Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime, nevedęs, įgijęs profesinį išsilavinimą, nedirbantis, teistas:

1) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 23 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį (redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.) 10 MGL (1 300 Lt (376,50 Eur)) bauda;

2) Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 21 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

3) Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.) 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, kuri BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių pagrindu subendrinta su Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 21 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, paskiriant 1 metų laisvės apribojimo bausmę;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 7 d. nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį (5 veikos), 182 straipsnio 1 dalį 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, atidedant jos vykdymą 2 metams;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 28 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 10 MGL (500 Eur) dydžio bauda;

6) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 13 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 16 MGL (800 Eur) dydžio bauda;

7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 27 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2 veikos) 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 4 d. nutartimi nustatyta, kad V. J. laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 26 d. 18.00 val. iki 2022 m. lapkričio 10 d. 22.00 val. neatlikinėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 27 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės;

8) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 7 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.), 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos) 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių pagrindu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

9) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 8 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

10) Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu, pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 144 straipsnį, 145 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 146 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 180 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 302 straipsnio 1 dalį 3 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 14 d. nutartimi nusikalstama veika, numatyta BK 178 straipsnio 1 dalyje, už kurią V. J. pripažintas kaltu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 27 d. nuosprendžiu, perkvalifikuota į BK 178 straipsnio 5 dalį, paskiriant 18 parų arešto bausmę, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, sumažinta iki 12 parų arešto bausmės. BK 63 straipsnio 1, 4 dalių, 5 dalies 2 punkto, 6 ir 9 dalių pagrindu subendrintos Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 27 d., 2023 m. vasario 7 d. bei 2023 m. kovo 8 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės, paskiriant 5 metų laisvės atėmimo bausmę;

11) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (2018 m. gruodžio 4 d. įstatymo Nr. XIII-1682 redakcija), 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 14 d. nutartimi paskirta bausme, paskiriant 5 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

12) Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu pagal BK 242 straipsnį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 276¹ straipsnio 1 dalyje, 242 straipsnyje, 187 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo

3. V. J. buvo kaltinamas tuo, kad, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) kalėjime, atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), dalyvavo organizuojant Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų įstatymo (2015 m. gegužės 7 d. redakcija Nr. XII-1672) 2 straipsnyje nurodytų medžiagų platinimą, o būtent: ikiteisminio tyrimo nenustatytu laikotarpiu, bet ne vėliau kaip iki 2023 m. kovo 13 d., iš ikiteisminio tyrimo nenustatytų asmenų įgijo ir 2023 m. kovo 13 d., atvykęs konvojumi į Vilniaus kalėjimą, atviro tipo bausmės atlikimo vietą, adresu (duomenys neskelbtini), atgabeno ir tarp asmeninių daiktų paslėpė du plastikinius buteliukus su skysčiu: viename iš plastikinių buteliukų yra testosterono valerato, boldenono cipionato ir boldenono undecinilato, o kitame plastikiniame buteliuke yra testosterono enantato ir drostanolono enantato, turėdamas tikslą tas medžiagas platinti (duomenys neskelbtini) kalėjime, atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims. Šiais savo veiksmais V. J. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 276¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

22. Teismas, ištyręs aptartus įrodymus bei įvertinęs jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, konstatuoja, jog V. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 242 straipsnyje. Pagal BK 242 straipsnį atsako, be kita ko, tas, kas laikinai išleistas iš įkalinimo vietos, be svarbios priežasties nustatytu laiku negrįžo. Subjektyvioji šio nusikaltimo sudėties pusė pasireiškia tiesiogine tyčia – kaltininkas žino ir supranta savo pareigą vykdyti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, tačiau slapstydamasis ar kitokiais veiksmais sąmoningai stengiasi išvengti bausmės atlikimo.

23. Byloje surinktais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, t. y. kaltinamojo V. J. išsamiais paaiškinimais teisme, Lietuvos kalėjimų tarnybos pareiškimu ir pareigūnų tarnybiniais pranešimais, įkalinimo įstaigos pateiktomis kaltinamojo prašymo ir Vilniaus apygardos teismo šaukimo kopijomis, nustatyta, jog kaltinamasis, atlikdamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 27 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime atviro tipo bausmės atlikimo sąlygomis, 2023 m. balandžio 11 d. 5.30 val., būdamas laikinai išleistas iš įkalinimo vietos į Vilniaus apygardos teisme, adresu Gedimino pr. 40, Vilnius, 2023 m. balandžio 11 d. 8.30 val. turėjusį vykti teismo posėdį ir žinodamas pareigą tą pačią dieną iki 16.30 val. sugrįžti į bausmės atlikimo vietą, nustatytu laiku sąmoningai į ją negrįžo ir tik paskelbus jo paiešką ir išdavus Europos arešto orderį buvo sulaikytas ir 2024 m. liepos 25 d. perduotas iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvos Respubliką. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis teigė, jog negrįžo į įkalinimo įstaigą, nes bijojo kitų nuteistųjų keršto, be to, vartojo narkotines medžiagas, todėl akivaizdu, jog V. J. veikė tiesiogine tyčia. Žinodamas, kad iš įkalinimo įstaigos yra išleistas tik tam tikram laikui – 2023 m. balandžio 11 d., nuo 5.30 val. iki 16.30 val., ir konkrečiu tikslu – į Vilniaus apygardos teisme, adresu Gedimino pr. 40, Vilnius, 2023 m. balandžio 11 d. 8.30 val. turėjusį vykti teismo posėdį, jis sąmoningai pakeitė savo maršrutą, į minėtą teismo posėdį nenuvyko, nusprendė įsigyti narkotines medžiagas (fentanilį) ir jomis svaigintis, sunaikinti elektroninio stebėjimo įrenginį – apykoję (tam, kad nebūtų surastas), o, galiausiai, išvykti iš šalies ir nuo teisėsaugos institucijų slaptytis užsienyje ((duomenys neskelbtini)). Taigi, kaltinamasis V. J., kaip laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 242 straipsnį, suvokdamas galimus teisinius padarinius, būdamas laikinai išleistas iš įkalinimo vietos, be svarbios priežasties nustatytu laiku į ją negrįžo, todėl tokie kaltinamojo veiksmai atitinka visus BK 242 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius.

24. Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį numatyta baudžiamoji atsakomybė už svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą. Vadovaujantis BK 190 straipsnio 1 dalimi, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 187 straipsnio 1 dalį kyla tuo atveju, kai sunaikinto ar sugadinto svetimo turto vertė viršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumą, tačiau neviršija 400 MGL (20 000 Eur) dydžio sumos.

25. V. J., pabėgęs iš bausmės atlikimo vietos ir siekdamas, kad nebūtų stebimas ir surastas elektroninio stebėjimo įrenginio pagalba, šį įrenginį sunaikino, kaip pats nurodė, apykoję nupjaudamas kampiniu šlifuokliu („bulgarke“). Kaltinamajam tiksliai nurodžius, ką jis darė su dėvėtu elektroninio stebėjimo įrenginiu, teismas tikslina kaltinimo aplinkybes, nurodant, kad šis įrenginys buvo sunaikintas (šalinamas kaltinime nurodytas alternatyvus nusikaltimo sudėties požymis – turto sugadinimas). Lietuvos kalėjimų tarnybos pareiškime nurodoma, kad įvykio metu elektroninio stebėjimo įranga dingo, kaip matyti iš Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo pareigūno tarnybinio pranešimo, V. J. priskirtos elektroninės stebėjimo įrangos paskutinė fiksuota vieta buvo adresu (duomenys neskelbtini), vėliau įrenginio ryšys nutrūko. Apykojė rasta nebuvo. Kaltinamasis V. J. su bausmės atlikimo vieta – Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimu – buvo sudaręs susitarimą dėl elektroninio stebėjimo įrangos priskyrimo ir tinkamo jos naudojimo. Kaltinamasis nesilaikė šio susitarimo ir elektroninio stebėjimo įrenginį sunaikino. Kaip matyti iš bylos duomenų, šio įrenginio vertė – 1 250 Eur. Taigi įrodyta, kad V. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

28. Teismų praktikoje pažymima, kad baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintų abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti (Lietuvos A. T. nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-532/2012, Nr. 2K-7-173/2014, Nr. 2K-317-719/2018, Nr. 2K-7-97-895/2019 ir kt.). Šių taisyklių turi būti laikomasi nustatant kiekvieną asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymį ir kitas bylai reikšmingas aplinkybes.

29. BK 276¹ straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą disponavimą Tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytomis medžiagomis turint tikslą jas platinti. Pagal šią teisės normą baudžiamas tas, kas turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė Tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme (toliau – ir Dopingo kontrolės įstatymas) nurodytas medžiagas arba pardavė ar kitaip jas platino. Taigi, tikslas parduoti ar kitaip platinti tokias medžiagas, arba jų išplatinimas yra būtinieji šio nusikaltimo sudėties požymiai, todėl šio tikslo neteisėtai gaminant, perdirbant, įgyjant, laikant, gabenant ar siunčiant tam tikras dopingo medžiagas ar jų išplatinimo fakto nenustačius, negalima ir baudžiamoji atsakomybė pagal BK 276¹ straipsnio 1 dalį.

30. Teismai, aiškindami BK 276¹ straipsnio 1 dalies sudėtį, gali remtis teismų praktika, suformuota nagrinėjant bylas pagal BK 260 straipsnį tiek, kiek būtina aiškinant ir atskleidžiant disponavimo (neteisėto gaminimo, perdirbimo, įgijimo, laikymo, gabenimo ar siuntimo), nusikalstamos veikos padarymo tikslo, jos baigtumo momento požymius. Taigi, sprendžiant dėl kaltinamojo tikslo platinti dopingo medžiagas, atsižvelgiama į teismų praktikoje, susijusioje su BK 260 straipsnio taikymu, suformuotus kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad BK 260 straipsnio 1, 2 dalių dispozicijose (taigi analogiškai ir BK 276¹ straipsnio 1 dalies dispozicijoje) nurodyto tikslo platinti medžiagas įrodinėjimas yra susijęs su objektyvių bylos duomenų vertinimu, todėl, darant atitinkamas išvadas, turi būti atsižvelgiama ne vien į kaltinamojo parodymus, jo prisipažinimą ar neprisipažinimą padarius nusikalstamą veiką, bet ir į faktines bylos aplinkybes: aktualių medžiagų kiekį (jų įvairovę, rūšį, masę), jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybes, paruoštų vartoti dozių skaičių, taip pat į tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar buvo susitarimas su vartotoju ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-336/2010, Nr. 2K-247/2010, Nr. 2K-24/2014, Nr. 2K-144-942/2021 ir kt.).

31. Nagrinėjamu atveju nėra įrodytas vienas iš BK 276¹ straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, t. y. kaltinamojo V. J. tikslas platinti Dopingo kontrolės įstatyme nurodytas medžiagas. Baudžiamojoje byloje nekyla ginčas dėl to, kad V. J. ikiteisminio tyrimo nenustatytu laikotarpiu, bet ne vėliau kaip iki 2023 m. kovo 13 d., iš ikiteisminio tyrimo nenustatytų asmenų įgijo ir 2023 m. kovo 13 d., atvykęs konvojumi iš (duomenys neskelbtini) kalėjimo į Vilniaus kalėjimą, atgabeno ir tarp asmeninių daiktų turėjo du plastikinius buteliukus su skysčiu: viename – testosterono valeratą, boldenono cipionatą ir boldenono undecinilatą, o kitame – testosterono enantatą ir drostanolono enantatą, t. y. anabolinius androgeninius steroidus, įrašytus į Tam tikrų dopingo medžiagų sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m lapkričio 24 d. įsakymu Nr. V-1329, I-ąjį skyrių. Kaltinamasis paaiškino, kad šias medžiagas, prieš išvykdamas iš (duomenys neskelbtini) kalėjimo, buvo įsigijęs savo vartojimui, nes norėjo pradėti sportuoti, gerinti savo išvaizdą, tikėdamasis, kad dėl to sumažės jo noras vartoti psichiką veikiančias medžiagas. V. J. teigimu, anabolinius steroidus jis pasiėmė su savimi, nes (duomenys neskelbtini) kalėjime juos palikti buvo nesaugu, turėjo ir vienkartinį švirkštą bei adatas, galimai šias medžiagas būtų pradėjęs vartoti dar būdamas Vilniuje. Gabendamas šias medžiagas jis iš dalies galvojo, kad tai yra teisėta, nemanė, kad yra nelegalu jas turėti sau. Kaltinamojo nurodyta versija baudžiamojo proceso metu nebuvo paneigta. Atvirkščiai, liudytojai R. J. ir A. M. nurodė, kad tokiomis sąlygomis, kokiomis buvo laikomas V. J., laikomi nuteistieji galimai turi galimybes vartoti tokio pobūdžio medžiagas, nors tai ir yra draudžiama. V. J. iš tiesų žinojo anabolinių steroidų poveikį organizmui, jų vartojimo instrukcijas, kurias patvirtino ir liudytojas A. M., teisme parodydamas, kad žmogus, kuris leidžiasi anabolines medžiagas, tai daro kas ketvirtą dieną nuo 1,5 ml iki 2,5 ml. Iš specialisto išvados turinio matyti, kad pas V. J. buvo rasta 20 ml testosterono enantato ir drostanolono enantato bei 18 ml testosterono valerato, boldenono cipionato ir boldenono undecinilato. Taigi, skaičiuojant, kad kaltinamasis būtų vartojęs šias medžiagas minimaliomis dozėmis (nors ilgainiui, kaltinamojo ir liudytojo A. M. teigimu, jas galima didinti), turėtų medžiagų jam vienam būtų užtekę vos daugiau nei mėnesiui, kas tik patvirtina V. J. teiginius, kad jos nebuvo skirtos platinti. Anabolinius steroidus kaltinamasis laikė tarp savo asmeninių daiktų – higienos priemonių, supiltus į skaidrius plastikinius buteliukus, t. y. jų specialiai nemaskavo ir ypatingai neslėpė. Nors liudytojais apklausti A. M., R. J. ir J. D. nurodė, kad A. M. disponavo informacija, kad V. J. į Vilniaus kalėjimą gali atsivežti draudžiamas medžiagas ir jas galimai perduoti kitiems nuteistiesiems, vis tik objektyvių tai patvirtinančių duomenų byloje nėra, nėra duomenų, kad tai turėjo būti būtent anaboliniai steroidai, kam konkrečiai ir kokiu būdu V. J. tokias medžiagas turėjo perduoti, neaišku ir tai, kiek patikimas gali būti tokią informaciją pareigūnui pateikęs šaltinis. Liudytojai nurodė, kad pas V. J. iki tol niekada nebuvo aptikta draudžiamų medžiagų, taip pat jis nebuvo užfiksuotas jas platinantis, nors į Vilniaus kalėjimą konvojumi atvykdavo gan dažnai. Taigi šiuo atveju teismas neturi pagrindo daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad kaltinamasis V. J. dalyvavo organizuojant Dopingo kontrolės įstatymo (2015 m. gegužės 7 d. redakcija Nr. XII-1672) 2 straipsnyje nurodytų medžiagų platinimą, kuo jis yra kaltinamas.

32. Kadangi visos kaltinime V. J. nurodytos aplinkybės nėra neginčijamai įrodytos, kilusių abejonių nepavyko pašalinti bylos nagrinėjimo rungtyniškame procese metu, naudojantis BPK nustatytomis duomenų rinkimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo priemonėmis, tokios abejonės aiškintinos baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai ir kaltinamasis V. J. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 276¹ straipsnio 1 dalyje, išteisintinas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

IV. Bausmių skyrimo motyvai ir paskirtų bausmių bendrinimas

33. Už nusikaltimo, numatyto BK 242 straipsnyje, padarymą sankcijoje numatytos baudos arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės, už nusikaltimo, numatyto BK 187 straipsnio 1 dalyje, padarymą – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

34. Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą, asmenybę bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes, vertina nustatytas atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, nusikalstama veika padarytą žalą.

35. V. J. padarė dvi baigtas nusikalstamas veikas – du nesunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis). V. J. nusikalstamais veiksmais civiliniam ieškovui padaryta turtinė žala, kuri nėra atlyginta, vis tik kaltinamasis nurodė su padarytos žalos dydžiu sutinkantis, prisiimantis kilusias pasekmes. Nusikalstamos veikos padarytos tuo metu, kai kaltinamasis atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, ikiteisminio tyrimo metu buvo paskelbta jo paieška, jis rastas ir sulaikytas Nyderlandų Karalystėje. Kaltinamasis nusikalstamas veikas padarė tiesiogine tyčia, jo elgesiui turėjo įtaką priklausomybė nuo psichiką veikiančių medžiagų ir laisvės atėmimo įstaigoje jo gyvybei ir sveikatai galinti kilti grėsmė. V. J. prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, davė išsamius parodymus, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nusikalstamas veikas jis padarė būdamas recidyvistas, kas laikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

36. Kaltinamasis Lietuvoje teistas dvylika kartų (iš jų devynis kartus iki nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo): už neteisėtą disponavimą narkotinėmis/psichotropinėmis medžiagomis, nusikaltimus finansų sistemai ir nuosavybei, smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, taip pat ir už analogišką nusikaltimą, numatytą BK 242 straipsnyje, teistumas neišvykęs ir nepanaikintas, dar trylika kartų teistas užsienio šalyse: Didžiojoje Britanijoje, Lenkijoje, Švedijoje, Danijoje, Olandijoje už vagystes, sukčiavimą, prekybą vogtomis prekėmis ir kitus nusikaltimus (t. 2, b. l. 172–200). Per pastaruosius trejus metu administracine tvarka baustas 17 kartų: už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, vagystes ir važiavimą keleivinėmis transporto priemonėmis be bilieto (t. 3, b. l. 4–20). Jis yra nevedęs, įgijęs profesinį išsilavinimą, būdamas laisvėje, nedirbo, Užimtumo tarnyboje registruotas nebuvo, įsidarbino tik 2023 m. vasario mėn., t. y. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (t. 3, b. l. 1–3), šiuo metu jis taip pat atlieka laisvės atėmimo bausmę. V. J. teigimu, jis yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų (jas vartojo 14 metų, šiuo metu nevartoja nuo 2024 m. gegužės mėn.), tačiau aktyviai gydosi šią priklausomybę, dalyvauja metadono programoje, siekia keisti gyvenimo būdą (šiuo metu palaiko ryšius su artimaisiais, sportuoja, skaito, užsiima saviugda).

37. Parenkant bausmės rūšį ir dydį, atsižvelgtina į tai, kad V. J., būdamas pakankamai jauno amžiaus, nusikalto ne pirmą kartą, jis pasižymi gausia kriminaline patirtimi, ne kartą atlikinėjo laisvės atėmimo bausmes tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje. Iš jo teistumų ir baustumo administracine tvarka matyti, kad neteisėtų veikų darymas buvo kaltinamojo pragyvenimo šaltinis, būdamas laisvėje jis nedirbo, vartojo draudžiamas medžiagas. Švelnesnių bausmių skyrimas (baudų, laisvės apribojimo), praeityje taikytos probacijos priemonės (laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas) jo elgesiui teigiamos įtakos nedarė. Taigi, bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti tik skiriant V. J. griežčiausias sankcijose numatytas bausmes – laisvės atėmimą. Parenkant šių bausmių dydį, teismas, be visų kitų bausmių skyrimui reikšmingų aplinkybių, įvertina ir dabartinį (pasikeitusį) V. J. požiūrį į savo praeities elgesį, pasiryžimą jo nebekartoti, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, prisiimti savo ydingo elgesio pasekmes ir toliau gyventi nebenusikalstant. Taigi, kaltinamajam skirtinos mažesnės nei BK 187 straipsnio 1 dalies ir 242 straipsnio sankcijose numatytas vidurkis – 9 mėnesių (už kiekvieną veiką) – laisvės atėmimo bausmės, kurios, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bendrintinos tarpusavyje dalinio bausmių sudėjimo būdu, paskiriant V. J. subendrintą 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Pridedamos bausmės dalis nustatoma įvertinus visumą aptartų aplinkybių ir BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatas, kad pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis.

38. Prokurorė nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje prašė taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, nuteistajam skiriama bausmė vienu trečdaliu gali būti mažinama tuomet, kai jis prisipažįsta esąs kaltas ir kai baudžiamoji byla buvo išnagrinėta: 1) pagreitinto proceso tvarka ar 2) atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, ar 3) priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. BPK 273 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jei kaltinamasis, kuris nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, arba tokį pageidavimą kaltinamasis jau yra pareiškęs BPK 218 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus gali būti nutrauktas, jei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras ir gynėjas.

39. Nagrinėjamu atveju V. J. savo kaltę teisme pripažino dėl dviejų nusikalstamų veikų padarymo, tai yra dėl tų veikų, dėl kurių jis yra nuteistas, o dėl BK 276¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos (dėl veikos, dėl kurios jis yra išteisintas) kaltės nepripažino. Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą buvo atliekamas įrodymų tyrimas bendra tvarka, t. y. buvo apklausiami liudytojai, ekspertė ir civilinės ieškovės atstovas, buvo tiriama bylos medžiaga ir kt. Šios aplinkybės patvirtina, jog byloje nebuvo atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kaip tai nustatyta BPK 273 straipsnyje, taip pat nebuvo taikomas ir joks kitas BK 64¹ straipsnio 1 dalyje nurodytas baudžiamosios bylos išnagrinėjimo būdas, o tai eliminuoja BK 64¹ straipsnyje numatytos lengvatos (skiriamos bausmės mažinimo vienu trečdaliu) taikymo galimybę. Pažymėtina ir tai, kad nei BPK 273 straipsnio, nei BK 64¹ straipsnio nuostatų analizė neleidžia teigti, jog BK 64¹ straipsnyje numatytos lengvatos taikymas yra galimas ir atlikus dalinį sutrumpintą įrodymų tyrimą. Tokios išvados neleidžia daryti ir vyraujanti teismų praktika (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-485-891/2024). Taigi, atsižvelgiant į esamą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką ir į nustatytas faktines bylos aplinkybes, darytina išvada, kad šiuo atveju nėra pagrindo taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir mažinti V. J. skirtą subendrintą 1 metų laisvės atėmimo bausmę vienu trečdaliu. Vis tik teismas susiklosčiusią situaciją (tai, kad kaltinamasis savo kaltės nepripažino tik dėl tos veikos, dėl kurios jis yra išteisinamas, o dėl to ir buvo atliekamas įrodymų tyrimas bendra tvarka) įvertina, nustatant V. J. skiriamų bausmių dydžius.

40. V. J. nusikalstamos veikos buvo padarytos iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžio ir Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio priėmimo, todėl nagrinėjamu atveju šiuo nuosprendžiu jam paskirta laisvės atėmimo bausmė BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių pagrindu dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrinama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu ir Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, prie griežčiausios Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės (5 metų 3 mėnesių) pridedant dalį švelnesnių šiuo teismo nuosprendžiu ir Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu paskirtų bausmių (po 3 mėnesius), ir V. J. skiriama galutinė subendrinta 5 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Pridedamų bausmių dalys nustatytos, atsižvelgiant į nuosprendžio 35–37 punktuose nurodytas aplinkybes ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatomis, kad pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis. Į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitomos bausmių dalys, atliktos pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 20 d. nuosprendį ir Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. rugsėjo 30 d. nuosprendį, bei šiais teismų nuosprendžiais įskaityti laikotarpiai.

V. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimas

16. Teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. gruodžio 4 d. pirminė pažyma Nr. APD-2024-12287 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma, kad valstybės naudai priteistina 262,50 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių kaltinamąjį V. J. ginant advokatui Ramūnui Vanagui.

17. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas, pagal šio straipsnio 2 dalį teismas motyvuota nutartimi turi teisę pripažinti, kad gynėjo dalyvavimas būtinas ir kitais atvejais. Pažymėtina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį susijęs su tuo, jog, pirmiausia, asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik tuo atveju, kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga.

18. Kaltinamajam V. J. gynėjas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 2 dalimi, šioje byloje buvo paskirta dėl to, kad jis atlieka laisvės atėmimo bausmę. Taigi be gynėjo pagalbos kaltinamojo teisės ir teisėti interesai nebūtų tinkamai ginami.

19. Kaltinamasis nedirba, pajamų bei turto neturi, turi skolų, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, dėl to teismas konstatuoja, kad finansinė padėtis yra sunki ir nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamojo teise į gynybą, todėl prašymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo V. J. netenkinamas.

V. Civilinis ieškinys ir kiti klausimai

45. Byloje civilinis ieškovas Lietuvos kalėjimų tarnyba pareiškė 1 250 Eur civilinį ieškinį dėl nusikaltimu, numatytu BK 187 straipsnio 1 dalyje, padarytos turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 49–86). 2024 m. spalio 29 d. teisme gautas Lietuvos kalėjimų tarnybos Teisės skyriaus vedėjos raštas dėl turtinės žalos patikslinimo, iš kurio matyti, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos civiliniame ieškinyje nurodyta, kad Lietuvos kalėjimų tarnybai padaryta 1 600 Eur žala, o dėl rašymo apsirikimo klaidos prašoma priteisti 1 250 Eur suma. Atsižvelgiant į tai, civilinis ieškovas patikslina civiliniu ieškiniu prašomos priteisti sumos dydį nurodant, kad prašoma priteisti 1 600 Eur turtinę žalą (t. 3, b. l. 68–69).

46. Kaip matyti iš civilinio ieškinio turinio, patirtos žalos dydį sudaro sunaikinto elektroninio stebėjimo įrenginio vertė (1 250 Eur) bei belaidžio kroviklio ir el. tinklo įkroviklio vertė (350 Eur). Kaip jau nustatyta nuosprendžio 26–27 punktuose, baudžiamojo proceso metu nėra neginčijamai įrodyta, kad kaltinamojo V. J. veiksmais buvo sugadintas ar sunaikintas belaidis kroviklis ir el. tinklo įkroviklis, kas reiškia, kad nėra pagrindo pripažinti, jog jo veiksmais civiliniam ieškovui buvo padaryta 350 Eur dydžio turtinė žala ir ši civilinio ieškinio dalis negali būti tenkinama. Kita civilinio ieškinio dalis dėl 1 250 Eur turtinės žalos atlyginimo yra įrodyta, yra visi trys šios civilinio ieškinio dalies patenkinimo pagrindai: civiliniam ieškovui buvo padaryta tokio dydžio turtinė žala, žala buvo padaryta kaltinamojo V. J. veiksmais, tarp kaltinamojo veikos ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Kaltinamasis su tokiu žalos dydžiu sutiko, nurodė, kad žinojo elektroninio stebėjimo įrenginio vertę, bet jį sunaikindamas prisiėmė kilsiančias neigiamas pasekmes. Taigi, civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies ir 1 250 Eur suma išieškotina iš kaltinamojo V. J.

47. BPK 103 straipsnio 5 punkte numatyta, kad proceso išlaidas sudaro daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos, šio straipsnio 6 punkte nurodoma, kad jas taip pat gali sudaryti ir kitos išlaidos, kurias teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, ir išlaidas, patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimą. Ekstradicijos išlaidos paprastai pripažįstamos proceso išlaidomis ir jų atlyginimas priteisiamas iš nuteistojo tais atvejais, kai po nusikaltimo padarymo įtariamasis ėmė slapstytis, siekdamas išvengti patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Taigi, jeigu ekstradicijos išlaidų atsiranda dėl pasislėpusio nuteistojo sąmoningų veiksmų, jų atlyginimas paprastai priteisiamas (Lietuvos A. T. nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-191/2006, Nr. 2K-366/2010, Nr. 2K-114-699/2017, Nr. 2K-113-489/2021).

48. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad nagrinėjamu atveju ekstradicijos išlaidas lėmė paties V. J. veiksmai – jis sąmoningai pasišalino iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos, sunaikino elektroninio stebėjimo įrenginį ir išvyko iš Lietuvos, užsienyje slapstėsi nuo teisėsaugos institucijų. Taigi ekstradicijos išlaidos (3 146,09 Eur) pripažintinos proceso išlaidomis (BPK 103 straipsnio 6 punktas) ir priteistinos iš V. J. Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

49. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms veikai tirti ir nagrinėti: vokas su dviem indeliais su skysčiu (anaboliniais steroidais), perduoti saugoti Lietuvos kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos Ikiteisminio tyrimo skyriui, adresu Sapiegos g. 1, Vilnius, ir vienkartinis švirkštas, trys vienkartinio švirkšto adatos su antgaliais ir išankstinio apmokėjimo SIM kortelė „Pildyk“, perduoti saugoti Lietuvos kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos Ikiteisminio tyrimo skyriui, adresu Rasų g. 8, Vilnius, nuosprendžiui įsiteisėjus, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis,

nusprendžia:

Pripažinti V. J. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 242 straipsnyje, ir skirti 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Pripažinti V. J. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šias bausmes subendrinti tarpusavyje dalinio bausmių sudėjimo būdu, ir V. J. skirti subendrintą 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šią bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu ir Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, prie griežčiausios Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį švelnesnių šiuo teismo nuosprendžiu ir Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu paskirtų bausmių, ir V. J. paskirti galutinę subendrintą 5 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti bausmės dalis, atliktas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 20 d. nuosprendį ir Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. rugsėjo 30 d. nuosprendį, ir šiais teismų nuosprendžiais įskaitytus laikotarpius.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio paskelbimo dienos.

V. J. pagal BK 276¹ straipsnio 1 dalį išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Iš dalies tenkinti Lietuvos kalėjimų tarnybos civilinį ieškinį ir Lietuvos kalėjimų tarnybai iš V. J. priteisti 1 250 Eur turtinei žalai atlyginti.

Iš V. J. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos naudai priteisti 3 146,09 Eur dydžio proceso išlaidas, jas pervedant į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „SEB“ bankas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš V. J. nepriteisti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms veikai tirti ir nagrinėti: 1) voką su dviem indeliais su skysčiu (anaboliniais steroidais), perduotus saugoti Lietuvos kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos Ikiteisminio tyrimo skyriui, adresu Sapiegos g. 1, Vilnius, ir 2) vienkartinį švirkštą, tris vienkartinio švirkšto adatas su antgaliais ir išankstinio apmokėjimo SIM kortelę „Pildyk“, perduotus saugoti Lietuvos kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos Ikiteisminio tyrimo skyriui, adresu Rasų g. 8, Vilnius, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.