Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-262-580/2022

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-03-08
Bylos Nr.: e2A-262-580/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-49-3-00405-2021-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Jūra Marija Strumskienė, Jadvyga Mardosevič, Loreta Bujokaitė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Ekobūstas“
Atsakovas: M. B.
Trečiasis asmuo: E. B.

Kategorijos

2.6.29.1pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.8.8pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
3.1.7.6pavadinimo nepavyko patikrinti
3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-262-580/2022Teisminio proceso Nr. 2-49-3-00405-2021-2Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.29.1; 2.6.8.8; 2.6.9.2; 3.1.7.6; 3.2.6.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Jadvygos Mardosevič ir Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Ekobūstas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. spalio 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Ekobūstas“ ieškinį atsakovui M. B., trečiasis asmuo E. B., dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas UAB „Ekobūstas“ prašė iš atsakovo M. B. priteisti 12 086,96 Eur be pagrindo įgytų pinigų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:

1.1. 2019 m. spalio 11 d. su trečiuoju asmeniu E. B. (tikėtinai atsakovo M. B. sūnumi) sudarė skydinio namo elementų „Starmoi“ gamybos sutartį (toliau – Sutartis). Sutarties pagrindu trečiasis asmuo E. B. įsipareigojo pagaminti skydinio namo „Starmoi“ skydus pagal ieškovės pateiktus brėžinius bei medžiagas;

1.2. ieškovas, vykdydama sutartinius įsipareigojimus, pagal trečiojo asmens E. B. išrašytose sąskaitose faktūrose nurodytus banko sąskaitos rekvizitus ((duomenys neskelbtini)), laikotarpiu nuo 2019-11-22 iki 2020-01-24 pervedė 12 086,96 Eur. Mokėjimo nurodymuose gavėju nurodytas trečiasis asmuo E. B., o mokėjimo paskirtyje – konkrečios sąskaitos faktūros numeris. Trečiasis asmuo netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, Panevėžio apylinkės teismas 2020-09-29 sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-6704-1137/2020 tenkino ieškovės ieškinį ir iš trečiojo asmens E. B. ieškovei priteisė 3 200 Eur;

1.3. ieškovas kreipėsi į antstolį dėl priverstinių vykdymo veiksmų atlikimo ir sužinojo, kad E. B. atžvilgiu užvesta daugiau nei 10 vykdomųjų bylų, o priverstinio vykdymo veiksmai atliekami nuo 2016 m. E. B. aiškino, kad pervestas pinigines lėšas naudodavo atsiskaitymui su darbuotojais. Ieškovui kilo abejonė, kad E. B. nurodė kito asmens banko sąskaitos numerį. Vykdomojoje byloje nustatyta, kad banko sąskaita (duomenys neskelbtini) ir joje esančios piniginės lėšos priklauso atsakovui M. B.;

1.4. ieškovo ir atsakovo M. B. nesiejo sutartiniai teisiniai santykiai ir atsakovas jokių paslaugų neteikė. Ieškovas neturėjo teisinio pagrindo pervesti atsakovui M. B. pinigines lėšas, o atsakovas neturėjo teisinio pagrindo tokias lėšas gauti ir pasilikti. 2021-02-23 ieškovas kreipėsi į atsakovą su prašymu grąžinti be pagrindo gautas pinigines lėšas. Korespondencija atsakovui neįteikta, nes atsakovas siuntos neatsiėmė;

1.5. dėl nesąžiningų atsakovo ir trečiojo asmens E. B. veiksmų ieškovas buvo suklaidintas ir atsakovui M. B. pinigines lėšas (12 086,96 Eur) pervedė nesant tam pagrindo.

2. Atsakovas M. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo bei šaukimas atvykti į teismo posėdį jam buvo įteikti tinkamai CPK 123 straipsnio 3 dalies pagrindu bei viešo paskelbimo internetiniame tinklapyje www.teismai.lt būdu (CPK 130 straipsnio 1 dalis).

3. Trečiasis asmuo E. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo bei šaukimas atvykti į teismo posėdį jam buvo įteikti tinkamai CPK 123 straipsnio 3 dalies pagrindu bei viešo paskelbimo internetiniame tinklapyje www.teismai.lt būdu (CPK 130 straipsnio 1 dalis).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. spalio 26 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad:

4.1. bylos duomenimis įrodyta, jog tarp trečiojo asmens E. B. ir ieškovo egzistavo pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai pagal Sutartį. Sutarties pagrindu trečiasis asmuo kas savaitę išrašydavo sąskaitas faktūras už pagamintą produkciją, o ieškovas už ją tinkamai ir laiku atsiskaitydavo. Teismo posėdžio metu ieškovo vadovas D. S. pripažino, jog iki gaisro (kuomet sudegė dalis produkcijos) skydinio namo elementų gamybos sutartis buvo vykdoma tinkamai. Trečiasis asmuo gamino skydinio namo skydus, o ieškovas sumokėjo 12 086,96 Eur;

4.2. ieškovo ir trečiojo asmens ketinimai buvo tai, jog trečiasis asmuo pagamina skydinio namo „Starmoi“ skydus pagal ieškovo brėžinius bei medžiagas, o pirkėjas sumoka numatytą 12 086,96 Eur sumą. Byloje ginčo dėl to, kad skydai buvo pagaminti tinkamai bei už juos laiku atsiskaityta, nėra. Nebuvo ginčo, kad sudegus daliai produkcijos, trečiasis asmuo įsipareigojo grąžinti ieškovui 3 200 Eur iš trečiojo asmens gautų 12 086,96 Eur. Panevėžio apylinkės teismo 2020-09-29 sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. Nr. e2-6704-1137/2020 konstatuota, jog trečiojo asmens skola ieškovei yra 3 200 Eur. Taigi, likusi 8 886,96 Eur suma (12 086,96 Eur – 3 200,00 Eur) sumokėta už skydus pagal Sutartį;

4.3. ieškovas neįrodė, kad atsakovas praturtėjo dėl ieškovo veiksmų. Atsakovas M. B. dėl ieškovo veiksmų nepraturtėjo, nes aptariamą sumą gaudavo M. B., kaip atsiskaitymą už gaminamus skydus pagal Sutartį. Pinigai buvo vedami tikslingai atsiskaityti už įgyjamas prekes, po ko iš šios sąskaitos būdavo išgryninami. Jei trečiasis asmuo už parduodamas prekes nebūtų gavęs pinigų, būtų nutraukęs produkcijos gaminimą ar reiškęs pretenzijas. To padaryta nebuvo, Sutarties vykdymas buvo tęsiamas;

4.4. atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas neįrodytas, nes ieškovas 8 886,96 Eur sumokėjo už gautas prekes, dėl kurių kokybės ginčo nėra, o dėl kitos dalies (3 200) Eur priimtas Panevėžio apylinkės teismo 2020-09-29 sprendimas. Nenustatytas ir priežastinis ryšys tarp ieškovės turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Ieškovė UAB „Ekobūstas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. spalio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, prijungti papildomus įrodymus ir priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:

5.1. pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą, įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas ir teismo sprendimą motyvavo byloje nesančiais įrodymais. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas ir trečiasis asmuo yra susiję giminystės ryšiais (tėvas ir sūnus). Tokia prielaida buvo daroma atsižvelgus į asmenų gimimo datas, tačiau tai savaime neįrodo giminystės ryšio. Nėra įrodymų, kurie patvirtintų atsakovo ir trečiojo asmens susitarimą vykdyti trečiojo asmens finansines operacijas per atsakovui priklausančią banko sąskaitą. Svarbu atkreipti dėmesį, kad net jei toks susitarimas egzistavo, susitarimo tikslas prieštarauja pagrindiniams teisės principams ir teismo iniciatyva pripažintinas niekiniu ir negaliojančiu ab initio;

5.2. teismas nepagrįstai sprendė, kad trečiojo asmens galimas pretenzijų pagal išrašytas sąskaitas faktūras nereiškimas, patvirtina, kad atsakovas gautas pinigines lėšas trečiajam asmeniui perdavė. Byloje neįrodyta, kad atsakovas iš ieškovo gautas pinigines lėšas būtų perdavęs trečiajam asmeniui. Teismas sprendė, kad visos atsakovo išgrynintos piniginės lėšos buvo perduotos trečiajam asmeniui. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kokia suma buvo perduota trečiajam asmeniui. Teismas nevertino, kad ieškovas atsakovui pervedė 12 086,96 Eur, tačiau atsakovas išsigrynino tik 9 320 Eur. Net ir darant prielaidą, kad visi išgryninti pinigai buvo perduoti trečiajam asmeniui, atsakovas disponuoja 2 766,96 Eur suma, kuri buvo įgyta be teisinio pagrindo, todėl ieškinys turėjo būti tenkintinas iš dalies. Atsakovo pinigų išgryninimo operacijos, jų laikas bei sumų dydžiai neįrodo, kad piniginės lėšos buvo išgrynintos turint tikslą jas perduoti trečiajam asmeniui. Tuo atveju, jei atsakovas siekė išgryninti perduotas pingines lėšas, piniginės lėšos turėjo būti iš karto išgrynintos visos, o ne smulkiomis sumomis. Išvada, kad pinigines lėšas gavo trečiasis asmuo, nėra paremta įrodymais ir prieštarauja kredito įstaigos pateiktam atsakovo banko sąskaitos išrašui. Minėtame išraše nėra įrašų, kad atsakovas būtų atlikęs mokėjimo nurodymus trečiojo asmens naudai;

5.3. pirmosios instancijos teismo išvada, kad jei trečiasis asmuo nebūtų gavęs ieškovės piniginių lėšų, jis rangos darbų nebūtų vykdęs, yra įrodymais neparemta teismo nuomonė. Ginčo dalykas yra atsakovo teisėtas pagrindas pasilikti ieškovės pervestas pinigines lėšas, o ne hipotetinis trečiojo asmens veiksmų vertinimas;

5.4. teismas nepagrįstai taikė nepagrįstą praturtėjimą, o ne be pagrindo įgyto turto įgijimą reglamentuojančias teisės normas. Atsakovo banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad ieškovo pervestas pinigines lėšas gavo atsakovas, todėl nesutiktina su teismo išvada, kad neįrodyta, jog atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita. Piniginių lėšų įskaitymas į banko sąskaitą reiškia, kad atsakovas galėjo savo nuožiūra laisvai disponuoti gautomis lėšomis. Atsakovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų atsakovo teisinį pagrindą gauti ir pasilikti pervestas pinigines lėšas ar, kad minėtos pinginės lėšos buvo panaudotos turint teisinį pagrindą;

Atsiliepimas

5.5. trečiasis asmuo vykdė individualią veiklą ir sąskaitose faktūrose nurodė kito asmens banko sąskaitos numerį, apie tai neinformavo ieškovo, todėl pripažintina, trečiojo asmens veiksmai pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo keliamus reikalavimus ir yra priešingi teisei. Apie tokius trečiojo asmens veiksmus privalėjo būti žinoma ir atsakovui, todėl atsakovo veiksmai pasiliekant gautas pinigines lėšas yra priešingi teisei. Grąžinti be pagrindo įgytą turtą institutas yra bendrojo teisės principo „iš neteisės teisė nekyla“ išraiška;

5.6. atsakovas negalėjo įgyti ieškovo lėšų, nes šalių nesiejo sutartiniai teisiniai santykiai. Ieškovas ir atsakovas nėra pažįstami, niekada nekomunikavo, nesitarė dėl mokėjimų trečiojo asmens naudai atlikimo. Atsakovas gautų lėšų negražino, nebandė išsiaiškinti, kokiu pagrindu ieškovas pervedė 12 086,96 Eur, todėl lėšas įgijo ir savo veiksmais, tyčia, nesant teisiniam pagrindui;

Žemesnės instancijos teismas

5.7. teismas sprendimu nepasisakė dėl ieškovo teismo posėdžio metu išsakytų argumentų, susijusių su trečiojo asmens veiksmais, nukreiptais prieš kreditorių interesų patenkinimą ir galimai nusikalstamas veikas, dėl kurių priimtina teismo atskiroji nutartis. Teismas nepasisakė dėl trečiojo asmens kreditorių teisių pažeidimo ir neįvertino, kad galimai padaryta nusikalstama veika. Trečiojo asmens nesąžiningi veiksmai, išrašomose banko sąskaitose nurodant kito asmens banko sąskaitos numerį, lėmė tai, kad buvo pažeisti ir kitų kreditorių, įskaitant valstybę, teisėti lūkesčiai ir interesai. Jei ieškovas būtų pervedęs lėšas (12 086,96 Eur) tiesiogiai į trečiojo asmens areštuotą banko sąskaitą, būtų buvę patenkinti visi kreditorių, įskaitant valstybės biudžetą, turtiniai interesai (11 396,78 Eur). Įstatymas negina nesąžiningų asmenų (atsakovo ir trečiojo asmens) interesų. Ieškovo vadovas nurodė, kad nesiekia praturtėti trečiojo asmens sąskaita ir pinigines lėšas sutartiniais pagrindais sumokėtų į areštuotą trečiojo asmens banko sąskaitą;

5.8. pasisakant dėl trečiojo asmens ir atsakovo nesąžiningumo, atkreiptinas dėmesys į atsakovo banko sąskaitos išrašą (išrašo 9 lapo 193 eilutė). Banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad UAB „Huslita“ atsakovui 2020-01-10 pervedė 1 250 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodė „mokėjimas pagal SF EB07“. Mokėjimo nurodymas aiškintinas kaip „mokėjimas pagal sąskaitą faktūrą E. B. 07“. Tačiau trečiasis asmuo E. B. sąskaitą faktūrą Nr. 007 2020-01-06 išrašė ieškovui, sąskaita apmokėta 2020-01-06. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad trečiasis asmuo ir kitų asmenų mokėjimus nukreipdavo į atsakovo banko sąskaitą bei atsižvelgiant į išrašomų sąskaitų faktūrų numerius, galima daryti prielaidą dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo ar dokumentų klastojimo. Tačiau pirmosios instancijos teismas ieškovės nurodytų argumentų nevertino ir dėl jų teismo sprendime nepasisakė;

5.9. ieškovas su apeliaciniu skundu teikia naujus įrodymus – 2021-11-08 Lietuvos antstolių rūmų pažymą apie trečiojo asmens atžvilgiu pradėtas vykdomąsias bylas. Trečiojo asmens atžvilgiu pradėta net 15 vykdomųjų bylų. Bendra išieškoma suma – 16 094,25 Eur. Išieškoma suma atėmus ieškovės finansinį reikalavimą pagal vykdomąsias bylas – 11 396,78 Eur.

6. Atsakovas M. B. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė, pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo grįžo neįteiktas, nurodyta, jog neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą.

7. Trečiasis asmuo E. B. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė, pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo grįžo neįteiktas, nurodyta, jog neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

9. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

10. Apeliacijos objektą sudaro ginčas dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo, ieškinio teisinio pagrindo atskleidimo teismo sprendime, tinkamo faktų nustatymo bei teismo veiksmų, nustačius galimai neteisėtą atsakovo elgesį.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

11. Apeliantė pateikė teismui naujus rašytinius įrodymus –2021 m. lapkričio 8 d. Lietuvos antstolių rūmų pateiktą pažymą apie trečiojo asmens atžvilgiu užvestas vykdomąsias bylas, prašydama prijungti šiuos įrodymus prie bylos.

12. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. u apeliaciniu skundu teikiamus dokumentus ieškovas turėjo galimybę prijungti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, Ieškovas įrodinėjo aplinkybę dėl trečiojo asmens turtui taikomų apribojimų, todėl visi su fakto nustatymu susiję, ieškovo turimi ar galimi turėti įrodymai turėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui.

13. Įvertinęs nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas atsisako prijungti pateiktus įrodymus.

Dėl faktinių aplinkybių bei teisinio pagrindo

14. Byloje nustatytos ir apeliaciniame procese neginčijamos faktinės aplinkybės, kad 2019 m. spalio 11 d. ieškovas ir trečiasis asmuo E. B. sudarė Skydinio namo elementų „Starmoi“ gamybos sutartį, pagal kurią trečiasis asmuo gamino skydinio namo „Starmoi“ skydus pagal ieškovo pateiktus brėžinius bei medžiagas. Už produkciją ieškovas įsipareigojo sumokėti 12 500,00 Eur su PVM. E. B. išrašė 9 sąskaitas faktūras bendrai 12 086,96 Eur sumai. Ieškovas nuo 2019 m. lapkričio 22 d. iki 2020 m. sausio 24 d. bankiniais pavedimais sumokėjo 12 086,96 Eur, gavėju nurodant E. B., o mokėjimo paskirtyje – sąskaitos faktūros numerį. Kilus gaisrui, kurio metu apgadinta dalis ieškovo produkcijos, Sutarties šalys surašė aktą ir sutarė, jog apgadinta produkcijos už 3 200,00 Eur, kuriuos iš sumokėtų 12 086,96 Eur E. B. turi grąžinti ieškovui. Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-6704-1137/2020 ieškovui iš E. B. priteista 3200,00 Eur skola pagal gaminių apžiūros aktą ir juo remiantis E. B. išduotais paprastaisiais vekseliais bendrai 3 200,00 Eur sumai.

15. Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, jog teismas priėmė sprendimą, remdamasis netinkamomis teisės normomis, nes ieškinį sprendė pagal nepagrįstą praturtėjimą, o ne pagal be pagrindo įgyto turto įgijimą reglamentuojančias teisės normas. Nustatyta, kad ieškiniu ieškovas prašė priteisti iš atsakovo M. B. be pagrindo įgytas lėšas, nurodydamas, kad ieškovas sutartiniuose santykiuose buvo ne su atsakovu, o su trečiuoju asmeniu E. B., su kuriuo ir atsiskaitė už skydinio namo skydų gaminimą pagal Sutartį. Ieškovas prašė priteisti be pagrindo įgytą turtą bei teisiniu ieškinio pagrindu nurodė turto gavimo be pagrindo instituto nuostatas, rėmėsi CK 6.237 straipsnio 1 dalimi bei jos aiškinimu, pateiktu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015.

16. Esant tokiam faktiniam ir teisiniam ieškinio pagrindui, taikytinos CK 6.237 straipsnio nuostatos, reguliuojančios be pagrindo įgyto turto grąžinimą. Iš dalies sutiktina su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas sprendime pasisakė ir dėl nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančių teisės normų taikymo. Pateikdamas byloje taikytinos teisės aiškinimą pirmosios instancijos teismas nurodė kasacinio teismo praktiką (rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-313/2019, 2018 m. spalio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-687/2018), kurioje pateikti aiškinimai dėl CK 6.242 straipsnio (nepagrįstas praturtėjimas) taikymo. Pasisakydamas dėl byloje pateiktų įrodymų bei išdėstytų argumentų vertinimo bei priimdamas sprendimą atmesti ieškinį, pirmosios instancijos teismas nustatė du faktus: pirma, kad atsakovas nepraturtėjo dėl ieškovo veiksmų, nes atsakovas ieškovo pervestas lėšas gaudavo ne atsakovas, o trečiasis asmuo E. B., kaip atsiskaitymą už gaminamus skydus pagal Sutartį; antra, kad atsakovo praturtėjimo neatitinka ieškovo turto sumažėjimas, nes ieškovas 8 886,96 Eur sumokėjo už prekes, o 3 200,00 Eur ieškovui priteisti teismo sprendimu. Nors teismo sprendime yra pasisakoma ir dėl turto įgijimo be pagrindo (CK 6.237 straipsnis) ir dėl nepagrįsto praturtėjimo (CK 6.242 straipsnis) teisinių santykių, tačiau teismo sprendime padaryta aiški išvada, kad lėšų pervedimas į atsakovo sąskaitą nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovas be pagrindo įgijo šias lėšas.

17. Pirmosios instancijos teismo nustatyto pirmojo juridinio fakto įvertinimas, nustatant, kad ieškovo atsakovui pervestos lėšos buvo panaudotos, kaip atsiskaitymas pagal ieškovo ir trečiojo asmens Sutartį, yra esminė aplinkybė, kuri turi būti vertinama, taikant CK 6.237 straipsnyje numatytas teisinės gynybos priemones. Pagal kasacinio teismo praktiką, turtas pripažįstamas įgytu be pagrindo tada, kai: 1) asmuo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti; 2) turtas įgyjamas savo veiksmais ar kitokiu būdu; 3) turtas įgyjamas tyčia arba dėl neatsargumo; 4) turtas įgytas be teisinio pagrindo arba pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015). Pirmosios instancijos teismo argumentai, kuriais remiantis priimtas ginčijamas teismo sprendimas, atitinka kasacinio teismo praktikoje taikomas turto įgijimo be pagrindo, numatyto CK 6.237 straipsnyje, taikymo sąlygas. Tam, kad asmeniui atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas įstatymu ar sandoriu. Jeigu turto įgijimas gali būti pagrindžiamas CK 1.136 straipsnio nustatytu civilinių teisių atsiradimo pagrindu, tai toks turtas preziumuotinai laikomas įgytu teisėtai ir CK 6.237 straipsnio pagrindu negali būti išreikalaujamas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas atsiskaitė pagal Sutartį, o atsakovas sumokėtas lėšas perdavė trečiajam asmeniui už atliktus darbus, t. y. turtas įgytas ir perduotas sutartiniais pagrindais. Tuo remiantis nepagrįsta teigti, jog pirmosios instancijos teismas padarė teisės taikymo klaidą.

Dėl įrodymų vertinimo

18. Apeliantas ginčija, jog teismas pažeidė įrodinėjimą, įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančias teisės normas ir nepagrįstai nustatė faktus, kuriais rėmėsi, priimdamas sprendimą. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas suformuoti teismo įsitikinimą, pagrįstą byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Civiliniame procese galiojančios bendrosios taisyklės, jog dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo sprendžiama, remiantis tikimybių pusiausvyros principu, įpareigoja teismą, vertinantį įrodymus, patikrinti kiekvieno jų sąsajumą, leistinumą, ryšį su kitais įrodymais, taip pat tai, ar nėra tarp jų prieštaravimų; teismas privalo įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai patikimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis byloje 3K-3-423/2010).

19. Ieškovas nurodo, jog byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovas ir trečiasis asmuo yra susiję giminystės ryšiais, yra tėvas ir sūnus. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodo, jog trečiasis asmuo yra atsakovo sūnus. Sutiktina su ieškovu, kad šią aplinkybę patvirtinančių duomenų byloje nebuvo surinkta. Jau teikdamas ieškinį, ieškovas nurodė, kad toks byloje dalyvaujančių asmenų giminystės ryšys yra tikėtinas, vėlesniame procese aplinkybė nebuvo įrodinėjama, taip pat ja nebuvo abejojama. Giminystės ryšio nustatymas bylos kontekste neturi teisinės reikšmės, todėl net ir pripažinus, jog byloje pateikti įrodymai nepatvirtina, kad E. B. yra M. B. sūnus, tai neturi reikšmės sprendimui. Visgi, byloje dalyvaujančių asmenų ryšius rodo jų vienodos pavardės bei aplinkybė, kad atsakovas leido trečiajam asmeniui naudotis atsakovo vardu atidaryta banko sąskaita. Tai patvirtina, jog asmenys pagrįstai laikytini susijusiais tarpusavio ryšiu.

20. Nesutiktina su apeliantu, kad byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų atsakovo ir trečiojo asmens susitarimą vykdyti trečiojo asmens finansines operacijas per atsakovui priklausančią banko sąskaitą. M. B. priklausanti sąskaita buvo nurodyta Sutartyje, ieškovas į šią sąskaitą pervedė lėšas už pagal Sutartį gautus gaminius. Panevėžio apylinkės teismo 2020-09-29 sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-6704-1137/2020 konstatuota, jog 2020-04-10 ieškovas informuotas apie kilusį gaisrą, ieškovas kartu su E. B. 2020-04-10 sudarė gaminių apžiūros aktą, kuriuo buvo konstatuotas E. B. įsipareigojimų pagal Sutartį nevykdymas bei sutarta, kad jis iki 2020-04-15 grąžins ieškovui 3 200,00 Eur. Šios aplinkybės patvirtina, kad Sutarties šalys pripažino Sutarties vykdymą rodančias aplinkybes, E. B. neneigė, jog mokėdamas į kito asmens vardu atidarytą banko sąskaitą, ieškovas įvykdė įsipareigojimus pagal Sutartį, kuriuos turėjo įvykdyti E. B.. Trečiasis asmuo nereiškė ieškovui pretenzijų bei nesikreipė į teismą, kad ieškovas apmokėtų už pagal Sutartį atliktus darbus. Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovas M. B. būtų kreipęsis į banką, teisėsaugos ar kitas institucijas, jog jo vardu atidarytoje sąskaitoje atliekami neteisėti atsiskaitymai, kad sąskaita naudojama be jo sutikimo ir žinios, taip pat nėra duomenų, jog pats atsakovas būtų panaudojęs ieškovo pervestus pinigus. Jeigu tarp atsakovo ir trečiojo asmens būtų kilęs ginčas dėl teisės į ieškovo pervestas lėšas, pagrįstai abejotina, ar E. B. sudarydamas 2020-04-10 gaminių apžiūros aktą, būtų sutikęs su tuo, jog ieškovas tinkamai įvykdė įsipareigojimus pagal Sutartį, kad nebūtų kreipęsis su pretenzijomis dėl neatsiskaitymo už ieškovui perduotus gaminius. Šios aplinkybės rodo, jog labiau tikėtina tai, kad atsakovas ir trečiasis asmuo buvo susitarę dėl banko sąskaitos naudojimo E. B. interesais.

21. Ieškovas atkreipia dėmesį, jog toks galimas atsakovo ir trečiojo asmens susitarimas dėl banko sąskaitos naudojimo yra neteisėtas, kadangi jo tikslas buvo vengti atsiskaitymo su kreditoriais, o tokio tikslo turėjimas prieštarauja teisės principams ir teismo iniciatyva pripažintinas niekiniu ir negaliojančiu ab initio. Sutiktina su ieškovu, kad atliekant priverstinio vykdymo veiksmus, turi būti laikomasi Civilinio proceso kodekso nuostatų, reglamentuojančių vykdymo procesą – skolininko turtas areštuojamas CPK 675 straipsnio tvarka, o banke esančios lėšos – CPK 689 straipsnio tvarka. Išieškotos skolininko pajamos turi būti paskirstomos Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka. CPK 688 straipsnis nustato, kad išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys antstolio reikalavimu privalo per jo nustatytą terminą pranešti, ar pas juos yra skolininko pinigų ir kitokio turto. Nustatęs, kad pas kitus asmenis yra skolininko pinigų ir kitokio turto, antstolis juos aprašo ar surašo turto arešto aktą. Tuo atveju, kai yra areštuojamos kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose esančios lėšos ir leidžiama su jomis atlikti tam tikras operacijas, antstolis nurodo konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti.

22. Byloje aptariamu atveju, antstolis nenustatė atsakovo sąskaitoje esančių trečiajam asmeniui E. B. priklausančių lėšų ir CPK 688 straipsnio tvarka nenukreipė į jas išieškojimo. Sutiktina, kad dėl to buvo pažeistos kreditorių teisės. Bylos kontekste turi būti pastebėta, kad ieškovas teismo prašo ne ginti trečiųjų asmenų – trečiojo asmens kreditorių, teises, kam jis nėra įgaliotas, tačiau siekia susigrąžinti lėšas, kurias trečiajam asmeniui į atsakovo sąskaitą pervedė už jam perduotus gaminius. Tokiu būdu ieškovas įgytų ir pagal Sutartį perduotus gaminius ir atgautų už gaminius sumokėtus pinigus, o įvertinus tai, kad dalis pervestų lėšų (3 200,00 Eur) jau yra priteista Panevėžio apylinkės teismo 2020-09-29 sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. Nr. e2-6704-1137/2020, tai ieškovas gautų daugiau lėšų, nei yra sumokėjęs pagal Sutartį. Ieškovo teigimas teismo posėdžio metu, jog ieškovas ieškiniu prašomas priteisti lėšas perduotų E. B., kaip savo Sutarties vykdymą, nelaikomas reikšmingu, nes realiai vykdydamas Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, ieškovas galėjo mokėtinas lėšas pervesti į notaro depozitinę sąskaitą (CK 6.56 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad ieškovas nepatyrė turto praradimo, kadangi Panevėžio apylinkės teismo sprendimu už akių ieškovui priteista 3 200,00 Eur, o likusi 8 886,96 Eur suma (12 086,96 Eur – 3 200,00 Eur = 8 886,96 Eur) yra sumokėta už skydus pagal Sutartį. Esant tokioms aplinkybėms, kai ieškovas ieškiniu siekia gauti lėšų daugiau, nei turi tam teisių, susitarimo tarp atsakovo ir trečiojo asmens vertinimas prieštaravimo imperatyvioms teisės normoms požiūriu, neturi reikšmės ginčo sprendimui.

23. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad atsakovas visas gautas pinigines lėšas perdavė trečiajam asmeniui. Jau buvo atkreiptas dėmesys, kad dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo byloje sprendžiama, remiantis tikimybių pusiausvyros principu. Šioje byloje nei atsakovas, nei trečiasis asmuo realiai nebuvo informuoti apie bylos nagrinėjimą nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme. Nors civilinio proceso normos suteikia galimybę tam tikrais atvejais išnagrinėti civilines bylas, realiai procese nedalyvaujant į jį įtrauktiems asmenims, tačiau vertinant byloje surinktus įrodymus, į šią aplinkybę turi būti atsižvelgiama. Ankstesniame nutarties skyriuje buvo išdėstyti teismo argumentai, dėl ko yra pagrįsta laikyti, kad susitarimas tarp trečiojo asmens bei atsakovo dėl banko sąskaitos naudojimo pripažintinas labiau tikėtinu. Pasisakant dėl šio apeliacinio skundo argumento, remtinasi ta pačia pozicija.

24. Ieškovas daro prielaidą, kad net sutinkant, jog visi išgryninti pinigai buvo perduoti trečiajam asmeniui, atsakovas disponuoja 2 766,96 Eur suma, kuri buvo įgyta be teisinio pagrindo, todėl ieškinys turėjo būti tenkintas iš dalies. Byloje nėra duomenų, kad ieškovo teisės, vykdant Sutartį buvo pažeistos, trečiasis asmuo nereiškia reikalavimo ieškovui atsiskaityti pagal Sutartį, o taip pat ieškovas nėra kitu būdu įvykdęs prievolės E. B.. Dalis pervestų lėšų ieškovui yra priteista iš trečiojo asmens, kitos lėšos pagrįstai pripažintos sumokėtomis už gaminius. Panevėžio apylinkės teismo 2020-09-29 sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-6704-1137/2020 konstatuota, jog vykdydamas sutartinius įsipareigojimus laikotarpiu nuo 2019-11-22 iki 2020-01-24 ieškovas atsakovui sumokėjo 12 086,96 Eur, o taip pat tai, kad ieškovas kartu su E. B. 2020-04-10 sudarė gaminių apžiūros aktą, kuriuo buvo konstatuotas E. B. įsipareigojimų pagal Sutartį nevykdymas bei sutarta, kad jis iki 2020-04-15 grąžins ieškovui 3 200,00 Eur. Tokiu būdu teismo sprendimu yra patvirtintas faktas, kad 12 086,96 Eur sumokėti vykdant sutartinius įsipareigojimus, o 2020-04-10 gaminių apžiūros aktu Sutarties šalys sutiko dėl galutinio atsiskaitymo pagal Sutartį. Iš lėšų judėjimo byloje pateiktoje M. B. sąskaitoje matyti, kad iš sąskaitos buvo atliekamas ir atsiskaitymas už prekes parduotuvėse, degalinėse, pinigai ne tik buvo išgryninti. Byloje nėra duomenų, kieno interesais buvo daromos išlaidos, tačiau įvertinus tai, kad E. B. nėra pareiškęs ieškovui reikalavimo dėl atsiskaitymo už pagal Sutartį gautus gaminius, labiau tikėtina, jog išlaidos gali būti susijusios su E. B. veikla. Net ir nustačius, kad atsakovas pasiliko sau pinigų dalį, tai nereikštų, jog ieškovas turi teisę į 2 766,96 Eur ar kitą sumą, nes ieškovui priteista 3 200,00 Eur, o likusi 8 886,96 Eur suma (12 086,96 Eur – 3 200,00 Eur = 8 886,96 Eur) yra sumokėta už skydus pagal Sutartį.

25. Sutiktina su ieškovu, jog trečiasis asmuo, tardamasis dėl su ūkine veikla susijusių lėšų pervedimo į kito asmens vardu atidarytą banko sąskaitą, galėjo padaryti Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimus, tačiau įvertinus tai, kad byloje nagrinėjami civilinės teisės klausimai, teismas byloje neturi pareigos vertinti trečiojo asmens veiklos mokesčių teisės ar administracinės teisės aspektais. Kadangi teismo sprendimu nėra konstatuojami atskirų mokesčių ar administracinės teisės normų pažeidimai, tai teismas neturi prievolės priimti atskirąją nutartį ar pakankamai neišanalizavęs veiksmų teisėtumo kitų teisės šakų prasme atitinkamoms institucijoms pranešti apie galimus neteisėtus veiksmus. Šioje byloje pateikti duomenys yra nepakankami, kad teismas įsitikintų, jog buvo padarytas mokesčių teisės ar kitoks pažeidimas. Matydamas padarytą teisės normų pažeidimą, pats ieškovas gali pranešti kompetentingoms institucijoms. Atsakovo veiksmų vertinimas kitų teisės pažeidimams nustatyti negali pakeisti esminę reikšmę šioje byloje turinčio vertinimo, jog ieškovo teisės nebuvo pažeistos, o jas ginant ieškovo prašomu būdu, ieškovas nepagrįstai įgytų turtines teises.

26. Kiti apeliacinio skundo argumentai iš esmės kartoja jau aptartus, o taip pat neturi įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teisėjų kolegija dėl jų papildomai nepasisako. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovas atsakovui pervestomis lėšomis atsiskaitė už įgytas prekes pagal Sutartį. Sprendžiama, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o jo keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovo UAB „Ekobūstas“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Loreta BujokaitėJadvyga MardosevičJūra Marija Strumskienė