- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-07
- Bylos Nr.
- e2-12772-446/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-00721-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Sergel“
- Atsakovas
- T. N.
- Kategorijos
- 2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
- 3.2.6.6.1Sprendimo už akių priėmimo sąlygos ir tvarka, draudimai priimti sprendimą už akių
- 3.3.6.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Įžanginė dalis
Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00721-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.1; 3.2.6.6.1; 3.3.6.6.2
2019 m. lapkričio 7 d.
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja V. R.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sergel“ ieškinį atsakovei T. N. (Ž.) dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Sergel“ teismui pateiktu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės T. N. (Ž.) 158,87 Eur skolos, 39,72 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovei T. N. (Ž.) teisėjos rezoliucija buvo nustatytas keturiolikos dienų terminas nuo ieškinio nuorašo įteikimo dienos pareikšti atsiliepimą į ieškinį. Atsakovei pranešimas apie iškeltą bylą ir procesiniai dokumentai įteikti tinkamai – viešo paskelbimo būdu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnis), tačiau ji per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, todėl ieškovės prašymu priimamas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Atlikus formalų byloje pateiktų įrodymų tyrimą (netiriant įrodymų turinio ir vertinant tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą), daroma išvada, kad pasitvirtinus byloje esančių įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti visiškai (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovė T. N. (Ž.) 2007 m. lapkričio 19 d. pateikė pradiniam kreditoriui uždarajai akcinei bendrovei „Omnitel“ (dabar – akcinė bendrovė „Telia Lietuva“) (toliau – pradinis kreditorius) GSM abonento prašymą dėl telefono aparato OPTION GT 3G&EDGE įsigijimo, kurio pagrindu pagal sutarties terminus ir sąlygas pradinis kreditorius atsakovei lengvatinėmis sąlygomis (su nuolaida) suteikė telefoną, o atsakovė įsipareigojo laikytis sutartyje nustatytų sąlygų, t. y. naudotis pradinio kreditoriaus teikiamomis paslaugomis ne mažiau nei 24 mėnesius nuo nuolaidos suteikimo dienos. Pradinis kreditorius už atsakovei teikiamas paslaugas išrašė ir pateikė apmokėjimui dvi PVM sąskaitas faktūras – 2009 m. spalio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą 49,45 Eur (170,73 Lt) sumai ir 2009 m. lapkričio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą 109,42 Eur (377,79 Lt) sumai, viso 548,52 Lt (158,87 Eur) sumai. Ieškovės teigimu, atsakovė prisiimtų sutartinių įsipareigojimų nevykdė ir liko skolinga pradiniam kreditoriui 158,87 Eur skolos už įrangą.
2010 m. gruodžio 7 d. ieškovė ir pradinis kreditorius pasirašė skolų portfelio prikimo-pardavimo sutartį bei 2010 m. gruodžio 7 d. patvirtinimą apie reikalavimo teises į skolas, pagal kurią AB „Telia Lietuva“ atlygintinai perleido ieškovės naudai visas reikalavimo teises į atsakovės įsiskolinimą bei su juo susijusius mokėjimus. Ieškovė 2010 m. gruodžio 9 d. raštu informavo atsakovę apie pasikeitusį kreditorių ir ragino padengti įsiskolinimą. Byloje duomenų, jog atsakovė įsiskolinimą padengė, ar pareiškė ieškovei ar pradiniam kreditoriui pretenzijas dėl įsiskolinimo apskaičiavimo, nėra.
Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1 – 6.4 straipsniai). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Pradinis kreditorius AB „Telia Lietuva“ suteikė atsakovei prekę lengvatinėmis sąlygomis, atsakovė ją gavo ir ja naudojosi, tačiau savo prisiimtų įsipareigojimų nevykdė, todėl atsakovė laikoma pažeidusia prievolę (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakovė atsiliepimo į ieškinį ar įrodymų, paneigiančių ieškovės nurodytas aplinkybes, nepateikė, o byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina prievolės neįvykdymo faktą (CPK 178 straipsnis).
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė įrodė ir pagrįstai apskaičiavo skolos dydį, ieškovės reikalavimas tenkintinas, iš atsakovės priteistina 158,87 Eur skola.
Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 39,72 Eur palūkanų, paskaičiuotų remiantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi ir taikant 5 procentų dydžio metinių palūkanų dydį už laikotarpį nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2014 m. spalio 1 d.
CK 6.716 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog vartojimo paslaugų sutarčiai taikomos šio kodekso normos, reglamentuojančios vartojimo sutartis. Pastarosios teisės normos redakcija, galiojusi iki 2014 m. birželio 13 d., nustatė, jog tais atvejais, kai klientas yra fizinis asmuo vartotojas, paslaugų sutarčiai taikomos CK 6.188, 6.350 – 6.370 straipsnių, CK 6.360 straipsnio 5 dalies nuostatos, nustačiusios, kad palūkanos už laiku nesumokėtą sumą neskaičiuojamos. Šalys yra laisvos pasirinkti savo pažeistos subjektinės teisės gynimo būdus ir formas, t. y. šalys gali susitarti ir sutartimi numatyti atsakomybės formą ir dydį (nustatyti netesybas, kompensuojamąsias palūkanas ir (ar) teisę reikalauti nuostolių atlyginimo arba nustatyti tik netesybas ir atsisakyti teisės reikalauti nuostolių), sutartimi šalys gali iš viso neaptarti atsakomybės už piniginės prievolės pažeidimą, bet tokiu atveju taikomos įstatymuose įtvirtintos civilinės atsakomybės formos (įstatyme nustatytos (kompensuojamosios) palūkanos kaip kreditoriaus minimalūs nuostoliai).
Atsakovė ir pradinis kreditorius sutarties 1 punkte susitarė dėl prievolės neįvykdymo padarinių, t. y. jei atsakovė, nepasibaigus nurodytam minimaliam naudojimosi Omnitel ryšio paslaugomis terminui, išjungs abonentą, jis turės sumokėti netesybas, kurių dydis skaičiuojamas po 35 Lt už kiekvieną mėnesį nuo abonento išjungimo dienos iki minimalaus naudojimosi termino pabaigos.
Ieškovė 2010 m. gruodžio 7 d. įgijusi reikalavimo teisę į atsakovės skolą, su atsakove dėl palūkanų dydžio nesusitarė, o pagal pirminės sutarties sudarymo metu galiojusį teisinį reglamentavimą palūkanos už laiku nesumokėtą sumą taip pat negalėjo būti skaičiuojamos (Panevėžio apygardos teismo nutartys civilinėse bylose Nr. e2A-47-544/2017, e2A-285-212/2017; Klaipėdos apygardos nutartys civilinėse bylose Nr. e2A 951-459/2017, e2A-904-796/2017, e2A-277-796/2017, e2A-915-513/2017). Ieškovė, kaip naujasis kreditorius negalėjo įgyti daugiau teisių, nei jų turėjo pradinis kreditorius, t. y. uždaroji akcinė bendrovė „Sergel“ teisės į palūkanas neperėmė ir negalėjo perimti. Todėl teismas, vadovaudamasis aukščiau nurodytu, įvertinęs, jog ieškovė, prašydama priteisti palūkanas, teismui nepateikė jokių įrodymų apie patirtus nuostolius dėl atsakovės prievolės nevykdymo, ieškinį šioje dalyje atmeta.
Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidusi atsakovė taip pat privalo mokėti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovės reikalavimas šioje dalyje tenkintinas (CK 6.37 straipsnis ir 6.210 straipsnio 1 dalis).
Ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovei iš atsakovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, proporcingos patenkintų reikalavimų daliai, t. y. 79,99 procentų. Ieškovė prašo priteisti 15 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 0,23 Eur komisinį mokestį, sumokėtą „Swedbank“, AB bankui už žyminio mokesčio mokėjimo pavedimą, viso 23,23 Eur. Laikant, kad patenkinta 79,99 procentai ieškinio reikalavimų, iš atsakovės ieškovei priteistina 18,58 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 93 straipsnio 1 dalis).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos nepriteisiamos iš atsakovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285, 286 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės T. N. (Ž.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Sergel“, įmonės kodas 125026242, 158,87 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt aštuonis eurus 87 ct) skolos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2019 m. spalio 4 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 18,58 Eur (aštuoniolika eurų 58 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Paskelbti apie sprendimo už akių priėmimą viešai specialiame interneto tinklalapyje (www.teismai.lt), pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikimo terminą skaičiuoti nuo viešo paskelbimo dienos.
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.
Teisėja V. R.