Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolitos Rasiukevičienės ir Mildos Vainienės,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų I. B. ir J. M. (J. M.) skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui dėl protokolo, sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo Z. T. Š.).

Aprašomoji dalis

nustatė:

NŽT Vilniaus miesto skyriaus kompetencija dėl žemės sklypų kartografavimo yra detalizuota Tvarkos 106¹ punkte ir Metodiniuose nurodymuose, kurie nurodo, kad žemės sklypo ribos kartografuojamos ir pažymimos teisės aktų nustatyta tvarka naudojant visą jo žinioje esančią archyvinę medžiagą (grafinę ir tekstinę) bei kitus informacijos šaltinius (esant reikalui liudytojus). Pabrėžė, kad Buchta IV rėžinis kaimas buvo pakartotinai kartografuotas 2007 m. rugsėjo 24 d., o Buchta V rėžinis kaimas buvo pakartotinai kartografuotas 2011 m. balandžio 21 d. ir pareiškėjai šių kartografijų neginčijo. Sprendė, jog pareiškėjai siekia atkurti nuosavybės teises ne į natūra grąžintiną žemę, kadangi jie neginčija, kad jų tėvui V. M. nuosavybės teisių atkūrimas yra vykdomas Buchta V rėžiniame kaime grąžinant žemę natūra kartu su kitais rėžinio kaimo pretendentais, kaip tai numato Tvarkos 106¹ punktas, t. y. grąžinant žemę natūra rėžinio kaimo teritorijoje nėra svarbu, kur buvo konkreti savininko turėtos žemės vieta, o pareiškėjai siekia atkurti nuosavybės teises į namų valdą, kurioje yra jiems nuosavybės teise priklausantys pastatai (išlikę pamatai).

Namų valdos žemės sklypą formuoja Vilniaus miesto savivaldybės administracija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 3 punktu ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 9 straipsnio nuostatomis, kurios nustato, kad namų valdos žemės sklypo ribos yra nustatomos pagal techninės apskaitos byloje esančius dokumentus. Vadovaujantis Tvarkos nuostatomis, atkuriant nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, grąžinant žemę natūra, šioje atkūrimo procedūroje dalyvauja ne tik tie viešojo administravimo subjektai, kuriems įstatymu suteikti įgaliojimai nagrinėti piliečių prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę ir sprendimus atkurti nuosavybės teises į žemę, bet ir savivaldybės. Tvarkos 106¹ punkte reglamentuota, kad Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas gali priimti sprendimo atkurti nuosavybės teises į miesto žemę natūra tik kai savivaldybės administracijos direktorius patvirtina natūra grąžinamo laisvos neužstatytos žemės sklypo planą. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2015 m. liepos 1 d. raštu Nr. A51-66772/15- (2.14.2.12-MP8) informavo NŽT, kad „pagal Vilniaus miesto tuomečio liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1987 m. birželio 12 d. sprendimą Nr. 212 „Dėl sklypų skyrimo įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms“ individualūs gyvenamieji namai Bukčių V g. 10 ir 12 nugriauti, suteikiant griaunamų namų gyventojams butus ir sumokant kompensaciją. Nuo tada žemės sklypas, kuris buvo prie V. M. gyvenamojo namo, nebuvo naudojamas kaip namų valdos žemės sklypas. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2007 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. 30-344 patvirtino Buchta IV rėžinio kaimo laisvos (neužstatytos) žemės plotus ir šių žemės sklypų dokumentaciją perdavė Vilniaus apskrities viršininko administracijai. Vilniaus apskrities viršininko sprendimais nuosavybės teisės buvo atkurtos grąžinant žemę natūra Buchta IV kaimo pretendentams, t. y. nurodytiems asmenims buvo grąžintas natūra ir žemės sklypas, kadastro Nr. 0101/0068:1521, į kurio ribas patenka pareiškėjų nuosavybės teise valdomi pamatai. Vilniaus miesto savivaldybės administracija savo kompetencijos ribose yra pasisakiusi, kad ginčo pastatai yra nugriauti ir už tai sumokėta kompensacija, todėl darė išvadą, kad nebus formuojamas namų valdos žemės sklypas prie pareiškėjams nuosavybės teise priklausančių pastatų. Pažymėjo, jog pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, kad būtų ginčyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2014 m. kovo 7 d. raštas Nr. A51-222/14(2.14.2.12-MP8) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“ ar Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2015 m. birželio 4 d. raštas Nr. A51- 57597/15(2.14.2.12MP8) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“, kuriais pareiškėja I. B. buvo informuota, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija neturi teisinio pagrindo remiantis tik pastatų teisinės registracijos faktu formuoti namų valdos žemės sklypą, nes jis nėra faktiškai naudojamas.

Tvarkos 106¹ punktas numato, kad vykdant pretendentams nuosavybės teisių atkūrimą į buvusių savininkų turėtą žemę kaimuose, kuriuose iki 1940 m. nacionalizacijos buvo rėžių sistema, konkreti savininkų rėžiniame kaime turėtos žemės vieta nėra reikšminga – formuojant grąžintinos natūra žemės sklypus ir nustatant jų ribas teritorijoje, kurioje buvo likusi rėžių sistema, neatsižvelgiama į turėtų žemės rėžių vietą ir ribas, todėl nesutiko su pareiškėjų argumentais, kad jų pateikti įrodymai yra reikšmingi, siekiant nustatyti V. M. priklausiusios namų valdos vietą buvusiame Buchta V rėžiniame kaime.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 1997 m. spalio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 26-1601-1997 buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad V. M. (pareiškėjų senelis) iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 2106 kv. m žemės sklypą Bukčių V Vilniaus rajone (1 t., b. l. 197–199).

Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius, vadovaudamasis nurodytu teismo sprendimu ir giminystės ryšį patvirtinančiais dokumentais, 2007 m. vasario 1 d. patvirtino pažymą Nr. 36 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“, pagal kurią V. M. (V. M.) (pareiškėjų tėvas) turi teisę atkurti nuosavybės teises į 0,2106 ha žemės plotą, kurį iki 1940 m. nacionalizacijos buvusiame Buchta V rėžiniame kaime valdė V. M. (2 t., b. l. 144).

Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2003 m. spalio 14 d. kartografavo buvusio Buchta V rėžinio kaimo aplinkines ribas ir surašė Sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktą Nr. 31/04/15-248 (3 t., b. l. 8). Buvo nustatytas apytikslis Buchta V rėžinio kaimo plotas – 26,0091 ha. Kartografavimas atliktas remiantis liudininkų parodymais.

Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 14 d. sprendimas), 2011 m. balandžio 21 d. pakartotinai patikslino Buchta V rėžinio kaimo kartografiją, remiantis Buchta V rėžinio kaimo ribų 1869 m. planu, 1907 m. V. S. žemės sklypo planu, 1922 metų M. D. žemės sklypo archyviniu planu, 1937 metų archyviniu planu, Vilniaus-Trakų apskrities Riešės ir Rudaminos valsčių Buchta kaimų 1923 m. sąrašu, Riešės ir Maišiagalos valsčių žemės mokesčių mokėtojų, turinčių iki 30 ha (27 dešimtinių) žemės, 1924 m. sąrašu, 1937 m. bylos aktais civilinėje byloje dėl J. Š. prieš J. K., K. ir H. Š. dėl padalinimo, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Geodezijos instituto ekspertizės aktu. Remiantis šiais dokumentais, Buchta V rėžinio kaimo plotas buvo nustatytas – 18,6542 ha, išskiriant M. D. žemės sklypo plotą – 9.5100 ha, kaip atskirą žemės valdą. Surašytas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus komisijos valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių dokumentų nagrinėti posėdžio 2011 m. gegužės 27 d. protokolas Nr. 49KŽV-(14.49.52.)-6, kuris laikomas Sklypo į kurį atkuriamos nuosavybės teisės ribų nustatymo akto Nr. R17-294 neatskiriama dalimi (2 t., b. l. 154–156, 3 t., b. l. 3–4).

Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus specialistai 2003 m. kovo 18 d. atliko buvusio Buchta IV rėžinio kaimo kartografiją, remiantis liudininkų parodymais (3 t., b. l. 129–131). Patikslinta 2003 m. liepos 2 d. (patikslinta vakarinė riba), 2005 m. spalio 14 d. ir 2007 m. rugsėjo 24 d. surašytas žemės sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktas Nr. 31/03/15-133 (3 t., b. l. 125–128).

NŽT 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimu Nr. 49S-848 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui V. M.“ V. M. atkūrė nuosavybės teises į buvusio savininko V. M. iki 1940 m. nacionalizacijos buvusiame Buchta V rėžiniame kaime valdytos žemės grąžindama natūra 0,0134 ha žemės (2 t., b. l. 84–86). Nacionalinės žemės tarnybos 2015 m. spalio 5 d. sprendimu Nr. 49S-287„Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui V. M.“ V. M. atkūrė nuosavybės teisės į 0,06 ha plotą, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo, kadastro Nr. 0101/0032:250, esančio Konstitucijos pr. 14A, Vilniuje, dalį bendrosios nuosavybės teise su kitais bendraturčiais (2 t., b. l. 8–9).

NŽT 2017 m. gegužės 30 d. priėmė sprendimą Nr. lSS-1470-(9.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“, kuriame nurodė, kad Komisijai pavesta išsiaiškinti aplinkybes dėl buvusių Buchta IV ir Buchta V rėžinio kaimo pretendentų nurodyto ploto ir kartografuoto ploto skirtumų ir priimti naują sprendimą dėl buvusių Buchta IV ir Buchta V rėžinių kaimų ribų ir ploto (1 t., b. l. 29–36).

Pareiškėjai, nesutikdami su priimtu Komisijos protokolu bei NŽT 2017 m. gegužės 2 d. sprendimo Nr. 1SS-1182-(9.5.) ir 2017 m. gegužės 30 d. NŽT sprendimo 1SS-1470-(9.5.) dalimis ta apimtimi, kuriomis atsisakyta tenkinti pareiškėjų prašymus įpareigoti Komisiją svarstyti ir vertinti visus pareiškėjų pateiktus dokumentus su skundu kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Komisijos Protokolą ir NŽT 2017 m. gegužės 2 d. sprendimo Nr. 1SS-1182-(9.5.) ir 2017 m. gegužės 30 d. NŽT sprendimo 1SS-1470-(9.5.) dalis ir įpareigoti NŽT pavesti NŽT Vilniaus skyriui (komisijai) klausimą dėl 2007 m. rugsėjo 24 d. patikslintos Buchta IV rėžinio kaimo kartografijos ir 2011 m. balandžio 21 d. patikslintos Buchta V rėžinio kaimo kartografijos teisingumo svarstyti iš naujo ir sprendimą dėl kaimų Buchta IV ir Buchta V ribų priimti tik apsvarsčius ir įvertinus pareiškėjų pateiktus dokumentus (1 t., 1 – 5, 3 t. 154–159).

Byloje ginčas kilęs dėl Komisijos Protokolo, NŽT 2017 m. gegužės 2 d. sprendimo Nr. 1SS-1182-(9.5.), 2017 m. gegužės 30 d. NŽT sprendimo 1SS-1470-(9.5.) dalių, kuriomis atsisakyta tenkinti pareiškėjų prašymus įpareigoti Komisiją svarstyti ir vertinti visus pareiškėjų pateiktus dokumentus.

Taigi, byloje spręstina, ar pagrįstai Komisija bei NŽT konstatavo, jog pareiškėjų vertinimui pateikti dokumentai negali būti laikomi nuosavybės teises patvirtinančiais dokumentais, pagal kuriuos būtų galima nustatyti buvusio savininko turėtos žemės vietą, todėl jų nevertino, pripažindami 2007 m. rugsėjo 24 d. patikslintą buvusio Buchta IV rėžinio kaimo kartografiją ir 2011 m. balandžio 21 d. patikslintą buvusio Buchta V rėžinio kaimo kartografiją teisingomis.

Pareiškėjų teigimu, Komisija turėjo susipažinti ir vertinti jų pateiktus dokumentus ir tik tuomet priimti sprendimą, tačiau to nepadarė. Atsakovai tvirtina priešingai, kad pareiškėjų pateikti dokumentai neatitinka nagrinėtinų dokumentų, nurodytų Vyriausybės nutarimuose Nr. 407 ir Nr. 349, nes yra priskirtini prie kitų informacijos šaltinių.

Pareiškėjai Komisijai buvo pateikę šiuos dokumentus, t. y. išrašus iš protokolo (1 t., b. l. 87–89), nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą (1 t., b. l. 107), paveldėjimo teisės liudijimą 2012 m. gegužės 7 d. (1 t., b. l. 146–152), paveldėjimo teisės liudijimą (1 t., b. l. 153), žemės naudojimo patikrinimo aktą (1 t., b. l. 155–162), 1938 m. spalio 10 d. rinkėjų sąrašą į Seimą (1 t., b. l. 92–100), pažymą dėl nuosavybė teises patvirtinančių dokumentų (1 t., b. l. 108), Vilniaus m. nuosavybės teisių į žemę atstatymo tarnybos raštą (1 t., b. l. 90), 1991 m. rugpjūčio 1 d. paslaugų biuro „Valda“ pažymėjimą (1 t., b. l. 109), liudytojų parodymus, patvirtintus notaro (1 t., b. l. 101–104), Buchta V namo inventorinę techninę apskaitos kortelę (1 t., b. l. 111–114), 1997 m. spalio 27 d. Vilniaus m. 2 apylinkės teismo sprendimą (1 t., b. l. 37), butų ūkio lapą (1 t., b. l. 117), inventorines žemės sklypo žinias (1 t., b. l. 110), karinį bilietą (1 t., b. l. 115–116), pranešimą dėl mokesčio apskaičiavimo (1 t., b. l. 91), žemės sklypo planą (1 t., b. l. 141–143), darbo žmonių deputatų tarybos išvadą (1 t., b. l. 136–137), 2016 m. lapkričio 9 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą (1 t., b. l. 138–140).

Pareiškėjai yra pretendentai atkurti nuosavybės teises į žemę, priklausiusią buvusiam Buchta V rėžiniam kaimui. Pažymėtina, kad nuosavybės teisių atkūrimas rėžiniuose kaimuose pasižymi tam tikra specifika. Tvarkos 106¹ punkte nustatyta, kad turėto žemės sklypo ribos kartografuojamos pagal Metodinius nurodymus. Tuo atveju, jei toje miesto teritorijoje, kurioje buvo rėžinė sistema, laisva (neužstatyta) žemė šioje teritorijoje grąžinama natūra piliečiams proporcingai likusiam grąžinti žemės plotui bendrosios nuosavybės teise, jeigu pretendentai nesusitaria kitaip; turėtas žemės sklypas nekartografuojamas, tik nustatoma kaimo riba, plotas ir buvusių savininkų skaičius.

Tvarkos 12 punktas nukreipia ir į kitus poįstatyminius teisės aktus, t. y. Vyriausybės nutarimus Nr. 349 ir Nr. 407, kuriais patvirtinti Žemės valdymo nuosavybės teise valdymo faktą patvirtinančių papildomų dokumentų sąrašai. Tvarkos 13 punkte reglamentuota, kad jeigu piliečiai yra pateikę tik dokumentus, nurodytus Vyriausybės nutarime Nr. 407, juos nagrinėja žemėtvarkos skyriai Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka ir siūlo institucijai, priimančiai sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, atkurti piliečiams nuosavybės teises pagal šiuos dokumentus arba pripažįsta, kad pateiktų dokumentų nepakanka, ir siūlo piliečiui kreiptis į teismą dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis fakto įrodymo.

Atsakovų kompetencija, vykdant Tvarkos 106¹ punktą, yra nustatyta Metodiniuose nurodymuose. Jų 2 punkte apibrėžta taikymo sritis, o 2.2 punkte nurodyta, dėl kokių asmenų medžiaga dėl papildomų dokumentų nagrinėjimo yra rengiama. Metodinių nurodymų 3.3 punkte nurodyta, jog žemės reformos žemėtvarkos projektą rengiantis specialistas ar teritorinio žemėtvarkos skyriaus specialistas, kai kartografuojamos miestų teritorijose esančių sklypų ar kaimų ribos, turi užtikrinti reikiamą sklypų bei kaimų ribų kartografavimą, plotų nustatymą iš planų. Metodinių nurodymų 3.4 punkte įtvirtinta, kad dokumentacijos tyrimas įforminamas protokolu, kuriame turi būti nurodyta, kada ir kas tyrė papildomus dokumentus, kokius įrašus juose pripažino tinkamais žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktui įrodyti. Kai tiriant disponuojama ne vieninteliu papildomu dokumentu, jie tarpusavyje sulyginami ir detaliau tiriamos nesutapimų priežastys (Metodinių nurodymų 3.5 punktas). Metodinių nurodymų 3.6.2 punkte nustatyta, kad jei kaimas yra rėžinis (neišskirstytas į vienkiemius), būtina vietoje kartografuoti kaimo aplinkines ribas ir nustatytą bei apskaičiuotą kaimo plotą, taip pat savininkų, turėjusių žemės valdas šiame kaime, skaičių palyginti su pateiktu sąrašuose. Rėžinio kaimo kartografavimo darbų atlikimo data ne vėliau kaip prieš 10 dienų paskelbiama vietinėje spaudoje arba piliečiai iškviečiami raštu. Jei kartografuojant rėžinio kaimo ribas kyla ginčai dėl kaimo ribų ar ploto, kartografavimą atliekantis specialistas išnagrinėja gautas pretenzijas ir pateikia komisijai pasiūlymus dėl ginčų išsprendimo būdo.

Teismas konstatuoja, jog Metodiniuose nurodymuose nustatytos procedūros ir taisyklės yra skirtos nagrinėti ne bet kokius suinteresuotų nuosavybės teisių atkūrimu asmenų prašymus ir pateiktus dokumentus, tačiau dokumentus, įrodančius žemės valdymo nuosavybėmis faktą, pateiktus papildomai, nurodytus Vyriausybės nutarime Nr. 407. Iš Komisijos Protokolo matyti, kad siekdama nustatyti buvusių Buchta IV ir Buchta V rėžinių kaimų ribas, vadovaudamasi Metodinių nurodymų nuostatomis, nagrinėjo šiuos dokumentus: 1869 m. planą (F.526, Ap.3, B.1144L.1); 1907 m. V. S. žemės sklypo planą (F.130 Ap.l B.7278 L.27); 1922 m. M. D. žemės sklypo planą (F.130 Ap.l B.14481 L.15); 1937 m. žemėvaldų, esančių Buchta V kaime, planą (F.139 Ap.2 B.2216 L.30); Vilniaus - Trakų apskrities Riešės ir Rudaminos valsčių Buchta kaimų 1923 m. sąrašą (F.55, Ap.8, B.435, L.83; F.55, Ap.8, B.435, L.83 a. p.: F.55 Ap. 9, B27, L.254; F.55 Ap.9, B.27, L.254 a. p.); Riešės ir Maišiagalos valsčių žemės mokesčių mokėtojų, turinčių iki 30 ha (27 dešimtinių) žemės, 1924 m. sąrašą (F.55, Ap.9, B.71, L.22; F.55 Ap.9 B.71, L.22 a. p.); 1935 m. Buchta V žemės aprašymą (F.1070 Ap.2 B.126 L.8); 1938 m. Mokesčių apskaitai suklasifikuotų žemės sklypų sąrašą (F.1070 Ap.2 B.364 L. l; F.1070 Ap.2 B.364 L.28 a. p.; F.1070 Ap.2 B.364 L.29); Vilniaus apygardos teismo ipotekos skyriaus archyviniame fonde, nekilnojamojo turto ipotekos knygoje Nr. 4961 esantį 1923 m. liudijimą, 1927 m. plano nuorašą, 1933–1937 m. įrašus (F.130 Ap.l B.7278 L.35; F.130 Ap.l B.7278 L.20 a. p.; F.130 Ap.l B.7278 L.23; F.130 Ap.l B.7278 L.35; F.130 Ap.l B.14481 L. l a. p.; F.130 Ap.l B.14481 L.2; F.130 Ap.l B.14481 L.2 a.p.; F.130 Ap.l B.14481 L.9; F.130 Ap.l B.14481 L.9 a.p.; F.130 Ap.l B.14481 L.10; F.130 Ap.l B.14481 L.10 a. p.), 1937 m. civilinę bylą Nr. 2692/37 (F.139 Ap.2 B.2216 L. titulinis; F.139 Ap.2 B.2216 L.l; F.139 Ap.2 B.2216 L.26; F.139 Ap.2 b.2216 L.26 a. p.; F.139 Ap.2 B.2216 L.27; F.139 Ap.2 B.2216 L.28; F.139 Ap.2 B.2216 L.29; F.139 Ap.2 B.2216 L.37); Vilniaus Gedimino technikos universiteto Geodezijos instituto ekspertizės aktą; Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 14 d. sprendimą ir LVAT 2015 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1852/2014 ir remdamasi nurodyta planine medžiaga ir kitais dokumentais, patvirtinančiais buvusių Buchta IV ir Buchta V kaimų aplinkines ribas iki 1940 m. nacionalizacijos, Komisija pripažino 2007 m. rugsėjo 24 d. patikslintą Buchta IV rėžinio kaimo kartografiją ir 2011 m. balandžio 21 d. patikslintą Buchta V rėžinio kaimo kartografiją teisingomis, kadangi jas atliekant buvo remiamasi arčiausiai iki 1940 m. nacionalizacijos išlikusia planine medžiaga.

Taigi, pritartina NŽT pozicijai, kad pareiškėjų pateikti dokumentai – išrašai iš protokolo (1 t., b. l. 87–89), nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (1 t., b. l. 107), paveldėjimo teisės liudijimas 2012 m. gegužės 7 d. (1 t., b. l. 146–152), paveldėjimo teisės liudijimas (1 t., b. l. 153), žemės naudojimo patikrinimo aktas (1 t., b. l. 155–162), 1938 m. spalio 10 d. rinkėjų sąrašas į Seimą (1 t., b. l. 92–100), pažyma dėl nuosavybė teises patvirtinančių dokumentų (1 t., b. l. 108), Vilniaus m. nuosavybės teisių į žemę atstatymo tarnybos raštas (1 t., b. l. 90), 1991 m. rugpjūčio 1 d. paslaugų biuro „Valda“ pažymėjimas (1 t., b. l. 109), liudytojų parodymai, patvirtinti notaro (1 t., b. l. 101–104), Buchta V namo inventorinė techninė apskaitos kortelė (1 t., b. l. 111–114), butų ūkio lapas (1 t., b. l. 117), inventorinės žemės sklypo žinios (1 t., b. l. 110), karinis bilietas (1 t., b. l. 115–116), pranešimas dėl mokesčio apskaičiavimo (1 t., b. l. 91), žemės sklypo planas (1 t., b. l. 141–143), darbo žmonių deputatų tarybos išvada (1 t., b. l. 136–137), 2016 m. lapkričio 9 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (1 t., b. l. 138–140) nepriskirtini prie nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, nurodytų Tvarkos 12 punkte. Taip pat pažymėtina, jog Tvarkos 13 punkte nustatyta, kad jeigu yra keli nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai, nuosavybės teisės atkuriamos pagal vėliausiai išduotą dokumentą. Remiantis LVAT 2005 m. lapkričio 24 d. patvirtintomis teismų praktikos administracinėse bylose dėl nuosavybės teisių atkūrimo apibendrinimo ir teisės taikymo rekomendacijomis, nuosavybės teisių atkūrimas turi būti vykdomas pagal iki 1940 m. liepos 22 d. išduotus ir arčiausiai šios datos esančius nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus. Pareiškėjai nei skunde teismui, nei teismo posėdžio metu nepaneigė, jog jų pateikti dokumentai pagal laiko kriterijų yra pernelyg nutolę nuo 1940 m. liepos 22 d. nacionalizacijos.

Iš nuosavybės teisių atkūrimo bylos kopijos matyti, kad pareiškėjų senelis V. M. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdė žemę buvusiame Buchta V rėžiniame kaime (šių aplinkybių neneigia atsakovai), tačiau nagrinėjamu atveju, nėra išlikusi planinė medžiaga, pagal kurią būtų galima nustatyti jo turėtos žemės vietą. Tačiau teismas nori dar kartą atkreipti dėmesį, kad Tvarkos 106¹ punkte nustatyta, jog vykdant pretendentams nuosavybės teisių atkūrimą į buvusių savininkų turėtą žemę kaimuose, kuriuose iki 1940 m. nacionalizacijos buvo rėžių sistema, konkreti savininkų rėžiniame kaime turėtos žemės vieta nėra reikšminga, nes formuojant grąžintinos natūra žemės sklypus ir nustatant jų ribas teritorijoje, kurioje buvo likusi rėžių sistema, neatsižvelgiama į turėtų žemės rėžių vietą ir ribas. Atsižvelgiant į tai, pritartina NŽT argumentui, jog pareiškėjų pateikti įrodymai nėra reikšmingi, siekiant nustatyti priklaususios namų valdos vietą buvusiame Buchta V rėžiniame kaime.

Iš pareiškėjų skundo turinio bei pateiktų paaiškinimų teismo posėdžio metu galima daryti išvadą, kad pareiškėjai vienu atveju įrodinėja, jog jų tėvui priklausiusio namo ir kitų pastatų išlikę pamatai yra Buchta V kaime (konkrečioje vietoje) ir taip siekdami atkurti nuosavybes teises į namų valdą, kuriai nustatyta kitokia nuosavybės teisių atkūrimo procedūra, tačiau teismo posėdžio metu pabrėžė, jog tokio ginčo nekelia. Iš atsakovo atstovės teismo posėdžio metu išsakytų argumentų ir pateiktos medžiagos galima daryti išvadą, kad pareiškėjų tėvui nuosavybės teisių atkūrimas yra vykdomas Buchta V rėžiniame kaime, o kaip minėta grąžinant žemę natūra rėžinio kaimo teritorijoje nėra svarbu, kur buvo konkreti savininko turėtos žemės vieta.

Atsižvelgiant į tai, jog nuosavybės teisių atkūrimas turi būti vykdomas pagal iki 1940 m. liepos 22 d. išduotus ir arčiausiai šios datos esančius nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, o pareiškėjų pateikti papildomi dokumentai prie tokių nepriskirtini, skundžiamas Komisijos Protokolas bei NŽT sprendimų dalys, kuriomis atsisakyta tenkinti pareiškėjų prašymus įpareigoti Komisiją svarstyti ir vertinti visus pareiškėjų pateiktus dokumentus, laikytini teisėtais ir pagrįstais, todėl jų naikinti ir įpareigoti NŽT pavesti Komisijai klausimą dėl 2007 m. rugsėjo 24 d. patikslintos Buchta IV rėžinio kaimo kartografijos ir 2011 m. balandžio 21 d. patikslintos Buchta V rėžinio kaimo kartografijos teisingumo svarstyti iš naujo ir sprendimą dėl kaimų Buchta IV ir Buchta V ribų priimti tik apsvarsčius ir įvertinus pareiškėjų pateiktus dokumentus nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ABTĮ 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–134 straipsniais, teismas

nusprendė:

Pareiškėjų I. B. ir J. M. (J. M.) skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.