Panevėžio apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės (apeliantės) UAB „Gelvora“ apeliacinis skundas dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-1832-844/2016 pagal ieškovės „Gelvora“ ieškinį atsakovei N. K. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Visagino miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovės 167,73 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 167,73 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. lapkričio 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas – 10,83 Eur žyminio mokesčio.Nustatė, kad UAB „Tele2“ ir atsakovė N. K. 2003 m. gegužės 17 d. sudarė Mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų sutartį Nr. M1.6 67540931 2974, pagal kurią UAB „Tele2“ suteikė atsakovei mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio tinklo paslaugas, o atsakovė įsipareigojo sumokėti UAB „Tele2“ už suteiktas paslaugas Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka.UAB „Tele2“ (pradinis kreditorius) ir naujasis kreditorius (ieškovė) UAB „Gelvora“ 2009 m. kovo 31 d. sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09-20-21, pagal kurią pradinis kreditorius perleido naujajam kreditoriui reikalavimą į atsakovės 167,63 Eur (578,80 Lt) skolą. Ieškovė informavo atsakovę, kad jis įgijo reikalavimo teisę į atsakovės skolą, išsiųsdama jai 2009 m. gegužės 4 d. pranešimą dėl reikalavimo perleidimo bei paragino atsakovę sumokėti 167,63 Eur (578,80 Lt) skolos sumą, 45,88 Eur (158,42 Lt) skolos išieškojimo išlaidų ir 30,17 Eur (104,18 Lt) delspinigių, iš viso 243,69 Eur (841,40 Lt) sumą. Teismas nenustatė, kad atsakovė grąžino skolos sumą ieškovei, todėl iš atsakovės ieškovo naudai priteisė 167,63 Eur skola.Palūkanų skaičiavimas atsakovei įstatyme nebuvo numatytas. Skolininkei, kaip vartotojai, pradinis kreditorius negalėjo skaičiuoti palūkanų už laiku nesumokėtą skolą. Be to, dėl palūkanų mokėjimo ir jų dydžio pradinis kreditorius ir atsakovė nesusitarė. Todėl tokios teisės į palūkanas ieškovė neperėmė ir negalėjo perimti. Ieškovė naujasis kreditorius negalėjo įgyti daugiau teisių, nei jų turėjo pradinis kreditorius. Pradinis kreditorius perleido ieškovei naujajam kreditoriui reikalavimą į atsakovės 167,63 Eur (578,80 Lt) skolą. Todėl teismas netenkino ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovės 64,56 Eur palūkanų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas, Visagino miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimo už akių sprendimas pliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). ). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundžiamo teismo sprendimo, apeliacinio skundo argumentus bei įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, su kurio argumentais, motyvais ir išvadomis apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka. Apeliaciniame skunde išdėstyti ieškovės teiginiai nepaneigia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 263 straipsnio 1 dalis).Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialines teisės normas, reglamentuojančias palūkanų priteisimą. Byloje kilo ginčas dėl palūkanų, kurių paskirtis – kompensuoti kreditoriaus nuostolius už laiku prievolės neįvykdymą.Byloje nustatyta, kad UAB „Tele 2“ ir atsakovė N. K. 2003 m. gegužės 17 d. sudarė Mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų sutartį Nr. M1.6 67540931 2974, pagal kurią atsakovei buvo suteiktos mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio tinklo paslaugos bei parduotas mobilusis telefonas Motorola V50, o atsakovė įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis sumokėti už minėtas paslaugas pagal pateiktas apmokėjimui PVM sąskaitas-faktūras. Atsakovė pateiktas PVM sąskaitas-faktūras neapmokėjo.UAB „Tele2“ (pradinis kreditorius) ir ieškovė UAB „Gelvora“ (naujas kreditorius) 2009 m. kovo 31 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu pradinis kreditorius perleido naujam kreditorius (ieškovei) reikalavimo teisę į atsakovės skolą. Atsakovė 2016 m. gegužės 4 d. pranešimu informuota apie reikalavimo perleidimo sutarties sudarymą bei paraginta įvykdyti prievolę. Atsakovei prievolės neįvykdžius, ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 167,63 Eur skolos, 64,56 Eur palūkanas, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai šalių, t. y. UAB „Tele 2“ ir N. K., sutartį, kvalifikavo vartojimo sutartimi. Kaip matyti iš sudarytos su UAB „Tele 2“ sutarties, atsakove N. K. įgijo ne tik mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio tinklo paslaugas bet ir mobilųjį telefoną Motorola V50, t. y. paslaugą ir prekę įsigijo fizinis asmuo savo asmeniniams (šeimos) poreikiams tenkinti iš paslaugų tiekėjo verslininko ir šie požymiai atitinka vartojimo sutarties kvalifikuojamus požymius (CK 6.350, 6.716 straipsniai). Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo nutartyse yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad vartotojų gynimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, konstitucinis valstybės ūkio tvarkymo principas; su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai. Aiškinant vartojimo sutartis, turi būti taikomos ne tik bendrosios sutarčių aiškinimo taisyklės (CK 6.193-6.195 straipsniai), bet ir speciali CK 6.193 straipsnio 4 dalyje, CK 6.188 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta palankiausio vartotojo atžvilgiu sutarties sąlygos aiškinimo taisyklė, kad, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai, be to, visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. Vartotojų teisių apsauga vartojimo sutartiniuose santykiuose: teisinio reguliavimo ir teismų praktikos apžvalga).Apeliantė reikalavimą priteisti kompensacines palūkanas grindžia CK 6.101 straipsni bei CK 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Kaip minėta, apeliantė reikalavimo teisę į atsakovės N. K. skolą įgijo iš pradinio kreditoriaus, UAB „Tele2“ 2009 m. kovo 31 d. reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu. Tačiau pagal UAB „Tele 2“ ir atsakovė N. K. sudarytos sutarties sąlygas N. K. (klientui) buvo numatyta pareiga mokėti 0,1 proc. dydžio delspinigius tik tuo atveju, jei nustatytu laiku neapmokės sąskaitos (Sutarties 7.5 punktas). Pagal CK 6.360 straipsnio 5 dalį, kuri galiojo tiek UAB „Tele 2“ ir N. K. sutarties sudarymo metu, tiek ir UAB „Tele2“ bei UAB „Gelvora“ reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo metu, pirkėjui praleidus mokėjimo terminus, palūkanos už laiku nesumokėtą sumą neskaičiuojamos. Įvertinus šį teisinį reglamentavimą, pirmosios instancijos teismas padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad palūkanų skaičiavimas atsakovei nagrinėjamu atveju įstatyme nebuvo numatytas, todėl ieškovė, kaip naujasis kreditorius negalėjo įgyti daugiau teisių, nei jų turėjo pradinis kreditorius, t. y. UAB „Gelvora“ teisės į palūkanas neperėmė ir negalėjo perimti.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, apeliacinio skundo argumentus, byloje esančius įrodymus bei teisinį reglamentavimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, todėl pagrįstai nepriteisė UAB „Gelvora“ naudai 64,56 Eur kompensacinių palūkanų. Apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą teismo sprendimą už akių (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Visagino miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.