Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-12-12 · Civilinė byla Nr. 2A-2804-553/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-12-12
Bylos Nr.
2A-2804-553/2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-1963-2013-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Aldona Tilindienė (pran.), Liuda Uckienė, Loreta Lipnickienė
Ieškovas
M. M.
Atsakovas
G. U.
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-2804-553/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-1963-2013-5Procesinio sprendimo kategorijos: 78.2.1, 121.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. gruodžio 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės,kolegijos teisėjų Loretos Lipnickienės ir Liudos Uckienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) G. U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-15 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. M. ieškinį atsakovui G. U., dalyvaujant valstybės institucijai išvadai duoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui bei trečiam asmeniui ieškovės pusėje V. M., dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo priteisimo ir gyvenamosios vietos nustatymo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė V. M. 2013-06-10 ieškiniu prašė pripažinti atsakovą G. U. dukros V. M., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvu; priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymui po 500 Lt periodinių išmokų į mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki jos pilnametystės; priteisti 14 400 Lt išlaikymo įsiskolinimo už trejus metus ir nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškove. Ieškovė nurodė, kad atsakovas, sužinojęs apie jos nėštumą, nutraukė visus santykius, gimus dukrai tėvystės nepripažino, prie išlaikymo neprisidėjo. Ieškovės teigimu, kreiptis į teismą ji neturėjo galimybės, nes vylėsi, kad atsakovas atsiras, vėliau jo ieškojo, bet nerado, nežinojo gyvenamosios vietos. Dukros auklėjimu ir išlaikymu rūpinasi ji viena, gyvena ir išlaiko dukterį iš socialinės pašalpos ir išmokų vaikams. Viso per mėnesį gauna 825 Lt. Ieškovė nurodė, kad su dukromis gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame bute, dar išlaiko trylikametę dukterį V. Š. ir mažametę N. M.. Pati ieškovė niekur nedirba, nes augina mažametį vaiką, dukros N. M. tėvystės klausimas šiuo metu sprendžiamas administracine tvarka, o dukterį V. Š. padeda išlaikyti jos tėvas P. Š..

Atsakovas G. U. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kad ieškinys pareikštas nepilnametės V. M. interesais, nes viena svarbiausių vaiko teisių yra teisė žinoti savo kilmę, ieškovės M. M. reikalavimas dėl išlaikymo V. yra siejamas su būtinais, minimaliais jos poreikiais. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius neprieštaravo, kad nepilnametės V. M. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina M. M..

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-05-15 sprendimu ieškovės M. M.

ieškinį patenkino: nustatė, kad G. U. V. M. tėvas, o V. M. - G. U. dukra; V. M. gyvenamąją vietą nustatė su motina M. M. jos gyvenamojoje vietoje; priteisė iš atsakovo G. U. nepilnametės dukros V. M. išlaikymą periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį po 500 Lt nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, tai yra 2013-06-10, iki dukters pilnametystės; priteisti iš atsakovo G. U., nepilnametės dukros V. M. išlaikymo įsiskolinimą už tris metus -14400 Lt; nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja paskyrė ieškovę M. M., priteisė iš atsakovo G. U. į valstybės pajamas 781 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 1723,32 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Sprendimą dalyje dėl išlaikymo vaikui priteisimo teismas nutarė vykdyti skubiai.

Teismas sprendimą dėl tėvystės nustatymo motyvavo tuo, kad atlikta genominė ekspertizė patvirtino, jog G. U. yra V. M. tėvas su 99,99999 tikimybe. Nepilnametės gyvenamąją vietą su motina nustatė, atsižvelgiant į tai, kad nepilnametė V. visada gyveno kartu su motina, kad mergaitė išreiškė norą gyventi su motina, nesant šalių ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir pritariant vaiko teisių apsaugos institucijai. Teismas sprendimą priteisti iš atsakovo dukros V. išlaikymui po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis grindė nustatytomis aplinkybėmis apie tėvų turtinę padėtį, išlaikytinius bei atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, jog, sprendžiant išlaikymo priteisimo klausimą, teismui orientaciniu kriterijumi gali būti CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, jog vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą, kuri nuo 2013-01-01 yra 1000 Lt per mėnesį. Vadovaudamasis šias kriterijai bei CK 3.200 straipsniu teismas priteisė iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus (po 400 Lt/mėn.) – 14 400 Lt.

Apeliacinio skundo bei atskirojo skundo ir atsiliepimo į juos argumentai

Apeliantas G. U. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-15 sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo ir sumažinti priteistą nepilnametei dukrai V. M. iki 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki dukters pilnametystės; panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-15 sprendimą dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo už trejus metus (14 400 Lt) priteisimo; panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-15 sprendimą dalyje dėl 781 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 1 723,32 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo į valstybės pajamas; priteisti apeliantui patirtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės M. M.. Apeliantas nurodė, kad su pirmosios instancijos teismo sprendimu jis nesutinka iš dalies, t. y. dėl išlaikymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Apeliantas, sutikdamas, kad turi pareigą išlaikyti savo nepilnametę dukrą, teigia, kad ir ieškovė turi pareigą materialiai išlaikyti savo dukrą, o priteisto išlaikymo dydis turi būti proporcingas tėvų turtinei padėčiai. Esą pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas nekilnojamojo turto neturi, darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių, siekia 2 500 Lt, tačiau neatsižvelgė į tai, kad jis kiekvieną mėnesį savo mamai L. U. duoda po 400 Lt būtinoms pragyvenimo išlaidoms. Be to, netrukus planuoja daryti namo, kuriame gyvena mama, renovaciją, todėl turės pareigą duoti jai daugiau piniginių lėšų. Nurodė, kad jis taip pat turi išlaikyti šeimą, nes gyvena su sugyventine A. P. ir nepilnamečiu sūnumi K. P., todėl priteista išlaikymo suma jį įklampins į beviltišką padėtį. Nesutikimą su priteistu išlaikymo įsiskolinimu apeliantas dar motyvavo ir tuo, kad 1997 metais jis ne vieną kartą buvo nuėjęs pas V. M., tačiau ji sakė, kad vaikas yra ne jo ir nereiškė jokių pretenzijų. Apelianto teigimu, ieškovė, prieš kreipdamasi į teismą, turėjo tinkamai informuoti jį apie savo reikalavimus ir tokiu būdu išvengti įsiskolinimo uždelsimo bei bylinėjimosi išlaidų, todėl nei įsiskolinimas, nei bylinėjimosi išlaidos neturi būti priteistos.

Ieškovė M. M. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė priteisti iš atsakovo G. U. išlaikymą nepilnametei dukrai V. M. po 500 Lt periodinių išmokų į mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki jos pilnametystės, 14 400 Lt išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus bei bylinėjimosi išlaidas valstybei. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apelianto G. U. apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Lietuvos Aukščiausias Teismas formuoja praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011 ir kt.), kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, o to paties straipsnio 3 dalyje imperatyviai nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje M. S. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-495/2009).

Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius.

Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. M. S., byla Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vieno iš tėvų gyvenamojo būsto suteikimo faktas gali būti vertinamas kaip viena iš teisiškai reikšmingų aplinkybių taikant CK 3.192 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą proporcingumo principą, nustatantį, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-205/2004). Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu.

Apeliantas, neneigia savo pareigos išlaikyti nepilnametę dukrą V. M. ir nesutinka tik su priteisto išlaikymo dydžiu, apeliaciniu skundu patvirtindamas, kad jam yra žinomi priteisiamo išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai ir suformuota teismų praktika. Nagrinėjamuoju atveju pirmosios instancijos teismas, priteisdamas išlaikymą nepilnametei atsakovo dukrai, orientaciniu kriterijumi pagal suformuotą teismų praktiką laikė Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatą, jog vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (MMA), (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, bylų kategorija 72.2, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-06-23 nutarimas Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“). Tačiau teismas kartu vertino ir visas kitas išlaikymo dydžiui nustatyti reikšmingas aplinkybes: abiejų nepilnametės tėvų turtinę padėtį – ieškovė gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame vieno kambario bute, atsakovas nekilnojamojo turto neturi, jo vardu yra registruotas tik automobilis, gaunamas pajamas – ieškovė gauna 825,55 Lt dydžio socialinę pašalpą, atsakovas – 2 500 Lt siekiantį darbo užmokestį, neatskaičius mokesčių, ieškovė turi tris išlaikymo reikalaujančius nepilnamečius vaikus, atsakovas kitų nepilnamečių vaikų neturi, atsakovė šiuo metu niekur nedirba, nes augina mažametę dukrą, atsakovas yra sveikas, darbingas ir turintis profesiją. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pirmosios instancijos teismo motyvus ir byloje esančius įrodymus, vertina, kad iš atsakovo nepilnametei dukrai priteistas išlaikymo dydis buvo nustatytas pagrįstai. Teismas nepilnametės tėvų turtinę padėtį įvertino, atsižvelgdamas į nustatytų bei įrodymais pagrįstų faktinių aplinkybių visumą, ir pagrįstai sprendė, kad atsakovas G. U. gali nepilnametės dukros Valerijos išlaikymui skirti 500 Lt sumą kas mėnesį iki jos pilnametystės, o už įsiskolinimo laikotarpį privalo sumokėti 14 400 Lt (400 Lt/mėn.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai kad V. M. yra gimusi (duomenys neskelbtini), sprendžia, kad priteisto išlaikymo dydis nepažeidžia nepilnametės poreikių ir atsakovo turtinės padėties proporcijos. Priteistas išlaikymas yra pakankamas užtikrinti tik pačius būtiniausius nepilnametės poreikius, nes mergaitės motina neturi objektyvių galimybių lygiaverčiai prisidėti prie dukros išlaikymo, tačiau tokią pareigą vykdė ir vykdo, suteikdama jai gyvenamąjį būstą. Išlaikymo įsiskolinimas yra priteistas griežtai laikantis CK 3.200 straipsnio nuostatų, ribojančių priteisiamo išlaikymo dydį trejų metų iki ieškinio pareiškimo dienos terminu. Spręsti, kad ieškovė piktnaudžiavo ir sąmoningai vengė nustatyti dukros tėvystę, nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija nepagrįstais pripažįsta apelianto G. U. apeliacinio skundo motyvus, kad jis turi nepilnametį sūnų K. P., nes į bylą nėra pateiktų įrodymų, patvirtinančių tokias aplinkybes, o iš pirmosios instancijos teismo posėdžio garso įrašo nustatyta, kad nagrinėjant ginčą iš esmės atsakovas pripažino, jog daugiau nepilnamečių išlaikytinių neturi, tik padeda kartu gyvenančiai moteriai išlaikyti jos sūnų. Apelianto skundo motyvai, kad jis materialiai remia savo motiną ir ketina prisidėti prie jos gyvenamojo būsto remonto, nešalina atsakovo pareigos išlaikyti nepilnametę dukrą ir neįtakoja jos išlaikymui priteistinos sumos dydžio. Atsakovas, įvertinęs savo finansines galimybes, turi teisę nuspręsti, kokią finansinę paramą laisva valia jis gali suteikti artimiesiems. Tačiau byloje nėra įrodymų, kad atsakovo pensinio amžiaus mama yra jo išlaikytinė ir kad atsakovas privalo teikti bei realiai teikia jai materialinę pagalbą. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad ginčo nagrinėjimo iš esmės metu atsakovas sutiko, kad iš jo nepilnametės dukros išlaikymui būtų priteistas 500 Lt/mėn. išlaikymas.

CPK 96 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė buvo atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, ieškinį patenkinus visa apimtimi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai bylinėjimosi išlaidas į valstybės pajamas priteisė iš atsakovo.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visus išdėstytus motyvus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priėmė pagrįstą sprendimą, todėl jį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutarė:

Apelianto G. U. apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Aldona TilindienėLoreta LipnickienėLiuda Uckienė