Kauno apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Daivos Kavaliauskienės skundą dėl 2022 m. balandžio 11 d. Kauno tardymo izoliatoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo Nr. 61-41 dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam R. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė Daiva Kavaliauskienė prašo pakeisti 2022 m. balandžio 11 d. Komisijos nutarimą Nr. 61-41 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, kuriuo nutarta nuteistajam R. J. taikyti lygtinį paleidimą Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 157 straipsnio 4 dalies pagrindais.

Nuteistojo gynėjo nuomone, Kauno tardymo izoliatoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos 2022 m. balandžio 11d, nutarimas Nr. 61-41, dėl R. J. paleidimo iš pataisos įstaigos, yra teisėtas ir teisingas, todėl prokurorės Daivos Kavaliauskienės 2022 m. balandžio 13 d. skundas Nr. 3S-1535 atmestinas dėl to, kad:

Motyvuojamoji dalis

1. Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad nuteistiesiems lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos taiko vietovės, kurioje yra nuteistojo pataisos įstaiga, apylinkės teismas nutartimi, kuria patvirtinamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Lietuvos Respublikos BPK 360 straipsnio 2 dalis numato, kad tuo atveju, kai yra nagrinėjamas klausimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos patvirtinimo, teismas apie paskirtą šio klausimo nagrinėjimo datą praneša nuteistajam ir prokurorui. Teismas, įvertinęs ar lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. balandžio 11d. nutarime Nr. 61-41 išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti paminėtą nutarimą arba jo nepatvirtinti. Kadangi dėl lygtinio nuteistojo R. J. paleidimo iš pataisos įstaigos (2022 m. balandžio 11d. komisijos nutarimo Nr. 61-41), buvo gautas Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Daivos Kavaliauskienės skundas, lygtinio paleidimo klausimą Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai išnagrinės ir išspręs kartu su prokurorės skundu - 2022 m. gegužės 17 d. 14.30 vai. rašytinio proceso tvarka.

2. Nuteistojo gynėjo nuomone, Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė neišlaikė objektyvumo ir nešališkumo testo: netinkamai įvertino nuteistojo R. J. asmenybę, jo elgesio - atliekant paskirtą laisvės atėmimo bausmę - korekciją bei jo padarytų nesmurtinių nusikaltimų pavojingumą visuomenei, dėl ko nepagrįstai sprendė, jog šiuo metu neįmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, jo atžvilgiu taikant lygtinio paleidimo institutą. Prokurorė išskirtinę reikšmę suteikė tam, kad nuteistasis dar būdamas laisvėje nedėjo pakankamai pastangų koreguojant savo elgesį, yra pažeidęs pataisos įstaigos tvarkos taisykles (neskiriant drausminės nuobaudos), yra likusi neatlikta didelė bausmės dalis, todėl paleidimo iš pataisos įstaigos instituto taikymas jo atžvilgiu pažeis visuomenės interesą. Tačiau prokurorė iš esmės nenurodė jokių konkrečių ir abejonių nekeliančių aplinkybių, dėl kurių nuteistojo R. J. asmenybė iki šiol tariamai išlieka pavojinga visuomenei. Nors aukščiau paminėti prokurorės Daivos Kavaliauskienės 2022 m. balandžio 13 d. skundo Nr. 3S-1535 motyvai ir kriterijai yra gana svarbūs, tačiau ne tiek, kad galėtų paneigti nuteistojo R. J. teisę tikėtis lygtinio paleidimo tuo atveju, jeigu jis įvykdys visus įstatyme keliamus reikalavimus. Gynėjas pažymi, kad prokurorės Daivos Kavaliauskienės 2022 m. balandžio 13 d. skunde Nr. 3S-1535 išdėstytas ginamojo elgesio prognozavimas remiasi buvusiais įvykiais ir faktais (socialiniais ir teisiniais sunkumais, užfiksuotais R. J. baudžiamosiose bylose), o tai neišvengiamai veda prie sistemingo konkretaus asmens rizikos pervertinimo (per aukšto rizikingumo nustatymo). Tačiau tariamai bloga nuteistojo R. J. praeitis ar buvęs pakartotinis nusikalstamas elgesys negali būti laikomas „blogos ateities“ pranašu, o intensyvios priežiūros taikymas jam, palengvina nuteistojo lygtinio paleidimo priėmimo klausimo svarstymą Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose, nes iš pataisos įstaigos lygtinai paleistas žmogus yra akylai prižiūrimas ir kontroliuojamas probacijos tarnybos pareigūnų.

3. Gynėjas pažymi, kad R. J. dabartinė šeimyninė padėtis (sutuoktinė J. J., gimusi (duomenys neskelbtini) ir sūnus E. J., gimęs (duomenys neskelbtini) ) bei be šeimininko likusi įmonė - MB (duomenys neskelbtini) nėra tie kriterijai, kuriais remiantis būtų sprendžiamas klausimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau šie kriterijai yra visada pasitelkiami vertinant asmens nusikalstamo elgesio tikimybę (riziką), kaip papildomasis aspektas (Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Administracinės ir baudžiamosios justicijos departamento Baudžiamosios justicijos skyriaus 2014 m. vasario 11 d. pažyma Nr. 5R-23 apie probacijos vykdymo ir efektyvumo stebėseną, p. 6.). Gynėjo įsitikinimu, nuteistojo pozicijos nekintamumas ir kuo platesnė informacija apie nuteistojo R. J. gyvenimo prioritetus, vertybes, atsparumą neigiamoms emocijoms ir kriminalinei subkultūrai, duoda teisinį ir faktinį pagrindą daryti išvadą, kad prokurorės Daivos Kavaliauskienės 2022 m. balandžio 13 d. skundas Nr. 3S-1535, dėl nuteistojo R. J. lygtinio paleidimo, atmestinas kaip formalus ir nepagrįstas.

Skundas tenkinamas.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

Nuteistasis R. J. nuteistas: Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 199² straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 26 d. redakcija Nr. X-272], 159 straipsnį, 233 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 5 dalies 2 punktą – 2 metų laisvės atėmimo bausme. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 22 d. nuosprendžiu R. J. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį – 1 metų 1 mėnesio laisvės apribojimo bausme. Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį už 2018 m. lapkričio 25 d. padarytą nusikalstamą veiką paskirta – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį už 2018 m. gruodžio 8 d. padarytą nusikalstamą veiką paskirta – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Subendrinus bausmes paskirta galutinė – 1 metų 1 mėnesio laisvės apribojimo bausmė. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 26 d. nuosprendžiu pakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 22 d. nuosprendis – panaikinta nuosprendžio dalis, kuria R. J. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje (2018 m. lapkričio 25 d.), ir jis dėl šios nusikalstamos veikos išteisintas. 2021 m. gruodžio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, R. J. Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė (už nusikalstamas veikas, numatytas BK 199² straipsnio 1 dalyje, 159 straipsnyje, 233 straipsnio 1 dalyje) apėmimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 22 d. nuosprendžiu paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme (už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje) ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metai laisvės atėmimo. Į paskirtą subendrintą bausmę įskaityta bausmės dalis, atlikta pagal Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 6 d. nuosprendį ir juo įskaitytą laiką, bei bausmės laiką, atliktą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 22 d. nuosprendį.

Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, tačiau būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Taigi, taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali įvertinusios klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

Nuteistasis R. J. teistas 3 kartus ( 2017 m. vasario 2 d., 2019 m. lapkričio 6 d., 2020 m. spalio 22 d.), ankstesni teistumai bei skirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, jis ir toliau darė nusikaltimus, pastangų keisti savo nusikalstamą elgesį nedėjo, priešingai – jo asmenybės pavojingumas tik augo darant naujus, pasikartojančius nusikaltimus. Nors nusikalstamos veikos sunkumas ir pobūdis jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti laikoma pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau ši aplinkybė tiek, kiek ji atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo akivaizdžią pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinama. Šiuo metu nuteistasis atlieka subendrintą pagal du teismo nuosprendžius laisvės atėmimo bausmę už keturių tyčinių nusikaltimų padarymą. Vienas iš jų - vaiko įtraukimas į nusikalstamą veiką. Kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų nuteistasis nepripažino.

Pažymėtina, kad teisės aktuose nėra nustatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, į kurias atsižvelgiama, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl sprendžiant šį klausimą visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas, jų padarymo aplinkybės, kaltininko požiūris į padarytas nusikaltimas veikas, BK 4 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenę interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Visa tai rodo, jog sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinės reabilitacijos programomis ar nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, reikia vadovautis paskirtos bausmės tikslais, bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Sprendžiant dėl lyginio paleidimo iš pataisos įstaigos (ne)taikymo nuteistajam atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, bei anksčiau padarytų veikų pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes. Nors nusikaltimo sunkumas BVK nėra numatytas kaip lygtinio paleidimo netaikymo pagrindas, tačiau teismų praktikoje pažymima, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumą, šios aplinkybės negali būti sumenkinamos (Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-140-966/2020; 2020 m. balandžio 16 d. nutartis byloje Nr. 1S-306-397/2020). Būtina atsižvelgti į nuteistojo praeities įvykius ( jo padarytų nusikaltimų sunkumą, pobūdį ir pan.), kadangi apie tai, ar asmuo gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, jis laikysis įstatymų ir nenusikals, t. y. vertinant nuteistojo galimo elgesio perspektyvas laisvėje, spręstina tik iš jo ankstesnio elgesio (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-81-935/2020).

Taip pat pažymėtina ir tai, kad nuteistųjų pažangą pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „OASys“ metodika nustatomos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų kitimas. Nuteistajam R. J. atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“, nustatytas žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (balai nenurodomi), atsižvelgiant į nustatytus kriminogeninius veiksnius, t. y. teisės pažeidimus, mąstymą ir elgesį, nuostatas, galimai darytina išvada, kad nuteistasis, koreguodamas šias problemines sritis, gali mažinti nusikalstamo elgesio riziką, kuri priklauso nuo nuteistojo teigiamo elgesio ir jo veiksmų pataisos namuose. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis mąstymo ir elgesio problemas neigia (tai atsispindi ir savęs vertinimo lape), dėl padarytų nusikaltimų savo kaltę pripažįsta iš dalies. Nors iš pateiktų duomenų matyti, kad nuteistasis aktyviai dalyvauja įvairiose veiklose (dalyvauja kultūrinio, sportinio pobūdžio renginiuose, pats organizuoja sportinio pobūdžio varžybas), dirba (asmens bylos 2 dalies 17 lapas), buvo 1 kartą skatintas (asmens bylos 2 dalies 26 lapas), laikotarpiu nuo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio datos iki teismo posėdžio datos drausminės nuobaudos ar paskatinimo priemonės jam skirtos nebuvo (baudžiamosios b. l. 34) tačiau teismas nelinkęs daryti išvados, kad per tokį trumpą laiką buvo suformuotas tinkamas nuteistojo mąstymas ir elgesys. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Be to, atkreiptinas dėmesys, jog nors per gana trumpą bausmės atlikimo laiką nuteistasis nebuvo baustas drausmine tvarka, tačiau 2022 m. sausio 14 d. jis buvo apsvarstytas Drausmės komisijos posėdyje, neskiriant drausminės nuobaudos. Svarstymas vyko dėl to, jog nuteistasis be leidimo naudojosi įstaigos kompiuteriu ir parsisiuntė filmų, kuriuos perkėlė į savo asmeninę laikmeną. Nors nuteistasis R. J. pilnai prisipažino dėl padaryto pažeidimo, gailėjosi, tačiau jo pasiteisinimas, kad pažeidimą galbūt padarė dėl to, jog nėra pilnai susipažinęs su įstaigos vidaus tvarka ir taisyklėmis, kelia rimtų abejonių dėl nuteistojo pasitaisiusio požiūrio į teisės aktų laikymąsi. Taip pat pažymėtina, kad nors ir dėl minėto įvykio nuteistasis nebuvo nubaustas drausmine tvarka, tačiau vien tai, kad vyko svarstymas dėl padaryto vidaus taisyklių pažeidimo, charakterizuoja nuteistąjį kaip nelinkusį laikytis vidaus tvarkos taisyklių, vertinant lygtinio paleidimo galimybės kontekste. Teismo nuomone Komisijos nutarime paminėtos aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistojo elgesyje matyti akivaizdi pažanga, pažymint, kad gerai elgtis ar nepažeidinėti nustatytos tvarkos yra kiekvieno nuteistojo pareiga.

Teismas pažymi, jog nuteistasis yra atlikęs įstatyme numatytą minimalią bausmės dalį, kada gali būti taikomas lygtinis paleidimas, tačiau teismo vertinimu, likusi bausmės dalis, ją skaičiuojant nuo 2022 m. balandžio 8 d. (nuo lygtinio paleidimo iš pataisos įsitaigos komisijos posėdžio protokolo priėmimo iki visiško bausmės atlikimo – 2023 m. spalio 24 d.) yra didelė – 1 metai 6 mėnesiai ir 16 d. Atlikta laisvės atėmimo bausmė – 5 mėn. 17 d.

Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vertina paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumą savo nuožiūra, atsižvelgęs į nusikalstamų veikų pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje. Nagrinėjamu atveju teismas mano, jog neatliktos bausmės dalis dar nėra pakankama, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Be to, šiuo metu nuteistajam taikius lygtinį paleidimą ir palengvinus jo teisinę padėtį, būtų pažeistas teisingumo principas, pasireiškiantis ne tik bausmės nusikaltusiam asmeniui paskyrimu, bet ir jos atlikimu, realiai patiriant neigiamus padarinius dėl neteisėtų veikų, taip pat ir visuomenės bei nukentėjusiųjų asmenų interesų gynimu. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę (2 metų laisvės atėmimo), nes skirdamas bausmę teismas įvertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Atliktos ir neatliktos bausmės dalies santykis, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nėra esminis faktorius, tiesiogiai įtakojantis sprendimą dėl lygtinio paleidimo, tačiau tai negali būti ir visiškai sumenkinamas kriterijus, todėl visų nuteistąjį R. J. charakterizuojančių duomenų kontekste, teismas negali konstatuoti, kad atliktos bausmės dalis nuteistajam jau padarė pakankamą įtaką ir jog ateityje jis nedarys naujų nusikaltimų.

Be to, atkreiptinas dėmesys, jog prokurorė skundu prašo pakeisti Komisijos nutarimą Nr.61-41, o nuteistojo gynėjas atsiliepime nurodo, jog šiuo atveju teismas pirmiausia turi pasisakyti dėl Komisijos nutarimo patvirtinimo. Tačiau teismas su tokiu nuteistojo gynėjo argumentu nesutinka. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Komisija taikė lygtinį paleidimą nuteistajam vadovaujantis BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, o taikant lygtinį paleidimą šiuo pagrindu, teismas netvirtina Komisijos nutarimo, nes vadovaujantis BVK 157 straipsnio 6 dalimi, BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytiems nuteistiesiems lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų taiko Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija. BVK 157 straipsnio 7 dalis numato, kad šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose ir 2 dalyje nurodytiems nuteistiesiems lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų taiko vietovės, kurioje yra nuteistojo pataisos įstaiga, apylinkės teismas nutartimi, kuria patvirtinamas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nagrinėjamu atveju Komisija priėmė sprendimą vadovaujantis BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei 157 straipsnio 4 dalimi, todėl to paties straipsnio 7 dalyje numatyta norma šiuo atveju netaikoma.

Be to, pažymėtina ir tai, kad ir Komisija nebuvo vieninga sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. J., 2 Komisijos nariai balsavo „prieš“ ir 4 nariai „už“.

Taigi aptartos aplinkybės neduoda pagrindo manyti, jog nuteistąjį pozityviai charakterizuojančių, aplinkybių (nuobaudų neturėjimas, dalyvavimas socialinės reabilitacijos programoje, socialinių ryšių palaikymas su šeima ir artimaisiais) visumoje, nesudaro galimybės spręsti apie šio nuteistojo elgesio tvarią teigiamą kaitą bei pakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio recidyvo riziką, ir tuo pačiu neleidžia palankiai spręsti apie jo gebėjimą, motyvaciją ir pasiryžimą prisitaikyti prie visuotinai priimtinų taisyklių, paklusti nustatytai bendro gyvenimo visuomenėje tvarkai, tai yra, kad nuteistąjį toliau jau galima būtų taisyti nebeizoliuotą nuo visuomenės. Teismas neturi tvirto pagrindo spręsti, kad nuteistasis darė ženklią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką bei tai, jog jo elgesyje bausmės atlikimo metu galima įžvelgti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažinančius veiksnius ir pastangas eliminuoti riziką didinančius veiksnius. Teismas pažymi, jog taikant lygtinį paleidimą iš nuteistojo tikimasi, kad jis ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu nenusikals, o lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos turės ir ilgalaikį poveikį sustabdant asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje. Atsižvelgus į visas aplinkybes, daroma išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl prokurorės skundas dėl Komisijos 2022 m. balandžio 11 d. nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos tenkinamas – Komisijos nutarimas keičiamas, netaikant nuteistajam R. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 157 straipsnio 4 dalį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 164 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 3 dalimis bei 4 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Prokurorės Daivos Kavaliauskienės skundą tenkinti.

Pakeisti Kauno tardymo izoliatoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. balandžio 11 d. nutarimą Nr. 61-41 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. J. ir netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 157 straipsnio 4 dalį.

Nutartis per 7 dienas (nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.