- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-02
- Bylos Nr.
- 2-1001-302/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00533-2016-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Ieškovas
- V. B. P., A. P.
- Atsakovas
- V. V.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovų V. B. P. ir A. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1001-560/2016 pagal ieškovų V. B. P. ir A. P. ieškinį atsakovui V. V. dėl paskolos sutarties pripažinimo apsimestiniu sandoriu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. G. esmė
Ieškovai V. B. P. ir A. P. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo pripažinti, kad 2011-02-28 tarp jų ir atsakovo V. V. pasirašyta paskolos sutartis yra apsimestinis sandoris, kuriuo buvo pridengta jungtinės veiklos sutartis tarp ieškovų ir atsakovo, kuria buvo siekiama apjungus lėšas ir turtą, padidinti nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertę, ir šį turtą pardavus, gautą kainą pasidalinti taip: atskaičius atsakovo įdėtas į bendrąją jungtinę veiklą pinigines lėšas, likusią kainos dalį paskirstyti po 1/4 dalį kiekvienam ieškovui (bendrai 1/2 dalį) ir 1/2 dalį atsakovui V. V..
Ieškovų skaičiavimu, už ieškinį mokėtina žyminio mokesčio suma yra 5 006 Eur, pateikdami ieškinį ieškovai sumokėjo 200 Eur, o likusios žyminio mokesčio sumos sumokėjimą prašo atidėti. Nurodo, jog jie jau ilgą laiką nedirba, kitų pajamų ir santaupų neturi. Turimas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), yra areštuotas tiek vykdant atsakovo, tiek kitų kreditorių priverstinius skolų išieškojimus. Ieškovų teigimu, antstolis nekilnojamąjį turtą yra įvertinęs 784 000 Eur suma, todėl ieškinio atmetimo atveju turto pardavimo kainos užtektų padengti tiek kreditorių reikalavimų patenkinimą, tiek sumokėti atidėtą žyminio mokesčio sumą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2016 m. balandžio 21 d. nutartimi ieškovų prašymą atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą atmetė ir nustatė ieškovams terminą iki 2016-04-04 sumokėti 6 688 Eur žyminį mokestį už ieškinį ir pateikti teismui tai patvirtinančius dokumentus.
Pirmos instancijos teismo vertinimu, ieškovai teismui nepateikė įrodymų, iš kurių galima būtų spręsti apie jų turtinę padėtį, be to, nebuvo pateikti ir įrodymai, jog ieškovų turtinė padėtis ateityje pagerės ir ieškinio atmetimo atveju jie išgalės sumokėti bylinėjimosi išlaidas. Teismas pažymėjo, kad ieškovų pateiktos pažymos apie asmens valstybinį socialinį draudimą įrodo tik tai, jog jie nedirba, tačiau niekaip neįrodo, kokia yra tikroji ieškovų finansinė padėtis. Be to, atkreipė dėmesį, kad ieškovai nepaaiškino, dėl kokių priežasčių jie nedirba, nepateikė duomenų, jog bandė susirasti darbą, tačiau nepavyko, jog yra užsiregistravę darbo biržoje kaip ieškantys darbo ir pan. Ieškovų pateiktą Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 11 d. nutartį, kuria jiems buvo atidėtas žyminio mokesčio sumokėjimas paduodant apeliacinį skundą kitoje civilinėje byloje, pirmos instancijos teismas, nurodydamas, kad minėtos teismo nutarties priėmimo praėjo nemažai laiko, todėl ieškovų turtinė padėtis galėjo pasikeisti, vertino kritiškai.
Be to, pirmos instancijos teismas nurodė, kad ieškovai, reikšdami reikalavimą pripažinti 2011-02-28 paskolos sutartį apsimestiniu sandoriu, siekia išvengti 573 000 Eur sumokėjimo atsakovui, todėl šiuo atveju ieškinio suma yra 573 000 Eur, o ne 384 747 Eur, o mokėtinas žyminis mokestis – 6 888 Eur, o ne 5 006 Eur, kaip nurodo ieškovai.
III. Atskirojo skundo argumentai
Ieškovai V. B. P. ir A. P. nesutinka su pirmos instancijos teismo nutartimi, atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmos instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atidėti 4 806 Eur žyminio mokesčio dalies mokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo.
Pateikia šiuos esminius nesutikimo su pirmos instancijos teismo nutartimi argumentus:
1. Pirmos instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė ieškovų teisę į teisminę gynybą. Su ieškiniu buvo pateikti visi duomenys apie ieškovų turimą nekilnojamąjį turtą, jo areštą, apsunkinimą kitomis daiktinėmis teisėmis ir priverstinį išieškojimą, kas objektyviai neleidžia tuo turtu disponuoti ir iš jo gauti pajamų. Taip pat ieškovams yra pradėtos fizinių asmenų bankroto procedūros, kas taip pat patvirtina ieškovų sunkią finansinę padėtį. Be to, ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 11 d. nutartis, kuria kitoje civilinėje byloje buvo tenkintas ieškovų prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, patvirtina, sunkią ieškovų turtinę padėtį. Nuo šios nutarties priėmimo dienos ieškovų turtinė padėtis ne tik kad nepagerėjo, o netgi pablogėjo, kadangi atsakovas yra pradėjęs priverstinį didelės sumos išieškojimą iš ieškovų turto. Pirmos instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė, kokie įrodymai galėtų įrodyti sunkią ieškovų turtinę padėtį, pasiribodamas abstraktaus pobūdžio teiginiu, jog neva nėra pateiktas įrodymų visetas, patvirtinantis ieškovų turtinę padėtį. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai pažymėjo ir tai, kad nebuvo nurodytos priežastys, dėl kurių ieškovai nedirba, ir nepateikti duomenys, jog buvo bandyta susirasti darbą, kadangi, sprendžiant klausimą dėl dalies žyminio mokesčio atidėjimo, reikšmingas turi būti tik pats blogos finansinės padėties faktas, o ne to fakto atsiradimo priežastys.
2. Ieškinio netenkinimo atveju areštuoto turto vertė, kuri buvo nustatyta priverstinio išieškojimo procese atlikto ekspertizės metu (784 000 Eur), garantuoja atidėto žyminio mokesčio išieškojimą.
3. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad už ieškinį mokėtina žyminio mokesčio suma yra 6 888 Eur, o ne 5 006 Eur. Nors ginčijamos paskolos sutarties suma ir yra 573 000 Eur, tačiau prievolė atsakovui grąžinti 188 253 Eur nėra ginčijama, todėl ieškinio reikalavimas yra ne 573 000 Eur, o 384 747 Eur, o mokėtina žyminio mokesčio suma 5 006 Eur.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Šios apeliacijos objektą sudaro pirmos instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas ieškovų prašymas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl pagrindo atidėti dalies žyminio mokesčio mokėjimą buvimo/nebuvimo
CPK 5 str. įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra ir žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.). Žyminio mokesčio institutu įstatymų leidėjas siekia keleto viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę nepagrįstiems reikalavimams pateikti, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan., be to, užtikrinti visiems asmenims, neatsižvelgiant į jų turtinę, procesinę ar kitokią padėtį, vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-228-196/2016, 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-850-516/2016). Žyminio mokesčio dydis, atleidimo nuo viso ar dalies mokesčio bei žyminio mokesčio atidėjimo sąlygos yra imperatyviai įtvirtintos CPK. Vadovaujantis CPK 84 straipsniu, esant suinteresuoto asmens motyvuotam prašymui, teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo (nutarties) priėmimo. Teismų praktikoje vadovaujamasi pozicija, kad sprendžiant dėl dalyvaujančio byloje asmens pateikto prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą pagrįstumo, reikia įrodyti dvi aplinkybes. Pirma, kad prašančio atidėti žyminį mokestį asmens turtinė padėtis yra sunki ir jis neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio. Antra, kad ateityje jo finansinė padėtis pasikeis ir atsiras galimybė sumokėti žyminį mokestį (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-07-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-249/2008; 2009-02-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-212/2009; 2012-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-132/2012, 2012-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-201/2012 ir kt.). Pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą, t.y. nagrinėjamu atveju reikalingumą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, kylanti iš CPK 12 straipsnyje įtvirtinto rungimosi principo, tenka to prašančiam asmeniui (CPK 178 str.). Apie fizinio asmens turtinę padėtį galima spręsti iš jo turimo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, lėšų, esančių kredito įstaigų sąskaitose, kitimo, taip pat darbo užmokesčių, dividendų ir kitokio pobūdžio pajamų, gautų per pastaruosius kelerius metus. Taip pat turtinę asmens padėtį atskleidžia Nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, VĮ Regitra pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju ieškovai, siekdami pagrįsti šiuo metu savo sunkią finansinę padėtį, teismui pateikė pažymas apie jų valstybinį socialinį draudimą, kurios patvirtina, kad abu ieškovai šiuo metu yra bedarbiai (b.l. 11-14), Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 11 d. nutartį, kuria buvo tenkintas ieškovų prašymas dėl žyminio mokesčio atidėjimo kitoje civilinėje byloje (b.l. 15-16), Nekilnojamojo turto registro duomenis, iš kurių matyti, kad ieškovams nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas yra areštuotas (b.l. 51-58).
Įvertinus minėtus duomenis, sutiktina su apeliantais, kad jų turtinė padėtis šiuo metu yra sudėtinga. Nors ieškovai ir turi vertingo nekilnojamojo turto, tačiau dabar visas jiems nuosavybės teise priklausantis turtas yra areštuotas ir jo atžvilgiu yra pradėtos taikyti priverstinio išieškojimo procedūros. Taigi, nors apeliantai ir turi turto, tačiau faktiškai ieškinio pateikimo metu juo naudotis ir jį realizuoti negali. Taip pat į bylą pateikti duomenys patvirtina, jog abu ieškovai šiuo metu yra bedarbiai. Nagrinėjamo klausimo kontekste negalima ignoruoti ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 11 d. nutarties, kuria kitoje civilinėje byloje buvo tenkintas ieškovų prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą. Nors nuo minėtos nutarties priėmimo jau praėjo metai laiko, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad nutarties priėmimo metu turtas buvo areštuotas taikant laikinąsias apsaugos priemones, o šiuo metu jau yra pradėtos priverstinio išieškojimo procedūros iš ieškovams nuosavybės teise priklausančio turto, galima daryti išvadą, kad nuo šios Vilniaus apygardos teismo nutarties priėmimo ieškovų turtinė padėtis tikrai nepagerėjo, priešingai, tikėtina, kad netgi pablogėjo.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nustatytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą išvadai, jog apeliantų turtinė padėtis yra sunki, tačiau pardavus jiems priklausantį didelės vertės nekilnojamąjį turtą (priverstinio išieškojimo procese atliktos ekspertizės metu ieškovams priklausantis nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įvertintas 784 000 Eur suma (b.l. 59-60) ), atsakovų finansinė padėtis iš esmės galėtų pagerėti.
Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes apie ieškovų turtinę padėtį bei tai, jog mokėtina žyminio mokesčio suma įprastai fiziniam asmeniui laikytina didele, taip pat įvertinus tai, kad žyminio mokesčio atidėjimo atveju pareiga sumokėti žyminį mokestį neišnyksta, o yra tik nukeliama į ateitį, apeliacinės instancijos teismo nuomone, šiuo konkrečiu atveju siekiant nevaržyti ieškovų teisės į teisminę gynybą ir siekiant pusiausvyros tarp ieškovų teisės į teisminę gynybą ir įstatymų leidėjo nustatytų žyminio mokesčio mokėjimo tikslų, yra pagrindas atidėti dalį žyminio mokesčio sumokėjimo iki teismo sprendimo priėmimo.
Dėl atidėtinos žyminio mokesčio sumos
Pirmos instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad ieškovai, reikšdami reikalavimą pripažinti 2011-02-28 paskolos sutartį apsimestiniu sandoriu, siekia išvengti 573 000 Eur sumokėjimo atsakovui, todėl šiuo atveju ieškinio suma yra 573 000 Eur, o ne 384 747 Eur, o mokėtinas žyminis mokestis – 6 888 Eur, o ne 5 006 Eur, kaip nurodo ieškovai. Tuo tarpu ieškovai atskirajame skunde tvirtina, kad nors ginčijamos paskolos sutarties suma ir yra 573 000 Eur, tačiau prievolė atsakovui grąžinti 188 253 Eur nėra ginčijama, todėl ieškinio reikalavimas yra ne 573 000 Eur, o 384 747 Eur, o mokėtina žyminio mokesčio suma 5 006 Eur.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškinyje suformuluotą reikalavimą - pripažinti 2011-02-28 tarp jų ir atsakovo V. V. pasirašytą paskolos sutartį, pagal kurią atsakovas ieškovams paskolino 573 000 Eur, apsimestiniu sandoriu, sutinka su pirmos instancijos teismo pozicija, kad nagrinėjamu atveju mokėtina žyminio mokesčio suma yra ne 5 006 Eur, kaip tvirtina ieškovai, o 6 888 Eur. Kadangi ieškovai, pateikdami ieškinį, sumokėjo 200 Eur žyminį mokestį (b.l. 10), atidėtina mokėtino žyminio mokesčio suma yra 6 688 Eur.
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ieškovų atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 21 d. nutartis naikintina, ir klausimas išspręstinas iš esmės – už ieškinį mokėtinos 6 688 Eur žyminio mokesčio sumos sumokėjimas atidėtinas iki teismo sprendimo priėmimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti ieškovų V. B. P. ir A. P. prašymą ir 6 688 Eur žyminio mokesčio dalies už ieškinį sumokėjimą atidėti iki teismo sprendimo priėmimo.