Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimas

2020-07-10 · Administracinė byla Nr. I1-5195-279/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-07-10
Bylos Nr.
I1-5195-279/2020
Teisminio proceso Nr.
3-65-3-00149-2020-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
Teisėjas
Nijolė Čekanauskienė (pirm.)
Pareiškėjas
A. J.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Lietuvos valstybė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-5195-279/2020Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00149-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1.; 55.1.3
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 10 d.Panevėžys

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Nijolė Čekanauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas A. J. (toliau – pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovės atstovas, ir Panevėžio AVPK), 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas skunde (b. l. 1-2) nurodė, kad laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 12 d. iki 2019 m. liepos mėnesio (tikslios datos nepamena) buvo laikomas Panevėžio AVPK areštinėje netinkamomis sąlygomis. Nurodė, kad Panevėžio AVPK areštinėje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma. Panevėžio AVPK areštinėje jam nebuvo užtikrinta galimybė nuošaliai pasinaudoti tualetu. Panevėžio AVPK areštinėje pareiškėjui trūko šilumos, nebuvo karšto vandens, prastai veikė ventiliacija, sanitariniame mazge nebuvo veidrodžio, kriauklės buvo sulūžusios. Panevėžio AVPK areštinėje kelis kartus buvo laikomas ilgiau kaip penkias paras. Panevėžio AVPK areštinėje turėjo tik vienos valandos pasivaikščiojimą kiemelyje. Dėl netinkamų laikymo sąlygų Panevėžio AVPK areštinėje pareiškėjas patyrė pakankamai gilius dvasinius, psichologinius išgyvenimus, pažeminimą, diskomfortą.

Atsiliepimas

Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujantis Panevėžio AVPK atsiliepimu (b. l. 6-11) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas Panevėžio AVPK areštinėje su pertraukomis buvo laikomas laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 12 d. iki 2019 m. liepos 11 d. Nurodė, kad pareiškėjui minimali gyvenamojo ploto norma nežymiai nebuvo užtikrinta tik dvi dienas (nuo 2018 m. liepos 12 d. iki 2018 m. liepos 13), tačiau pareiškėjas nusiskundimų dėl per mažo kamerų ploto ginčo laikotarpiu nebuvo pateikęs. Nurodė, kad Panevėžio AVPK areštinės kamerose sanitarinio mazgo įrengimas atitiko teisės aktų reikalavimus: visose kamerose sanitarinis mazgas atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120-130 cm aukščio pertvara, jame įrengta šalto vandens tiekimo sistema, turkiško tipo tualetas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė), be to, papildomai įdėti kabliukai ant kurių galima kabinti audeklus, uždengiančius sanitarinį mazgą. Kamerose esantys sanitariniai įrenginiai yra tvarkingi. Nurodė, kad Panevėžio AVPK areštinės patalpos šildomos centralizuota, dušuose yra kaštas vanduo, areštinėje yra įrengta mechaninė ištraukiamoji vėdinimo sistema, kameras yra galimybė vėdint per langus, kurie atsidaro. Nurodė, kad pareiškėjas Panevėžio AVPK areštinėje buvo laikomas ilgiau kaip 5 paras dėl nuo atsakovės atstovo nepriklausančių aplinkybių, t. y. nustatytų teismo posėdžių, kuriuose privalėjo dalyvauti pareiškėjas, neatidėliotinos pagalbos suteikimo pareiškėjui. Nurodė, kad dėl Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Viešojo saugumo tarnyba) nustatyta tvarka organizuojamų konvojavimų, nesant pagrįstų aplinkybių organizuoti kitos rūšies konvojavimą, susidarė situacija, kad pareiškėjas Panevėžio AVPK areštinėje buvo laikomas ilgiau negu penkias paras. Nurodė, kad

Panevėžio AVPK areštinėje suimtiesiems yra užtikrinta teisė vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Dėl prašomos priteisti neturtinės žalos atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad nėra duomenų, kad atsakovės atstovas atliko veiksmus, kuriais sąmoningai siekė pareiškėjui sukelti dvasinius sukrėtimus ar skriaudą. Panevėžio AVPK negavo skundų iš pareiškėjo dėl netinkamų laikymo sąlygų ar sutrikusios sveikatos. Atsakovės atstovo manymu, pareiškėjas negalėjo patirti tokių išgyvenimų arba jie nepasiekė tokio laipsnio, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio taikymo požiūriu juos galima būtų įvertinti pinigine išraiška. Teigė, kad prašoma priteisti neturtinė žala per didelė ir neatitinka formuojamos teismų praktikos .

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų laikymo sąlygų Panevėžio AVPK areštinėje, atlyginimo.

Iš atsakovės atstovo atsiliepimo (b. l. 6-7), Panevėžio AVPK Viešosios tvarkos tarnybos Areštinės ir konvojaus skyriaus vyriausiojo specialisto 2020 m. birželio 1 d. tarnybinio pranešimo Nr. 50-PR2-5746 (b. l. 14), asmens kortelės išrašo (b. l. 21–52), asmens paskirstymo į kameras išrašo (b. l. 53-60) duomenų nustatyta, kad pareiškėjas Panevėžio AVPK areštinėje buvo laikomas nuo 2018 m. liepos 12 d. iki 2019 m. liepos 11 d. (su pertraukomis). Byloje esant tokiems duomenims apie pareiškėjo buvimo areštinėje datas, byloje sprendžiama dėl pareiškėjo teisės į neturtinės žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2018 m. liepos 12 d. iki 2019 m. liepos 11 d. (toliau – ginčo laikotarpis).

Ginčo dėl neturtinės žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomos CK 6.271 straipsnio nuostatos. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas iš jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, tai yra, civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje nustatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017; 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1980-520/2017).

Šalies argumentai

Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose gyvenamasis plotas neatitiko nustatytų reikalavimų.

Policijos areštinėje laikomam asmeniui turintį tekti gyvenamąjį plotą reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2017 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 1V-247 patvirtintos ,,Teritorinių policijos įstaigų areštinių vidaus tvarkos taisyklės“ (toliau – ir Taisyklės). Taisyklių 58 punktas nustato, kad policijos areštinės kameroje vienam areštantui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis kaip 5 kv. m (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas).

Vadovaujantis atsakovės atstovo pateiktais duomenimis (b. l. 6-7, 14, 21–52, 53-60) esančiais duomenimis, nustatyta, kad pareiškėjas Panevėžio AVPK areštinėje buvo laikomas:

-nuo 2018 m. liepos 12 d. iki 2018 m. liepos 13 d. kameroje Nr. 25, kurios plotas 11,25 kv. m, su vienu asmeniu, todėl pareiškėjui teko 4,94 kv. m ploto (18,53 – 1,38 = 9,87 / 2 = 4,94);

-nuo 2018 m. liepos 13 d. iki 2018 m. liepos 26 d. kameroje Nr. 1, kurios plotas 18,53 kv. m, su dviem asmenims, todėl pareiškėjui teko 5,75 kv. m ploto (18,53 – 1,29 = 17,24 / 3 = 5,75);

-nuo 2018 m. rugpjūčio 27 d. iki 2018 m. rugpjūčio 30 d. kameroje Nr. 3, kurios plotas 21,38 kv. m. 2018 m. rugpjūčio 27 d. – 2018 m. rugpjūčio 29 d. laikytas kameroje su vienu asmeniu, todėl pareiškėjui teko 10,10 kv. m ploto (21,38 – 1,18 = 20,20 / 2 = 10,10). 2018 m. rugpjūčio 29 d. – 2018 m. rugpjūčio 30 d. laikytas kameroje su dviem asmenimis, todėl pareiškėjui teko 6,73 kv. m ploto (21,38 – 1,18 = 20,20 / 3 = 6,73);

-nuo 2018 m. rugsėjo 13 d. iki 2018 m. rugsėjo 20 d. kameroje Nr. 4, kurios plotas 20,29 kv. m. 2018 m. rugsėjo 13 d. – 2018 m. rugsėjo 17 d. laikytas kameroje su dviem asmenimis, todėl pareiškėjui teko 6,33 kv. m ploto (20,29 – 1,31 = 18,98 / 3 = 6,33). 2018 m. rugsėjo 17 d. – 2018 m. rugsėjo 19 d. laikytas kameroje su vienu asmeniu, todėl pareiškėjui teko 9,49 kv. m ploto (20,29 – 1,31 = 18,98 / 2 = 9,49). 2018 m. rugsėjo 19 d. – 2018 m. rugsėjo 20 d. laikytas kameroje su dviem asmenimis, todėl pareiškėjui teko 6,33 kv. m ploto (20,29 – 1,31 = 18,98 / 3 = 6,33);

-2018 m. spalio 25 d. pareiškėjas trumpai buvo laikytas vienas kameroje Nr. 13, kurios plotas 10,20 kv. m, todėl pareiškėjui teko 8,85 kv. m ploto (10,20 – 1,35 = 8,85). 2018 m. spalio 25 d. pareiškėjas trumpai buvo laikytas kameroje Nr. 4, kurios plotas 20,29 kv. m, su dviem asmenimis, todėl pareiškėjui teko 6,33 kv. m ploto (20,29 – 1,31 = 18,98 / 3 = 6,33). 2018 m. spalio 25 d. – 2018 m. spalio 29 d. pareiškėjas laikytas vienas kameroje Nr. 12, kurios plotas 12,17 kv. m, todėl pareiškėjui teko 10,88 kv. m ploto (12,17 – 1,29 = 10,88);

-2018 m. lapkričio 5 d. pareiškėjas trumpai buvo laikytas kameroje Nr. 9, kurios plotas 11,70 kv. m, su vienu asmeniu, todėl pareiškėjui teko 5,16 kv. m ploto (11,70 – 1,39 = 10,31 /2 = 5,16). 2018 m. lapkričio 5 d. – 2018 m. lapkričio 8 d. pareiškėjas laikytas kameroje Nr. 3, kurios plotas 21,38 kv. m, su vienu asmeniu, todėl pareiškėjui teko 10,10 kv. m ploto (21,38 – 1,18 = 20,20 / 2 = 10,10). 2018 m. lapkričio 8 d. – 2018 m. lapkričio 12 d. pareiškėjas buvo laikytas kameroje Nr. 3, kurios plotas 21,38 kv.m, su dviem asmenimis, todėl pareiškėjui teko 6,73 kv. m ploto (21,38 – 1,18 = 20,20 / 3 = 6,73);

-2018 m. gruodžio 3 d. – 2018 m. gruodžio 6 d. pareiškėjas buvo laikytas vienas kameroje Nr. 9, kurios plotas 11,70 kv. m, todėl pareiškėjui teko 10,31 kv. m ploto (11,70 – 1,39 = 10,31);

-2018 m. gruodžio 31 d. pareiškėjas trumpai buvo laikytas kameroje Nr. 1, kurios plotas 18,53 kv. m, su vienu asmeniu, todėl pareiškėjui teko 8,62 kv. m ploto (18,53 – 1,29 = 17,24 / 2 = 8,62). 2018 m. gruodžio 31 d. – 2019 m. sausio 3 d. pareiškėjas buvo laikytas vienas kameroje Nr. 3, kurios plotas 21,38 kv. m, todėl pareiškėjui teko 20,20 kv. m ploto (21,38 – 1,18 = 20,20). 2019 m. sausio 3 d. pareiškėjas trumpai laikytas kameroje Nr. 3, kurios plotas 21,38 kv. m, su vienu asmeniu, todėl pareiškėjui teko 10,10 kv. m ploto (21,38 – 1,18 = 20,20 / 2 = 10,10);

-nuo 2019 m. sausio 28 d. iki 2019 m. sausio 31 d. kameroje Nr. 4, kurios plotas 20,29 kv. m. 2019 m. sausio 28 d. trumpai laikytas kameroje su dviem asmenimis, todėl pareiškėjui teko 6,33 kv. m ploto (20,29 – 1,31 = 18,98 / 3 = 6,33). 2019 m. sausio 28 d. – 2019 m. sausio 31 d. laikytas kameroje su vienu asmeniu, todėl pareiškėjui teko 9,49 kv. m ploto (20,29 – 1,31 = 18,98 / 2 = 9,49);

-nuo 2019 m. vasario 7 d. iki 2019 m. vasario 11 d. laikytas vienas kameroje Nr. 9, kurios plotas 11,70 kv. m, todėl pareiškėjui teko 10,31 kv. m ploto (11,70 – 1,39 = 10,31);

-2019 m. balandžio 1 d. pareiškėjas trumpai buvo laikytas kameroje Nr. 7, kurios plotas 15,19 kv. m, su vienu asmeniu, todėl pareiškėjui teko 6,88 kv. m ploto (15,19 – 1,44 = 13,75 / 2 = 6,88). 2019 m. balandžio 1 d. – 2019 m. balandžio 2 d. laikytas kameroje Nr. 4, kurios plotas 20,29 kv. m, su vienu asmeniu, todėl pareiškėjui teko 9,49 kv. m ploto (20,29 – 1,31 = 18,98 / 2 = 9,49). 2019 m. balandžio 2 d. – 2019 m. balandžio 4 d. laikytas kameroje Nr. 4, kurios plotas 20,29 kv. m, su dviem asmenimis, todėl pareiškėjui teko 6,33 kv. m ploto (20,29 – 1,31 = 18,98 / 3 = 6,33);

-2019 m. gegužės 2 d. laikytas kameroje Nr. 3, kurios plotas 21,38 kv. m, su dviem asmenimis, todėl pareiškėjui teko 6,73 kv. m ploto (21,38 – 1,18 = 20,20 / 3 = 6,73). 2019 m. gegužės 2 d. – 2019 m. gegužės 6 d. laikytas kameroje Nr. 3, kurios plotas 21,38 kv. m, su vienu asmeniu, todėl pareiškėjui teko 10,10 kv. m ploto (21,38 – 1,18 = 20,20 / 2 = 10,10);

-nuo 2019 m. birželio 3 d. iki 2019 m. birželio 6 d. laikytas vienas kameroje Nr. 8, kurios plotas 15,60 kv. m, todėl pareiškėjui teko 10,31 kv. m ploto (16,90 – 1,30 = 15,60);

-nuo 2019 m. birželio 13 d. iki 2019 m. birželio 20 d. laikytas vienas kameroje Nr. 8, kurios plotas 15,60 kv. m, todėl pareiškėjui teko 10,31 kv. m ploto (16,90 – 1,30 = 15,60);

-nuo 2019 m. liepos 8 d. iki 2019 m. liepos 11 d. laikytas vienas kameroje Nr. 4, kurios plotas 18,98 kv. m, todėl pareiškėjui teko 10,31 kv. m ploto (20,29 – 1,31 = 18,98);

Apskaičiuojant gyvenamąjį plotą, iš kameros ploto išskaičiuotas sanitarinio mazgo užimamas plotas, kuris kameroje Nr. 1 yra 1,29 kv. m (1,01 x 1,28 = 1,29); kameroje Nr. 3 yra 1,18 kv m (1,00 x 1,18 = 1,18); kameroje Nr. 4 yra 1,31 kv. m (1,00 x 1,31 = 1,31); kameroje Nr. 7 yra 1,44 kv. m (1,08 x 1,33 = 1,44); kameroje Nr. 8 yra 1,30 kv. m (0,99 x 1,31); kameroje Nr. 9 yra 1,39 kv. m (1,02 x 1,36 = 1,39); kameroje Nr. 12 yra 1,29 kv. m (1,01 x 1,28 = 1,29); kameroje Nr. 13 yra 1,35 kv. m (1,04 x 1,30 = 1,35); kameroje Nr. 25 yra 1,38 kv. m (1,06 x 1,30 = 1,35) (b. l. 16, 105-106), baldų užimamas plotas neišskaičiuotas.

Apibendrinus nustatytus duomenis, daroma išvada, kad pareiškėjas Panevėžio AVPK areštinėje, pažeidžiant minimalaus ploto reikalavimą, kai jam tekęs plotas buvo 4,94 kv. m, ginčo laikotarpiu buvo laikomas 2 paras (laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 12 d. iki 2018 m. liepos 13 d.).

Minimalaus ploto reikalavimo pažeidimas LVAT praktikoje vertinamas kaip kalinimas nepriimtinomis sąlygomis, dėl ko pareiškėjas patiria neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme (2017 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3130-662/2017; 2015 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-801-442/2015). Atsižvelgiant į tai, jog pažeidžiant minimalaus ploto reikalavimą pareiškėjas Panevėžio AVPK areštinėje buvo laikomas 2 paras (laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 12 d. iki 2018 m. liepos 13 d.), daroma išvada, kad atsakovės atstovas pažeidė 2017 m. Taisyklių 58 punkto reikalavimą ir pripažintina, kad pareiškėjo teisė į minimalų plotą buvo pažeista.

LVAT laikosi pozicijos, kad nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti kameros ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimamas baldų užimamas plotas (2017 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3130-662/2017; 2018 m. birželio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-308-492/2018). Taigi baldų užimamas kalinimo patalpos (kameros) plotas yra reikšmingas vertinant pareiškėjo patirtų išgyvenimų intensyvumo lygį bei pažeidimo mastą, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus (LVAT 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3130-662/2017). Iš byloje pateiktų duomenų (b. l. 105-106) matyti, kad kameroje Nr. 25 (kurioje pažeistas minimalaus ploto reikalavimas), baldai užėmė nemažą dalį kameros ploto.

Likusiais laikotarpiais pareiškėjo subjektinė teisė būti laikomam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau kaip 5 kv. m kameros ploto, nebuvo pažeista.

Šalies argumentai

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Panevėžio AVPK areštinėje jam nebuvo užtikrinta galimybė nuošaliai pasinaudoti tualetu.

Panevėžio AVPK Viešosios tvarkos tarnybos areštinės ir konvojaus skyriaus vyriausiasis specialistas L. M. 2020 m. birželio 1 d. tarnybiniame pranešime „Dėl A. J. skundo“ nurodė, kad visose kamerose sanitarinis mazgas atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120-130 cm aukščio pertvara (b. l. 18-19). 2020 m. birželio 1 d. tarnybiniame pranešime „Dėl areštinės kamerose esančių sanitarinių mazgų“ (b. l. 12) nurodė, kad 2005 m. atlikus Panevėžio AVPK Areštinės antrojo korpuso kapitalinį remontą, o 2013 m. pirmojo korpuso remontą, visų kamerų sanitariniuose mazguose buvo įdėti kabliukai, ant kurių asmenys atlikdami gamtinius reikalus gali užkabinti audeklus. Asmenys specialiomis sanitarinių mazgų uždangomis nėra aprūpinami, tačiau atlikdami gamtinius reikalus jie sanitarinius mazgus užsidengia iš jiems išduodamų arba iš savo turimų paklodžių, ar kitų audeklų.

Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką, privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas gali būti vertinamas kaip viena iš aplinkybių, lemianti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (pavyzdžiui EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą). Pažymėtina, kad byloje A. M. prieš Rusiją priimtame 2009 m. kovo 12 d. sprendime (pareiškimo Nr. 15210/07) EŽTT konstatavo, kad nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, tačiau ji neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi jis vis tiek galėjo būti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių. LVAT šiuo aspektu laikomasi pozicijos, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumo užtikrinimas (pavyzdžiui 2016 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016). Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamuose standartuose nurodoma, kad kamerose turi būti atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas (jo neizoliavimas nuo bendros kameros erdvės) vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumą pažeidžiantis elgesys.

Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad kamerose, kuriose kalėjo pareiškėjas, sanitarinis mazgas nebuvo visiškai atitvertas nuo gyvenamosios patalpos, todėl tai laikytina pareiškėjo teisių pažeidimu, sukėlusiu jam neigiamų išgyvenimų, sietinų su atsakovės atstovo pareigos užtikrinti pareiškėjui teisę į privatumą nevykdymu, turėjusiu įtakos jo sąlygų bloginimui. Nors atsakovės atstovas tvirtino, kad buvo sudaryta galimybė sanitarinį mazgą užsidengti audeklu, atkreiptinas dėmesys, jog LVAT 2017 m. liepos 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017 šiuo aspektu taip pat buvo vertinama, kad tualetą atskiriantis audeklas nelaikytas tinkamu tualeto įrengimu bei jo atskyrimu nuo gyvenamųjų patalpų. Kitoje byloje vertinta, jog pareiškėjo privatumas naudojantis areštinės kamerose įrengtais sanitariniais įrenginiais, kai iš vienos pusės jis visiškai nebuvo atskirtas (suteikiant galimybę tik užsidengti paties pasirūpintu audiniu), nebuvo tinkamai užtikrintas (pavyzdžiui LVAT 2017 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1092-624/2017).

LVAT yra išaiškinęs, kad yra pagrindas pripažinti įkalinto asmens privatumo naudojantis tualetu pažeidimą tik tomis dienomis, kai jis kameroje yra laikomas ne vienas, bet kartu su kitu asmeniu (LVAT 2019 m. sausio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4-492/2019, 2018 m. sausio 4 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2556-602/2017; 2017 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1703-492/2017). Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, nustatyta, kad pareiškėjas kamerose ne vienas buvo laikomas 59 dienas, todėl daroma išvada, kad pareiškėjo privatumas naudojantis areštinės kamerose įrengtais sanitariniais įrenginiais buvo pažeidžiamas 59 dienas.

Šalies argumentai

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Panevėžio AVPK areštinėje trūko šilumos, nebuvo karšto vandens, prastai veikė ventiliacija.

Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusi ir ginčo laikotarpiu galiojusi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 134:2015) 16 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C.

Higienos normos HN 134:2015 17 punkte nustatyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas; gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Higienos normos HN 134:2015 18 punkte nustatyta, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 8-9) nurodė, kad Panevėžio AVPK areštinės patalpos šaltuoju sezonu šildomos centralizuotai. Nurodė, kad Higienos normos HN 134:2015 18 punktas nenumato, kad kamerose turi būti tiekiamas šiltas vanduo. Panevėžio AVPK areštinės patalpos vėdinamos mechaninės ventiliacijos būdu, kameras yra galimybė vėdint per langus, kurie atsidaro.

Higienos normos HN 134:2015 reikalavimų laikymasis areštinėje buvo patikrintas 2018 m. vasario 26 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio departamentui (toliau – Nacionalinis visuomenės sveikatos centras) atlikus patikrinimą Panevėžio AVPK areštinėje. Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2018 m. kovo 2 d. patikrinimo akto Nr. (5-12 4.80) PA-697) (b. l. 90-93) matyti, kad Higienos normos HN 134:2015 16, 17 punktų reikalavimų pažeidimų Panevėžio AVPK areštinėje nenustatyta.

Atsiliepimas

Teismas neturi pagrindo abejoti šio patikrinimo akto pagrįstumu ir atsakovės atstovo atsiliepime nurodytų duomenų apie kamerų temperatūrą, vėdinimą, teisingumu. Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, jog pareiškėjo skundas, kad Panevėžio AVPK areštinėje trūko šilumos, prastai veikė ventiliacija, atmestinas kaip nepagrįstas. Atmestinas ir pareiškėjo skundo reikalavimas, kad kamerose nebuvo šilto vandens, nes kaip matyti Higienos normos HN 134:2015 18 punktas tokio reikalavimo nenumato.

Šalies argumentai

Pareiškėjas skunde nurodė, kad sanitariniame mazge nebuvo veidrodžio, kriauklės buvo sulūžusios.

Higienos normos HN 134:2015 12 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 7-8) nurodė, kad Panevėžio AVPK areštinėje veidrodžiai yra įrengti kamerose (b. l. 9). Nurodė, kad Panevėžio AVPK areštinės pareigūnai pastebėję inventoriaus apgadinimą, gedimus, šie trūkumai kuo operatyviau yra šalinami.

Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2018 m. kovo 2 d. patikrinimo akto Nr. (5-12 4.80) PA-697) (b. l. 90-93) matyti, kad Higienos normos HN 134:2015 12 punkto reikalavimų pažeidimų Panevėžio AVPK areštinėje nenustatyta.

Atsiliepimas

Teismas neturi pagrindo abejoti šio patikrinimo akto pagrįstumu ir atsakovės atstovo atsiliepime nurodytų duomenų teisingumu, kad kamerose yra veidrodžiai, sanitariniai įrenginiai yra techniškai tvarkingi. Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, jog pareiškėjo skundas, kad sanitariniame mazge nebuvo veidrodžio, kriauklės buvo sulūžusios, atmestinas kaip nepagrįstas.

Šalies argumentai

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Panevėžio AVPK areštinėje kelis kartus buvo laikomas ilgiau kaip penkias paras.

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – Suėmimo vykdymo įstatymas) (ginčo metu galiojusioje redakcijoje) 2 straipsnio 2 dalyje buvo numatyta, kad asmenys, kuriems paskirtas suėmimas, iki jų pasiuntimo į tardymo izoliatorių gali būti laikomi teritorinės policijos įstaigos areštinėje ne ilgiau kaip penkiolika parų, kol bus atliekami procesiniai veiksmai, kurių negalima atlikti šiems asmenims esant tardymo izoliatoriuje. Suimtieji ikiteisminio tyrimo metu prokuroro motyvuotu nutarimu, o bylos nagrinėjimo teisme metu teisėjo ar teismo motyvuota nutartimi iš tardymo izoliatoriaus gali būti perkelti (uždaryti) į teritorinės policijos įstaigos areštinę ne ilgiau kaip penkioms paroms, kad būtų galima atlikti procesinius veiksmus, jeigu procesinių veiksmų atlikimo negalima užtikrinti suimtiesiems esant tardymo izoliatoriuje arba dėl suimtųjų dalyvavimo bylų nagrinėjime teisme. Toks laikymas teritorinės policijos įstaigos areštinėje turi būti nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nebereikalinga. Šiems asmenims taikomos šio įstatymo, išskyrus 23, 25, 26, 28, 40, 41, 42, 43 straipsnius, nuostatos. Teritorinių policijos įstaigų areštinių vidaus tvarkos taisykles tvirtina vidaus reikalų ministras.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 246 straipsnis numato, kad nagrinėjant bylą, kaltinamojo dalyvavimas teismo posėdyje yra būtinas, o pagal BPK 308 straipsnio 3 dalį, nuosprendis skelbiamas dalyvaujant kaltinamajam, jeigu teismas nenusprendžia kitaip.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo kaltinamasis Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-727-1046/2018 ir Panevėžio apygardos teismo nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-31-531/2019).

Remiantis Lietuvos Respublikos viešojo saugumo tarnybos įstatymu, suimtųjų planinį konvojavimą iš Panevėžio AVPK areštinės į Šiaulių tardymo izoliatorių vykdė Viešojo saugumo tarnyba. Vadovaujantis Viešojo saugumo tarnybos 2017 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 47V-498 nustatytu grafiku, Viešojo saugumo tarnyba į Panevėžio AVPK paimti nuteistųjų atvyksta kiekvieną pirmadienį ir ketvirtadienį, atsakovės atstovo pateiktais duomenimis (b. l. 9) konvojavimo laikas yra nuo 09.30 val. iki 10.30 val.

Laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 12 d. iki 2018 m. liepos 26 d. pareiškėjas buvo laikomas Panevėžio AVPK areštinėje iki jo pasiuntimo į Šiaulių tardymo izoliatorių pagal 2018 m. liepos 13 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi pareiškėjui paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą (Panevėžio apygardos teismo baudžiamosios bylos Nr. 1-31-531/2019 duomenys). Asmens, kuriam paskirtas suėmimas, laikymas teritorinės policijos įstaigos areštinėje ne ilgiau kaip penkiolika parų iki jo pasiuntimo į tardymo izoliatorių, neprieštarauja Suėmimo vykdymo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostatai.

Žemesnės instancijos teismas

Byloje esančiais duomenimis (b. l. 14, 53-60) nustatyta, kad pareiškėjas Panevėžio AVPK areštinėje buvo laikomas ilgiau kaip penkias paras tokiais laikotarpiais: nuo 2018 m. rugsėjo 13 d. iki 2018 m. rugsėjo 20 d. (toliau – 1 laikotarpis), nuo 2018 m. spalio 8 d. iki 2018 m. spalio 15 d. (toliau – 2 laikotarpis), nuo 2018 m. lapkričio 5 d. iki 2018 m. lapkričio 12 d. (toliau – 3 laikotarpis), nuo 2019 m. birželio 13 d. iki 2019 m. birželio 20 d. (toliau – 4 laikotarpis).

Vertinant 1 laikotarpį nustatyta, kad baudžiamosios bylos Nr. 1-727-1046/2018 nagrinėjimas vyko 2018 m. rugsėjo 17 d. 14.00 val. (pirmadienį). Tuo tikslu pareiškėjas buvo perkeltas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus į Panevėžio AVPK areštinę. Pareiškėjas pagal Viešojo saugumo tarnybos nustatytą grafiką į Panevėžio AVPK buvo pristatytas 2018 m. rugsėjo 13 d. (ketvirtadienį), o išgabentas 2018 m. rugsėjo 20 d. (ketvirtadienį). Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, teismas kritiškai vertina Panevėžio AVPK nurodytą argumentą, kad 2018 m. rugsėjo 18 d. pareiškėjo planiniu konvojumi nebuvo galimybės konvojuoti, kadangi jis buvo vežamas į Respublikinę Panevėžio ligoninę dėl medicinos pagalbos suteikimo. Pažymėtina, kad 2018 m. rugsėjo 18 d. (antradienis) konvojavimas pagal nustatytą grafiką nevyksta. Teismo vertinimu, kadangi baudžiamosios bylos Nr. 1-727-1046/2018 nagrinėjimas vyko 2018 m. rugsėjo 17 d. 14.00 val. (pirmadienį), pareiškėjas tą pačią dieną galėjo būti konvojuotas (konvojavimas vyksta nuo 09.30 val. iki 10.30 val.), o išgabentas 2018 m. rugsėjo 20 d. (ketvirtadienį), taip nepažeidžiant Suėmimo vykdymo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostatų reikalavimų.

Vertinant 2 laikotarpį nustatyta, kad baudžiamosios bylos Nr. 1-727-1046/2018 nagrinėjimas vyko 2018 m. spalio 11 d. 14.00 val. (ketvirtadienį). Tuo tikslu pareiškėjas buvo perkeltas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus į Panevėžio AVPK areštinę. Pareiškėjas pagal Viešojo saugumo tarnybos nustatytą grafiką į Panevėžio AVPK buvo pristatytas 2018 m. spalio 8 d. (pirmadienį), o išgabentas 2018 m. spalio 15 d. (pirmadienį). Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, teismas kritiškai vertina Panevėžio AVPK nurodytą argumentą, kad pareiškėjo nebuvo galimybės konvojuoti planiniu konvojumi, kadangi pareiškėjas 2018 m. spalio 11 d. turėjo būti pristatytas į Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus. Teismo vertinimu, kadangi baudžiamosios bylos Nr. 1-727-1046/2018 nagrinėjimas vyko 2018 m. spalio 11 d. 14.00 val. (ketvirtadienį), pareiškėjas tą pačią dieną galėjo būti konvojuotas (konvojavimas vyksta nuo 09.30 val. iki 10.30 val.), o išgabentas 2018 m. spalio 15 d. (pirmadienį), taip nepažeidžiant Suėmimo vykdymo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostatų reikalavimų.

Vertinant 3 laikotarpį nustatyta, kad baudžiamosios bylos Nr. 1-727-1046/2018 nagrinėjimas vyko 2018 m. lapkričio 8 d. 13.15 val. (ketvirtadienį). Tuo tikslu pareiškėjas buvo perkeltas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus į Panevėžio AVPK areštinę. Pareiškėjas pagal Viešojo saugumo tarnybos nustatytą grafiką į Panevėžio AVPK buvo pristatytas 2018 m. lapkričio 5 d. (pirmadienį), o išgabentas 2018 m. lapkričio 12 d. (pirmadienį). Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, teismas kritiškai vertina Panevėžio AVPK nurodytą argumentą, kad pareiškėjo nebuvo galimybės konvojuoti planiniu konvojumi, kadangi pareiškėjas 2018 m. lapkričio 8 d. turėjo būti pristatytas į Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus. Teismo vertinimu, kadangi baudžiamosios bylos Nr. 1-727-1046/2018 nagrinėjimas vyko 2018 m. lapkričio 8 d. 13.15 val. (ketvirtadienį), pareiškėjas tą pačią dieną galėjo būti konvojuotas (konvojavimas vyksta nuo 09.30 val. iki 10.30 val.), o išgabentas 2018 m. lapkričio 12 d. (pirmadienį), taip nepažeidžiant Suėmimo vykdymo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostatų reikalavimų.

Vertinant 4 laikotarpį nustatyta, kad baudžiamosios bylos Nr. 1-31-531/2019 nagrinėjimas vyko 2019 m. birželio 17 d. 10.30 val. (pirmadienį). Tuo tikslu pareiškėjas buvo perkeltas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus į Panevėžio AVPK areštinę. Pareiškėjas pagal Viešojo saugumo tarnybos nustatytą grafiką į Panevėžio AVPK buvo pristatytas 2018 m. birželio 13 d. (ketvirtadienį), o išgabentas 2019 m. birželio 20 d. (ketvirtadienį). Kaip matyti baudžiamosios bylos Nr. 1-31-531/2019 nagrinėjimas vyko 2019 m. birželio 17 d. 10.30 val. (pirmadienį), o konvojavimas pirmadieniais vyksta nuo 9.30 val. iki 10.30 val. Teismo vertinimu, 2019 m. birželio 17 d. (pirmadienį) konvojuoti pareiškėją ir taip spėti į teismo posėdį, galimybių, byloje pateiktais duomenimis, nebuvo. Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 9) nurodė, kad ypatingo atvejo, dėl kurio pareiškėjui galėjo būti skirti neplaninis konvojus, nebuvo. Pabrėžtina, kad Konvojavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 (toliau – Konvojavimo taisyklės) 20 punkte yra nustatyti atvejai, kada gali būti skiriamas neplaninis ar procesinis konvojus – „Jeigu nėra šių taisyklių 19 punkte nurodytų pareigūnų įsakymo, teisę skirti neplaninį ir procesinį konvojų turi Kalėjimų departamento bei jam pavaldžių įstaigų ar teritorinių policijos įstaigų ir jų areštinių budėtojai tais atvejais, kai konvojuojamuosius būtina skubiai lydėti iš Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų ar teritorinių policijos įstaigų ir jų areštinių į laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigas arba viešąsias asmens sveikatos priežiūros įstaigas būtinajai medicinos pagalbai suteikti arba skubiai konvojuoti į pareigūno, atliekančio ikiteisminį tyrimą, prokuroro ar teisėjo raštu nurodytas vietas“. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo laikymo Panevėžio AVPK areštinėje metu minėtame Konvojavimo taisyklių punkte nurodyto teisinio pagrindo vykdyti neplaninį konvojų nebuvo, todėl pareiškėjo konvojavimas vyko artimiausiai dienai, kada vykdomas planinis konvojavimas. Akcentuotina, kad Panevėžio AVPK negali įtakoti Viešojo saugumo tarnybos nustatytos vykdomų planinių konvojų tvarkos. Teismas pritaria atsakovės atstovo atsiliepime nurodytam argumentui, kad pareiškėjas Panevėžio AVPK areštinėje buvo laikomas ilgiau kaip penkias paras, nuo atsakovės atstovo nepriklausančių aplinkybių, t. y. suplanuoto teismo posėdžio, kuriame turėjo dalyvauti pareiškėjas, Viešojo saugumo tarnybos nustatyta tvarka organizuojamų konvojavimų. Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, konstatuoti neteisėtų Panevėžio AVK veiksmų nagrinėjamu atveju nėra.

Įvertinus pareiškėjo skundo argumentus, atsižvelgus į teisinį reglamentavimą bei faktinius bylos duomenis, apibūdinančius pareiškėjo laikymo areštinėje trukmę, darytina išvada, kad Panevėžio AVPK pirmu, antru ir trečiu laikotarpiu pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis sąlygomis (laikyti areštinėje ne daugiau penkių parų), todėl konstatuotina, kad Panevėžio AVPK neužtikrino pareiškėjo teisių įgyvendinimo. Dėl pareiškėjo laikymo Panevėžio AVPK areštinėje ketvirtu laikotarpiu, Panevėžio AVPK neteisėti veiksmai nekonstatuotini.

Šalies argumentai

Pareiškėjas skunde nurodė, kad buvo vedamas pasivaikščioti tik 1 valandą per dieną.

Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore; nepilnamečiams, nėščioms moterims ir ligoniams pagal gydytojų išvadą suteikiami du ne trumpesni kaip vienos valandos pasivaikščiojimai per dieną; pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 9-10) nurodė, kad pareiškėjui teisė pasivaikščioti 1 valandą buvo užtikrinta. Teismas pažymi, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų ir nenurodė jokių faktinių aplinkybių, kad jis turėjo teisę į ilgesnį pasivaikščiojimą gryname ore, be to, skunde pats pripažino, kad buvo vedamas pasivaikščioti 1 valandą per dieną. Įvertinęs bylos aplinkybes, teismas pareiškėjo argumentus dėl pasivaikščiojimų trukmės atmeta kaip nepagrįstus.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu – 2 dienas areštinės kamerose buvo laikomas pažeidžiant minimalaus ploto reikalavimą – pareiškėjui laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 12 iki 2018 m. liepos 13 d. teko 4,94 kv. m ploto (trūko 0,06 kv. m ploto), pareiškėjas ginčo laikotarpiu (iš viso 59 paras) buvo laikomas areštinės kamerose neužtikrinant jam privatumo naudojantis sanitariniu mazgu, pareiškėjas tris laikotarpius (po dvi dienas) areštinėje buvo laikomas ilgiau kaip penkias paras. Pripažintina, jog tokios laikymo sąlygos pareiškėjui galėjo sukelti nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, diskomfortą. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti institucijos veiksmai – vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto reikalavimo neužtikrinimas, privatumo naudojantis sanitariniu mazgu neužtikrinimas, žala – pareiškėjas dėl to patyrė nepatogumus ir diskomfortą, tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (CK 6.271 straipsnis).

Byloje nėra duomenų apie tai, jog dėl netinkamų laikymo sąlygų Panevėžio AVPK pareiškėjui sutriko sveikata, kad jis dėl to būtų kreipęsis į areštinėje dirbantį medicinos specialistą ir prašęs jo pagalbos. Panevėžio AVPK Viešosios tvarkos tarnybos Areštinės ir konvojaus skyriaus vyriausiasis specialistas tarnybiniame pranešime nurodė, kad pareiškėjas būdamas areštinėje, jokių skundų dėl laikymo sąlygų žodžiu ar raštu pateikęs nebuvo (b. l. 18).

Nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo būdą bei dydį, teismas atsižvelgia į byloje nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo laikymo Panevėžio AVPK areštinėje sąlygų (teisės į minimalaus ploto pažeidimą, į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu, laikymo ilgiau kaip penkias paras), į pažeistos vertybės pobūdį (nagrinėjant bylą nenustatyta, kad dėl nurodytų pažeidimų būtų padaryta žalos pareiškėjo sveikatai), į mastą bei trukmę (minimalaus ploto reikalavimas buvo pažeistas tik 2 dienas, minimalaus ploto reikalavimas buvo pažeistas nežymiai – trūko 0,06 kv. m ploto, pareiškėjo privatumas naudojantis areštinės kamerose įrengtais sanitariniais įrenginiais buvo pažeidžiamas 59 dienas, pareiškėjas tris laikotarpius (po dvi dienas) areštinėje buvo laikomas ilgiau kaip penkias paras). Byloje nenustatyta, kad Panevėžio AVPK areštinės pareigūnai būtų sąmoningai siekę pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikri apribojimai ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama suėmimo vykdymo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Įvertinęs tai, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju teisės pažeidimo pripažinimas savaime nelaikomas pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą, pareiškėjo patirti papildomi neigiami dvasiniai išgyvenimai ir nepatogumai, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai būdingus asmeniui būnant kalinamu, yra pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigine išraiška. Remdamasis tuo, kas išdėstyta bei atsižvelgdamas į suformuotą teismų praktiką dėl tokio pobūdžio bylose priteistinų neturtinės žalos atlyginimo dydžių (pavyzdžiui LVAT 2019 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2284-662/2019, 2019 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2136-525/2019, 2019 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-932-556/2019, 2019 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-941-261/2019, 2019 m. vasario 13 d. administracinėje byloje Nr. A-3336-968/2019), į Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas sprendžia, jog šiuo atveju 250 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma laikytina adekvačia pareiškėjo patirtai dvasinei skriaudai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti A. J. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitoje dalyje skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Nijolė Čekanauskienė