Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vitos Valeckaitės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų I. B. ir J. M. (J. M.) skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl NŽT Sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo, grąžinant mirusio V. M., kurio turto paveldėtojai yra pareiškėjai, vardu natūra proporcingai tenkančias 0,0127 ha ploto žemės sklypo dalis, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo nuosavybės teisių atkūrimą pareiškėjams vykdyti suformuojant žemės sklypą prie nuosavybės teise turimų pastatų.

Administracinėje byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjai pagal Vilniaus miesto 5-ojo notarų biuro 2012 m. gegužės 7 d. išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą paveldėjo V. M., mirusio (duomenys neskelbtini), turtą – gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais ir kiemo rūsiu bei kiemo statiniais, esančius (duomenys neskelbtini), į kuriuos nuosavybės teises jis buvo įgijęs 1982 m. birželio 9 d. Liaudies deputatų tarybos sprendimo Nr. 268 pagrindu. Iš 2015 m. sausio 28 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad pareiškėjams I. B. ir J. M. pagal šį paveldėjimo teisės liudijimą priklauso po ½ dalį gyvenamo namo, ūkinių ir kitų statinių.

Vilniaus miesto Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1987 m. birželio 12 d. sprendimu Nr. 212, be kita ko, buvo nuspręsta nugriauti du individualius gyvenamuosius namus (duomenys neskelbtini) (4.1.1 papunktis); suteikti griaunamų namų gyventojams butus pagal 2 priedėlį ir sumokėti kompensaciją individualių valdų savininkams (4.1.2 papunktis).

V. M. Vilniaus miesto valdybai pateikė prašymą (data nenurodyta) dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą – žemę, esančią (duomenys neskelbtini), grąžinant ją natūra.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 1997 m. spalio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.2⁶-1601/1997 nustatė juridinę reikšmę turintį faktą nuosavybės teisių į žemę atstatymo tikslu apie tai, kad pareiškėjo V. M. tėvas V. M., miręs (duomenys neskelbtini), iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 2106 kv. m ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini).

Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2007 m. vasario 1 d. išdavė pažymą Nr. 36, patvirtinančią, kad V. M. turi teisę atkurti nuosavybės teisę į 0,2106 ha žemės buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime.

Administracijos direktorius 2007 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. 30-344 patvirtino laisvų (neužstatytų) natūra grąžintinų kitos paskirties žemės sklypų Nr. 1, 2 , 3, 5 prie (duomenys neskelbtini) ir sklypų Nr. 4, 6 prie (duomenys neskelbtini) buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime ir šių žemės sklypų dokumentaciją perdavė tuometinei Vilniaus apskrities viršininko administracijai.

V. M. 2009 m. gegužės 5 d. kreipėsi su prašymu į Vilniaus apskrities viršininką, prašydamas suformuoti namų valdos žemės sklypą iki 1940 m. nacionalizacijos jo tėvo V. M. turėtoje žemėje (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje. Administracija šį prašymą 2009 m. gegužės 22 d. raštu Nr. 20-355 „Dėl žemės sklypo suformavimo (duomenys neskelbtini)“ persiuntė Administracijos direktoriui, prašydama peržiūrėti galimybę suformuoti namų valdos žemės sklypą pretendento prašyme nurodytoje vietovėje, į kurį jai buvo atsakyta 2009 m. liepos 9 d. raštu Nr. A63-1262-(3.8850)-(3.2.1-PD4) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) suformavimo“. Rašte nurodyta, kad Vilniaus miesto Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1987 m. birželio 12 d. sprendimu Nr. 212 buvo nugriauti du individualūs gyvenamieji namai – (duomenys neskelbtini), kurių gyventojams suteikti butai ir sumokėta kompensacija, taigi nuo to laiko V. M. žemės sklypas namų valdai nebuvo naudojamas, kaip daiktinės teisės objektas sklypas neegzistavo, todėl nėra pagrindo jį formuoti kaip naudojamą. Administracijos direktoriaus rašto nuorašas buvo išsiųstas ir V. M..

NŽT Vilniaus miesto skyrius 2012 m. liepos 16 d. raštu Nr. 49SFN-(14.49.104.)-1580 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“, atsakydamas į 2012 m. birželio 8 d. pareiškėjos I. B. prašymą, jai pranešė apie minėtame 2009 m. liepos 9 d. Administracijos direktoriaus rašte pateiktą informaciją, susijusią su negalimumu suformuoti namų valdos žemės sklypą.

Pareiškėja 2013 m. spalio 9 d. pateikė prašymą Vilniaus miesto savivaldybei, prašydama išspręsti klausimą dėl namų valdos (duomenys neskelbtini) (pagal ankstesnę numeraciją (duomenys neskelbtini)) įtraukimo į grąžinamų sklypų sąrašą. Nurodė, kad nors namas buvo nugriautas 1987 m., tačiau namų valda yra įregistruota VĮ Registrų centre, be to, joje yra sodas ir stovi elektros stulpai. Administracijos Miesto plėtros departamentas pareiškėjai atsakė 2014 m. kovo 7 d. raštu Nr. A51-222/14(2,14.2.12-MP8 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“, kuriame nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1987 m. birželio 12 d. sprendimo Nr. 212 4.1.1 ir 4.1.2 punktais gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)) buvo nuspręsta nugriauti, už tai suteikiant jo gyventojams butus ir sumokant kompensaciją, sklypo projektavimui nėra teisinio pagrindo, nes po minėto sprendimo įgyvendinimo gyvenamasis namas nebuvo eksploatuojamas ir žemės sklypas namų valdai nebuvo naudojamas, todėl kaip daiktinės teisės objektas sklypas neegzistavo. Minėtu raštu pareiškėja taip pat buvo informuota, kad buvusios namų valdos (duomenys neskelbtini) vietoje ir greta esančioje laisvoje valstybinėje žemėje Administracijos direktoriaus 2007 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. 30-344 suformuotas natūra grąžintinas sklypas buvusio (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje.

V. M. nuosavybės teisės atkurtos NŽT 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimu Nr. 49S-848 į 0,0134 ha, 2015 m. spalio 5 d. sprendimu Nr. 49S-287 - į 0,0600 ha. NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2020 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. 49VĮ-2364-(14.49.2) buvo pakeistas NŽT 2015 m. spalio 5 d. sprendimo Nr. 49S-287 4 punktas, nustatant, kad nuosavybės teisės į V. M. tenkančią žemės valdos dalį - 0,1372 ha žemės, Vilniaus miestui iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje bus atkurtos vėliau.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. 30-2206 „Dėl sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 (duomenys neskelbtini) suprojektavimo ir planų tvirtinimo“, 2015 m. rugsėjo 24 d. įsakymu Nr. 30-3181 „Dėl sklypo Nr. 3 (duomenys neskelbtini) suprojektavimo ir plano tvirtinimo“, 2015 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. 30-3500 „Dėl sklypo Nr. 4 (duomenys neskelbtini) suprojektavimo ir plano tvirtinimo“, 2015 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. 30-2861 „Dėl sklypo Nr. 5 (duomenys neskelbtini) suprojektavimo ir plano tvirtinimo“ ir 2015 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. 30-2989 „Dėl sklypo Nr. 6 (duomenys neskelbtini) suprojektavimo ir plano tvirtinimo“ buvo suprojektuoti ir patvirtinti natūra grąžintini žemės sklypai, patenkantys į buvusio (duomenys neskelbtini) kaimo teritoriją: 1) 0,0550 ha ploto žemės sklypas Nr. 1 (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); 2) 0,1000 ha ploto žemės sklypas Nr. 2 (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); 3) 0,1370 ha ploto žemės sklypas Nr. 3 (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); 4) 0,2192 ha ploto žemės sklypas Nr. 4 (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); 5) 0,1586 ha ploto žemės sklypas Nr. 5 (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); 6) 0,0780 ha žemės sklypas Nr. 6 (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

Pretendentams per NŽT 2020 m. spalio 26 d. rašte nurodytą laikotarpį nepateikus susitarimo dėl natūra grąžintinos žemės dalių šešiuose natūra grąžintinuose žemės sklypuose, NŽT Vilniaus miesto skyrius 2020 m. gruodžio 11 d. raštu Nr. 49SF-3083-(14.49.104) „Dėl susipažinimo su sprendimo projektu“ pranešė pareiškėjams apie tai, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius parengė NŽT sprendimo projektą atkurti mirusio V. M. vardu nuosavybės teises grąžinant natūra žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), Nr. 1 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), Nr. 2 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), Nr. 3 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), Nr. 4 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), 5) Nr. 5 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Nr. 6 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), dalis. Minėtu raštu pareiškėjams susipažinti buvo išsiųstas sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo projektas su siūlymu, esant nesutikimui su šiuo projektu, iki 2021 sausio 8 d. pateikti prašymą atidėti sprendimo priėmimą.

NŽT, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, 2021 m. sausio 18 d. sprendimu Nr. ISS-78-(5.59 E.) nusprendė, kad pareiškėjos prašymas, atsižvelgiant į įsiteisėjusį VAAT 2018 m. balandžio 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-239-561/2018, bei į tai, kad pareiškėja prašyme nenurodė naujų aplinkybių, pakartotinai nebus nagrinėjamas, kadangi NŽT jos keliamą ir kitus klausimus nagrinėjo ir atsakė 2013 m. gegužės 30 d. Nr. 1SS-(7.5)-1161 ir 2014 m. gruodžio 14 d. raštu Nr. 1SS-(7.5) -3111, apie kurių apskundimą atsakovė duomenų neturi.

NŽT Vilniaus miesto skyrius 2021 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 49VĮ-135-(14.49.2) patvirtino pretendentų, įskaitant V. M., natūra buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini), sąrašą, jiems likusios grąžinti žemės plotą ir proporcingai tenkančias žemės sklypų dalis.

NŽT 2021 m. kovo 8 d. sprendimu Nr. 49S-117-(14.49.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui V. M.“ nusprendė V. M. atkurti nuosavybės teisės į 0,0127 ha žemės, grąžinant natūra: 1) 0,0009 ha žemės sklypo dalį, esančią 0,0550 ha žemės sklype Nr. 1 (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); 2) 0,0017 ha žemės sklypo dalį, esančią 0,1000 ha žemės sklype Nr. 2 (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); 3) 0,0024 ha žemės sklypo dalį, esančią 0,1370 ha žemės sklype Nr. 3 (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); 4) 0,0037 ha žemės sklypo dalį, esančią 0,2192 ha žemės sklype Nr. 4 (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); 5) 0,0027 ha žemės sklypo dalį, esančią 0,1586 ha žemės sklype Nr. 5 (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); 6) 0,0013 ha žemės sklypo dalį, esančią 0,0780 ha žemės sklype Nr. 6 (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (1.2 papunktis). Sprendimo 4 punktu nustatyta, kad nuosavybės teisės į piliečiui tenkančią žemės valdos dalį – 0,1245 ha žemės, bus atkurtos vėliau.

Ginčui aktualus teisinis reglamentavimas, įtvirtintas Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą turto atkūrimo įstatyme ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintoje Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkoje.

Pagal Tvarkos 106¹ punktą, atkuriant nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatytąja tvarka priskirtose teritorijose, natūra grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje privaloma vadovautis šioje teisės normoje nustatyta tvarka. Pagal šios Tvarkos 106¹ punkto nuostatas žemėtvarkos skyrius, gavęs iš savivaldybės administracijos informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, kartografinėje medžiagoje pažymi savininko turėto sklypo ribas, remdamasis turima (išlikusia) arba kartografuota planine medžiaga. Turėto žemės sklypo ribos kartografuojamos pagal Metodinius nurodymus dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo tvarkos, patvirtintos Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1997 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 634. Žemės sklypas nekartografuojamas toje miesto teritorijos dalyje, kurioje buvo rėžių sistema. Čia nustatoma kaimo riba, plotas ir buvusių savininkų skaičius. Jeigu pretendentai nesutaria dėl suformuoto natūra grąžinamo žemės sklypo dalių toje miesto dalyje, kurioje buvo rėžių sistema, laisva (neužstatyta) žemė šioje miesto teritorijos dalyje grąžinama natūra pretendentams proporcingai likusiam grąžinti žemės plotui bendrosios nuosavybės teise.

Remiantis šiuo teisiniu reguliavimu, reikšminga aplinkybė šiam ginčui yra ta, ar yra gyvenamoji valda, kurią pareiškėjai paveldėjo po V. M. mirties, ir ar ji yra naudojama.

Kaip jau buvo minėta, rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad Vilniaus miesto Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1987 m. birželio 12 d. sprendimu Nr. 212, be kita ko, buvo nuspręsta nugriauti du individualius gyvenamuosius namus (duomenys neskelbtini) (šiuo metu adresas –(duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas priklausė V. M.), o griaunamų namų gyventojams suteikti butus ir sumokėti kompensaciją. Aplinkybę, kad gyvenamasis namas yra nugriautas, iš esmės patvirtino V. M., kuris, dar būdamas gyvas ir teikdamas prašymą Vilniaus miesto valdybai dėl nuosavybės teisų į nekilnojamąjį turtą - žemę, atkūrimo, be kita ko, nurodė, kad jo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), o jis 1987 m. gruodžio 25 d. yra netekęs teisių į turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis nustatyta, kad V. M. 2009 m. gegužės 5 d. kreipėsi su prašymu į Vilniaus apskrities viršininką, prašydamas suformuoti namų valdos žemės sklypą iki 1940 m. nacionalizacijos jo tėvo V. M. turėtoje žemėje (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje. Administracija šį prašymą persiuntė Administracijos direktoriui, į kurį jai buvo atsakyta 2009 m. liepos 9 d. raštu, nurodant, kad vykdant Vilniaus miesto Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1987 m. birželio 12 d. sprendimą Nr. 212 buvo nugriauti du individualūs gyvenamieji namai - (duomenys neskelbtini), jų gyventojams suteikti butai ir sumokėta kompensacija, taigi V. M. žemės sklypas namų valdai nebuvo naudojamas, todėl nėra pagrindo jį formuoti kaip naudojamą. Pažymėtina, kad šio 2009 m. liepos 9 d. Administracijos direktoriaus rašto kopija buvo išsiųsta ir V. M., kuris ginčo dėl nurodytų duomenų teisingumo ir pagrįstumo iki savo mirties 2012 m. nekėlė. Po V. M. mirties jo teisių perėmėja I. B. pastoviai teikė prašymus ir skundus suinteresuotoms institucijoms, siekdama, kad V. M. paveldėtojams vykdant nuosavybės teisių atkūrimą būtų suformuotas žemės sklypas prie nuosavybės teise turimų pastatų, į kuriuos jai buvo atsakyta, kad toks prašymas negali būti tenkintas, kadangi žemės sklypas namų valdai, kuri buvo nugriauta ir nebuvo naudojama, negali būti formuojamas kaip naudojamas, arba pakartotinai teikiamų prašymų, nenurodžius naujų aplinkybių, nurodė nenagrinėsiančios.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nors pareiškėjai skunde teigia iki šiol valdantys gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, kuriuos iš V. M. paveldėjo pagal 2012 m. gegužės 7 d. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, tačiau tai prieštarauja pačios pareiškėjos I. B. Vilniaus miesto savivaldybei 2013 m. spalio 9 d. pateiktame prašyme nurodytoms aplinkybėms, kuriame ji, be kita ko, nurodė, jog namų valda (duomenys neskelbtini) (pagal ankstesnę numeraciją (duomenys neskelbtini)) buvo nugriauta 1987 m., tačiau joje yra likęs sodas, stovi elektros stulpai. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju vien ta aplinkybė, jog Nekilnojamojo turto registre pareiškėjams (duomenys neskelbtini), yra įregistruotos nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą ir jo priklausinius, paveldėtus po V. M. mirties, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad atitinkamas žemės sklypas buvo naudojamas namų valdai, nes bylos duomenys patvirtina, kad pastatai buvo nugriauti. Konstatavus, kad namų valda, kaip daiktinės teisės objektas, nors ji ir yra įregistruota Nekilnojamojo turo registre, neegzistuoja, nebuvo ir nėra pagrindo jį vertinti kaip naudojamą ir atitinkamai formuoti namų valdos žemės sklypą, į kurį būtų atkuriamos nuosavybės teisės.

Byloje duomenų, kad pretendentas į nuosavybės teisių atkūrimą V. M. ar jo teisių perėmėjai atsakymus, raštus ar sprendimus, priimtus minėtu klausimu, t. y. dėl žemės sklypo prie nuosavybės teise įregistruotų pastatų suformavimo ir nuosavybės teisių į jį atkūrimo, remiantis tik pastatų teisinės registracijos faktu, būtų nuginčiję teisės aktų nustatyta tvarka, nepateikė.

Pareiškėjams nepateikus įrodymų, sudarančių pagrindą spręsti, kad jiems nuosavybės teisė į buvusio žemės savininko iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teisės priklausiusią žemės sklypo dalį turi būti atkurtos pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, NŽT Sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, todėl jo naikinti nėra teisinio ir faktinio pagrindo.

Pareiškėjai skunde taip pat nurodo, kad nesutinka su Komisijos 2017 m. vasario 15 d. nutarimu, kuriuo vadovaujantis buvo nuspręsta 2007 m. rugsėjo 24 d. patikslintą buvusio (duomenys neskelbtini) kaimo kartografiją ir 2011 m. balandžio 21 d. patikslintą buvusio (duomenys neskelbtini) kaimo kartografiją pripažinti teisingomis, ir jais vadovautis priimant ginčijamą Sprendimą, teigdami, kad Komisijos nutarimas, priskiriant grąžintiną žemės sklypą ne (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) kaimui, pažeidžia jų teises.

Kaip matyti iš bylos duomenų, atsižvelgiant į tai, kad dokumentai, nusakantys V. M. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos žemės vietą buvo prieštaraujantys, buvusių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimų ribos ir plotai ne kartą buvo tikslinami, o galutinai nustatyti NŽT Vilniaus skyriaus komisijos 2017 m. kovo 24 d. protokolu Nr. 49PRT-9-(14.49.101) ir juo priimtu sprendimu 2007 m. rugsėjo 24 d. patikslintą (duomenys neskelbtini) kaimo kartografiją ir 2011 m. balandžio 21 d. patikslintą buvusio (duomenys neskelbtini) kaimo kartografiją pripažinti teisingomis. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek į bylą atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai, tiek Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjai kreipėsi į VAAT su skundu, prašydami, be kita ko, panaikinti NŽT Vilniaus skyriaus komisijos 2017 m. kovo 24 d. protokolą Nr. 49PRT-9-(14.49.101) ir juo priimtą sprendimą 2007 m. rugsėjo 24 d. patikslintą (duomenys neskelbtini) kaimo kartografiją ir 2011 m. balandžio 21 d. patikslintą buvusio (duomenys neskelbtini) kaimo kartografiją pripažinti teisingomis, tačiau VAAT 2018 m. balandžio 17 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje, Nr. I-239-561/2018, jų skundą atmetė. LVAT 2019 m. lapkričio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1965-415/2019 pareiškėjų apeliacinį skundą atmetė, o VAAT 2018 m. balandžio 17 d. sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėję Lietuvos Respublikos teismų sprendimai yra privalomi visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad NŽT, spręsdama klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į V. M. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą žemę, privalėjo vadovautis įsiteisėjusiuose VAAT 2018 m. balandžio 17 d. sprendime ir LVAT 2019 m. lapkričio 27 d. nutartyje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teismų padarytomis išvadomis. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjų argumentai, siejami su tuo, kad Komisijos 2017 m. vasario 15 d. nutarimas pažeidžia jų teises, susijusias su nuosavybės teisių atkūrimu dėl atitinkamų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimų ribų nustatymu, laikytini nepagrįstais.

Pareiškėjai skunde taip pat nurodo, kad atsakovė, grąžindama po jų pastatais turimą žemę kitiems asmenims, kurie neturi nuosavybės teisės į šiuos pastatus, pažeidė Atkūrimo įstatymo nuostatas. Teisėjų kolegija pažymi, kad apie tai, jog VAVA sprendimais nuosavybės teisės buvo atkurtos (duomenys neskelbtini) kaimo pretendentams (grąžintas natūra ir žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), į kurio ribas patenka ir pareiškėjų nuosavybės teise valdomi pastatai, pareiškėjai I. B., kuri kreipėsi į NŽT Vilniaus mieto skyrių su 2015 m. kovo 2 d., 2015 m. gegužės 19 d., 2015 m. gegužės 27 d., 2015 m. gegužės 29 d., 2015 m. birželio 1 d. prašymais dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko V. M. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) kaime, buvo atsakyta 2015 m. birželio 26 d. raštu Nr. 49SF-1368-(14.49.104), o NŽT Vilniaus miesto skyriui 2016 m. rugsėjo 9 d. ir 2017 m. sausio 18 d. jos pateiktus prašymus – šios institucijos 2017 m. sausio 26 d. raštu Nr. 49SF-38-(14.49.104). Pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų bei duomenų, kad atitinkami NŽT Vilniaus mieto skyriaus ar Administracijos raštai (sprendimai) būtų nuginčyti teisės aktų nustatyta tvarka, todėl abejoti jų pagrįstumu teisėjų kolegija neturi pagrindo.

Netenkinus skundo reikalavimo panaikinti ginčijamą NŽT Sprendimą, atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas dėl įpareigojimo nuosavybės teisių atkūrimą V. M. paveldėtojams vykdyti suformuojant žemės sklypą prie, jų teigimu, esančios jiems nuosavybės teise priklausančios namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini).

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjų I. B. ir J. M. (J. M.) skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.