- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-27
- Bylos Nr.
- e2-863-877/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-12283-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Liukaitytė
- Ieškovas
- E. V.
- Atsakovas
- V. M. B.
- Trečiasis asmuo
- K. B., notarė V
- Kategorijos
- 2.1.2Laikinosios apsaugos priemonės
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. V. patikslintą ieškinį atsakovei V. M. B. dėl pareiškimo dėl palikimo atsisakymo pripažinimo negaliojančiu ir paveldėjimo teisės liudijimų pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys notarė V. P.-J., K. B., PlusPlus Capital AS, PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškovo E. V. reikalavimai ir argumentai
1. ieškovas 2020 m. spalio 26 d. patikslino ieškinio reikalavimus ir prašo: 1) pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pasirašytą pareiškimą dėl atsisakymo nuo jo motinos L. E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimo, įregistruotą Kauno m. 14-ojo notarų biuro notarės V. P.-J., reg. Nr. (duomenys neskelbtini); 2) pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento 2020 m. spalio 15 d. paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. spalio 15 d. paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), 2010 m. lapkričio 5 d. paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), 2010 m. lapkričio 5 d. paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), 2010 m. lapkričio 5 d. paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), 2010 m. lapkričio 5 d. paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. lapkričio 8 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), išduotus Kauno m. 14-ojo notarų biuro notarės V. P.-J. tvirtinant, kad L. E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turtą paveldi V. M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3) atnaujinti terminą šio ieškinio reikalavimams pateikti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių – ieškovo gyvenime įvykusių aplinkybių ir ilgametės nepertraukiamos ligos, dėl ko jis buvo nepajėgus apginti savo pažeistas teises; 4) priteisti iš atsakovės ieškovui bylinėjimosi išlaidas.
1.1. Ieškovas ir jo atstovė advokatė D. I. V. teismo posėdžio metu palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes. Ieškinyje nurodė, kad ieškovo motina L.E. S. eilę metų iki mirties turėjo psichinių ir psichologinių negalavimų, 2008 metais jai buvo diagnozuota sunki (duomenys neskelbtini). Liga ir gydymas tęsėsi eilę metų. Iš pradžių moterį gydė (duomenys neskelbtini) poliklinikos psichiatrai, būklei negerėjant L. E. S. buvo paguldyta į Kauno klinikų stacionarą, vėliau tęsė ambulatorinį gydymą (duomenys neskelbtini) poliklinikos Psichikos sveikatos centre. Moteris keletą kartų bandė nusižudyti. 2010 metais ieškovo motina, pablogėjus psichinei būklei, gydyta tuometinės Trečiosios ligoninės nervų skyriuje. Baigus gydymą šioje gydymo įstaigoje ieškovo motina jau buvo tokios būklės, kai negalėjo savimi pasirūpinti, todėl buvo apgyvendinta jos pačios sodo namelyje ir prižiūrima buvusios ieškovo sutuoktinės K. V., kur (duomenys neskelbtini) nusižudė (pasikorė).
1.2. L. E. S. buvo surašiusi testamentą, pagal kurį visą savo turtą buvo palikusi savo sūnui – ieškovui. Likus pusantro mėnesio iki mirties ji, stipriai įtakojama buvusios ieškovo sutuoktinės K. V. ir būdama nuo jos visiškai priklausoma, taip pat būdama itin probleminės psichinės būklės, 2010 m. gegužės 19 d. pasirašė naują testamentą, pagal kurį visą savo turtą paliko vėlgi ieškovui, tačiau testamente padaryta išlyga, kad jei ieškovas E. V. mirtų anksčiau, palikimo nepriimtų arba nuo jo atsisakytų, tokiu atveju visą turtą paveldi ieškovo duktė ir L. E. S. vaikaitė V. V.. Šiuo metu atsakovė yra pakeitusi pavardę iš „V.“ į „B.“. K. V. buvo žinoma tuometinė ieškovo fizinės bei psichinės sveikatos būklė, todėl akivaizdu, kad inicijuodama minėtos redakcijos naujo testamento sudarymą, ji jau turėjo tikslą priversti ieškovą atsisakyti jo motinos palikimo. Tolesni įvykiai įrodo, kad toks tikslas iš tiesų buvo, nes 2010 m. rugpjūčio 5 d. ieškovas, būdamas bejėgiškos fizinės ir psichologinės būklės (tuo metu praeidinėjo eilinį reabilitacijos kursą dėl priklausomybės alkoholiui), K. V. buvo nuvežtas į Kauno 14-ąjį notarų biurą, kur pasirašė atsisakymą nuo motinos palikimo. Tokiu būdu visą ieškovo motinos turtą paveldėjo jo duktė V. V. (šiuo metu – B.).
1.3. Ieškovas labai sunkiai pergyveno motinos ligą ir mirtį, iš pradžių vartojo raminamuosius vaistus, po to nusiraminimo pradėjo ieškovo alkoholyje. Ieškovą labai slėgė ne tik motinos liga, bet ir stipriai pašliję jo verslo reikalai. Kaip žinia, 2008 metais prasidėjo ekonominė krizė, kuri iššaukė visą eilę bankrotų, sužlugdė daug verslininkų. Ieškovas buvo paėmęs iš banko kreditus verslo reikalams, kurių, prasidėjus ekonominei krizei, nepajėgė grąžinti, jo verslas sužlugo. Šios aplinkybės dar labiau prislėgė ieškovą, todėl, kaip minėta, jis pradėjo nusiraminimo ieškoti alkoholyje.
1.4. 2010 m. gegužės 27 d. ieškovas dėl psichikos ir elgesio sutrikimų buvo gydytas Respublikinio priklausomybės ligų centro (duomenys neskelbtini) filiale. Jam buvo skiriamos psichiatro, psichologo, soc. darbuotojo konsultacijos. Tačiau teikiant ambulatorines specialistų konsultacijas, ieškovui sunkiai sekėsi kontroliuoti potraukį gerti, kadangi to potraukio priežastys ne tik neišnyko, bet jų pobūdis vis intensyvėjo: ieškovo motinos sveikatos būklė blogėjo, patį ieškovą vis labiau slėgė didėjanti negrąžintų skolų našta. Negerėjant būklei, ieškovas 2010 m. birželio 9 d. buvo nukreiptas stacionariniam gydymui pagal psichosocreabilitacinę 28 dienų trukmės programą („Minesotos programa“).
1.5. 2010 m. rugpjūčio 5 d. einant į pabaigą šiai gydymo programai, tą pačią dieną ieškovo buvusi sutuoktinė K. V. nuvežė ieškovą į Kauno 14 notarų biurą pas notarę V. P., kur buvo užvesta ieškovo motinos turto paveldėjimo byla, ir K. V. reikalavimu ieškovas pasirašė atsisakymą nuo paveldėjimo. Po šio dokumento pasirašymo tą pačią dieną K. V. išvežė ieškovą gydymui į (duomenys neskelbtini) esantį reabilitacijos centrą „(duomenys neskelbtini)“, kur ieškovas tęsė gydymosi etapą ilgalaikėje reabilitacijoje priklausomiems asmenims.
1.6. Po motinos mirties ieškovo būklė dar labiau pablogėjo. Nuo 2010 m. rugsėjo 13 d. iki 2010 m. rugsėjo 24 d. jis vėl buvo gydytas stacionariniame PLC skyriuje dėl abstinentinės būklės. Dėl išliekančios priklausomybės būklės ieškovas pakartotinai buvo gydytas stacionariniame PLC skyriuje nuo 2011 m. spalio 7 d. iki 2011 m. lapkričio 16 d. Po šio gydymo ieškovas tęsė gydymą ilgalaikėje reabilitacijos bendruomenėje priklausomiems asmenims „(duomenys neskelbtini)“, kur praleido 8 mėnesius (nuo 2011 m. lapkričio 30 d. iki 2012 m. rugpjūčio 1 d.). Įvykus atkryčiui, ieškovas vėl gydėsi Psichiatrijos ligoninės stacionariniame skyriuje nuo 2013 m. vasario 24 d. iki 2013 m. kovo 6 d. Po stacionarinio gydymo ieškovas tęsė ambulatorinį gydymą Priklausomybės ligų centre, kur buvo teikiamos psichiatro, psichologo, soc. darbuotojo kosultacijos. 2013 m. balandžio 9 d. gydytojo psichiatro konsultacijos metu ieškovas išsakė didelius išgyvenimus dėl vykstančių teismų procesų, nurodė, kad nepakelia „terorizavimo“ iš buvusios žmonos pusės, skundėsi padidintu dirglumu, dėl ko buvo skiriamas gydymas raminamaisiais vaistais, o vėliau atsiradus miego problemoms, skirti medikamentai miegui.
1.7. Ieškovas toliau tęsė ambulatorines konsultacijas pas specialistus priklausomybės ligų centre. Nuo 2013 m. vasario 24 d. iki 2013 m. kovo 6 d. buvusioji sutuoktinė ieškovą išvežė į (duomenys neskelbtini) psichiatrinę ligoninę ((duomenys neskelbtini)). Pakartotinai šioje gydymo įstaigoje ieškovas gydytas 2013 m. rugpjūčio 26 d. – 2013 m. rugpjūčio 30 d. laikotarpiu. 2013 m. gruodžio mėn. įvykus atkryčiui ieškovas praėjo pagreitintą 12-os žingsnių programą reabilitacijos bendruomenėje priklausomiems asmenims „(duomenys neskelbtini)“.
1.8. Sveikatos pagerėjimo periodais ieškovas stengėsi užsiimti darbine veikla. Nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. spalio 10 d. ieškovas vėl gyveno ir gydėsi reabilitacijos bendruomenėje „(duomenys neskelbtini)“. Bandydamas grįžti į normalų gyvenimą, tam, kad nenukentėtų darbo paieškos ir darbinė veikla, ieškovas gydėsi anonimiškai. Ieškovo nepertraukiamas sveikatos problemas įrodo prie šio patikslinto ieškinio pridedama (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos medžiaga. 2019 m. gegužės 21 d. ieškovas vėl buvo priverstas kreiptis į Priklausomybės ligų centrą. Esant abstinencijos būklei ieškovas buvo nukreiptas stacionariniam gydymui, kur buvo gydytas nuo 2019 m. gegužės 21 d. iki 2019 m. birželio 3 d. Po stacionarinio gydymo ieškovui teikiamos gydytojo psichologo, soc. darbuotojo konsultacijos iki šios dienos.
1.9. Ieškovas skaito, kad 2010 m. rugpjūčio 5 d. atsisakymą nuo palikimo jis parašė būdamas bejėgiškos būklės, stipriai įtakotas ir netgi priverstas tai padaryti buvusios sutuoktinės K. V. (dabar – B.), nuo kurios tuo metu buvo visiškai priklausomas. Dėl sveikatos būklės ieškovas pats negalėjo savimi pasirūpinti, gyveno jo motinos bute (duomenys neskelbtini). Iš šio buto, atėmusi iš ieškovo buto raktus, jo buvusi sutuoktinė 2010-06-09 išvežė ieškovą stacionariniam reabitaciniam gydymui. Ieškovui praeidinėjant gydymo kursą, K. V. privertė jo motiną perrašyti (padovanoti) šį butą ieškovo dukteriai. Ieškovui buvo pasakyta, kad jis neturi kur grįžti, pakalbėti su motina ieškovas taip pat buvo neprileistas (kaip minėta, ieškovo motinos gyvenimą tuo metu pilnai valdė K. V.). Baigiant reabilitacinį gydymą „Minesotos programoje“, jau po ieškovo motinos mirties, kaip minėta, 2010 m. rugpjūčio 5 d. buvusioji sutuoktinė nuvežė ieškovą į Kauno 14-ąjį notarų biurą. Buvusiai sutuoktinei grasinant palikti jį be priežiūros ir tuo pačiu žadant, kad, pasirašius atsisakymą nuo palikimo, ieškovu bus pasirūpinta iki jo mirties, jo skolos bus grąžintos iš motinos turto, o jo sveikatai pagerėjus, jam netgi bus perrašytas motinos turtas, kurį paveldėti jis atsisakė, ieškovas pasirašė atsisakymą nuo motinos turto paveldėjimo.
1.10. Ieškovo skolos iš jo motinos turto nebuvo grąžintos, jas ieškovas moka iki šių dienų. Taip pat ieškovas negavo nei iš buvusios sutuoktinės, nei iš dukters jokio palaikymo ir paramos, jam buvo pasiūlyta eiti gyventi į nakvynės namus, kas beje, galimai sąlygojo tą aplinkybę, kad, neturėdamas jokių lėšų pragyvenimui, ieškovas po eilės metų priklausomybės alkoholiui rado savyje jėgų įveikti šią priklausomybę ir šiuo metu gyvena bei dirba savarankiškai.
1.11. Ieškovas skaito, kad šis atsisakymas nuo palikimo turėtų būti panaikintas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.90-1.91 straipsniai), kadangi jis ieškovo pasirašytas jo suklydimo, buvusios sutuoktinės apgaulės (žadant paramą ir išlaikymą), ekonominio spaudimo ir grasinimų sąlygomis. Šį vienašalį sandorį ieškovas buvo priverstas sudaryti dėl aukščiau nurodytų aplinkybių. Be to, ginčijamas atsisakymas nuo palikimo pažeidžia trečiojo asmens – kreditoriaus PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialo interesus (AB „Swedbank“ ieškovo skolą pardavė PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialui, kas matyti iš prie pradinio ieškinio pridėto pranešimo dėl reikalavimo teisės perleidimo). Todėl šis atsisakymas naikintinas dar ir 6.66 straipsnio pagrindu. Kadangi ginčijamu atsisakymu nuo palikimo pažeidžiami kitų asmenų interesai, toks atsisakymas pripažįstamas negaliojančiu dar ir CK 1.81 str. pagrindu, nes prieštarauja gerai moralei ir teisingumui.
1.12. Ieškovas sudarydamas vienašalį sandorį – 2010 m. rugpjūčio 5 d. pareiškimu atsisakydamas priimti palikimą, atsiradusį po jo motinos mirties, nors ir būdamas tokioje būklėje, kai neturėjo valios valdyti savo veiksmus, formaliai atliko tokius veiksmus, kurie prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, nes, atsiradus palikimui ir palikimo sąskaita turėdamas realią galimybę įvykdyti visus įsipareigojimus kreditoriams, neturėdamas jokių garantijų, kad jo skolos realiai ir protingais terminais galės būti sumokėtos ateityje, atsisakė palikimo (CK 1.5, 1.81 straipsniai). Kaip minėta, ieškovui buvo žadama, kad jam atsisakius palikimo, jo skolos bus sumokėtos atsakovės iš paveldėto turto.
1.13. Ieškovas skaito, kad reikalavimui pripažinti jo atsisakymą nuo palikimo taikomas dešimties metų ieškinio senaties terminas, kurio užvesdamas šią bylą ieškovas nepraleido. Teismui laikantis kitos nuomonės, kad šiam reikalavimui taikytinas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas, ieškovas prašys šį terminą jam atnaujinti, kadangi jis praleistas dėl tikrai svarbių priežasčių: dėl ieškinyje išdėstytų aplinkybių – ieškovo motinos sunkios ilgametės psichinės ligos, pasibaigusios savižudybe, dėl sužlugusio verslo ir negrąžintų bankui skolų naštos ieškovas taip pat puolė į depresiją, nematė tikslo gyventi, buvo įgijęs priklausomybę alkoholiui, su kuria kovojo ne vienerius metus, nepasidavė ir pagaliau rado jėgų šią priklausomybę įveikti. Žmogui sunku būtų išgyventi bent vieną iš ieškovą užklupusių nelaimių, o šiuo atveju jų buvo keletas. Ieškovo dėstomas aplinkybes apie jo motinos sveikatos būklę, negrąžintus kreditus, nepertraukiamą kovą su minėta priklausomybe, taip pat kitas jo sveikatos problemas įrodo byloje pateikta medžiaga iš priklausomybės ligų centro, reabilitacijos įstaigų, medicinos įstaigų, Kauno teritorinės ligonių kasos.
1.14. Ieškinio reikalavimui dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas taip pat praleistas dėl svarbių priežasčių. Ieškovui atsisakius motinos palikimo, jam nebuvo teikiama jokia informacija apie motinos turto paveldėjimą. Dėl tuometinės sveikatos būklės ieškovas nebūtų galėjęs apginti savo teisių nei ginčydamas atsisakymą nuo palikimo, nei ginčydamas paveldėjimo teisės liudijimus. Todėl senaties terminas paveldėjimo teisės liudijimams ginčyti atnaujintinas tais pačiais pagrindais.
II. Atsakovės V. M. B. ir trečiojo asmens K. B. argumentai
2. Atsakovė ir trečiasis asmuo 2020 m. lapkričio 6 d. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su juo nesutinka, prašo taikyti vienerių metų ieškinio senatį.
2.1. Atsakovė ir jos bei trečiojo asmens atstovė advokatė S. Ž. teismo posėdžio metu palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes. Atsiliepime nurodė, kad ieškinys pirmiausia atmestinas dėl to, nes ieškovas praleido nustatytą terminą ginčyti palikimo priėmimo (atsisakymo) teisėtumą. Priešingai ieškovo teiginiams, ieškinio reikalavimams nėra taikomas bendras 10 metų senaties terminas, o taikytinas specialusis – 1 metų terminas. Kita vertus, palikimas atsirado dar 2010 m. liepos 5 d., o pirminis ieškinys buvo pareikštas 2020 m. rugpjūčio mėnesį, dėl ko, ieškovas praleido netgi ir 10 metų ieškinio senaties terminą. Nagrinėjamu atveju nėra jokių svarbių aplinkybių, dėl kurių ieškovas negalėjo beveik 10 metų apginti savo pažeistų teisių.
2.2. Ieškovo pripažinta priklausomybė nuo alkoholio nelaikytina išskirtine, svarbia ir nuo ieškovo valios nepriklausoma aplinkybe, dėl ko jis praleido ieškinio pareiškimo terminą. Iš ieškovo paties pridėtų priedų (įvairių gydytojų išrašų ir įrašų) matyti, kad nuo 2010 m. rugpjūčio iki 2020 metų buvo ne vienas laiko tarpas, kuomet gydytojai fiksuoja, jog ieškovas apskritai nebevartoja alkoholio tai pusę metų, tai pusantrų metų, fiksuotos aplinkybės, kad jis yra sąmoningas, nuovokus, sklandžiai kalbantis. Iš ieškovo pateiktų dokumentų matyti, kad jis nuosekliai buvo gydytas dėl priklausomybės – tiek stacionariai, tiek ambulatoriškai, kaip pats teigia turėjo darbą – integravosi visuomenėje. O duomenų, apie jo priklausomybės gydymą laikotarpiu nuo 2014 m. iki 2019 m. t. y. penkis metus, apskritai nėra, kas reiškia, jog tuo metu nebuvo jokių kliūčių ginti savo tariamai pažeistas teises. Ieškovo pateikti dokumentai – Sodros pažyma patvirtina, jog ieškovas 2010 m. dirbo UAB “ (duomenys neskelbtini)“ bei VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“, kas įrodo tinkamą ieškovo veiksnumą. Visa tai patvirtina, jog terminas ginčyti savo paties atsisakymą nuo paveldėjimo bei atsakovei išduotus paveldėjimo teisės liudijimus buvo praleistas dėl ieškovo nerūpestingumo ir aplaidumo, todėl negalėtų būti atnaujintas.
2.3. Visiškai nepagrįsti, neįrodyti ir tikrovės neatitinkantys patikslinto ieškinio argumentai, kad ieškovas pasirašė 2010 m. rugpjūčio 5 d. atsisakymą nuo palikimo dėl savo sunkios būklės (alkoholizmo), dėl K. B. (buvusi pavardė – V.) panaudotos įtakos, apgaulės, spaudimo ir grasinimų ieškovo atžvilgiu. K. B. niekada nenaudojo jokio spaudimo, apgaulės ir juo labiau grasinimų, kad ieškovas pasirašytų atsisakymą nuo palikimo, po jo mamos mirties. K. B. dar 2003 metais išsiskyrė su ieškovu, tačiau nuvežė į gydymo įstaigas, ir visa tai darė iš geros valios, žmogiškumo ir dėl anytos, velionės L. E. S., prašymų.
2.4. Kauno miesto apylinkės teismui 2003 m. gegužės 16 d. sprendimu nutraukus K. B. ir ieškovo santuoką, iki 2010 m. gegužės mėnesio bendraudavo itin retai, ieškovas nedalyvavo savo dukros M. V. B. auklėjime ir gyvenime, niekada neteikė teismo sprendimu nustatyto išlaikymo bei dukra visiškai nesidomėjo. Priešingai ieškiniui, ieškovas atsisakydamas palikimo, laikė, kad jis suteikė išlaikymą dukrai ir daugiau neprivalo jos išlaikyti, ko nedarė nuo 2002 metų iki šiol. Todėl dabartinis ieškovo siekis atimti iš vienintelės dukros turtą sunkiai paaiškinamas ir vertintinas kaip asmeninės naudos siekimas.
2.5. Visiškai nepagrįsti ieškovo teiginiai, kad velionei L. E. S. buvo sutrikusi psichika, ir kad K. B. neva taip pat ją spaudė pasirašyti naują 2010 m. gegužės 19 d. testamentą. Natūralu, kad ieškovo mamos nervinė būklė, atsižvelgiant į su ja gyvenančio sūnaus nuolatinius girtavimus, prieš ją ieškovo naudotą agresiją ir netgi fizinį smurtą, buvo įtempta. Ji nerimavo dėl ieškovo, dėl jo gerovės ir netgi gyvybės. Tačiau L. E. S. neturėjo jokių psichikos sutrikimų ir puikiai suvokė savo veiksmų esmę ir prasmę. Kita vertus, jeigu L. E. S. psichikos sveikata testamento parengimo metu būtų buvusi tokia prasta, kaip deklaruoja ieškovas, ieškovas į bylą būtų pateikęs šias aplinkybes patvirtinančius medicininius dokumentus.
2.6. Ieškovas ginčijamo dokumento metu buvo blaivus. Šias aplinkybes patvirtina 2010 m. liepos 1 d. gydytojos R. B. įrašas ieškovo medicininėje kortelėje „Blaivus be abstinencijos požymių“ kas reiškia, kad priėmė sprendimą sąmoningai ir laisva valia. Dar svarbiau, kad medicininiai dokumentai ir gydytojos įrašai patvirtina, kad jis buvo blaivas ir puikiai orientuotas ir atsisakymo nuo palikimo dieną: 2010 m. rugpjūčio 5 d. gydytojos įraše ieškovo medicinos kortelėje nurodoma: „orientuotas teisingai, blaivus, be abstinencinių simptomų, mąstymas nuoseklus, vidutinio tempo, nuotaika lygi, afektas (neįskaitoma), be suicidinių minčių, be (neįskaitoma) požymių. Įrašai patvirtina, kad ieškovas atisakymo nuo palikimo metu nebuvo nei sugniuždytas, nei neblaivus, nei sunkios psichinės ar fizinės būklės, nebuvo įtakojamas K. B. kaip tą deklaruoja savo patikslintame ieškinyje.
2.7. Akivaizdu, jeigu iš tiesų 2010 metais prieš ieškovą būtų naudotas koks nors spaudimas ar kitas neleistinas ar nesąžiningas poveikis ar net grasinimai dėl palikimo atsisakymo, jis dėl savo tikrosios valios pakeitimo būtų kreipęsis į teismą ankščiau nei po dešimties metų. Juo labiau, kad atsiliepime jau minėti argumentai bei ieškovo pateikti gydytojų įrašai patvirtina, kad per pastaruosius dešimt metu buvo pakankamai dažnu ir ilgu periodu, kuomet ieškovas nevartojo alkoholio.
2.8. Neracionalu, kad ieškovas būtų atsisakęs palikimo, tam, kad M. V. B. (būdama nepilnamete), paveldėjusi tą patį turtą, dengtų ieškovo asmenines skolas. Akivaizdu, kad, jei ieškovas siekė grąžinti kažkokias skolas, tai visiškai nelogiška ir nesuprantama, kodėl ieškovas neva tarėsi su K. B. dėl skolų grąžinimo iš dukros paveldėto turto, kuomet ieškovas pats galėjo priimti palikimą ir iš paveldėto turto dengti savo skolas. Taigi ieškovo patikslintame ieškinyje dėstoma pozicija apie susitarimą dėl kažkokių ieškovo skolų dengimo yra ne tik akivaizdžiai neteisinga, bet dar ir visiškai nelogiška.
Šalies argumentai
2.9. Ieškovas šį patikslintą ieškinį pareiškė tik kaip neteisėtą būdą prasimanyti pinigų ir padengti savo šiuo metu esančias skolas, kurių bendra suma vien pagal šios bylos dokumentus yra 18 086,06 Eur. Tokie ieškovo veiksmai yra nepateisinami ne tik teisės, bet ir geros moralės bei sąžiningumo prasme.
III. Trečiojo asmens PlusPlus Capital AS, PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialo argumentai
3. Trečiais asmuo PlusPlus Capital AS, PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialas 2020 m. lapkričio 11 d. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su juo sutinka, prašo ieškovo ieškinį tenkinti.
3.1 Atsiliepime nurodė, kad iš skolininko E. V. skola priteista 2011 m. spalio 7 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Iš skolininko priteista 6090,58 Eur skolos, taipogi 8 proc. sutartinės palūkanos (skaičiuojamos nuo 1649,53 Eur sumos nuo 2011-05-05 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo), 9,25 proc. sutartinės palūkanos (skaičiuojamos nuo 3378,35 Eur sumos nuo 2011 m. gegužės 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo) bei 5 proc. metinės palūkanos (skaičiuojamos nuo 5850,90 Eur sumos nuo 2011 m. gegužės 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo). Skolininkas priteistos skolos sumos ir palūkanų nėra sumokėjęs iki šios dienos.
3.2 Trečiasis asmuo apie jo teises ir teisėtus interesus pažeidžiantį sandorį sužinojo tik gavęs procesinius dokumentus iš teismo. Iki procesinių dokumentų gavimo dienos, trečiajam asmeniui nebuvo žinomas skolininko palikimo atsisakymo faktas. Dėl šios priežasties nebuvo imtasi aktyvių veiksmų savo pažeistoms teisėms ginti. Atsižvelgiant į ieškinyje nurodytas aplinkybes akivaizdu, kad skolininkas E. V., nepriimdamas palikimo (t. y. faktiškai jo atsisakęs notaro biure), pažeidė savo kreditorių, tame tarpe ir trečiojo asmens, teises ir teisėtus interesus.
4. Trečiasis asmuo notarė V. P.-J. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
patikslintas ieškinys atmetamas
IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Iš prie ieškinio pridėtų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas E. V. gimė (duomenys neskelbtini), jo motina- L. E. S..
6. L. E. S. 2010 m. gegužės 19 d. testamento 1 punktu visą savo esantį ir būsimą turtą paliko sūnui E. V., o antrame punkte nurodė, kad jei E. V. mirtų anksčiau, palikimo nepriimtų arba nuo jo atsisakytų, tuo atveju visą savo turtą palieka vaikaitei- V. V.. Testatorė mirė (duomenys neskelbtini).
7. Iš Kauno miesto 14-ojo notarų biuro Paveldėjimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad 2010 m. rugpjūčio 5 d. notarė V. P. patvirtino E. V. pareiškimą, kuriuo jis pareiškė, kad 2010 m. liepos 5 d. mirus L. E. S. turto nevaldo, palikimo nepriima ir ateityje pretenzijų nepareikš Šiame pareiškime ieškovui buvo išaiškintas Civilinio kodekso 5.60 straipsnis, kad negalima atsisakyti palikimo su sąlygomis ir išlygomis arba dalies palikimo; palikimo atsisakymas turi tas pačias pasekmes kaip ir palikimo nepriėmimas; negalima atsisakyti palikimo jeigu įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą arba prašo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, arba kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo. 2010 m. rugpjūčio 11 d. pareiškimu palikimą pagal apyrašą priėmė nepilnametė V. V., palikimo priėmimo faktas Testamentų registre įregistruotas 2010 m. rugpjūčio 13 d. Antstolė A. A. sudarė palikimo apyrašus, pagal kuriuos bendra paveldėto turto vertė sudarė 348606,38 Lt. K. V. 2012 m. lapkričio 27 d. pakeitė pavardę į „B.“, o V. V. papildė savo vardą vardu „M.“ , pavardę pakeitė į „B.“. 2010 m. lapkričio 5 d. ir 2019 m. lapkričio 8 d. notarė V. P. V. V. (B.) išdavė paveldėjimo teisės liudijimus pagal testamentą į L. E. S. turtą.
8. Atsakovei nuosavybės teise priklauso paveldėtas turtas: 1) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – sodo namelis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) (įregistravimo pagrindas – 2010 m. spalio 15 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)); 2) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). (įregistravimo pagrindas – 2010 m. lapkričio 15 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)); 3) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (įregistravimo pagrindas – 2010 m. lapkričio 15 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)); 4) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) (įregistravimo pagrindas – 2010 m. lapkričio 15 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)); 5) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (įregistravimo pagrindas – 2010 m. lapkričio 15 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)); 6) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (įregistravimo pagrindas – 2010 m. lapkričio 15 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)); 7) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (įregistravimo pagrindas – 2010 m. lapkričio 15 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)).
9. Ieškovas į bylą su ieškiniu pateikė įrodymus apie jo sveikatos būklę ir gydymąsi nuo priklausomybės nuo alkoholio. Iš 2010 m. rugsėjo 24 d. išrašo iš medicininių dokumentų matyti, kad ieškovas nesaikingai alkoholį pradėjo vartoti nuo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, dažniausiai geria stiprius alkoholinius gėrimus, užgėrimai trunka savaitę ir ilgiau, tarpai tarp užgėrimų apie mėnesį ir ilgiau. 2011 m. lapkričio 16 d. išraše taip pat nurodyta, kad pagirių sindromas susiformavęs seniai, daugiadieniais užgėrimais geria apie 10 metų. 2020 m. liepos 15 d. Respublikinio priklausomybės ligų centro pažymoje nurodyta, kad E. V. dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį, priklausomybės sindromo ((duomenys neskelbtini) šiame centre buvo gydytas nuo (duomenys neskelbtini). Jam buvo skiriamos psichiatro, psichologo, soc. darbuotojo konsultacijos. Tačiau teikiant ambulatorines specialistų konsultacijas, ieškovui sunkiai sekėsi kontroliuoti potraukį gerti, nuolat kartojosi užgėrimai. Ieškovas 2010 m. birželio 9 d. buvo nukreiptas stacionariniam gydymui pagal psichosocreabilitacinę 28 dienų trukmės programą („Minesotos programa“), po kurios tęsė sveikimą reabilitacijos centre „(duomenys neskelbtini)“ ilgalaikėje reabilitacijoje priklausomiems asmenims. Po motinos mirties ieškovo būklė dar labiau pablogėjo, pradėjo gerti „pilstuką“. Nuo 2010 m. rugsėjo 13 d. iki 2010 m. rugsėjo 24 d. jis vėl buvo gydytas stacionariniame PLC skyriuje dėl abstinentinės būklės. Dėl išliekančios priklausomybės būklės ieškovas pakartotinai buvo gydytas stacionariniame PLC skyriuje nuo 2011 m. spalio 7 d. iki 2011 m. lapkričio 16 d. Po šio gydymo ieškovas tęsė gydymą ilgalaikėje reabilitacijos bendruomenėje priklausomiems asmenims „(duomenys neskelbtini)“, kur praleido 8 mėnesius (nuo 2011 m. lapkričio 30 d. iki 2012 m. rugpjūčio 1 d.). Įvykus atkryčiui, ieškovas vėl gydėsi Psichiatrijos ligoninės stacionariniame skyriuje nuo 2013 m. vasario 24 d. iki 2013 m. kovo 6 d. Po stacionarinio gydymo ieškovas tęsė ambulatorinį gydymą Priklausomybės ligų centre, kur buvo teikiamos psichiatro, psichologo, soc. darbuotojo konsultacijos. 2013 m. balandžio 9 d. gydytojo psichiatro konsultacijos metu ieškovas išsakė didelius išgyvenimus dėl vykstančių teismų procesų, nurodė, kad nepakelia „terorizavimo“ iš buvusios žmonos pusės, skundėsi padidintu dirglumu, dėl ko buvo skiriamas gydymas raminamaisiais vaistais, o vėliau atsiradus miego problemoms, skirti medikamentai miegui. Ieškovas toliau tęsė ambulatorines konsultacijas pas specialistus priklausomybės ligų centre. Nuo 2013 m. vasario 24 d. iki 2013 m. kovo 6 d. ieškovas gydytas (duomenys neskelbtini) psichiatrinėje ligoninėje. Pakartotinai šioje gydymo įstaigoje ieškovas gydytas 2013 m. rugpjūčio 26 d. – 2013 m. rugpjūčio 30 d. laikotarpiu. 2013 m. gruodžio mėn. įvykus atkryčiui ieškovas praėjo pagreitintą 12-os žingsnių programą reabilitacijos bendruomenėje priklausomiems asmenims „(duomenys neskelbtini)“. Sveikatos pagerėjimo periodais ieškovas stengėsi užsiimti darbine veikla. Nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. spalio 10 d. ieškovas vėl gyveno ir gydėsi reabilitacijos bendruomenėje „(duomenys neskelbtini)“. 2014 m. spalio 10 d. dėl remisijos buvo nutrauktas paslaugų teikimas Priklausomybės ligų centre. Po trijų metų remisijos įvykus atkryčiui užsitęsus išgėrimui iki 10 dienų, ieškovas vėl kreipėsi pagalbos 2019 m. gegužės 21 d., gydytas stacionare iki 2019 m. birželio 3 d., po stacionarinio gydymo iki šios dienos teikiamos gydytojo, psichologo, socialinio darbuotojo konsultacijos. Ieškovo teigimu, bandydamas grįžti į normalų gyvenimą, tam, kad nenukentėtų darbo paieškos ir darbinė veikla, ieškovas gydėsi anonimiškai, o jo nepertraukiamas sveikatos problemas įrodo prie patikslinto ieškinio pridedama Kauno teritorinės ligonių kasos medžiaga. Ieškovo turėtą priklausomybę nuo alkoholio patvirtino K. B..
10. L. V. G., ieškovo draugas nuo 1994 m., parodė, kad ieškovas labai pergyveno dėl mamos, savo šeimos. Pastebėjo, kad sutuoktinė ir dukra jo nepalaikė, terorizuodavo, žemindavo jo orumą, o tai jį žlugdė. Po motinos mirties ieškovas visiškai palūžo, nyko akyse, tapo apatiškas, nesaikingai vartojo alkoholį ir vaistus, nors iki 2010 m. alkoholiu nepiktnaudžiavo. Nuo 2019 m. visiškai nevartoja alkoholio, dirba, sportuoja, dalyvauja renginiuose. Nurodė, kad ieškovas versle uždirbtą turtą registruodavo motinos vardu, tuo atveju, jei „paslystų“.
11. Liudytoja J. G. paliudijo, kad ieškovą siejo artimi ryšiai su mama, o su sutuoktine ir dukra- sudėtingi santykiai. Dėl to, kas tarp jų vyko, siūlė ieškovui kreiptis į teisėsaugos institucijas. Ieškovas pradėjo vartoti antidepresantus, šeima jo nepalaikė, atstūmė, elgėsi nesąžiningai. Sutuoktinė visiškai jį atribojo nuo dukros, dėl to jis taip pat skaudžiai išgyveno. Liudytojos nuomone, ieškovo motinos mirtis lig šiol kelia klausimų, o pats ieškovas po to iš viso negyveno praktiškai ištisą dešimtmetį ir gal tik pusmetį kaip yra pagerėjimas. Liudytoja su savo sutuoktiniu dėjo pastangas, kad įtraukti ieškovą į socialinį gyvenimą, skatino išspręsti su sutuoktine turtinius klausimus, buvo davusi savo advokatės kontaktus, bet jis nenuėjo.
12. L. V. Ž. nurodė, kad jis yra E. V. tėvas, su jo motina kartu pasistatė kooperatinį butą (duomenys neskelbtini), sodo namelį netoli (duomenys neskelbtini), ji žadėjo jam pinigus už sodo namelį atiduoti, tačiau neatidavė. E. santykiai su motina iš pradžių buvo geri, tačiau jis pradėjo išgėrinėti. Po motinos mirties E. gėrė kelis metus, net pinigų pas jį atvažiuodavo pasiskolinti.
13. L. O. Č. (K. B. motina), nurodė, kad ieškovas ir jos dukra susituokė 2000 m. ir pusmetį gyveno jos bute. Jau tada ieškovas išgėręs grįždavo 3 val. nakties, pasiimdavo pinigų ir vėl išeidavo gerti. Jų santuoka iširo būtent dėl piktnaudžiavimo alkoholiu. 2010 m. ieškovo motina skambino jos dukrai ir prašė pagalbos, kad dukra pagyventų kartu su ja sode; patarė dukrai neprasidėti, bet ji negalėjo atsisakyti. Motinai mirus ieškovas buvo blaivus, pirko įkapes, buvo normalus, su juo bendravo dar kelias dienas po laidotuvių.
14. Iš 2008 m. rugpjūčio 28 d. Kauno medicinos universiteto klinikų Psichiatrijos klinikos L. E. S. ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad testatorė šioje klinikoje buvo hospitalizuota nuo 2008 m. liepos 30 d. iki 2008 m. rugpjūčio 28 d. Ligos anamnezėje be kitų nusiskundimų ji išsakė, kad <...pastaruoju metu ji turėjusi problemų dėl sūnaus – po skyrybų su žmona jis pradėjo išgėrinėti, gerdavo užgėrimais po kelias dienas. Prieš 0,5 m. atsirado stiprus galvos skausmas, kurio priežastis liko neaiški, detaliau išsitirti ir gydytis pacientės sūnus nesutiko. Pacientė teigia labai išgyvenusi dėl jo būklės ...>.
15. Iš medicininiuose dokumentuose 2010-2011 m. surinktų ieškovo ligos anamnezių (kurios yra surinktos iš paties ieškovo paaiškinimų) matyti, kad ieškovas piktnaudžiauti alkoholiu pradėjo būdamas 30 metų, t. y. 1999-2000 m., kas paneigia liudytojų J. G. ir V. G. parodymus, jog tai įvyko tik 2010 m., o iki to laiko ieškovas alkoholį vartojo „saikingai“ ir patvirtina liudytojos O. Č. parodymus, kad ieškovas jau 2000 m. piktnaudžiavo alkoholiu, o 2008 m. jo motina nurodė medikams, kad sūnus po skyrybų su žmona (2003-06-16) pradėjo išgėrinėti, geria užgėrimais po kelias dienas. Pateiktų įrodymų analizė sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovas alkoholiu piktnaudžiauja nuo 2000 m., tačiau pagal bylos duomenis gydytis pradėjo tik 2010 m., o nuo 2019 m. alkoholio nevartoja.
Dėl palikimo atsisakymo ginčijimo
16. Paveldėjimas – tai mirusiojo asmens teisių ir pareigų perėjimas įstatyminiams ar testamentiniams įpėdiniams. Asmenys, turintys iš įstatymo ar testamento kilusią teisę paveldėti, ja disponuoja laisvai savo nuožiūra (civilinių teisių subjektų elgesio dispozityvumo principas), kitaip tariant, jie gali priimti palikimą arba jo atsisakyti. Kita vertus, įgyvendindami šias savo subjektines teises jie turi veikti atidžiai ir rūpestingai, antraip patys prisiima galinčių kilti neigiamų padarinių atsiradimo riziką. Asmenų laisvė priimti palikimą arba jo atsisakyti gali ribojama tik įstatymo pagrindu.
17. Remiantis CK 5.60 straipsniu, įpėdinis pagal įstatymą ar įpėdinis pagal testamentą turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo; neleidžiama atsisakyti su sąlygomis ir išlygomis arba dalies palikimo (1 dalis); palikimo atsisakymas turi tas pačias pasekmes kaip ir palikimo nepriėmimas (2 dalis); įpėdinis atsisako palikimo, paduodamas pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui (3 dalis); neleidžiama atsisakyti palikimo, jeigu įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą, kad jis priima palikimą arba prašo išduoti jam paveldėjimo teisės liudijimą (4 dalis).
18. Palikimo atsisakymas yra vienašalis sandoris, kuris sudaromas vienasmeniu valios išreiškimu ir sukelia tam tikrus teisinius padarinius, o jo turinį sudaro asmens apsisprendimas atsisakyti įgyti nuosavybės teisę į palikimą. Palikimo priėmimo sandorio negalima atšaukti, todėl išreiškęs valią priimti palikimą įpėdinis vėliau negali jos pakeisti, t. y. negali atsisakyti priimto palikimo; jeigu palikimo priėmimo sandoris sudarytas suklydus, dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo, grasinimo ir pan., jis gali būti pripažintas negaliojančiu bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2012). Atitinkamai, palikimo atsisakymas, kaip ir jo priėmimas, taip pat yra besąlyginio, neatšaukiamo pobūdžio ir reiškia šios teisės pasibaigimą tam įpėdiniui be šios teisės transformacijos į kitą teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2007), tačiau atsisakymo nuo palikimo sandoris irgi gali būti ginčijamas taikant bendrąsias sandorių nuginčijimo taisykles, o jo nuginčijimas sukelia sandorio negaliojimo pasekmes.
19. Ieškovas siekia byloje įrodyti, kad jo atsisakymas palikimo pripažintinas negaliojančiu, kadangi jo valia atsisakyti palikimo buvo įtakota K. B. veiksmų, kai tuo metu jis buvo bejėgiškos būklės visiškai priklausomas nuo buvusios sutuoktinės, grasinant palikti jį be priežiūros bei tuo pačiu žadant, kad, pasirašius atsisakymą nuo palikimo, ieškovu bus pasirūpinta iki jo mirties, jo skolos bus grąžintos iš motinos turto, o jo sveikatai pagerėjus, jam netgi bus perrašytas motinos turtas.
20. Ieškovas reikalauja jo atsisakymą nuo palikimo panaikinti, kadangi jis buvo sudarytas dėl jo suklydimo, buvusios sutuoktinės apgaulės (žadant paramą ir išlaikymą), ekonominio spaudimo ir grasinimų sąlygomis. Kadangi ginčijamas atsisakymas nuo palikimo pažeidžia trečiojo asmens- kreditoriaus PlusPlus baltic OU interesus, jis naikintinas dar ir CK 6.66 straipsnio pagrindu. Kadangi ginčijamu sandoriu pažeidžiami kitų asmenų interesai, toks atsisakymas pripažintinas negaliojančiu dar ir CK 1.81 str. pagrindu, nes prieštarauja gerai moralei ir teisingumui.
Dėl sandorio negaliojimo CK 1.90 straipsnyje numatytu pagrindu – dėl suklydimo
21. . Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu (CK 1.90 straipsnio 2 dalis). Suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis (CK 1.90 straipsnio 4 dalis). Suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti (CK 1.90 straipsnio 5 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo ir į kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-915/2016).
Žemesnės instancijos teismas
22. Teismas konstatuoja, kad atsisakyme palikimo ieškovo valia yra išreikšta aiškiai ir suprantamai. Ieškovas suprato ginčijamo vienašalio sandorio esmę, jo dalyką, nes šios aplinkybės buvo nurodytos pačiame atsisakyme palikimo – ieškovas patvirtino, jog (duomenys neskelbtini) mirus L. E. S. turto nevaldo, palikimo nepriima ir ateityje pretenzijų nepareikš. Teismas neturi pagrindo nesutikti su atsakovės atsikirtimo aplinkybėmis, kad ieškovas, atsižvelgiant į jo amžių – pareiškimo dėl palikimo atsisakymo pasirašymo metu buvo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, jo išsilavinimą – ieškovas yra aukštojo išsilavinimo, verslininkas, šį savo pareiškimą turėjo suvokti vienareikšmiai kaip negrįžtamą palikimo atsisakymą. Sandorio sudarymo metu ieškovas buvo baigęs reabilitacijos kursą pagal Minesotos programą, todėl nėra pagrindo vertinti, kad jo tuometinė psichikos būklė turėjo įtakos sandorio esmės ir jo pasekmių suvokimui.
23. Be to, vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, kuris reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Ieškovas negalėjo nesuprasti, kad jo atsisakymas palikimo jam sukels teisines pasekmes, dėl to prieš sudarydamas sandorį, pats turėjo patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras.
24. Aplinkybė, kad ieškovas turėjo lūkestį, jog buvusi sutuoktinė ir ieškovė pasirūpins juo ateityje, apmokės skolas ir galbūt kada nors grąžins jam paveldėtą motinos turtą ir dėl šios priežasties tokį sandorį sudarė (atsisakė palikimo), bet šis lūkestis neišsipildė, taip pat nesudaro pagrindo spręsti, kad ginčijamas sandoris buvo sudarytas dėl esminio jo suklydimo ir gali būti pripažintas negaliojančiu taikant CK 1.90 straipsnio nuostatas. Priešingai, klaidingas teisių ir pareigų įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl pačios sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Suklydimo nėra pagrindo vertinti kaip turinčio esminę reikšmę, jeigu šalis suklydo dėl savo pačios didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, kurių atsiradimo riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti (CK 1.90 straipsnio 5 dalis). Teismo vertinimu, ieškovo procesinių dokumentų turinys sudaro pagrindą išvadą, kad suklydimas yra siejamas su kitu paveldėtoju (atsakove bei jos atstove pagal įstatymą K. B.) bei paskesniu, t. y. jau po ieškovo atsisakymo nuo palikimo, K. B. ir atsakovės elgesiu.
Žemesnės instancijos teismas
25. Šiame atsisakyme ieškovas raštu patvirtino, kad jam yra suprantama, jog motina visą savo turtą paliko jam, E. V., ir jis pareiškia, kad turto nevaldo, palikimo nepriima ir ateityje pretenzijų nepareikš. Spręsti, kad ieškovas, būdamas verslininku, neturėjo jokio dokumentų rengimo ir / ar jų pasirašymo patirties, todėl objektyviai negalėjo įvertinti tokio savo patvirtinimo reikšmės, taip pat nėra jokio pagrindo.
26. Be to, iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad būtent tokių sandorio pasekmių- kad visas ieškovo motinos turtas atitektų jo dukrai įtikintas buvusios sutuoktinės tuo metu ir siekė ieškovas, kurio verslas pagal šalių paaiškinimus 2008 m. ekonominės krizės pasekoje žlugo, įmonė bankrutavo, buvo susidarę skolos kreditoriams. Ieškovas nurodo, kad K. B. jį įtikino, kad visas jo turtas bus parduotas iš varžytynių, todėl ir sutiko atsisakyti palikimo. Ieškovo draugas V. G. liudijo, kad versle uždirbtas lėšas ieškovas investavo į turtą savo mamos vardu apsidrausti tuo atveju, jei „paslystų“, todėl labai tikėtina, kad būtent dėl šios priežasties jis sąmoningai atsisakė nuo palikimo, siekdamas, kad į jį kreditoriai nenukreiptų savo reikalavimų bei tikėdamasis, kad tokiu būdu turtas bus išsaugotas bei ateityje jam sugrąžintas. Be to, sandoris buvo sudarytas ieškovo dukters, prie kurios išlaikymo ieškovas atsakovės tvirtinimu ilgus metus neprisidėjo, naudai. Byloje nustatytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovas laisva valia apsisprendė sudaryti ginčijamą sandorį. Todėl teismas neturi pagrindo tenkinti ieškovo ieškinio reikalavimą dėl vienašalio sandorio – atsisakymo palikimo – pripažinimo negaliojančiu dėl suklydimo (CK 1.90 straipsnis).
Dėl sandorio negaliojimo CK 1.91 straipsnyje numatytu pagrindu – dėl apgaulės
27. Teisės doktrinoje suklydimas aiškinamas kaip neteisingas sudaromo sandorio asmeninis suvokimas, nesvarbu, kaip elgiasi kiti asmenys. Todėl jei asmuo neteisingai suvokia savo sudaromo sandorio aplinkybes ir padarinius dėl kitų asmenų veiksmų, toks sandoris gali būti ginčijamas pagal CK 1.91 straipsnio (apgaulė) nuostatas. Apgaulė gali būti sandorio šalies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio šalis nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, tos aplinkybės turėjo būti atskleistos kitai šaliai, arba aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl sandorio efekto, jo esminių sąlygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiškumo bei kitų esminių aplinkybių (CK 1.91 straipsnio 5 dalis). Tačiau apgaule gali būti pripažinti tik tyčiniai veiksmai, kurie turi lemiamą įtaką asmens valiai, kaip vienam svarbiausių kiekvieno sandorio elementui, susiformuoti. Kitaip tariant, apgaulės atveju apgautosios sandorio šalies valią paveikia kitos šalies arba trečiojo asmens nesąžiningi tyčiniai veiksmai (tiek aktyvūs, tiek ir nutylėjimas), todėl tokių veiksmų padarinys – sandoris – netampa jį sudariusios šalies laisvos valios išraiškos rezultatu.
28. Kitas CK 1.91 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas pagrindas sandoriui pripažinti negaliojančiu yra fakto, kad asmuo dėl susidėjusių sunkių aplinkybių sandorį buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, pripažinimas. Ne kiekvieną sandorį, sudarytą dėl susiklosčiusių sunkių aplinkybių, galima pripažinti negaliojančiu. Pripažintinas negaliojančiu sandoris, kuris sudarytas susiklosčius sunkioms aplinkybėms ir aiškiai nenaudingomis sandorį sudariusiam asmeniui sąlygomis, kai kita sandorio šalis, žinodama apie tokias aplinkybes, savanaudiškai jomis pasinaudojo. Taigi, sandoris aptartu pagrindu gali būti pripažintas negaliojančiu, kai nustatoma įstatyme – CK 1.91 straipsnyje įtvirtinta nurodytų faktų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2004).
29. Kaip jau nurodyta aukščiau, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad ieškovas sandorio sudarymo metu buvo bejėgiškos būklės ir nesuvokė tokio sandorio pasekmių. Iš šalių, liudytojų parodymų ir ieškovo pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovas dar iki motinos mirties buvo pradėjęs gydytis nuo priklausomybės, tuo laikotarpiu jo gyvenime labai didelės įtakos turėjo buvusi sutuoktinė, kuri rūpinosi jo sergančia motina, o ir ieškovą vežė į reabilitacijos įstaigas. Atsakovė tuo metu buvo nepilnametė, todėl sandorių sudaryme ją atstovavo K. V. (B.). Kaip matyti iš nekilnojamojo turto registro išrašų, L. E. S. prieš pat savo mirtį 2010-06-30 padovanojo butą (duomenys neskelbtini) (kuriame gyveno ieškovas) atsakovei V. V. (B.), tokiu būdu ieškovas neteko gyvenamosios vietos. Joks protingas asmuo, neturėdamas gyvenamosios vietos ir žinodamas, kad gali paveldėti ne vieną butą, žemės ir miško sklypus, pinigines lėšas, esančias bankų sąskaitose – didelės vertės turtą, neatsisakytų palikimo be jokios rimtos priežasties. Ieškovas į bylą nepateikė įrodymų apie tuo metu jo turėtus įsiskolinimus kreditoriams, ieškinio pareiškimo metu turimas įsiskolinimas PlusPlus Capital AS yra apie 6100 Eur, bendra ieškovo skola pagal byloje esančius duomenis kreditoriams yra 18086,06 Eur, t.y. lyginant su paveldėtu turtu yra kelis kartus mažesnė. Atsakovės teigimu, ieškovas jai neteikė išlaikymo, todėl toks palikimo atsisakymas turėtų būti paaiškinamas ir sąžiningas būtent dėl šios priežasties. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad palikimo atsiradimo metu ieškovas intensyviai gydėsi nuo priklausomybės alkoholiui, dalyvavo „Minesotos“ reabilitacijos programoje, vėliau buvo suplanavęs gydymą tęsti kitoje reabilitacijos įstaigoje, ilgą laiką gyveno kartu su motina, buvo prie jos prisirišęs, todėl tikėtina, kad jį prislėgė motinos savižudybė, dėl to pasirūpinti paveldėjimo procedūromis tuo metu jam buvo ypatingai sunku. Labiau tikėtina ieškovo paaiškinimais, kad K. V. įtikino ieškovą, jog priėmusi palikimą dukters vardu iš paveldėto turto per tris mėnesius apmokės ieškovo skolas, suteiks jam gyvenamąją vietą, pasirūpins jo priežiūra ir gydymu, kas turėjo lemiamą įtaką ieškovo valiai atsisakyti palikimo susiformuoti įvertinus tuometinę jo situaciją, tačiau K. V. savo pažado neištesėjo. Sutiktina su atsakove, kad joks protingas asmuo, žinodamas, kad paveldimas turtas kelis kartus viršija įpėdinio skolas, be jokios logiškai paaiškinamos priežasties palikimo neatsisakytų, pats su kreditoriais galėtų lengvai iš paveldėto turto atsiskaityti. L. R. S. parodė, kad 2010 m. pabaigoje ieškovas į jį kreipėsi dėl paskolos, nurodydamas, kad turi labai didelių problemų, nes mirė mama, jis atsisakė palikimo, kadangi buvusi sutuoktinė žadėjo padėti išsikapstyti iš skolų antstoliams, Sodrai, VMI, tačiau paliko „pliką basą“ likimo valiai, leido gyventi sodyboje, tačiau ir ji jam nepriklauso. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė apmokėjo ieškovo skolas, jį prižiūrėjo ir rūpinosi, nors ieškovui buvo leista gyventi viename iš paveldėtų nekilnojamojo turto objektų- sodyboje (duomenys neskelbtini), t. y. akivaizdu, kad įtikinusi ieškovą sudaryti tokį jam nenaudingą sandorį, atsakovė, atstovaujama savo įstatyminės atstovės K. V., savanaudiškai pasinaudojo tuometinėmis sunkiomis atsakovo gyvenimo aplinkybėmis, tokie jos veiksmai vertintini kaip tyčiniai ir nesąžiningi. Žinodamas, kad juo nebus pasirūpinta, nebus apmokėtos skolos kreditoriams, ieškovas tokio akivaizdžiai jam nenaudingo sandorio nebūtų sudaręs. Teismas konstatuoja, kad CK 1.91 straipsnyje įtvirtinta nurodytų faktų visuma yra nustatyta, todėl yra pagrindas ieškovo sudarytą sandorį- atsisakymą nuo palikimo pripažinti negaliojančiu.
Dėl kreditoriaus teisių gynimo
30. Ieškovas savarankišku sandorio negaliojimo pagrindu nurodo CK 6.66 ir 1.81 straipsnius, kadangi jo sudarytas sandoris pažeidžia kreditorių teises ir dėl to prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių šis sudaryti neprivalėjo, jeigu tokie pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Kreditoriumi pripažįstamas asmuo, kuris turi turtinį reikalavimą į kitą asmenį–skolininką (CK 6.2 straipsnis) ir turi teisę reikalauti, kad šis įvykdytų savo prievolę pagal įstatyme ar sutartyje nustatytus reikalavimus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.39 straipsnio 1 dalis).
31. Actio Pauliana instituto paskirtis – ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-710/2002; 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2003). Jeigu byloje nustatoma, kad kreditorius, reikšdamas actio Pauliana, turėjo tikslą ne patenkinti savo reikalavimą, o kad teismas pripažintų sandorį negaliojančiu, toks ieškinys CK 6.66 straipsnio pagrindu negalėtų būti tenkinamas.
32. Cituota kasacinio teismo praktika paaiškina, kad šio instituto paskirtis siejama su kreditoriaus tikslu patenkinti savo reikalavimą. Ieškinį galėtų reikšti kreditorius, tačiau byloje trečiuoju asmeniu dalyvavęs kreditorius tokio savarankiško reikalavimo nereiškė, paliko ginčą spręsti teismo nuožiūra, galimai įvertinęs ieškinio patenkinimo susiklosčiusioje situaciją tikimybę. Kadangi ieškovui nesuteikta teisė atstovauti kreditorių ir ginti jo interesus, plačiau šiuo klausimu nepasisakytina, byla dalyje dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pagal CK 6.66 ir 1.81 straipsnius nutraukiama (CPK 293 str. 9 p., 137 str. 1 d. 8 p.).
Dėl ieškinio senaties
33. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties termino pasibaigimas iki ieškinio pareiškimo yra savarankiškas ir savaime pakankamas pagrindas atmesti ieškinį nepaisant to, ar nustatomas asmens teisių pažeidimas, kurį jis siekia apginti teisme (CK 1.131 straipsnio 1 dalis), be to, šis institutas taikomas tik antrosios šalies reikalavimu (CK 1.126 straipsnio 2 dalis).
34. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad teismas neturi pareigos pirmiausia nustatyti pažeidimo ir tik tada taikyti senatį. Taikant senatį, ieškinys atmetamas ne todėl, kad yra pažeidimas, bet taikoma senatis, o todėl, kad nepriklausomai nuo to, būtų ar nebūtų nustatytas pažeidimas, pažeistos teisės nebūtų įmanoma apginti dėl praleisto ieškinio senaties termino. Tai, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus, reiškia, jog tuo atveju, kai ieškovas praleidžia įstatymo nustatytą terminą, per kurį jis gali apginti pažeistas teises teismine tvarka, ir teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių bei jo neatnaujina, ieškinys atmetamas nepaisant ieškinio reikalavimų (ne)pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015).
35. Asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo (CK 5.8 straipsnis).
36. Pagal CK 5.8 straipsnį asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Palikimo priėmimas ir atsisakymas palikimo yra turinčių įstatyminę ar testamentinę teisę paveldėti asmenų disponavimo paveldėjimo teise valiniai veiksmai, jie yra iš esmės lygiaverčiai savo teisine prigimtimi ir įtaka paveldėjimo santykiams: abiem atvejais keičiamas palikimo paskirstymas tarp įpėdinių. Atsisakymą nuo palikimo ginčijantis asmuo siekia atgauti savo palikimo dalį ir tam turi nuginčyti palikimą priėmusio asmens paveldėjimo teisę; palikimo atsisakymo ginčijimas, pasibaigus ieškinio senaties terminui palikimo priėmimo teisėtumui ginčyti, netenka prasmės. Kasacinis teismas sisteminio paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų aiškinimo pagrindu jau yra padaręs išvadą, kad palikimo atsisakymui ginčyti taikytinas CK 5.8 straipsnyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2009), todėl nėra pagrindo pripažinti ieškovo nurodytus argumentus, kad ginčui turėtų būti taikomas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas, pagrįstais.
37. Bendroji ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklė yra ta, kad šio termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; šios taisyklės išimtis nustato CK bei kiti įstatymai (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistą teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-34/2011).
38. Ieškovas neabejotinai praleido CK 5.8 straipsnyje nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą. Palikimas atsirado (duomenys neskelbtini), mirus L. E. S.. Ginčijamą sandorį ieškovas sudarė 2010 m. rugpjūčio 5 d. Duodamas paaiškinimus teismo posėdyje ieškovas nurodė, kad iš karto po sandorio sudarymo buvusi sutuoktinė jį išvežė reabilitacijai į (duomenys neskelbtini), tačiau ten reabilitaciją atlieka narkomanai, todėl neišvėręs ten buvusio venų pjaustymo, kraujo, žudynių ir policijos, po dviejų dienų grįžo į (duomenys neskelbtini), K. B. laikinai leido gyventi (duomenys neskelbtini) bute ir jau tada suprato, kad viską prarado. Taigi, ieškovas savo teisme duotais paaiškinimais patvirtino, kad apie savo teisių pažeidimą suprato po dviejų dienų nuo sandorio sudarymo, t. y. 2010 m. rugpjūčio 8 d. grįžęs iš jam nepatikusios reabilitacijos įstaigos. Teismo vertinimu, ieškovui nurodžius šias aplinkybes, tai yra būtent ta diena, kai ieškovas suvokė, kad sudarė sau nenaudingą sandorį ir jo teisės yra pažeistos ir būtent nuo šios dienos prasidėjo senaties termino eiga. Ieškinys teismui pateiktas 2020 m. rugpjūčio 5 d., beveik devynerius metus praleidus vienerių metų senaties terminą atsisakymui nuo palikimo ginčyti (CK 5.8 str.). Atsakovei prašant taikyti ieškinio senatį, tai sudaro savarankišką pagrindą ieškiniui atmesti.
39. CK 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas.
40. Ieškovas prašo atnaujinti praleistą senaties terminą, jei teismas manytų, kad šiam reikalavimui taikytinas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Patikslintame ieškinyje nurodo, kad terminas praleistas dėl tikrai svarbių priežasčių: dėl ieškinyje išdėstytų aplinkybių – ieškovo motinos sunkios ilgametės psichinės ligos, pasibaigusios savižudybe, dėl sužlugusio verslo ir negrąžintų bankui skolų naštos ieškovas taip pat puolė į depresiją, nematė tikslo gyventi, buvo įgijęs priklausomybę alkoholiui, su kuria kovojo ne vienerius metus, nepasidavė ir pagaliau rado jėgų šią priklausomybę įveikti. Žmogui sunku būtų išgyventi bent vieną iš ieškovą užklupusių nelaimių, o šiuo atveju jų buvo keletas. Ieškovo dėstomas aplinkybes apie jo motinos sveikatos būklę, negrąžintus kreditus, nepertraukiamą kovą su minėta priklausomybe, taip pat kitas jo sveikatos problemas įrodo byloje pateikta medžiaga iš priklausomybės ligų centro, reabilitacijos įstaigų, medicinos įstaigų, Kauno teritorinės ligonių kasos.
41. Ieškovas teismui pateikė visą eilę medicininių ir kitų dokumentų, pagrindžiančių ieškovo gydymąsi. Sutiktina su atsakovės atstovės atsiliepime ir pasisakymuose teismo posėdžio metu, kad pateikti įrodymai nesudaro pagrindo išvadai, jog ieškovas savo teisių gynimu negalėjo pasirūpinti anksčiau. Nurodyti dokumentai nepagrindžia, kad ieškovas visą laikotarpį iki pat 2020 m. rugpjūčio 5 d. buvo tokios būklės, kad negalėjo kreiptis teisinės pagalbos. Tą patvirtina ir minėtu laikotarpiu ieškovo vykdyta darbinė veikla, gydytojų medicininiuose dokumentuose padaryti įrašai apie tai, kad jis yra sąmoningas, nuovokus, sklandžiai kalbantis. Liudiję ieškovo draugai V. G. ir J. G. nors ir nurodė, kad ieškovas turėjo priklausomybę, po skyrybų ir motinos mirties buvo palūžęs, tačiau jie ragino kreiptis į teisėsaugos institucijas, pasinaudoti advokatės pagalba, netgi davė advokatės kontaktinius duomenis, o tai rodo, kad gerai jį pažinoję asmenys suprato, kad ieškovas yra pajėgus imtis savo teisių gynimo ir žymiai anksčiau. L. R. S. parodė, kad 2012 m. ieškovui reikėjo teisinės pagalbos dėl VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ įstatų pakeitimo, dėl jų parengimo ieškovas kreipėsi į liudytoją, įstatai buvo parengti, patvirtinti notarės, o tai rodo, kad ieškovas sugebėjo tvarkyti įmonės teisinius reikalus, be to, dar 2010 m. rugpjūčio 14 d. ieškovas davė interviu apie jo vykdomą veiklą VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Kaip jau nurodyta anksčiau, apie savo problemą dėl palikimo atsisakymo šiam liudytojui ieškovas yra nurodęs dar 2010 m. pabaigoje. Atsakovės atstovės su 2021-04-19 į bylą pateikti įrodymai (DOK-50496) patvirtina, kad pradedant 2010 m. rugpjūčio 14 d. ieškovo, kaip VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus duotu interviu, dalyvavimu rytų kovos menų asociacijos (duomenys neskelbtini) veikloje, atstovaujant ją radijo laidose, dalyvaujant organizuojamose fizinėse veiklose, ieškovas dalyvavo visuomeninėje veikloje, vykdė savo verslą. Byloje esantys įrodymai leidžia teismui pritarti atsakovės atsiliepime į ieškinį padarytai išvadai, kad terminas ginčyti savo paties atsisakymą nuo palikimo buvo praleistas dėl paties ieškovo nerūpestingumo ir aplaidumo, todėl nėra pagrindo jo atnaujinti.
42. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad net ir teismui pripažinus ieškovo vienašalį palikimo atsisakymo sandorį negaliojančiu, kaip sudarytą dėl apgaulės, tačiau atsakovei pareikalavus taikyti CK 5.8 straipsnyje nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą šiam sandoriui ginčyti bei paveldėjimo teisės liudijimams panaikinti, o ieškovui neįrodžius sąlygų minėtam terminui atnaujinti, ieškovo patikslintas ieškinys atmetamas, kaip pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą (CPK 178 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
43. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).
44. Atsakovė V. M. B. prašo priteisti iš ieškovo 2160 Eur išlaidų advokatės S. Ž. ir advokato padėjėjos M. K. pagalbai apmokėti (150 Eur už dokumentų analizę, konsultaciją dėl ieškinio, 800 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą, 300 Eur už atsiliepimo į patikslintą ieškinį parengimą, 150 Eur už įrodymų rinkimą ir pateikimą teismui, 150 Eur už teismų praktikos rinkimą, analizę, pasirengimą atstovavimui teisme, 610 Eur už atstovavimą teismo posėdžiuose) (DOK-136929). Išlaidos atstovių pagalbai apmokėti yra pagrįstos rašytiniais įrodymais ir, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, teismo posėdžių skaičių ir trukmę, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) nustatyto maksimalaus už advokato teikiamas teisines paslaugas užmokesčio dydžio koeficiento, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), todėl priteistinos iš ieškovo atsakovei (CPK 88 str. 1 d. 1 p., 6 p.; 98 str.).
45. Valstybė šioje byloje patyrė 25,03 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl šios išlaidos priteistinos iš bylą pralaimėjusios šalies (CPK 92 str., 93 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ su vėlesniais pakeitimais ir papildymais).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-267, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Bylą dalyje dėl kreditorių interesų gynimo Civilinio kodekso 1.81 ir 6.66 straipsnių pagrindu nutraukti.
Likusią ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2160 Eur (dviejų tūkstančių vieno šimto šešiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 25,03 Eur (dvidešimt penkių eurų 3 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.