Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2021-10-26 · Civilinė byla Nr. e2-4395-517/2021

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2021-10-26Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-03-08Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-10-26
Bylos Nr.
e2-4395-517/2021
Teisminio proceso Nr.
2-49-3-00405-2021-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rinaldas Adamonis
Ieškovas
UAB „Ekobūstas“
Atsakovas
M. B.
Trečiasis asmuo
E. B.
Advokatai
Vytautas Ptašinskis
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-4395-517/2021Teisminio proceso Nr. 2-49-3-00405-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.1; 2.6.8.8; 2.6.9.2; 3.1.7.6; 3.2.6.1 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 26 d.Ukmergė
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Rinaldas Adamonis,sekretoriaujant Kristinai Stamulienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „Ekobūstas“ vadovui D. S., ieškovo atstovui – advokatui Vytautui Ptašinskiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Ekobūstas“ ieškinį atsakovui M. B., trečiasis asmuo byloje – E. B., dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė UAB „Ekobūstas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui M. B. prašydama: 1) priteisti ieškovei iš atsakovo 12086,96 Eur be pagrindo įgytų pinigų sumą; 2) priteisti ieškovei iš atsakovo 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) priteisti ieškovei iš atsakovo visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2019 m. spalio 11 d. su trečiuoju asmeniu E. B. (atsakovo M. B. sūnumi) sudarė skydinio namo elementų „Starmoi“ gamybos sutartį (toliau - ir Sutartis). Sutarties pagrindu trečiasis asmuo E. B. įsipareigojo pagaminti skydinio namo „Starmoi“ skydus pagal ieškovės pateiktus brėžinius bei medžiagas. Ieškovė, vykdydama sutartinius įsipareigojimus, pagal trečiojo asmens E. B. išrašytose sąskaitose -faktūrose nurodytus banko sąskaitos rekvizitus (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 22 d. iki 2020 m. sausio 24 d. pervedė 12086,96 Eur. Atliktuose mokėjimo nurodymuose gavėju nurodytas trečiasis asmuo E. B., o mokėjimo paskirtyje – konkrečios sąskaitos - faktūros numeris. Teigia, jog trečiasis asmuo netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, ko pasekmėje Panevėžio apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-6704-1137/2020, tenkino ieškovės ieškinį ir iš trečiojo asmens E. B. ieškovei priteisė 3200,00 Eur. Ieškovė kreipėsi į antstolį dėl priverstinių vykdymo veiksmų atlikimo, ko pasekmėje tapo žinoma, kad E. B. atžvilgiu yra užvesta daugiau nei 10 vykdomųjų bylų, o priverstinio vykdymo veiksmai atliekami bene nuo 2016 m. Aukščiau minėtos faktinės aplinkybės, susijusios su priverstinio vykdymo veiksmais, neatitiko E. B. teiktų paaiškinimų, esą: 1) ieškovės pervestas pinigines lėšas E. B. gaudavo; 2) gautomis piniginėmis lėšomis E. B. atsiskaitydavo su kitais darbuotojais, kuriuos asmeniškai samdydavo. Teigia, jog visos E. B. sąskaitos buvo areštuotos atliekant priverstinio vykdymo veiksmus, todėl E. B. neturėjo objektyvių galimybių iš ieškovės gautomis piniginėmis lėšomis atsiskaityti su kitais asmenimis. Tuomet ieškovui kilo abejonė, kad E. B. išrašytose sąskaitose - faktūrose nurodė ne savo, o kito asmens banko sąskaitos numerį. Tokiais nesąžiningais veiksmais buvo siekiama pažeisti kreditorių interesus vykdymo procesuose ir sudaryti galimybę gauti neapmokestinamų pajamų. Siekiant išsklaidyti minėtas abejones, priverstinio vykdymo procese ieškovė pateikė prašymą antstoliui areštuoti pinigines lėšas, esančias ginčo banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini), tačiau antstolis nurodė, kad minėta banko sąskaita E. B. nepriklauso. Vykdomojoje byloje nustatyta, kad banko sąskaita (duomenys neskelbtini), taigi ir joje esančios piniginės lėšos, priklauso atsakovui M. B..

Be to, ieškovė ieškinyje nurodė, kad: 1) ieškovės ir atsakovo M. B. nesiejo sutartiniai teisiniai santykiai ir atsakovas jokių paslaugų ieškovei neteikė; 2) ieškovė neturėjo teisinio pagrindo pervesti atsakovui M. B. pinigines lėšas, o atsakovas neturėjo teisinio pagrindo tokias lėšas gauti ir pasilikti. Esant tokioms aplinkybėms, 2021 m. vasario 23 d. ieškovė kreipėsi į atsakovą su prašymu grąžinti be pagrindo gautas pinigines lėšas. Ieškovės siųsta 2021 m. vasario 23 d. pašto korespondencija atsakovui nebuvo įteikta, nes atsakovas siuntos neatsiėmė. Akcentuoja, kad tiek atsakovas, tiek ir E. B. vengia priimti pašto korespondenciją, ką patvirtina faktas, jog Panevėžio apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-6704-1137/2020 buvo priimtas sprendimas už akių. Akcentuoja, kad dėl nesąžiningų atsakovo ir trečiojo asmens E. B. veiksmų ieškovė buvo suklaidinta ir atsakovui M. B. pinigines lėšas (12086,96 Eur) pervedė nesant tam pagrindo. Atsakovui gera valia neįvykdžius ieškovės prašymo, ieškovė yra priversta pažeistas teises ginti teismine tvarka.

Ieškovės atstovai – bendrovės direktorius D. S. ir advokatas V. P. teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti.

Papildomai ieškovės vadovas D. S. paaiškino, kad trečiasis asmuo E. B. pradžioje tinkamai vykdė tarp jų sudarytą skydinio namo elementų gamybos sutartį. Trečiais asmuo gamino skydinio namo skydus, o ieškovė (UAB „Ekobūstas“) už pagamintą produkciją atsiskaitydavo. Šalys buvo sutarę, kad ieškovė mokės trečiajam asmeniui už pagamintą produkciją kiekvieną savaitę, todėl taip ir mokėdavo. Viso sumokėjo 12086,96 Eur sumą, tai yra ieškovė visiškai atsiskaitė su E. B. pagal aptariamą sutartį. Trečiasis asmuo E. B. jokių pretenzijų dėl apmokėjimo už pagamintą produkciją ieškovei nereikšdavo, būdavo mokama kiekvieną savaitę. Jam (direktoriui D. S.) E. B. sakydavo, kad atsiskaitymus pagal kiekvieną savaitę išrašomas sąskaitas už gaminamą produkciją gaudavo. Tačiau vėliau kilo gaisras, kurio metu buvo apgadinta dalis ieškovės produkcijos. Trečiasis asmuo ir ieškovė apžiūrėjo produkciją, surašė aktą ir sutarė, jog apgadinta produkcijos už 3200,00 Eur sumą, todėl susitarė, jog iš sumokėtų 12086,96 Eur, E. B. turi grąžinti ieškovei 3200,00 Eur. Šalys šiai sumai surašė tris paprastuosius vekselius. Trečiajam asmeniui negrąžinus 3200,00 Eur sumos, ieškovė kreipėsi į teismą ir Panevėžio apylinkės teismo sprendimu ši suma ieškovei buvo priteista. V. P. apylinkės teismo sprendimą, bandant išieškoti aptariamą sumą iš trečiojo asmens, paaiškėjo, jog trečiasis asmuo turi skolų, ieškovė yra tik šeštoje ar septintoje kreditorių eilėje. Taip pat paaiškėjo, kad ieškovė atsiskaitymus už pagamintą produkciją (12086,96 Eur sumos pavedimus) atliko ne į produkciją gaminusio asmens E. B., o į E. B. tėvo M. B. sąskaitą. Dėl to, prašo iš atsakovo M. B. ieškovei priteisti visą sumą (12086,96 Eur) sumokėtą už pagamintus skydus. Po vekselių pasirašymo, daugiau su E. B. susisiekti nepavyko. Tuo tarpu su E. B. tėvu – atsakovu M. B. bendrauti neteko, jo nepažįsta. Iš atsakovo M. B. sąskaitos išrašo matyti, kad gaunamas lėšas, viso 12086,96 Eur, M. B. periodiškai išgrynindavo po pinigų gavimo. Pasirašant skydinio namo elementų sutartį, E. B. jam nieko nesakė, kad turi skolų. Matydavo, kad gaminant produkciją dirba ir daugiau darbuotojų (du ar trys), suprato, jog su darbuotojais E. B. atsiskaito už darbą.

Papildomai ieškovės atstovas – advokatas V. P. paaiškino, kad pats trečiasis asmuo E. B. kreipėsi į ieškovę, siūlydamas gaminti produkciją. Pradžioje viskas vyko sklandžiai, skydinio namo skydai buvo gaminami, už produkciją buvo atsiskaitoma kas savaitę. Tačiau vėliau trečiojo asmens E. B. patalpose kilo gaisras, ko pasėkoje sudegė dalis ieškovės produkcijos. E. B. neprieštaravo, kad turi grąžinti dalį (3200,00 Eur) pinigų, tačiau sakė, jog pinigų neturi. Dėl ko išdavė tris paprastuosius vekselius. Ieškovė kreipėsi į antstolę ir paaiškėjo, kad trečiojo asmens E. B. sąskaitos areštuotos nuo 2016 metų, yra daugiau nei dešimt vykdomųjų bylų. Suprato, kad esant tokiai situacijai E. B. negalėjo nei gauti ieškovės mokamų piniginių lėšų, nei atsiskaityti su savo darbuotojais. Aiškinantis susidariusią situaciją, paaiškėjo, kad ieškovė už jai pagamintą produkciją atsiskaitydavo lėšas vesdama ne į trečiojo asmens E. B. banko sąskaitą, o į jo tėvo – atsakovo M. B. banko sąskaitą. Dėl to mano, kad M. B. pervestos lėšos yra ne M. B. nuosavybė. Atsakovas neturėjo teisinio pagrindo gauti pinigines lėšas, jis praturtėjo ieškovės sąskaita.

Atsakovas M. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo bei šaukimas atvykti į teismo posėdį jam buvo įteikti tinkamai CPK 123 straipsnio 3 dalies pagrindu bei viešo paskelbimo internetiniame tinklapyje www.teismai.lt būdu (CPK 130 straipsnio 1 dalis).

Trečiasis asmuo E. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo bei šaukimas atvykti į teismo posėdį jam buvo įteikti tinkamai CPK 123 straipsnio 3 dalies pagrindu bei viešo paskelbimo internetiniame tinklapyje www.teismai.lt būdu (CPK 130 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Šioje civilinėje byloje sprendžiamas nepagrįsto praturtėjimo (lot. actio de in rem verso) instituto taikymas.

Iš į bylą pateiktos 2019 m. spalio 11 d. Skydinio namo elementų STARMOI gamybos sutarties matyti, kad ieškovė UAB „Ekobūstas“ ir trečiasis asmuo E. B., veikiantis pagal individualios veiklos pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), susitarė, jog trečiasis asmuo pagamina skydinio namo STARMOI skydus pagal ieškovės pateiktus brėžinius bei medžiagas (Sutarties 2 p.). Už trečiojo asmens pagamintą produkciją ieškovė įsipareigojo sumokėti Sutartyje nurodytą kainą – 12500,00 Eur + PVM (Sutarties 4 p.). Ieškovė su trečiuoju asmeniu atsiskaito kas savaitę už faktiškai pagamintus skydinius elementus (Sutarties 7 p.).

Taip pat iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad trečiasis asmuo E.B. išrašė ieškovui UAB „Ekobūstas“ 2019 m. lapkričio 11 d. sąskaitą-faktūrą Nr. 001 – 1155,28 Eur sumai, 2019 m. lapkričio 28 d. sąskaitą-faktūrą Nr. 002 – 1155,28 Eur sumai, 2019 m. gruodžio 9 d. sąskaitą-faktūrą Nr. 003 – 2000,00 Eur sumai, 2019 m. gruodžio 13 d. sąskaitą-faktūrą Nr. 004 – 1155,28 Eur sumai, 2019 m. gruodžio 19 d. sąskaitą-faktūrą Nr. 005 – 1155,28 Eur sumai, 2019 m. gruodžio 30 d. sąskaitą-faktūrą Nr. 006 – 1155,28 Eur sumai, 2020 m. sausio 6 d. sąskaitą-faktūrą Nr. 007 – 2000,00 Eur sumai, 2020 m. sausio 10 d. sąskaitą-faktūrą Nr. 008 – 1155,28 Eur sumai, 2020 m. sausio 24 d. sąskaitą - faktūrą Nr. 009 – 1155,28 Eur sumai. Viso 12086,96 Eur sumai. Lėšų pervedimo nurodymai patvirtina, jog ieškovė UAB „Ekobūstas“ laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 22 d. iki 2020 m. sausio 24 d. pagal išrašytas sąskaitas-faktūras Nr. 001, 002, 003, 004, 005, 006, 007, 008, 009 bankiniais pavedimais sumokėjo E.B. 12086,96 Eur sumą, lėšas pavedant į Luminor Bank AS banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), gavėju nurodant – E. B., o mokėjimo paskirtyje – konkretų sąskaitos-faktūros numerį.

Pasak ieškovės vadovo, trečiasis asmuo E. B. jokių pretenzijų dėl apmokėjimo už pagamintą produkciją ieškovei nereikšdavo, būdavo mokama kiekvieną savaitę. Jam (direktoriui D. S.) E. B. sakydavo, kad atsiskaitymus pagal kiekvieną savaitę išrašomas sąskaitas už gaminamą produkciją gaudavo. Tačiau vėliau kilo gaisras, kurio metu buvo apgadinta dalis ieškovės produkcijos. Trečiasis asmuo ir ieškovė apžiūrėjo produkciją, surašė aktą ir sutarė, jog apgadinta produkcijos už 3200,00 Eur sumą, todėl susitarė, jog iš sumokėtų 12086,96 Eur, E. B. turi grąžinti ieškovei 3200,00 Eur. Šalys šiai sumai surašė paprastuosius vekselius. Trečiajam asmeniui negrąžinus 3200,00 Eur sumos, ieškovė kreipėsi į teismą ir Panevėžio apylinkės teismo sprendimu už akių ši suma ieškovei buvo priteista. Šias ieškovės nurodytas aplinkybes patvirtina Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendimas už akių, priimtas civilinėje byloje Nr. e2-6704-1137/2020, kuriuo ieškovei iš E. B. buvo priteista 3200,00 Eur skola, 5 procentų palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidos. Aptariamame Panevėžio apylinkės teismo sprendime už akių nustatytos šios faktinės aplinkybės: 1) vykdydama sutartinius įsipareigojimus, pagal E. B. pateiktą informaciją, laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 22 d. iki 2020 m. sausio 24 d. UAB „Ekobūstas“ sumokėjo E. B. 12086,96 Eur; 2) 2020 m. balandžio 10 d. UAB „Ekobūstas“ buvo informuota apie aplinkybę, jog E. B. valdomoje teritorijoje kilo gaisras, kurio metu buvo sugadinta dalis Sutarties pagrindu pagamintos produkcijos; 3) 2020 m. balandžio 10 d. UAB „Ekobūstas“ ir E. B. sudarė gaminių apžiūros aktą, kuriuo buvo konstatuotas E. B. įsipareigojimų pagal Sutartį nevykdymas bei sutarta, kad E. B. grąžina UAB „Ekobūstas“ 3200,00 Eur iki 2020 m. balandžio 15 d.; 4) siekiant užtikrinti, jog UAB „Ekobūstas“ bus grąžintos piniginės lėšos (3200,00 Eur), 2020 m. balandžio 10 d. E. B. UAB „Ekobūstas“ naudai išdavė paprastąjį vekselį – 1600,00 Eur sumai bei 2020 m. balandžio 14 d. paprastąjį vekselį – 1600,00 Eur sumai.

Pasak ieškovės vadovo, bandant išieškoti iš trečiojo asmens E. B. 3200,00 Eur sumą, paaiškėjo, jog ieškovė atsiskaitymus už pagamintą produkciją (12086,96 Eur sumos pavedimus) atliko ne į produkciją gaminusio asmens – E. B., o į pastarojo tėvo – atsakovo M. B. sąskaitą. Iš byloje esančio atsakovo M. B. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), išrašo matyti, kad į šią sąskaitą buvo devyniais pavedimais pervesta viso 12086,96 Eur suma laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 22 d. iki 2020 m. sausio 24 d., mokėjimo paskirtyse nurodant sąskaitas-faktūras Nr. 001, 002, 003, 004, 005, 006, 007, 008, 009. Be to, iš šio sąskaitos išrašo matyti, jog po aptariamų pinigų pervedimo buvo atliekami grynųjų pinigų nurašymai kortele. Iš 2021 m. vasario 23 d. prašymo matyti, kad ieškovės atstovas – advokatas V. P. surašė atsakovui M. B. pretenziją dėl be pagrindo gautų piniginių lėšų grąžinimo. Iš siuntos duomenų matyti, jog pretenzijos atsakovo M. B. gyvenamosios vietos adresu įteikti nepavyko.

Dėl be pagrindo įgyto turto

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo M. B. 12086,96 Eur be pagrindo įgytas lėšas, teigdama, jog šios lėšos buvo skirtos ne atsakovui, o jo sūnui – trečiajam asmeniui E. B., nes su trečiuoju asmeniu ieškovė atsiskaitė už skydinio namo skydų gaminimą pagal ieškovės ir trečiojo asmens sudarytą 2019 m. spalio 11 d. skydinio namo elementų STARMOI gamybos sutartį.

CK 6.237 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus CK nustatytas išimtis. Be teisinio pagrindo įgijęs turto asmuo privalo grąžinti ar atlyginti visas pajamas, kurias jis gavo ar turėjo gauti iš šio turto, nuo to laiko, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie turto įgijimo nepagrįstumą (CK 6.240 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad CK 6.242 straipsniui, reglamentuojančiam nepagrįstą praturtėjimą (lot. actio de in rem verso), taikyti turi būti nustatytos šios prielaidos: pirma, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; antra, atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); trečia, priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; ketvirta, atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; septinta, ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-313/2019, 2018 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-687/2018 28 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Esant reikalavimui priteisti be pagrindo įgytą turtą, teismas visų pirma turi teisiškai kvalifikuoti ginčo teisinį santykį: nustatyti, kokiu pagrindu turtas gautas ir iš ko kyla (jei kyla) prievolė turtą grąžinti, ir atitinkamai koks įstatymas, reglamentuojantis gauto turto išreikalavimo taisykles, ginčo atveju turi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-687/2018, p. 25).

Bylose dėl be pagrindo įgyto turto ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita; pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui. Pastaroji pareiga grindžiama ne tik bendrąja CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat), bet ir tuo, kad neigiamų aplinkybių (pagrindo gauti turtą nebuvimo) įrodinėjimas yra sudėtingesnis nei teisę sukuriančių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013, p. 31). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas. Taigi aplinkybę, kad asmuo turtą įgyja be teisinio pagrindo, turi įrodyti ieškovas. Jam pakanka įrodyti nepagrįsto turto įgijimo aplinkybes, o atsakovas, priešingai, teigdamas, kad turtas įgytas pagrįstai, turi pateikti įrodymus, esančius tokio turto įgijimo pagrindu (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-687/2018, p. 28).

Nagrinėjamu atveju, atsakovas bei trečiasis asmuo atsiliepimų į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, todėl teismui nėra žinoma jų pozicija nagrinėjamu klausimu. Tačiau bylos duomenimis yra įrodyta, jog tarp trečiojo asmens E. B. ir ieškovės UAB „Ekobūstas“ egzistavo pirkimo - pardavimo sutarties teisiniai santykiai (2019 m. spalio 11 d. skydinio namo elementų STARMOI gamybos sutartis). Būtent šios sutarties pagrindu ieškovei trečiasis asmuo kas savaitę išrašydavo sąskaitas-faktūras už pagamintą produkciją, o ieškovė už ją tinkamai ir laiku atsiskaitydavo. Teismo posėdžio metu pats ieškovės vadovas – direktorius D. S. pripažino, jog iki gaisro (kuomet sudegė dalis produkcijos) skydinio namo elementų gamybos sutartis buvo vykdoma tinkamai. Trečiasis asmuo gamino skydinio namo skydus, o ieškovė (UAB „Ekobūstas“) už pagamintą produkciją atsiskaitydavo kiekvieną savaitę pagal šalių susitarimą. Viso ieškovė sumokėjo 12086,96 Eur sumą, tai yra ieškovė visiškai atsiskaitė su E. B. pagal tarp šalių sudarytą Sutartį. Teismo vertinimu, šios aplinkybės įrodo, jog pardavėjas (E. B.) pagamino skydus, o pirkėjas (ieškovė) už juos atsiskaitė Sutartyje numatytomis sąlygomis.

Kaip jau buvo pažymėta, bylos duomenimis nustatyta, jog kilus gaisrui buvo apgadinta dalis produkcijos, todėl šalys susitarė, jog iš trečiajam asmeniui ieškovės sumokėtos 12086,96 Eur sumos, 3200,00 Eur sumą ieškovei grąžins trečiasis asmuo. Trečiajam asmeniui neįvykdžius pareigos grąžinti 3200,00 Eur sumą, ši suma ieškovei iš trečiojo asmens yra priteista įsiteisėjusiu Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-6704-1137/2020.

Pažymėtina, kad sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus ir atsižvelgiant, be kitų aplinkybių, į jos sudarymo aplinkybes, šalių elgesį po sutarties sudarymo. Nagrinėjamu atveju tikrieji ieškovės ir trečiojo asmens ketinimai buvo tai, jog trečiasis asmuo (pardavėjas) pagamina skydinio namo STARMOI skydus pagal ieškovo (pirkėjo) pateiktus brėžinius bei medžiagas, o pirkėjas (ieškovas) už juos atsiskaito – sumoka Sutartyje numatytą 12086,96 Eur sumą. Byloje ginčo dėl to, kad skydai buvo pagaminti tinkamai bei už juos laiku atsiskaityta, nėra. Tarp šalių (ieškovo ir trečiojo asmens) taip pat nebuvo ginčo dėl to, kad sudegus daliai produkcijos trečiasis asmuo įsipareigojo grąžinti ieškovei 3200,00 Eur sumą iš trečiojo asmens gautų 12086,96 Eur. Kaip jau buvo pažymėta, Panevėžio apylinkės teismo sprendimu taip pat konstatuota, jog trečiojo asmens skola ieškovei yra 3200,00 Eur. Taigi, likusi 8886,96 Eur suma (12086,96 Eur – 3200,00 Eur =8886,96 Eur) yra sumokėta už skydus pagal Sutartį.

Nepaisant to, ieškovo vadovas tą pačią 12086,96 Eur sumą, kurią jis sumokėjo už įsigytas prekes, prašo priteisti iš trečiojo asmens tėvo – atsakovo M. B., tvirtindamas, jog pastarasis šią sumą įgijo be teisėto pagrindo ir taip praturtėjo ieškovės sąskaita.

Kaip jau buvo pažymėta, nepagrįsto praturtėjimo institutui taikyti turi būti nustatytos 7 prielaidos. Iš kurių pirma yra tai, kad atsakovas praturtėjo dėl ieškovo veiksmų. Tačiau byloje tokių aplinkybių ieškovė neįrodė. Priešingai, pats ieškovės vadovas – direktorius D. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad trečiasis asmuo E. B. jokių pretenzijų dėl apmokėjimo už pagamintą produkciją ieškovei nereikšdavo, jam (direktoriui D. S.) E. B. sakydavo, kad atsiskaitymus pagal kiekvieną savaitę išrašomas sąskaitas už gaminamą produkciją gaudavo. Taigi, akivaizdu, jog atsakovas M. B. dėl ieškovo veiksmų nepraturtėjo, nes aptariamą sumą gaudavo ne atsakovas, o jo sūnus – trečiasis asmuo M. B. kaip atsiskaitymą už gaminamus skydus pagal aptariamą Sutartį. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje esantis M. B. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), išrašas, iš kurio matyti, kad į šią sąskaitą buvo devyniais pavedimais pervesta viso 12086,96 Eur suma, mokėjimo paskirtyse nurodant sąskaitas-faktūras Nr. 001, 002, 003, 004, 005, 006, 007, 008, 009. Be to, iš šio sąskaitos išrašo matyti, jog po aptariamų pinigų pervedimo buvo atliekami grynųjų pinigų nurašymai kortele. Taigi, darytina išvada, jog pinigai buvo vedami tikslingai atsiskaityti už įgyjamas prekes, po ko iš šios sąskaitos būdavo išgryninami. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog jei trečiasis asmuo už parduodamas prekes nebūtų gavęs ieškovės pervedamų pinigų, pastarasis būtų nutraukęs produkcijos gaminimą ar reiškęs pretenzijas ieškovei. Tačiau to padaryta nebuvo, sutarties vykdymas buvo tęsiamas.

Antra sąlyga yra atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita). Tačiau šios sąlygos ieškovė taip pat neįrodė, nes, kaip jau buvo ne kartą pažymėta, byloje nustatyta, jog ieškovė aptariamos sumos dalį 8886,96 Eur yra sumokėjusi už gautas prekes, dėl kurių kokybės ginčo nėra, o dėl kitos ieškovės sumokėtos pinigų dalies – 3200,00 Eur yra priimtas įsiteisėjęs Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendimas ir ši suma yra priteista ieškovei iš trečiojo asmens E. B.. Taigi, byloje nėra nustatyta, jog atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita. Esant tokioms aplinkybėms, nenustatyta ir trečia sąlyga (priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo), nes kaip jau ne kartą buvo pažymėta, aptariamą pinigų sumą ieškovė sumokėjo už įsigytus gaminius (skydinio namo skydus).

Priešingai nei teigia ieškovė, tai, kad apariama pinigų suma pagal Sutartį buvo pervesta ne į trečiojo asmens sąskaitą, o į trečiojo asmens tėčio – atsakovo sąskaitą, nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovas be pagrindo įgijo šias lėšas. Tokia išvada darytina, nes byloje neįrodyta, jog atsakovas praturtėjo ieškovės sąskaita. Priešingai, yra įrodyta, kad šias lėšas faktiškai gavo ne atsakovas, o trečiasis asmuo. Taigi, ieškovė atsiskaitė už įgytas prekes pagal aptariamą 2019 m. spalio 11 d. Skydinio namo elementų STARMOI gamybos sutartį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Kadangi atsakovas bei trečiasis asmuo teismui nepateikė duomenų apie galimai patirtas bylinėjimosi išlaidas, jų priteisimo iš ieškovės klausimas byloje nėra sprendžiamas.

Šioje byloje teismas patyrė 8,34 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas į valstybės biudžetą priteistinas iš ieškovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės UAB „Ekobūstas“, juridinio asmens kodas 148235564, 8,34 Eur (aštuonis eurus 34 centus) pašto išlaidas valstybės naudai.

Informuoti ieškovę, jog išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, banko kodas 73000, nurodant įmokos kodą 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Teisėjas Rinaldas Adamonis