UAB „Goindex“ apie sukauptą turtą pensijų fonde.
10. CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo ir turėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
11. Pagal bylos medžiagą matyti, kad pareiškėjos kartu su apeliaciniu skundu pateikti rašytiniai įrodymai yra pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir teismas juos vertino, todėl jie pakartotinai nepriimami.
Dėl apeliacinio skundo esmės
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys), o ginčo pobūdis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas. Todėl skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinimas pagal byloje pareikšto apeliacinio skundo argumentus.
13. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir suformulavo du reikalavimus: nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikėjo nuolatinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir palikimo atsiradimo vieta yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad prašomo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas palikimo priėmimui. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškimo netenkino kaip nepagrįsto. Apeliantė nesutinka su teismo išvadomis. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas netinkamu įrodymų vertinimu.
14. Pareiškimas dėl palikimo priėmimo paduodamas palikimo atsiradimo vietos notarui (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, Notariato įstatymo 28 straipsnis). CK 5.4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad palikimo atsiradimo vieta laikoma paskutinė palikėjo nuolatinė gyvenamoji vieta (CK 2.12 straipsnis). Jeigu palikėjas negyveno nuolat vienoje vietoje, palikimo atsiradimo vieta laikoma: vieta, kur palikėjas paskutinius šešis mėnesius prieš mirtį daugiausia gyveno; jeigu palikėjas gyveno keliose vietose, palikimo atsiradimo vieta laikoma ekonominių ar asmeninių interesų vyraujanti vieta (turto ar jo pagrindinės dalies, kai turtas yra keliose vietose, buvimo vieta; sutuoktinio, su kuriuo palikėjas paskutinius šešis mėnesius prieš mirtį palaikė santuokinius santykius, gyvenamoji vieta arba su palikėju kartu gyvenusio vaiko gyvenamoji vieta) (CK 5.4 straipsnio 2 dalis). Jeigu negalima nustatyti palikėjo gyvenamosios vietos pagal aplinkybes, nurodytas šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, palikimo atsiradimo vieta gali būti nustatoma pagal palikėjo pilietybę, jo registraciją, jam priklausančių transporto priemonių registracijos vietą ir kitas aplinkybes (CK 5.4 straipsnio 3 dalis).
15. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme pareiškėja palikėjo gyvenimo aplinkybes (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) įrodinėjo liudytojų V. U., S. O., J. V., G. M., I. A. parodymais, rašytiniais įrodymais: palikėjo medicininiu mirties liudijimu, Gyventojų registro pažyma, Swedbank, AB pateiktu 2021 m. lapkričio 30 d. sudarytu su palikėju susitarimu dėl kasdieninės bankininkystės paslaugų, palikėjo ir VšĮ „Panoraminiai projektai“ darbo sutartimi, VSDFV Kauno skyriaus pažyma apie palikėjo valstybinį socialinį draudimą, (duomenys neskelbtini) UAB 2023 m. vasario 6 d. raštu apie palikėjo prašymą nutraukti pensijų kaupimo sutartį, Goindex UAB 2023 m. vasario 15 d. pažyma apie palikėjo sukauptą turtą pensijų kaupimo fonde.
16. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs įrodymų visumą, liudytojų parodymus laikė prieštaringais, todėl rėmėsi rašytiniais institucijų ir banko pateiktais įrodymais, o iš esmės – 2023 m. lapkričio 23 d. medicininiu palikėjo mirties liudijimu, kuriame nurodyta, kad mirusiojo nuolatinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), todėl nusprendė, jog palikėjo nuolatinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini).
17. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjos nurodytas aplinkybes, teisinį ginčijamo klausimo reglamentavimą, tokią teismo išvadą pripažįsta nepagrįsta.
18. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 2.12 straipsnio normą, yra pažymėjęs, kad asmens nuolatinė gyvenamoji vieta visų pirma parodo asmens santykį su tam tikra valstybe, kurią jis pripažįsta savo asmeninių, socialinių, ekonominių ir kitų interesų centru. Taigi nustatant asmens nuolatinę gyvenamąją vietą yra svarbūs objektyvūs (trukmė, reguliarumas, gyvenimo sąlygos, nuolatinis darbas, namai ir pan.) ir subjektyvūs (persikėlimo priežastys, ketinimai įsikurti, ryšys su valstybe) veiksniai. Nuolatinė gyvenamoji vieta turi būti suprantama kaip vieta, kurioje asmuo įsikūrė ketindamas pasilikti. Šis ketinimas turi būti besitęsiantis, nuolatinis, siekiant sukurti toje vietoje savo interesų centrą. Būtent stabilių ryšių susiformavimas, tam tikras integravimosi į konkrečią aplinką laipsnis ir lemia nuolatinės gyvenamosios vietos atsiradimą. Kiekvienu atveju individualiai, vertindamas byloje surinktus įrodymus, teismas turi nustatyti, ar asmuo konkrečioje valstybėje yra tik laikinai, reziduoja, ar ten kuria savo interesų centrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-378/2015).
19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad palikėjas studijavo (duomenys neskelbtini) universitete ir 2015 m. sausio 8 d. deklaravo išvykimą į (duomenys neskelbtini), kurioje jokio turto neturėjo, gyvenamąjį būstą nuomojo ar gyveno pas seserį jai nuosavybės teise priklausomam kotedže; apie 2020 m. grįžo į (duomenys neskelbtini), gyveno pas tėvus (duomenys neskelbtini); palaikė artimus santykius su drauge J. V., su kuria susipažino 2021 m. pradžioje; dirbo nuo 2021 m. lapkričio 12 d. iki (duomenys neskelbtini) (mirties datos) VšĮ „Panoraminiai projektai“, kurios studija filmavimui ir fotografavimui buvo adresu (duomenys neskelbtini), kur palikėją mirusį rado darbdavys; VšĮ „Panoraminiai projektai“ nuo 2021 m. lapkričio 12 d. iki (duomenys neskelbtini) mokėjo palikėjui darbo užmokestį bei buvo mokamas valstybinis socialinis draudimas; palikėjas elektroniniu būdu 2021 m. lapkričio 30 d. sudarė su Swedbank, AB susitarimą dėl kasdieninės bankininkystės paslaugų; į banko sąskaitą buvo pervedamas palikėjo darbo užmokestis ir po palikėjo mirties yra saugojamos likę lėšos; palikėjas buvo sudaręs pensijų kaupimo sutartį, kurią (duomenys neskelbtini), UAB 2022 m. lapkričio 17 d. nutraukė palikėjo prašymu dėl perėjimo į kitą pensijų kaupimo bendrovę ir palikėjo pensijų kaupimo sąskaitoje sukauptas lėšas pervedė į UAB Goindex valdomą pensijų kaupimo fondą, kuriame po palikėjo mirties liko sukauptos lėšos; palikėjas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), mirties vieta – (duomenys neskelbtini). Visose nurodytose sutartyse, prašymuose palikėjo nurodyta jo gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini).
20. Kasacinis teismas savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2016 m. lapkričio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-478-415/2016 18 punktą). Be to, teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014).
21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas bylos įrodymus, nenurodė, kokie įrodymai, teismo vertinimu, yra prieštaringi, kodėl liudytojų parodymus laikė nepatikimais. Taip pat nurodė, kad liudytojas V. U. patvirtino, jog palikėjas dirbo nuotoliniu būdu, tačiau tokių liudytojo parodymų byloje nėra. Be to, kaip jau nurodyta, teismas iš esmės rėmėsi tik palikėjo medicininiu mirties liudijimu, kuriame nurodyta, kad mirusiojo nuolatinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini). Tačiau duomenys apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose yra tik vienas iš gyvenamosios vietos nustatymo kriterijų (CK 2.17 straipsnio 1 dalis). Be to, teismas neanalizavo ir nenustatė jokių aplinkybių dėl palikėjo socialinių ir ekonominių interesų buvimo (duomenys neskelbtini) paskutiniu metu iki jo mirties.
22. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytą teismų praktiką bei įvertinęs bylos įrodymų visumą, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos išvadomis ir sprendžia, kad šiuo atveju palikėjo glaudus ir stabilus ryšys buvo su (duomenys neskelbtini), kurią jis laikė savo asmeninio, socialinio gyvenimo ir ekonominių interesų buvimo vieta (nors gyvenamosios vietos ir nebuvo registravęs (duomenys neskelbtini), tačiau viešai nurodydavo savo gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini), buvo nuolatiniam darbui įsidarbinęs pas darbdavį ir vykdė darbo funkcijas (duomenys neskelbtini), dalyvavo antros pakopos pensijų kaupime, siekė kurti asmeninius santykius), todėl paskutinė palikėjo nuolatinė gyvenamoji vieta laikytina (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini).
23. Pareiškėjas pasirenka ir tiksliai suformuluoja pareiškimo dalyką - suformuluoja jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą. Nagrinėjamu atveju pagal pareiškėjos reiškiamo reikalavimo pobūdį spręstina, kad ji kreipėsi į teismą dėl CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyto juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – palikimo atsiradimo vietos fakto nustatymo, todėl reikalavimas dėl gyvenamosios vietos nustatymo yra perteklinis (tai aplinkybė reikalinga palikimo atsiradimo vietos faktui nustatyti). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos pareiškimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą tenkinamas iš dalies, nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad palikėjo M. U. palikimo atsiradimo vieta yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kitoje dalyje pareiškimas atmetamas.
24. Įvertinus išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, neteisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis) bei taikė materialinės teisės normas. Todėl apylinkės teismo sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, pareiškėjos pareiškimas tenkinamas iš dalies (CPK 329 straipsnio 1 dalis, CPK 330 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 30 d. sprendimą panaikinti. Priimti naują sprendimą ir pareiškėjos pareiškimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą tenkinti iš dalies.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikėjo M. U. (a. k. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini)) palikimo atsiradimo vieta yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Kitoje dalyje pareiškimą atmesti.
Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas siekiant paveldėti M. U.priklausiusį turtą ir atlikti visas paveldėjimo procedūras, paduodant palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.
Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.