Šiaulių apygardos teismo nutartis

2019-03-26 · Civilinė byla Nr. e2A-137-368/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-03-26
Bylos Nr.
e2A-137-368/2019
Teisminio proceso Nr.
2-29-3-01299-2017-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Egidijus Mockevičius, Rasa Bartašienė, Irena Stasiūnienė
Ieškovas
UAB „Rivas“
Atsakovas
R. V.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-137-368/2019Teisminio proceso Nr. 2-29-3-01299-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos 2.6.10.2; (S) 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 26 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Egidijaus Mockevičiaus (pirmininko ir pranešėjo), Rasos Bartašienės ir Irenos Stasiūnienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) R. V. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. spalio 22 d. sprendimo pagal ieškovės UAB „Rivas“ ieškinį atsakovui R. V. dėl žalos (nuostolių) priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Rivas“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo R. V. 3741,59 Eur žalos (nuostolių), procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas dirbo UAB „Rivas“ vairuotoju. Ieškovė pagal kasos išlaidų orderį atsakovui išdavė 4290,00 Eur avansą prekių pirkimui. Atsakovas iš gautos sumos prekių įsigijimui išleido 548,41 Eur, o likusios sumos negrąžino. Atsakovas padarė 3741,59 Eur žalą (nuostolių) ieškovei. Ieškovės UAB „Rivas“ direktorė V. P. papildomai nurodė, kad su atsakovu nuo 1996 m. dirbo kartu, 2007 m. įkūrė UAB „Rivas“. Jiedu buvo pora, tačiau vėliau susipyko. Buvo nutarę, kad R. V. tą įmonę persirašys sau, bet tai užtruko ir jis to nepadarė, bet faktiškai jis tą įmonę valdė. Tuomet ji dirbo UAB „Rivas“ direktore, o atsakovas jai padėdavo. 2016 m. nusprendė išsiskirti ir V. P. pradėjo dirbti kitoje įmonėje. Atvažiuodavo į UAB „Rivas“ pasirašyti dokumentus, nes atsakovas UAB „Rivas“ faktiškai viskam vadovavo ir pats valdė visus finansus, buhalterė grynų pinigų net nematydavo. UAB „Rivas“ buhalterė B. K. paskambino jai, kad atsakovas iš UAB „Rivas“ kasos išėmė virš 4 tūkstančių eurų. Pinigai buvo išduoti atsakovui pagal buhalterinius dokumentus prekių pirkimui, tai yra detalių įsigijimui. Visą kasą, bankinę kortelę valdė atsakovas. Tuos pinigus jis pats išsiėmė iš įmonės kasos. Prašė ieškinį tenkinti.

Atsiliepimas

2. Atsakovas R. V. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovės akcininkė ir direktorė pinigų atsakovui neišmokėjo, nes tarp jų buvo konfliktiniai santykiai, pastaroji dirbo kitoje įmonėje ir su ja buvo nutraukti dalykiniai santykiai. Neneigė, kad su ieškovės direktore buvo pora, tačiau paskui susipyko. Papildomai nurodė, kad UAB „Rivas“ dirbo vairuotoju, nuolat būdavo išvažiavęs ir jokių pinigų negavo. Nei B. K., nei V. P. jokių pinigų nedavė. Aktą surašė B. K., o parašas atsakovo, bet suma žodžiais ne jo ranka rašyta. Ant suderinimo akto parašė, kad nesutinka. Įprastai UAB „Rivas“ pirkdavo prekes pagal sutartis, todėl jis nepirkdavo. Būdavo, kad pasirašydavo ir neužpildytus kasos orderių. Ant avanso apyskaitos nežino ar jo parašas ar ne.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2018 m. spalio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino.

4. Teismas nurodė, kad, nors byloje nebuvo nustatytas faktas, kad ieškovė faktiškai perdavė atsakovui pinigų, tačiau tai iš esmės nekeičia fakto, kad atsakovas juos gavo, tai yra faktiškai pats pasiėmė iš kasos pinigus, kuriuos faktiškai pats ir valdė. Kadangi ieškovė atsiskaitymui su atsakovu išrašė kasos išlaidų orderį, pinigų gavimo faktas orderyje patvirtintas parašu, kuris tikėtinai remiantis Lietuvos teismo ekspertizės centro išvada yra pasirašytas atsakovo R. V., todėl teismas sprendė, jog nėra pagrindo pripažinti, kad pinigai neišmokėti.

5. Teismas pažymėjo, kad atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad gavęs iš ieškovės 4290,00 Eur sumą, iš dalies, tai yra 548,41 Eur sumą, pagrindė finansiniais dokumentais, o likusios sumos - 3741,59 Eur, negrąžino ir nepagrindė finansiniais dokumentais. Tai yra atsakovas neįvykdė 2016 m. lapkričio 18 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 054 nustatytos pareigos – įsigyti prekes, todėl teismas pripažino, kad tarp atsakovo neteisėtų veiksmų, pasireiškusių ieškovės ūkio reikmėms skirtų pinigų negrąžinimu ieškovei, nepateikiant jų panaudojimą patvirtinančių dokumentų, ir atsiradusios turtinės žalos (nuostolių) yra tiesioginis priežastinis ryšys (CK 6.246–6.249 str.), todėl iš atsakovo priteisė žalos atlyginimo sumą, lygią ieškovei negražintų ir jos išlaidas patvirtinančiais dokumentais nepateisintų piniginių lėšų sumai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

6. Apeliaciniu skundu apeliantas R. V. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. spalio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovės UAB „Rivas“ ieškinį atmesti, priteisti apelianto patirtas bylinėjimosi išlaidas bei mano, kad teismas turėtų priimti papildomą įrodymą - Šiaulių apygardos prokuratūros 2018 m. sausio 18 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris anot apelianto, yra reikšmingas dėl 2016 m. lapkričio 18 d. kasos išlaidų orderio Nr. 054 išrašymo aplinkybių. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

6.1. Teismas remdamasis vien tik ieškovės direktorės V. P. ir B. K. parodymais padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovas faktiškai pats pasiėmė iš kasos pinigus, kuriuos faktiškai pats ir valdė. Ieškovės buhalterė B. K. ir direktorė V. P. kartais duodavo apeliantui pasirašyti neužpildytus kasos išlaidų orderius, o apeliantas, pasitikėdamas ieškovės direktore ir buhaltere, pasirašydavo. Apeliantas neturėjo jokio UAB „Rivas“ įgaliojimo įsigyti prekes. Be to, byloje nėra nustatyta, kokias konkrečiai prekes ir iš kokios įmonės apeliantas turėjo nupirkti UAB „Rivas“.

6.2. 2016 m. lapkričio 18 d. kasos išlaidų orderis Nr. 054 yra užpildytas ne apelianto, o B. K. Taigi nors 2017-08-31 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) padaryta išvada, jog, tikėtina, kad UAB „Rivas“ 2016-11-18 kasos išlaidų orderio Nr. 054 eilutėje „Gavėjo parašas“ pasirašė atsakovas, tačiau gautą sumą žodžiais ir datą parašė ne atsakovas, kas leidžia daryti išvadą, kad ieškovės liudytoja B. K. 2016 m. lapkričio 18 d. kasos išlaidų orderį Nr. 054 pati užpildė, turėdama jį apelianto nepasirašytą.

Atsiliepimas

7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą, ieškovė UAB „Rivas“ prašo Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. spalio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš apelianto UAB „Rivas“ naudai jos patirtas 300 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme ir neprieštarauja dėl atsakovo prašymo prijungti Šiaulių apygardos prokuratūros 2018 m. sausio 18 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, nes mano, jog jame esanti informacija tik papildys pirmosios instancijos teismo išvadas vertinant įrodymus ieškovės naudai. Atsiliepimą grindžia šiais esminiais argumentais:

7.1.Aplinkybė, jog byloje nebuvo nustatytas faktas, kad ieškovė faktiškai perdavė atsakovui pinigus, ginčo sprendimui visiškai nėra reikšminga. Pinigų gavimo faktas orderyje patvirtintas parašu, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad pinigai neišmokėti. Taip pat apelianto keliamas klausimas dėl to, jog UAB „Rivas“ nebuvo jam išdavęs įgaliojimo įsigyti prekes, šioje civilinėje byloje taipogi nėra teisiškai reikšmingas faktas. Byloje analizuojamas pinigų gavimo iš įmonės kasos faktas, o ne šių pinigų paėmimo teisinis pagrindas. Buvo ar nebuvo toks įgaliojimas išduotas, valdė R. V. įmonę ar ne, šios aplinkybės niekaip nepaneigia fakto, jog R. V. gavo iš UAB „Rivas“ pinigus prekių įsigijimui, ir jų išleidimo pilnai nepateisino pirkimo dokumentais. Šis faktas pilnai įrodytas tiek rašytiniais įrodymais, tiek šalių bei liudytojų paaiškinimais.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apelianto R. V. apeliacinis skundas atmestinas.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

9. Ginčas byloje kilo dėl teismo sprendimo, kuriuo priteistas iš atsakovo nuostolių atlyginimas padarius žalą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl naujo įrodymo prijungimo.

10. Apeliantas R. V. prašo priimti naują įrodymą - Šiaulių apygardos prokuratūros 2018 m. sausio 18 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris anot apelianto, yra reikšmingas dėl 2016 m. lapkričio 18 d. kasos išlaidų orderio Nr. 054 išrašymo aplinkybių.

11. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). CPK 306 str. 3 d. reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė rašytinį įrodymą – Šiaulių apygardos prokuratūros 2018 m. sausio 18 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau nenurodė jokių motyvų, kodėl šis įrodymas nebuvo pateiktas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme metu ir nepagrindė pateikiamo naujo įrodymo būtinumo, abstrakčiai nurodydamas, kad jis yra reikšmingas dėl 2016 m. lapkričio 18 d. kasos išlaidų orderio Nr. 054 išrašymo aplinkybių. Teisėjų kolegija mano, kad nėra tikslinga šį įrodymą prijunti prie bylos, nes viena vertus, įrodymas galėjo būti pateiktas ir anksčiau, kita vertus, kasos išlaidų orderio Nr. 054 išrašymo aplinkybės nebuvo detalizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu, todėl, kolegijos vertinimu, apelianto pateiktas įrodymas nėra naudingas vertinant bylos nagrinėjimo dalyką ir dėl šios priežasties šį įrodymą priimti atsisakytina.

Dėl bylos esmės.

12. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad R. V. nuo 2007 m. birželio 22 d. iki 2017 m. sausio 30 d. dirbo UAB „Rivas“. Iš UAB „Rivas“ 2016 m. lapkričio 18 d. kasos išlaidų orderio Nr. 054 nustatyta, kad atsakovui R. V. išduota 4290 Eur suma prekių pirkimui. Orderyje nurodyta, kad jį pasirašo: įmonės vadovas, vyr. finansininkas bei atsakovas. Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017 m. rugpjūčio 31 d. išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad tikėtina, jog UAB „Rivas“ 2016 m. lapkričio 18 d. kasos išlaidų orderio Nr. 054 eilutėje „gavėjo parašas“ pasirašė R. V.. Avanso apyskaitoje Nr. 2017.01.27 nurodyta, kad vairuotojas R. V. gavo iš UAB „Rivas“ 4290 Eur, išleido 548,41 Eur, liko 3741,59 Eur. Be to, detalizuojama išleista suma, tai yra 2016-11-30 – UAB „Rivas“ – 460,00 Eur, 2016-11-30 – „Wurfth Lietuva“ – 70,41 Eur, 2016-12-06 – A. L. individuali įmonė – 18,00 Eur. Avanso apyskaitoje nurodyta, kad jį pasirašo: atsakovas. Iš 2017 m. sausio 27 d. tarpusavio skolų užskaitymo akto nustatyta, kad UAB „Rivas“ vairuotojas – atsakovas – R. V. yra skolingas UAB „Rivas“ negrąžinto 3741,59 Eur avanso, pagal kasos išlaidų orderį ir avansinę apyskaitą. Ant akto yra šalies ieškovės UAB „Rivas“ direktorės parašas, o ties vardu ir pavarde R. V. yra parašyta „nesutinku „Rivas“ skoloje MAN“. Nustatyta, kad atsakovas negrąžino ieškovei jos ūkio reikmėms skirtų pinigų, tai yra 3741,59 Eur, ir nepateikė jų panaudojimą patvirtinančių dokumentų.

13. Atsakovas R. V., nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis savo poziciją grindžia tuo, jog teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovas faktiškai pats pasiėmė iš kasos pinigus, kuriuos faktiškai pats ir valdė. Teigė, kad ieškovės buhalterė ir direktorė kartais duodavo apeliantui pasirašyti neužpildytus kasos išlaidų orderius, o apeliantas, pasitikėdamas ieškovės direktore ir buhaltere, pasirašydavo. Be to, 2016 m. lapkričio 18 d. kasos išlaidų orderis Nr. 054 yra užpildytas ne apelianto, o buhalterės B. K. Nors teismas padarė tikėtiną išvadą, kad kasos išlaidų orderis Nr. 054 yra pasirašytas apelianto, tačiau gautą sumą žodžiais ir datą parašė ne apeliantas. Iš esmės, teisėjų kolegijos nuomone, apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymu vertinimu.

14. Teisėjų kolegija pažymi, jog kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2014; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013; kt.). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-697/2013; kt.). Teismo procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje turi būti nurodytas įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas, taip pat pateikti argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus (CPK 270 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktai, 331 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktai).

15. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas grindė padarytas išvadas, remdamasis byloje esančiais įrodymais, sprendime analizavo ir įvertino ieškinio pareiškime, kituose procesiniuose dokumentuose nurodytas faktines aplinkybes, šalių pirmosios instancijos teismo žodinio proceso metu pateiktus paaiškinimus, taip pat liudytojos B. K. paaiškinimus. Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog ją nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai) ar nukrypo nuo pirmiau nurodytos kasacinio teismo praktikos įrodymų vertinimo klausimais. Įvertinęs byloje surinktus faktinius duomenis, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovas R. V. neįrodė, jog likusią sumą – 3741,59 Eur pagal 2016 m. lapkričio 18 d. kasos išlaidų orderį Nr. 054 grąžino ieškovei UAB „Rivas“ ar pagrindė finansiniais dokumentais. Avanso apyskaita Nr. 2017-01-27 patvirtina, kad vairuotojas R. V. gavo iš UAB „Rivas“ 4290 Eur, išleido 548,41 Eur, liko 3741,59 Eur, kurios atsakovas negrąžino. Tokia išvada, teisėjų kolegijos vertinimu, yra tinkamai motyvuota, atitinka faktinius bylos duomenis bei yra padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. Nors apeliantas ir teigia, kad ieškovės buhalterė ir direktorė kartais duodavo apeliantui pasirašyti neužpildytus kasos išlaidų orderius, o apeliantas, pasitikėdamas ieškovės direktore ir buhaltere, pasirašydavo, tačiau toks apelianto paaiškinimas, kad „šiaip sau“ pasirašė ūkinės finansinės atskaitomybės dokumentus, teisėjų kolegijos įsitikinimu, kelia pagrįstų abejonių apelianto versija ir nesudaro pagrindo vertinti apelianto pasirašyto 2016 m. lapkričio 18 d. kasos išlaidų orderio Nr.054 kitaip nei jį įvertino pirmosios instancijos teismas.

Dėl procesinės bylos baigties.

16. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai vadovavosi tiek materialinėmis teisės normomis, tiek įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiškinimo ir taikymo praktika, ir tuo pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu apeliantas šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais ( CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

17. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylinėjimosi išlaidos atmetus skundą neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Taigi, atmetus apeliacinį skundą, iš apelianto R. V. priteistina 300,00 Eur UAB „Rivas“ teisinės pagalbos išlaidų turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. spalio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apelianto R. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės UAB „Rivas“ (įm. k. (duomenys neskelbtini)) 300,00 Eur (tris šimtus eurų 00 ct) naudai teisinės pagalbos išlaidų turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Egidijus MockevičiusRasa BartašienėIrena Stasiūnienė