Vilniaus apygardos teismo sprendimas, e2A-1691-640/2022

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-11-29
Bylos Nr.: e2A-1691-640/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-26673-2021-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Dainius Rinkevičius, Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Loreta Braždienė
Atsakovas: V. G., H. G.
Ieškovas: J. D.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-1691-640/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26673-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.3.4; 2.4.2.2; 3.3.1.18.2 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Dainiaus Rinkevičiaus ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų atsakovų V. G. (V. G.) ir H. G. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. D. ieškinį atsakovams V. G. (V. G.) ir H. G. dėl teisės gauti statybą leidžiantį dokumentą be bendraturčių sutikimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, P. L. D.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurio prašė pripažinti ieškovės teisę gauti statybą leidžiantį dokumentą gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Geri architektai“ parengtą rekonstravimo projektą Nr. AS-2021-G1-TP be atsakovų V. G. ir H. G. sutikimų bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 1 d. sprendimu pripažino negaliojančiu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016 m. vasario 22 d. J. D. išduotą leidimą rekonstruoti gyvenamąjį namą Nr. LNS-01-160222-00200 ir įpareigojo per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, pertvarkyti statinį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) (toliau ir statinys, gyvenamasis namas); per nustatytą terminą nepertvarkius statinio, įpareigojo per 3 mėn. savo lėšomis pašalinti statybos pagal 2016 m. vasario 22 d. išduotą leidimą rekonstruoti Nr. LNS- 01-160222-00200, padarinius, t. y. išardyti pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir sutvarkyti statybvietę (civilinė byla Nr. e2-1618-807/2017). Teismo sprendimas paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 13 d. nutartimi. Ieškovė, vykdydama minėtą teismo sprendimą, 2021 m. vasario 5 d. sudarė projektavimo darbų rangos sutartį su UAB „Geri architektai“, kurie įsipareigojo parengti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos projektą, suderinti jį su atsakingomis institucijomis ir gauti statybą leidžiantį dokumentą. UAB „Geri architektai“ parengė naują gyvenamojo namo rekonstrukcijos projektą. Vilniaus miesto savivaldybė, tikrindama gyvenamojo namo, rekonstrukcijos projektą pagal pateiktą prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, kaip pastabą nurodė tai, kad papildomai privaloma pateikti žemės sklypo, ant kurio stovi gyvenamasis namas, bendraturčių V. G. ir H. G. sutikimus statybą leidžiančiam dokumentui gauti. Dėl to ieškovės atstovas 2021 m. rugsėjo 16 d. elektroniniu paštu žemės sklypo bendraturčių (atsakovų) atstovui išsiuntė UAB „Geri architektai“ parengtą galutinį gyvenamojo namo rekonstrukcijos projektą ir paprašė per savaitę duoti sutikimus statybą leidžiančiam dokumentui gauti. Tačiau sutikimas iki ieškinio pateikimo teismui dienos nėra gautas ir nenurodytos priežastys, dėl kurių atsisakoma išduoti sutikimą. Ieškovė nurodė, kad iš atsakovų elgesio matyti, jog sutikimo nedavimą iš esmės lemia asmeninės priežastys ir konfliktiški tarpusavio santykiai. Pažymėjo, kad pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 1 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 13 d. nutartį, 2016 m. vasario 22 d. ieškovei išduotas statybą leidžiantis dokumentas negaliojančiu buvo pripažintas dėl vienos priežasties – nežymiai (3,1 proc.) viršijamo žemės sklypo užstatymo tankio. Šioje civilinėje byloje nebuvo nustatyta, kad ieškovės atlikta gyvenamojo namo rekonstrukcija apskritai būtų negalima, kad ja būtų pažeisti kiti teisės aktų reikalavimai ar bendraturčių atsakovų interesai. Teismų nustatytas vienintelis pažeidimas bus pašalintas nugriaunant ieškovei ir jos broliui P. L. D. nuosavybės teise priklausantį tame pačiame žemės sklype esantį ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Atsiliepimas

3. Atsakovė H. G. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad atsakovės sutikimas ar nesutikimas su ieškiniu, t. y. UAB „Geri architektai“ parengto rekonstravimo projekto Nr. AS-2021-G1-TP sprendiniams, priklausys nuo to, ar minėtu projektu nebus viršytas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) užstatymo tankis. Iš su ieškiniu pateikto projekto nėra aišku, ar viršijamas nustatytas žemės sklypo užstatymo tankis. Iš projekto sprendinių matyti, kad jie iš esmės atitinka ankstesnio statybos projekto, pagal kurį Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieškovei J. D. 2016 m. vasario 22 d. išdavė leidimą rekonstruoti, sprendinius. Tačiau projekte deklaratyviai teigiama, kad jį įgyvendinus žemės sklypo užstatymo tankis nebus viršytas. Užstatymo tankis yra aktualus atsakovams, kadangi teismai yra pripažinę jų teisę atidalyti savo žemės sklypo dalį.

4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – VTPSI arba Inspekcija) atsiliepime į ieškinį prašė bylą spręsti teismo nuožiūra, atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytus motyvus. Nurodė, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios nuosavybės teise priklauso ieškovei, atsakovams ir trečiajam asmeniui. Žemės sklype yra gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bei kiti inžineriniai statiniai: betono takas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), šulinys (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvora (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir lauko tualetas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1506-905/2012 gyvenamojo namo statyba, t. y. bendrojo ploto padidinimas 129,58 kv. m kapitaliai remontuojant buvo pripažinta savavališka statyba, įpareigojant šalinti šiuos padarinius. Teismas nurodė, kad gyvenamojo namo bendrojo ploto padidinimui 129,58 kv. m. (nuo 170,79 iki 300,37 kv. m.) buvo būtini tiek statinio projektas, tiek statybos leidimas (taip pat statinio kadastrinių matavimų byla), tačiau atsakovai J. D. ir P. L. D. šių dokumentų neturėjo, todėl šiuo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimu ieškinys buvo tenkintas, o atsakovai J. D. ir P. L. D. įpareigoti per 1 metus teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti reikiamus dokumentus savavališkai statybai įteisinti. Šio įpareigojimo neįvykdžius ir negavus statybą leidžiančio dokumentai atsakovai buvo įpareigoti per 6 mėnesių terminą pašalinti savavališkos statybos padarinius ir sutvarkyti statybvietę. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2016 m. vasario 22 d. išdavė leidimą Nr. LNS-01-160222-00200, kuris suteikė teisę statytojai (turinčiam statytojo teisę asmeniui) – J. D., pagal projektuotojo UAB „Pažangios archikultūrinės mintys“ parengtą vienbučio gyvenamojo namo rekonstravimo projektą Nr. 2015-02-01-12-2 (parengtą 2015 m.) rekonstruoti gyvenamosios paskirties (vieno buto) neypatingą statinį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Inspekcija, 2016 m. liepos 22 d. atlikusi statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimą, konstatavo, kad leidimas išduotas neteisėtai, projekto sprendiniai neatitinka teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, todėl ieškiniu kreipėsi į teismą. Vilniaus miesto apylinkės teismas įsiteisėjusiu 2017 m. rugsėjo 1 d. sprendimu pripažino negaliojančiu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016 m. vasario 22 d. leidimą rekonstruoti Nr. LNS-01-160222-00200 bei įpareigojo J. D. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, pertvarkyti statinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), o to nepadarius per 3 mėn. savo lėšomis pašalinti statybos pagal 2016 m. vasario 22 d. išduotą leidimą rekonstruoti Nr. LNS-01-160222-00200, padarinius, t. y. išardyti pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio, esančio (duomenys neskelbtini), dalis ir sutvarkyti statybvietę. Nurodė, kad ši byla yra ne dėl Inspekcijos pirmiau minėto užstatymo tankio pažeidimo, bet dėl bendraturčių teisių įgyvendinimo pagal ieškinio ribas. Byloje nėra nagrinėjamas su ieškiniu pateikto rekonstravimo projekto teisėtumas / neteisėtumas – tokius veiksmus Inspekcija atliks tik tuo atveju, jei bus gautas statybos leidimas. Tik atliekant statybą leidžiančio dokumento teisėtumo ir projekto sprendinių atitikties teisės aktų reikalavimams (įskaitant užstatymo tankį) patikrinimą, bus sprendžiama, ar leidimas yra teisėtas. Tačiau tokie veiksmai galimi tik Vilniaus savivaldybės administracijai išdavus naują statybos leidimą, bet ne šioje stadijoje.

5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė dėl ieškinio spręsti atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytus argumentus, galiojančių teisės aktų nuostatas ir aktualią teismų praktiką. Nurodė, kad ieškovė, vykdydama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 1 d. sprendimą, parengė naują vienbučio gyvenamojo namo rekonstrukcijos projektą. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, tikrindama šį rekonstrukcijos projektą pagal pateiktą prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, kaip pastabą nurodė tai, kad ieškovė papildomai privalo pateikti žemės sklypo, ant kurio stovi gyvenamasis namas, bendraturčių (atsakovų) sutikimus statybą leidžiančiam dokumentui gauti. Ieškovės teigimu, atsakovai tokių sutikimų nedavė. Nurodė, kad teismui pripažinus ieškovės teisę gauti statybą leidžiantį dokumentą be atsakovų sutikimo, tai nesuponuoja tokio dokumento ieškovei išdavimo, nes bendraturčių sutikimas yra tik viena iš sąlygų gauti statybą leidžiantį dokumentą. Nurodė, kad neišduodant sutikimo, yra iš esmės užkertamas kelias įvykdyti teismo sprendimą, nes be atsakovų sutikimo negali būti išduotas statybos leidimas.

6. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, P. L. D. atsiliepime į ieškinį prašė jį tenkinti. Nurodė, kad atsakovai įgyvendino savo teisę būti statytojais t. y. atliko gyvenamojo namo rekonstrukciją (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pastatė ūkinį pastatą (unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini)), kurio užstatymo plotas 82 kv. m., ženkliai daugiau pagal užstatymo plotą negu ieškovės atlikta gyvenamojo namo rekonstrukcija.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 4 d. sprendimu ieškinį tenkino. Pripažino ieškovei J. D. teisę gauti statybą leidžiantį dokumentą gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai be atsakovų V. G. ir H. G. sutikimo pagal UAB „Geri architektai“ parengtą rekonstravimo projektą Nr. AS-2021-G1-TP. Priteisė ieškovei J. D. iš atsakovo V. G. 1206,74 Eur ir iš atsakovės H. G. 1206,73 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

8. Nurodė, kad ieškovės teisė ir pareiga pašalinti savavališkos statybos padarinius ir šalinimo būdas (pertvarkant statinį pagal pertvarkytą projektinę dokumentaciją gavus naują statybą leidžiantį dokumentą), yra konstatuota įsiteisėjusiu teismo sprendimu, terminas šiai teisei įgyvendinti šio teismo sprendimo priėmimo dieną nėra pasibaigęs.

9. Pažymėjo, kad įsiteisėjusiais teismo sprendimais bendraturčiams yra suteiktos atitinkamos teisės (ieškovei – pertvarkyti statinį taip kad, be kita ko, nebūtų viršytas specialiuosiuose architektūros reikalavimuose nustatytas leistinas žemės sklypo užstatymo tankis, o atsakovams – teisė atidalyti savo žemės sklypo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės). Šiame kontekste pažymėjo, kad vieno iš bendrasavininkų siekiamas tikslas negali būti laikomas reikšmingesnis nei kito iš bendrasavininkų siekiamas tikslas, jeigu jie nepažeidžia teisės aktų reikalavimų. Dėl to atsakovų teisė atidalinti žemės sklypą iš bendrosios dalinės nuosavybės savaime negali būti laikoma prioritetine, lyginant su ieškovės teise pagal pertvarkytą projektinę dokumentaciją gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, pertvarkyti statinį, kaip tai numatyta įsiteisėjusiame teismo sprendime. Šie bendraturčių teisėti interesai turi būti derinami, išlaikant jų pusiausvyrą.

10. Teismas iš šalių paaiškinimų, pateiktų papildomų rašytinių įrodymų, liudytojų apklausos nustatė, kad atsakovai nesutinka su ieškovės rekonstravimo projektu dėl tos priežasties, kad šalys skirtingai skaičiuoja žemės sklypo užstatymo tankį (atitinkamai pagal ieškovės skaičiavimą užstatymo tankis yra mažesnis nei 29 proc., o pagal atsakovų – 30,1 proc.), kadangi jų samdomi specialistai ima skirtingus atskaitos taškus, nustatydami gyvenamojo namo užstatymo plotą (pagal ieškovės teikiamus dokumentus – 205,6 kv. m, 209 kv. m, pagal atsakovų – 220 kv. m). Teismas sprendė, kad atsakovai neįrodė, jog jų atsisakymas šiuo pagrindu duoti sutikimą gauti leidimą leidžiantį dokumentą yra pagrįstas. Šiame kontekste pabrėžė, kad gyvenamojo namo užstatymo ploto, kuris įtrauktinas skaičiuojant viso žemės sklypo užstatymo tankį, nustatymas, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Klausimą ar ieškovė pašalino savavališkos statybos padarinius (įskaitant tai, ar nepažeidžia 2014 m. balandžio 25 d. išduotų specialiųjų architektūros reikalavimų, kuriuose nustatytas leistinas žemės sklypo užstatymo tankis 29 proc.) pertvarkiusi projektinę dokumentaciją ir ar pagal ją ieškovei gali būti išduotas statybą leidžiantis dokumentas, spręs kompetentingos institucijos. Teismas nagrinėjamos kategorijos bylose tokios kompetencijos neturi ir tokių faktų nenustato. Pažymėjo, kad ieškovės teisė kreiptis dėl statybą leidžiančio dokumento ir su tuo susijusi įstatyminė pareiga gauti bendraturčių sutikimą negali būti aiškinama taip, kad tokią teisę ieškovė įgyja tik bendraturčiams pripažinus, jog rekonstravimo projektas pašalina savavališkos statybos padarinius ir atitinka jų pačių interesus. Teismo vertinimu, statybos (rekonstravimo) darbų, kuriems atlikti yra parengtas rekonstravimo projektas, atitikimas imperatyviems teisės aktų reikalavimams bus vertinamas kompetentingų institucijų, išduodant statybą leidžiančius dokumentus; jeigu išduotas statybos leidimas neatitiks teisės aktų reikalavimų atsakovų nurodomu aspektu (dėl prieštaravimo imperatyviems teisės aktų reikalavimams) bus pagrindas ginčyti išduotų statybą leidžiančių dokumentų teisėtumą.

11. Nurodė, kad ieškovės pareigą ir teisę pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją gavus naują statybą leidžiantį dokumentą pertvarkyti savavališkai pastatytą (rekonstruotą) statinį nustato ir konkrečias ribas apibrėžia įsiteisėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 1 d. sprendimas, kuriuo pripažintas negaliojančiu ieškovei išduotas 2016 m. vasario 22 d. leidimas rekonstruoti, viršijus leistiną žemės sklypo užstatymo tankį, ir įsiteisėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 17 d. sprendimas, kuriuo nustatyta atsakovų teisėtų lūkesčių ir teisių apimtis – leista atidalinti žemės sklypą be ieškovės ir trečiojo asmens P. L. D. sutikimo, t. y. vykdyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimą ir pertvarkymą pagal A. L. (UAB „Geokomanda“) žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. Atitinkamai tai reiškia, kad valstybės ir savivaldybių institucijos, priimančios sprendimus dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo ieškovei taip pat yra saistomos minėtų įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimų. Dėl to priešingai nei teigia atsakovai, ne atsakovų sutikimas ar nesutikimas leisti ieškovei gauti statybą leidžiantį dokumentą pagal atsakovų skaičiuojamą faktinį žemės sklypo užstatymo tankį lemia ieškovės pačios statybos teisėtumą, bet imperatyvios teisės nuostatos ir įsiteisėję teismų sprendimai. Kitaip tariant, netgi ir tuo atveju, jei atsakovai sutiktų, kad ieškovė gautų statybą leidžiantį dokumentą pagal rekonstrukcijos projektą, kuriuo faktinis užstatymo tankis viršytų leistiną žemės sklypo užstatymo tankį pagal specialiuosius architektūros reikalavimus, institucijos priimdamos sprendimą dėl statybą leidžiančio dokumento privalėtų vadovautis teisės normomis ir nurodytais teismų sprendimais. Taigi atsakovų teisė atidalyti žemės sklypą (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės yra konstatuota teismo sprendime. Kitų argumentų, dėl kurių atsakovai nesutinka ieškovei duoti sutikimo gauti statybą leidžiančio dokumento, ieškovei vykdant įsiteisėjusį teismo sprendimą, atsakovai nenurodė. Teismas išanalizavęs bylos šalių argumentus, įvertinęs visus byloje surinktus rašytinius įrodymus, liudytojų paaiškinimus, sprendė, kad atsakovai be pakankamo pagrindo atsisako išduoti ieškovei sutikimą gauti statybą leidžiantį dokumentą.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

12. Atsakovė H. G. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Taip pat prašo prijungto su apeliaciniu skundu teikiamą Aplinkos ministerijos raštą.

13. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:

13.1. Pažymėjo, kad šioje byloje būtina nustatyti ar projektinių pasiūlymų sprendinių įgyvendinimas pažeis žemės sklypo užstatymo tankį, nes jeigu įgyvendinus projektinių pasiūlymų sprendinius bus pažeistas leistinas žemės sklypo užstatymo tankis ir intensyvumas, tai reiškia ne tik viešosios teisės pažeidimą, bet ir bendraturčių nuosavybės teisių pažeidimą.

13.2. Nurodė, kad nors projektiniuose pasiūlymuose yra nurodyta, jog juos įgyvendinus nebus viršytas maksimalus leistinas žemės sklypo užstatymo tankis, tačiau iš projektinių pasiūlymų nebuvo aišku, kokiu pagrindu jų autorius daro tokią išvadą. Atkreipė dėmesį, jog atsakovė teismo prašė įpareigoti ieškovę pateikti duomenis kaip projektiniuose pasiūlymuose yra apskaičiuotas žemės sklypo užstatymo tankis, tačiau teismas atmesdamas tokį prašymą akivaizdžiai pažeidė įrodinėjo pareigos taisyklę. Pažymėjo, kad teismui atmetus atsakovės prašymą dėl ieškovės įpareigojimo pateikti kaip buvo apskaičiuotas užstatymo tankis, pati atsakovė pateikė į bylą specialisto G. S. išvadą, kurioje konstatuojama, kad projekto teiginys apie neviršytą užstatymo tankį yra nepagrįstas, o projekte nurodyti esami žemės sklypo užstatymo rodikliai neatitinka nekilnojamojo turto registre įregistruotų duomenų.

13.3. Pažymėjo, kad teismo posėdyje buvo apklaustas ieškovės projektinių pasiūlymų autorius, kuris apklausos metu pats pripažino, jog jo 2021 m. parengti projektiniai pasiūlymai padaryti ant 2013 m. darytos toponuotraukos bei, kad tai neatitinka statybos techninio reglamento STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ reikalavimų, jog projektai privalo būti rengiami vadovaujantis ne senesniu kaip 3 metų topografiniu planu (nuo statinio projektavimo pradžios), kuris patikslinamas (jei reikia) projekto rengimo metu; rengdamas projektą jis turėtų remtis aktualiais nekilnojamojo turto registro duomenimis ir būtent pagal juos apskaičiuoti užstatymo tankį, tačiau nagrinėjamu atveju jis rėmėsi ne nekilnojamojo turto registro duomenimis, bet ieškovės jam pateikta kadastro duomenų byla ir jis nežino ar ta byla buvo bei ar ji įregistruota; projekto autorius taip pat pripažino, kad jam ieškovės pateiktos kadastro duomenų bylos duomenys neatitinka nekilnojamojo turto registre įregistruotų rekonstruojamo pastato kadastro duomenų (pastato užstatymo ploto); nurodė, kad jis nežiūrėjo ankstesnio ieškovės rekonstrukcijos projekto, pagal kurį buvo išduotas statybos leidimas, kuris buvo panaikintas teismo sprendimu kaip neteisėtas, nes projekte buvo viršytas užstatymo tankis, tačiau negalėjo paaiškinti, kodėl visi jo projekto brėžiniai idealiai atitinka ankstesnio projekto brėžinius, įskaitant netgi to ankstesnio projekto numerį; projekto autorius pripažino, kad jo parengtuose projektiniuose pasiūlymuose yra nurodytas neteisingas užstatymo tankis, užstatymo intensyvumas ir pastato aukštis bei dėl to jis privalės taisyti savo parengtus projektinius pasiūlymus. Taigi pačiam projekto autoriui pripažinus, kad jo parengti projektiniai pasiūlymai remiasi niekada neįregistruotais pastato kadastro duomenimis, kuriuos jam pateikė užsakovė ir kurių jis netikrino, jog tie duomenys neatitinka nekilnojamojo turto registre įregistruotų duomenų, ir jis dėl to turės taisyti savo projektinius pasiūlymus, buvo akivaizdu, kad byloje nėra įrodymų apie būsimą užstatymo tankį ir intensyvumą įgyvendinus tokius projektinius pasiūlymus.

13.4. Nurodė, kad byloje buvo pateikta specialisto išvada, kurioje architektas G. S. nurodė kaip reikia skaičiuoti užstatymą, o matininkai net du kartus (vieną kartą kartu su antstoliu) vietoje pamatavo pastato užstatymo plotą ir pagal jį paskaičiavo žemės sklypo užstatymo tankį. Todėl remdamasis į bylą pateiktais įrodymais ir nekilnojamojo turto registro duomenis teismas privalėjo konstatuoti, kad projektinių pasiūlymų sprendinių įgyvendinimas reiškia viršytą užstatymo tankį ir intensyvumą bei pažeis atsakovų teises.

13.5. Nurodė, jog atsakovė pateikė antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame antstolis dalyvaujant matininkui vietoje užfiksavo esamą pastatą, nustatė to pastato kampus, juos koordinavo ir pagal tas koordinates matininkas apskaičiavo pastato užstatymą. Šie teismui pateikti duomenys taip pat įrodo, kad esamas savavališkai rekonstruotas pastatas, kurio savavališką rekonstrukciją ieškovė siekia įteisinti pagal esamą faktą, viršija leistiną žemės sklypo užstatymo tankį ir intensyvumą. Net nugriovus vieną iš ieškovei priklausančių ūkinių pastatų situacija nepasikeis, t. y. esamas žemės sklypo užstatymo tankis yra viršytas gerokai daugiau nei ketinamo nugriauti ūkinio statinio užstatymo plotas. Taigi teismas papildomai byloje turėjo antstolio užfiksuotą ir patvirtintą realų gyvenamojo namo užstatymo plotą ir pagal tuos duomenis apskaičiuotus žemės sklypo užstatymo rodiklius, tačiau šiuos įrodymus ignoravo.

Žemesnės instancijos teismas

13.6. Teismas turėjo atmesti ieškinį ir dėl to, kad jo pagrindu esantys projektiniai pasiūlymai turi esminių klaidų, t. y. pats projekto autorius pripažino, kad jo projektiniai pasiūlymai yra su esminės klaidomis (neteisingas užstatymo tankis, intensyvumas, pastato aukštis). Projekto autoriui pataisius esminius savo projektinių pasiūlymų sprendinius tai jaus bus visiškai kitas projektas, pagal kurį teismo leidimas nėra išduotas, vadinasi, turės būti dar vienas naujas teismo procesas.

Šalies argumentai

14. Atsakovas V. G. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

15. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas žemiau nurodytais argumentais:

15.1. Nurodė, kad atsakovų pozicija niekada nebuvo priešiška ieškovės pozicijai – teisminiame procese atsakovų nuolat buvo teigiama, kad atsakovai be jokios abejonės ir be jokių sąlygų duotų savo sutikimą ieškovei, jeigu bus patekti įrodymai, kad užstatymo tankis nebus viršytas, t. y. pateikti duomenys, kad ieškovė laikosi galiojančių normų ir užstatymo tankio skaičiavimas bus atsakovams suprantamas ir tikrintinas. Nurodė, kad atsakovams nebuvo pranešta nei apie norą gauti iš jų sutikimą, nei pateikta su tuo susijusi informacija bei dokumentai. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovės atstovas H. I. be jokio faktinio pagrindo siuntė su prašymu duoti sutikimą įteisinti statybą dokumentus per asmenį, kuris nebuvo tuo metu atsakovų atstovu, ir su kuriuo atsakovus nesiejo jokie teisiniai ryšiai. Šie dokumentai buvo grąžinti ieškovei su paaiškinimu, kad jie teikiami ne pagal adresą ir ne tam asmeniui, o turi būti siunčiami atsakovams. Atsakovai buvo susipažinti su šiais dokumentais per teismą, kuris išsiuntė ieškinį bei dokumentus.

15.2. Pažymėjo, kad atsakovai pateikė teismui užstatymo tankio skaičiavimą, kuriame buvo aiškiai nustatoma, kad užstatymo tankis yra viršytas. Atsakovų pateiktas užstatymo tankio apskaičiavimas pagrįstas galiojančiais normatyvais, atitinkamais kadastriniais matavimais, kurių apskaičiavimas yra reglamentuojamas, bei remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais dėl tankio skaičiavimo. Nors ieškovė taip pat pateikė tankio skaičiavimą, tačiau šis skaičiavimas nebuvo grindžiamas galiojančia metodika ir buvo remiamas sąmoningai klaidinančiais kadastriniais matavimais. Ieškovės pateikti apskaičiavimai nebuvo reglamentuojami jokiais normatyvais, o kadastrinius matavimus atlikęs asmuo, apklaustas teismo salėje liudytoju, nesugebėjo pagrįsti savo atliktų veiksmų teisėtumo. Atsakovo vertinimu, tai sudaro pagrindą teigti, kad atsakovai savo teiginius, jog žemės sklypo ploto užstatymo tankis viršijamas – įrodė, o ieškovė savo teiginių, kad žemės sklypo užstatymo tankis neviršytas – neįrodė.

15.3. Nurodė, kad ieškovė siekdama gauti atsakovų sutikimą, turėjo pateikti atitinkamus dokumentus, tame tarpe ir statybos projektą, kuris ieškovės teigimu buvo sudarytas 2021 m., nes senas projektas dėl turimų klaidų ir kitų aplinkybių teismo sprendimais buvo panaikintas. Teismui priimant galutinį procesinį sprendimą turėtų reikšmę ir pateiktas statinio architektūrinis projektas. Atsakovai susipažinę su 2021 m. UAB „Geri architektai“ projektu, proceso metu pateikė teismui įrodymus, kad šis tariamai naujas projektas yra tas pats jau negaliojantis 2014 m. architektūrinis projektas.

Atsiliepimas

16. Ieškovė J. D. pateikė atsiliepimą į atsakovų apeliacinius skundus, kuriuo prašo atsakovų apeliacinius skundus atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo priimti naujai į bylą pateikiamus rašytinius įrodymus.

17. Atsiliepimas į apeliacinius skundus iš esmės grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:

17.1. Nurodė, kad ieškovės atstovas 2022 m. gegužės 18 d. prisijungė prie Nekilnojamojo turto registro tikslu išsitraukti aktualų Nekilnojamojo turto registro išrašą apie 0,1035 ha žemės sklypą. Atsidarius šio žemės sklypo registro išrašą, netikėtai buvo rasta tokio turinio iki tol neegzistavusi registro pastaba: „Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2022 m. kovo 10 d. sprendimu Nr. 49SK-570-(14.49.109 E.) nekilnojamasis daiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) yra pertvarkytas padalijimo būdu. Suformuoti nauji du nekilnojamieji daiktai“. Atlikus papildomą paiešką, paaiškėjo, kad Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas ir 0,04 ha žemės sklypas, asmeninės nuosavybės teise priklausantis atsakovui V. G. Kaip šio daikto bei V. G. nuosavybės teisės į jį įregistravimo pagrindas nurodomas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2022 m. kovo 10 d. sprendimas Nr. 49SK-570-(14.49.109 E.). Kadangi ieškovei apie tokį Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus sprendimą, turintį įtakos ir šiai bylai, nieko nebuvo žinoma, ieškovė jau sekančią dieną, t. y. 2022 m. gegužės 19 d. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį skyrių dėl šio sprendimo patvirtintos kopijos gavimo. Šio sprendimo kopija ieškovei buvo pateikta tik 2022 m. gegužės 30 d.

17.2. Iš gauto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2022 m. kovo 10 d. sprendimo Nr. 49SK-570-(14.49.109 E.), priimto tiek ieškovei, tiek jos broliui P. L. D. apie tai nieko nežinant, paaiškėjo, kad 0,1035 ha žemės sklypas jau nuo 2022 m. kovo 10 d. yra padalintas į du atskirus žemės sklypus. Tai reiškia, kad: 2022 m. kovo 14 d. vykusio paskutinio pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovai jau buvo įgyvendinę šioje byloje taip akcentuojamą atsidalinimo iš bendrosios nuosavybės teisę, tačiau nepranešė apie tai nei šią bylą nagrinėjančiam pirmosios instancijos teismui, nei ieškovei. Priešingai, atsakovai posėdžio metu ir toliau laikėsi pozicijos, kad ieškovės reikalavimų šioje byloje patenkinimas tariamai gali sutrukdyti jiems realizuoti teisę į 0,1035 ha žemės sklypo padalinimą; atsakovai 0,1035 ha žemės sklypo padalinimo į du atskirus žemės sklypus faktą slepia ir apeliaciniuose skunduose; atsakovai, siekdami 2022 m. kovo 10 d. sprendimo priėmimo bei 0,1035 ha žemės sklypo padalinimo, sąmoningai vilkino procesą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl ši byla dėl įvairių atsakovų prašymų buvo išnagrinėta tik per 4 teismo posėdžius. Toks atsakovų elgesys laikytinas nesąžiningu tiek procesine prasme, tiek bendraturčių teisių įgyvendinimo požiūriu. Dėl nurodytų priežasčių ieškovė prašo apeliacinės instancijos teismo įvertinti aptariamą nesąžiningą atsakovų procesinį ir neprocesinį elgesį bei taikyti jiems CPK 95 straipsnio 2 dalyje numatytas procesines sankcijas.

Žemesnės instancijos teismas

17.3. Tai, kad pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovų prašymą dėl ieškovės įpareigojimo pateikti duomenis apie 0,1035 ha žemės sklypo užstatymo tankio projekte apskaičiavimą, niekaip nepažeidė įrodinėjimo pareigos taisyklės, be to, tokį apskaičiavimą į bylą pateikė patys atsakovai iš kitos bylos, kur toks apskaičiavimas teismo reikalavimu buvo pateiktas.

17.4. Nurodė, kad H. G. nepagrįstai interpretuoja projekto autoriaus parodymus, duotus apklausus jį liudytoju šioje byloje. Projekto autoriaus veiksmų vertinimo niekaip nekeičia ir tas faktas, kad projekto autorius, atlikdamas žemės sklypo užstatymo tankio skaičiavimus, vadovavosi paskutiniais 2016 metais atliktais kadastriniais matavimais, o ne registro duomenimis, kurie, kaip paaiškėjo šios bylos nagrinėjimo metu, atsirado atsakovų sūnui 2017 metais įregistravus 2010 metais atliktus, tikrosios faktinės situacijos nebeatspindinčius kadastrinius matavimus.

17.5. Atkreipė dėmesį, kad tokiose kaip ši kategorijos bylose teismas neatlieka projektinės dokumentacijos vertinimo, kadangi tokį vertinimą atlieka tam įgaliotos kompetentingos institucijos, tuo tarpu teismas tik turi įvertinti tokios dokumentacijos sprendinius bendraturčių teisių apsaugos aspektu. Kadangi atsakovai teigė, kad ieškovės pateikto projekto sprendiniai tariamai pažeidžia jų nuosavybės teisę, kurios dalimi yra teisė į atsidalinimą iš bendrosios nuosavybės, tai teismas tik šiuo aspektu ir pasisakė sprendime, konstatuodamas, kad tokia jų teisė tikrai nebus pažeista (ką patvirtina ir tai, kad ši teisė šiai dienai jau yra įgyvendinta). Taigi, priešingai nei teigiama atsakovės apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo analizuoti ir vertinti ar pateiktas projektas turi kokių nors klaidų, o jei turi, – ar jos laikytinos esminėmis ar ne.

17.6. Pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu buvo išsiaiškinta, jog atsakovų pasisamdytas matininkas gyvenamojo namo užstatymo plotą nustatė ir skaičiavo pagal gyvenamojo namo antro aukšto konstrukcijų (kurių dalis yra labiau išsikišusios nei pirmo aukšto) projekciją į žemės sklypą, ir kad būtent dėl šios priežasties šis matininkas sugebėjo gauti tokią pačią gyvenamojo namo užstatymo ploto reikšmę, kokia ji buvo dar iki ieškovės įvykdytos gyvenamojo namo priestato dalies nugriovimo. Tokios užstatymo ploto skaičiavimo metodikos nepatvirtina nei teisės aktai, nei teismų praktika, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo remtis šiuo skaičiavimu.

17.7. Nurodė, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo vertinamos aplinkybės susijusios tik su žemės sklypo užstatymo tankiu bei tariamu jo viršijimu, tuo tarpu jokios aplinkybės, susijusios su užstatymo intensyvumu ir gyvenamojo namo aukščiu, nebuvo analizuojamos. Dėl šios priežasties jos sprendime nebuvo ir vertinamos, todėl nesuprantama, kokiu pagrindu H. G. savo apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovės į bylą pateiktas projektas tariamai turi aiškiai neįvardijamų klaidų, susijusių su užstatymo intensyvumo ir gyvenamojo namo aukščio nustatymu.

Atsiliepimas

17.8. Atsakovo apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad abiejų atsakovų pozicija ieškovės atžvilgiu tariamai niekuomet nebuvo priešiška, akivaizdžiai neatitinka tikrovės, o abiejų atsakovų priešiškumą ieškovės atžvilgiu patvirtina vien jau tai, kad ši byla buvo išnagrinėta tik per keturis teismo posėdžius, o abu atsakovai, įgyvendinę teisę į pageidaujamą atsidalinimą žemės sklype, ir toliau skundžia ieškovės naudai priimtą sprendimą ir kartu sutartinai slepia įvykdytą atsidalinimo faktą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

18. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

19. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo 2022 m. balandžio 4 d. sprendimo, kuriuo nuspręsta pripažinti ieškovės J. D. teisę gauti statybą leidžiantį dokumentą gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai be atsakovų V. G. ir H. G. sutikimo pagal UAB „Geri architektai“ parengtą rekonstravimo projektą Nr. AS-2021-G1-TP, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl atsakovės replikos ir atsakovo papildomų rašytinių paaiškinimų priėmimo

20. Nustatyta, kad atsakovė H. G. kartu su apeliaciniu skundu bei atskiru prašymu dėl papildomų dokumentų pateikimo pateikė naujus įrodymus – Aplinkos ministerijos 2021 m. birželio 3 d. raštą, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2022 m. birželio 13 d. raštą, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2022 m. rugpjūčio 19 d. raštą, ištraukas iš matininkės V. S. 2022 m. parengtos kadastrinių matavimų bylos: 1A forma, VĮ ,,Registrų centras“ 2022 m. rugsėjo 20 d. sprendimą, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2022 m. kovo 8 d. raštą, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2022 m. gegužės 24 d. raštą. Taip pat ieškovė prie atsiliepimo į apeliacinius skundus pridėjo nekilnojamojo turto registro išrašus, ieškovės 2022 m. gegužės 19 d. prašymą, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2022 m. kovo 10 d. sprendimą Nr. 49SK-570-(14.49.109 E.).

21. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 25 d. nutartimi nutarė priimti visus ieškovės ir atsakovės pateiktus naujus įrodymus. Nustatė šalims terminą iki 2022 m. lapkričio 8 d. pateikti nuomonę dėl prijungtų naujų įrodymų.

22. Nustatyta, kad 2022 m. lapkričio 8 d. trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė nuomonę dėl papildomų įrodymų pateiktų civilinėje byloje, kuria prašė tarp šalių kilusį ginčą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bu?do spręsti atsižvelgiant į galiojančių teisės aktų nuostatas.

Žemesnės instancijos teismas

23. Taip pat teisme gauti atsakovės H. G. rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodė, jog ieškovės pateikta informacija apie teismo sprendimu atidalinto žemės sklypo įregistravimą teismo sprendimo priėmimo dieną, šiai bylai turi esminę reikšmę, nes tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytas žemės sklypas, kuriame teismas pripažįsta ieškovės teisę vykdyti statybos darbus pagal projektinius pasiūlymus be žemės sklypo bendraturčių ir pastato bendraturtės sutikimo neegzistuoja, todėl tokia teisė negalės būti realizuota. Kadangi šios bylos nagrinėjimo eigoje nebeliko buvusio bendro žemės sklypo, nes nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas įsiteisėjusiu teismo sprendimu V. G. atidalintas žemės sklypas, tai reiškia, kad projektinių pasiūlymų ieškovė negalės įgyvendinti ir dėl to, kad juose yra pateikta nebeaktuali informacija apie statybvietės žemės sklypą, t. y. projektiniuose pasiūlymuose nurodytas žemės sklypas nebeegzistuoja ir dėl to projektinius pasiūlymus būtina perdaryti pagal aktualius nekilnojamojo turto registro duomenis. Pažymėjo, kad ieškovė jau nuo 2021 m. lapkričio 11 d. žinojo, kad žemės sklypas bus atidalintas ir kaip jis bus atidalintas, o teismui ta informacija taip pat buvo pateikta.

24. Ieškovė J. D. pateikė nuomonę dėl atsakovės H. G. byloje pateiktų įrodymų, kurioje nurodė, jog tiek atsakovės į bylą pateiktas Aplinkos ministerijos 2021 m. birželio 3 d. raštas, nei kiti pateikti įrodymai, neturi jokio ryšio su šios bylos nagrinėjimo dalyku.

25. Iš Lietuvos informacinės teismų sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad 2022 m. lapkričio 9 d. atsakovė H. G. pateikė repliką į ieškovės 2022 m. lapkričio 8 d. nuomonę. Taip pat 2022 m. lapkričio 14 d. atsakovas V. G. pateikė rašytinius paaiškinimus dėl ieškovės kartu su atsiliepimu į apeliacinius skundus pateiktų įrodymų.

26. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau- CPK) 179 straipsnį, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti. Nustatyta, kad teismas 2022 m. spalio 25 d. nutartimi šalims nustatė terminą iki 2022 m. lapkričio 8 d. pateikti nuomonę dėl byloje pateiktų ir teismo priimtų įrodymų. Pažymėtina, kad atsakovė H. G. repliką į ieškovės nuomonę pateikė 2022 m. lapkričio 9 d., o atsakovas V. G. rašytinius paaiškinimus pateikė 2022 m. lapkričio 14 d., t. y. nurodyti šalių procesiniai dokumentai pateikti praleidus teismo nustatytą terminą. Teisėjų kolegija atsižvelgusi į tai, kad atsakovų procesiniai dokumentai pateikti praleidus nustatytą terminą, juos atsisako priimti.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

27. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo nustatyta, kad ieškovei, atsakovams ir trečiajam asmeniui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0,1035 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), tokiomis dalimis: V. G. (80/207 žemės sklypo), H. G. (154/1035 žemės sklypo), J. D. (241/1035 žemės sklypo), P. L. D. (16/69 žemės sklypo). Šiame žemės sklype yra gyvenamasis namas, ūkio pastatai, kiti statiniai. Žemės sklypo naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2016 m. vasario 22 d. išdavė leidimą Nr. LNS-01-160222-0200 statytojai J. D. pagal projektuotojo UAB „Pažangios archikultūrinės mintys“ vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) rekonstravimo projektą Nr. 2015-02-01-12-2 rekonstruoti gyvenamosios paskirties (vieno buto) neypatingą statinį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 1 d. sprendimu minėtas 2016 m. vasario 22 d. leidimas Nr. LNS-01-160222-00200 panaikintinas, o statytoja J. D. įpareigota, be kita ko, per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal pertvarkytą projektinę dokumentaciją gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, pertvarkyti statinį, o nepertvarkius – per 3 mėn. savo lėšomis pašalinti statybos pagal 2016 m. vasario 22 d. leidimą rekonstruoti Nr. LNS- 01-160222-00200, padarinius, t. y. išardyti pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir sutvarkyti statybvietę (civilinė byla Nr. e2-1618-807/2017). Šis teismo sprendimas paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 13 d. nutartimi. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 21 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1618-807/2017 (paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-4-656/2020) dalies vykdymą, kuria atsakovė J. D. buvo įpareigota per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, pertvarkyti statinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), atidėjo iki 2023 m. vasario 13 d. Tuo pačiu nurodė, kad J. D. iki nustatyto termino, nepertvarkius statinio, įpareigojo ją per 3 mėnesius savo lėšomis pašalinti statybos pagal 2016 m. vasario 22 d. išduotą leidimą rekonstruoti Nr. LNS-01-160222-00200, padarinius, t. y. išardyti pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir sutvarkyti statybvietę. Nustatyta, kad ieškovė J. D., vykdydama įsiteisėjusį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 1 d. sprendimą, parengė vienbučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos projektą (UAB „Geri architektai“ rekonstravimo projektas Nr. AS-2021-G1-TP). Savavališką statybą galima įteisinti Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos priežiūros informacinėje sistemoje Infostatyba pateikus prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, statinio projektą ir savavališkos statybos padarinių šalinimo dokumentus. Bylos duomenimis, Vilniaus miesto savivaldybė, tikrindama UAB „Geri architektai“ rekonstrukcijos projektą, be kita ko, nurodė ieškovei pateikti žemės sklypo, ant kurio stovi gyvenamasis namas, bendraturčių (atsakovų) sutikimą. Bylos duomenimis, ieškovės atstovas 2021 m. rugsėjo 16 d. elektroniniu laišku atsakovų atstovui išsiuntė UAB „Geri architektai“ rekonstravimo projektą Nr. AS-2021-G1-TP ir paprašė duoti ieškovei sutikimus statybą leidžiančiam dokumentui gauti, tačiau sutikimų negavo.

28. Priėmus naujus įrodymus byloje nustatyta, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2022 m. kovo 10 d. sprendimu Nr. 49SK-570-(14.49.109 E.) nekilnojamasis daiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 5 (0,1035 ha žemės sklypas) yra pertvarkytas padalijimo būdu, t. y. suformuoti nauji du nekilnojamieji daiktai (žemės sklypai). Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas naujas 0,04 ha žemės sklypas, kuris asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovui V. G. Nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas yra Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 17 d. įsiteisėjęs sprendimas.

29. Vilniaus miesto apylinkės skundžiamu sprendimu pripažino ieškovės J. D. teisę gauti statybą leidžiantį dokumentą gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai be atsakovų V. G. ir H. G. sutikimo pagal UAB „Geri architektai“ parengtą rekonstravimo projektą Nr. AS-2021-G1-TP. Nurodė, kad gyvenamojo namo užstatymo ploto, kuris įtrauktinas skaičiuojant viso žemės sklypo užstatymo tankį, nustatymas, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Klausimą ar ieškovė pašalino savavališkos statybos padarinius (įskaitant tai, ar nepažeidžia 2014 m. balandžio 25 d. išduotų specialiųjų architektūros reikalavimų, kuriuose nustatytas leistinas žemės sklypo užstatymo tankis 29 proc.) pertvarkiusi projektinę dokumentaciją ir ar pagal ją ieškovei gali būti išduotas statybą leidžiantis dokumentas, spręs kompetentingos institucijos, o ne teismas.

Dėl apeliacinių skundų pagrįstumo

30. Apeliantai H. G. ir V. G. nesutikdami su skundžiamu sprendimu nurodė, jog šioje byloje būtina nustatyti ar projektinių pasiūlymų sprendinių įgyvendinimas pažeis žemės sklypo užstatymo tankį, nes jeigu įgyvendinus projektinių pasiūlymų sprendinius bus pažeistas leistinas žemės sklypo užstatymo tankis ir intensyvumas, tai reikš ne tik viešosios teisės pažeidimą, bet ir bendraturčių nuosavybės teisių pažeidimą. Taip pat teigia, jog ieškovės byloje pateikti tankio apskaičiavimai nebuvo reglamentuojami jokiais normatyvais, o kadastrinius matavimus atlikęs asmuo, apklaustas teismo salėje liudytoju, nesugebėjo pagrįsti savo atliktų veiksmų teisėtumo.

31. Nagrinėjamu atveju iš dalies pritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad klausimą, ar ieškovė pašalino savavališkos statybos padarinius pertvarkiusi projektinę dokumentaciją ir ar pagal ją ieškovei gali būti išduotas statybą leidžiantis dokumentas, spręs kompetentingos institucijos. Būtent jos, o ne teismas, turi kompetenciją vertinti ar statybos (rekonstravimo) darbai atitinka imperatyviems teisės aktų reikalavimams. Tačiau įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, susijusias su ginčo žemės sklypo padalinimu, konstatuotina, jog apeliantų argumentai, susiję su galimai leistino žemės sklypo užstatymo tankio ir intensyvumo pažeidimu, įgyvendinus projektinių pasiūlymų sprendinius, bei jų kaip bendraturčių nuosavybės teisių pažeidimu, yra iš dalies pagrįsti.

32. Visų pirma, kolegija pažymi, kad iš ieškovės kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktų įrodymų (nekilnojamojo turto registro išrašo ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2022 m. kovo 10 d. sprendimo Nr. 49SK-570-(14.49.109 E.)) nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2022 m. kovo 10 d. sprendimu Nr. 49SK-570-(14.49.109 E.) nekilnojamasis daiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (0,1035 ha žemės sklypas) yra pertvarkytas padalijimo būdu, t. y. suformuoti nauji du nekilnojamieji daiktai (žemės sklypai). Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas naujas 0,04 ha žemės sklypas, kuris asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovui V. G. Nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas yra Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 17 d. įsiteisėjęs sprendimas. Tokiu būdu šiai dienai atsakovas V. G. nėra ieškovei priklausančio žemės sklypo bendraturtis. Tai patvirtina ir pačios ieškovės į bylą pateiktas nekilnojamo turto registro duomenų bazės išrašas.

33. Teisėjų kolegija atsižvelgusi į tai, kad 0,1035 ha žemės sklypas vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2022 m. kovo 10 d. sprendimu yra padalintas į du atskirus žemės sklypus, bei tai, kad atsakovas V. G. įgyvendino atsidalinimo iš bendrosios nuosavybės teisę, pažymi, jog nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimas gauti statybą leidžiantį dokumentą be atsakovo V. G. sutikimo turėjo būti atmestas. Kadangi po atidalinimo atsakovas V. G. nėra žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendraturtis, jo sutikimo gauti statybą leidžiantį dokumentą gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai pagal UAB „Geri architektai“ parengtą rekonstravimo projektą Nr. AS-2021-G1-TP, nereikia.

34. Be to, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme aplinkybės apie tai, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2022 m. kovo 10 d. priimtu sprendimu Nr. 49SK-570-(14.49.109 E.) 0,1035 ha žemės sklypas yra pertvarkytas padalijimo būdu (suformuoti nauji du žemės sklypai) ir šio sprendimo pagrindu atsakovas įgyvendino atsidalinimo iš bendrosios nuosavybės teisę, turėjo būti žinomos ir įvertintos teismo, kadangi atsakovo atstovas tiek 2021 m. gruodžio 13 d., tiek 2022 m. sausio 19 d. vykusiuose teismo posėdžiuose informavo teismą ir kitas proceso šalis apie tai, kad atsakovui leista atsidalinti, jog žemės sklypo padalijimo projektas yra patvirtintas ir yra ruošiamos kadastrinių matavimų bylos (teismo posėdžių garso įrašai). Tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių priimdamas sprendimą nevertino ir dėl jų nepasisakė. Todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl ieškinio pagrįstumo atsakovo V. G. atžvilgiu.

35. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog ieškovės parengtame UAB „Geri architektai“ gyvenamo namo rekonstravimo projekte, pagal kurį pirmosios instancijos teismas pripažino ieškovės teisę vykdyti gyvenamojo namo rekonstravimo darbus, projektiniai pasiūlymai yra parengti ir apskaičiuoti (tame tarpe ir dėl leistino žemės sklypo užstatymo tankio ir intensyvumo) pagal žemės sklypo (duomenys neskelbtini), planą, kurio plotas yra nurodytas 0,1035 ha. Tačiau kaip nustatyta, sklypas šiai dienai yra padalintas į du nekilnojamus daiktus ir todėl akivaizdu negali sudaryti projekte nurodyto ploto (0,1035 ha). Tokiu būdu darytina išvada, jog pagal UAB „Geri architektai“ parengtą gyvenamojo namo rekonstravimo projektą Nr. AS-2021-G1-TP bendraturčiams, o nagrinėjamu atveju atsakovei H. G., objektyviai nėra galimybės įvertinti, ar ieškovės parengtas projektas nepažeis jos teisių, nes projektas parengtas pagal neaktualius žemės sklypo plano duomenis.

36. Įvertinus aukščiau išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino ieškovės teisę vykdyti statybos darbus pagal UAB „Geri architektai“ gyvenamojo namo rekonstravimo projektą be žemės sklypo bendraturčių sutikimo, ir nepagrįstai nurodė, jog atsakovai be pakankamo pagrindo atsisako išduoti ieškovei sutikimą gauti statybą leidžiantį dokumentą.

37. Nustačiusi, jog atsakovas V. G. nėra ieškovei priklausančio žemės sklypo bendraturtis, o atsakovė H. G. objektyviai neturi galimybės įvertinti, ar ieškovės parengtas projektas nepažeis jos teisių, nes projektas parengtas pagal neaktualius žemės sklypo plano duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės ieškinio reikalavimas pripažinti ieškovės teisę gauti statybą leidžiantį dokumentą gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai pagal UAB „Geri architektai“ parengtą rekonstravimo projektą Nr. AS-2021-G1-TP be bendraturčių sutikimo, turi būti atmestas visa apimtimi. Todėl pirmosios instancijos teismo skundžiamas sprendimas naikintinas ir ieškovės ieškinio reikalavimai atmestini.

38. Kolegija pažymi, jog ieškovės nurodyta aplinkybė, jog ji apskundė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2022 m. kovo 10 d. priimtą sprendimą Nr. 49SK-570-(14.49.109 E.), kuriuo 0,1035 ha žemės sklypas yra pertvarkytas padalijimo būdu (suformuoti nauji du žemės sklypai), neturi teisinės įtakos kitokiai išvadai, nes teisė atsakovui V. G. atsidalinti savo nuosavybės teise turimą žemės sklypo dalį ginčo sklype yra nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

Dėl atsakovų piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

39. Ieškovė prašo už nesąžiningą atsakovų elgesį taikyti jiems CPK 95 straipsnio 2 dalyje numatytas procesines sankcijas (baudą). Nurodė, kad 2022 m. kovo 14 d. vykusio paskutinio pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovai jau buvo įgyvendinę atsidalinimo iš bendrosios nuosavybės teisę, tačiau nepranešė apie tai nei šią bylą nagrinėjančiam pirmosios instancijos teismui, nei ieškovei. Atsakovai 0,1035 ha žemės sklypo padalinimo į du atskirus žemės sklypus faktą įvykusį 2022 m. kovo 10 d. slepia ir apeliaciniuose skunduose, nors abu atsakovų apeliaciniai skundai buvo pateikti po beveik dviejų mėnesių po Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2022 m. kovo 10 d. sprendimo priėmimo, kai šio sprendimo pagrindu jau buvo pakeisti ir Nekilnojamojo turto registro duomenys. Be to, pažymėjo, kad atsakovai, siekdami 2022 m. kovo 10 d. sprendimo priėmimo bei 0,1035 ha žemės sklypo padalinimo, sąmoningai vilkino procesą bylą nagrinėjant ją pirmosios instancijos teisme, dėl ko ši byla dėl įvairių atsakovų prašymų buvo išnagrinėta tik per 4 teismo posėdžius. Teisėjų kolegija ieškovės prašymą skirti atsakovams baudą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atmeta kaip nepagrįstą.

40. CPK 95 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlygintu kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

41. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai naudojantis tokiomis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais sąmoningai sukeliama kitai proceso šaliai esminė žala. Vienos šalies procesinių teisių įgyvendinimu negali būti pateisinamas kitos šalies teisių suvaržymas ir jos padėties apsunkinimas žymiai didesniu mastu, palyginus su mažesniu interesu įgyvendinti tokią procesinę teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005).

42. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės nurodytos aplinkybės, jog atsakovai nepranešė nei ieškovei, nei bylą nagrinėjančiam pirmosios instancijos teismui, apie įgyvendintą atsidalinimo teisę, nepagrįsti. Priešingai, iš byloje esančių 2021 m. gruodžio 13 d. ir 2022 m. sausio 19 d. teismo posėdžių garso įrašų, nustatyta, jog atsakovo atstovas informavo tiek pirmosios instancijos teismą, tiek kitas proceso šalis apie tai, kad teismas atsakovui leido atsidalinti, jog žemės sklypo padalijimo projektas yra patvirtintas ir yra ruošiamos kadastrinių matavimų bylos.

43. Taip pat laikytini nepagrįstais ir neįrodytais ieškovės teiginiai, jog atsakovai, siekdami 2022 m. kovo 10 d. sprendimo priėmimo bei 0,1035 ha žemės sklypo padalinimo, sąmoningai vilkino procesą bylą nagrinėjant ją pirmosios instancijos teisme, dėl ko ši byla dėl įvairių atsakovų prašymų buvo išnagrinėta tik per 4 teismo posėdžius. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės nurodomi atsakovų veiksmai (atsakovai teikė įvairius prašymus) nėra pakankami piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis kvalifikavimui. Pažymėtina, jog prašymų teismui teikimas, dar nereiškia piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Tam, kad būtų pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimą šiomis teisėmis, turi būti nustatytas aiškiai nepagrįstas šios teisės įgyvendinimas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad atsakovai procesinėmis teisėmis naudojosi nesąžiningai, ne pagal paskirtį ar veikė prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, ieškovės prašymas dėl CPK 95 straipsnio 2 dalyje numatytų sankcijų skyrimo atsakovams už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl bylos procesinės baigties

44. Teisėjų kolegija įvertinusi tai, kas išdėstyta, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes bei netinkamai vertino įrodymus byloje, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai yra pagrindas tenkinti apeliacinius skundus, t. y. panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti visa apimtimi (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

45. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, priteisimo

46. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas bylos aplinkybes, panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmetė, todėl atitinkamai keičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

47. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnis).

48. Atsakovas V. G. pirmosios instancijos teisme pateikė prašymą priteisti 800 Eur teisinių išlaidų ir 484 Eur išlaidas už UAB „Geolimbas“ topografinio plano masteliu M1:500 parengimą ir pamatuoto statinio ploto skaičiavimus pagal sienas ir išsikišusių išorinių sienų projekciją į žemės sklypo paviršių adresu (duomenys neskelbtini) skl. Nr. (duomenys neskelbtini).

49. Atsakovė H. G. nurodė, kad atsikirsdama į ieškinį šioje byloje patyrė 566,20 Eur išlaidas, kurios susijusios su bylai aktualių įrodymų surinkimu, taip pat 1609,30 Eur teisinės pagalbos išlaidas. Nurodė, kad ekspertas prof. dr. G. S. parengė ekspertizės išvadą dėl ieškinio pagrindu esančio UAB „Geri architektai“ parengto rekonstravimo projekto Nr. AS-2021-G1-TP. Dėl šio teismui pateikto įrodymo atsakovė patyrė 100 Eur bylinėjimosi išlaidas (2021 m. gruodžio 13 d. sąskaita faktūra Serija A-7 Nr. 19901221176 ir 2021 m. gruodžio 13 d. mokėjimo nurodymas Nr. 969). Nurodė, kad atsakovė užsakė faktinių aplinkybių konstatavimą, kurio metu matininkas, fiksuojant antstoliui, vietoje (žemės sklype) koordinavo rekonstruojamo gyvenamojo namo pastato kampus ir išsikišusių išorinių sienų projekciją į žemės sklypo paviršių. Matininkas fiksavęs ir kartografavęs vietoje taškus parengė matavimų schemą, o antstolis savo protokolu patvirtino tiek teismui pateiktą schemą, tiek visų joje nurodytų taškų koordinates, kurių fiksavimas vietoje (taško vieta žemės sklype ir to taško koordinatės) yra užfiksuotos ir antstolio darytose nuotraukose. Dėl to atsakovė patyrė 200 Eur išlaidas už antstolio pagalbą (2022 m. kovo 10 d. PVM sąskaita faktūra Serija BDT Nr. 2200103 ir 2022 m. kovo 10 d. mokėjimo nurodytas Nr. 981), taip pat 266,20 Eur išlaidas už matininko paslaugas (2022 m. kovo 2 d. PVM sąskaita faktūra Serija GEO Nr. 1313 ir 2022 m. kovo 7 d. mokėjimo nurodytas Nr. 164). Taip pat nurodė, kad nagrinėjant bylą atsakovė patyrė 1609,30 Eur teisinės pagalbos išlaidas, kurias sudaro advokato teisinės pagalbos išlaidos: atsiliepimo į ieškinį rengimas – 592,90 Eur; pasirengimas ir atstovavimas 2021 m. gruodžio 13 d. teismo posėdyje – 169,40 Eur; pasirengimas ir atstovavimas 2022 m. sausio 19 d. teismo posėdyje – 254,10 Eur; pasirengimas ir atstovavimas 2022 m. vasario 9 d. teismo posėdyje – 254,10 Eur; pasirengimas ir atstovavimas 2022 m. kovo 14 d. teismo posėdyje bei prašymo dėl papildomų dokumentų pateikimo rengimas – 338,80 Eur.

50. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Tuo tarpu atsakovų prašomos priteisti išlaidos už parengtą ekspertizės išvadą (100 Eur), išlaidos už matininko (266,20 Eur) ir antstolio (200 Eur) pagalbą, topografinio plano masteliu M1:500 parengimą ir pamatuoto statinio ploto skaičiavimus pagal sienas ir išsikišusių išorinių sienų projekciją į žemės sklypo paviršių (484 Eur), šiuo nagrinėjamu atveju nepriskiriamos bylinėjimosi išlaidoms CPK 79 straipsnio prasme, todėl šios atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

51. Bylinėjimosi išlaidos už teisinę pagalbą priteisiamos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakyme Nr. 1R–85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) numatytus dydžius.

52. Panaikinus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 4 d. sprendimą ir priėmus naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmetus, atsakovės H. G. prašymas dėl 1 609,30 Eur bylinėjimosi (teisinių) išlaidų priteisimo tenkinamas, kadangi jų dydis atitinka rekomenduojamą, išlaidos yra pagrįstos ir įrodytos (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Taip pat tenkintinas atsakovo V. G. prašymas dėl 800 Eur teisinių išlaidų priteisimo, šių išlaidų dydis neviršija Rekomendacijose nurodyto dydžio, išlaidos yra pagrįstos ir įrodytos (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

53. Taip pat nustatyta, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 18,02 Eur. Todėl ši suma priteistina iš ieškovės valstybės naudai (CPK 96 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo

54. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas iš antrosios šalies. Todėl tenkinus atsakovų apeliacinius skundus yra pagrindas tenkinti jų prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

55. Atsakovas V. G. už apeliacinį skundą sumokėjo 94 Eur žyminį mokestį, kitų duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Todėl atsakovo naudai iš ieškovės priteistini 94 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis.

56. Atsakovė H. G. pateikė duomenis, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 352,40 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: sumokėtas žyminis mokestis už apeliacinį skundą – 94 Eur; apeliacinio skundo parengimas – 580,80 Eur; 2022 m. spalio 24 d. prašymo dėl papildomų dokumentų pateikimo parengimas – 193,60 Eur; 2022 m. lapkričio 8 d. rašytinių paaiškinimų parengimas – 484 Eur. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nurodyto dydžio, yra pagrįstos ir įrodytos, todėl priteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 331 straipsniu,

nusprendžia:

atsakovų V. G. ir H. G. apeliacinius skundus tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės J. D. ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės J. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovo V. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 800 Eur (aštuonis šimtus eurų 0 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės J. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės H. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1 609,30 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus devynis eurus 30 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės J. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 18,02 Eur (aštuoniolika eurų 2 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752, įmokos kodas 5662) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Priteisti iš ieškovės J. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovo V. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 94 Eur (devyniasdešimt keturis eurus 0 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės J. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės H. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1 352,40 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus penkiasdešimt du eurus 40 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Šis sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai Loreta BraždienėDainius RinkevičiusRūta Veniulytė-Jankūnienė