Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Jurgitos Mačionytės ir Nijolės Žimkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 7 d. nuosprendžio, kuriuo V. J. (toliau – ir nuteistasis, apeliantas) pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 4 dalyje, jam paskirta 27 (dvidešimt septynių) parų arešto bausmė; pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2022 m. sausio 22 d. veika), jam paskirta 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmė; pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2022 m. sausio 24 d. veika), jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4, dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, V. J. paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Paskirta bausmė vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 27 d. nuosprendžiu paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės, paskirta subendrinta laisvės atėmimo 1 (vieniems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams bausmė. Bausmės pradžią V. J. nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į V. J. paskirtos bausmės laiką įskaitytas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 27 nuosprendį atliktos bausmės laikas. Priteista iš V. J. civilinei ieškovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ 201,80 Eur turtinei žalai atlyginti, civilinei ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 371,16 Eur ir 1 799,72 Eur turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo V. J. apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas)

8. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 4 dalyje, pripažino V. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Dėl nusikalstamų veikų, kvalifikuotų pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog nuteistasis bylą nagrinėjant teisme neigė pagrobęs svetimą turtą iš saugyklos, kas yra šios veikos būtinasis požymis (esminė aplinkybė), todėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės nenustatė.

9. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstami kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du šios aplinkybės aspektus – kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Prisipažinimu laikoma situacija, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytus veiksmus. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, atlyginti žalą ir pan. Ši aplinkybė parodo asmens kritišką požiūrį į savo padarytą nusikalstamą veiką. Sprendžiant dėl šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti ir tai, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-479/2014, 2K-516-697/2015, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-211-1073/2019, 2K-49-976/2020). Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad prisipažinimas nereiškia, jog kaltininkas turi sutikti su visa kaltinimų apimtimi, – turi būti pripažįstamos esminės faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės; taip pat kaltinamasis neturi visiškai sutikti su jo veikos teisiniu vertinimu, kuris pateiktas kaltinime (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-211-1073/2019, 2K-49-976/2020) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-132-976/2023).

12. Šios bylos aplinkybėmis, V. J. pripažintas kaltu ir nuteistas dėl to, kad tiek planšetinį kompiuterį, tiek laikrodžius pagrobė nenustatytu būdu atidaręs prekių lentynos spintelės užrakintas stiklines dureles. Nuteistasis tiksliai neatsiminė, ar laikrodžių virtina buvo užrakinta, nors aiškino, kad stiklą išstūmė raktu, taip pat teigė, kad kompiuterio vagystės metu stiklą pakako pastumti. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks nuteistojo paaiškinimas bylos duomenų (įrodymų) visuma nėra paneigtas.

14. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas V. J. parodymus dėl pagrobtų kompiuterių kiekio vertino kaip nuoseklius ir darė išvadą, jog abejonės, kad dalis planšetinių kompiuterių galėjo būti prarasta kitu laiku, nėra pašalintos. Apylinkės teismas pažymėjo ir tai, kad planšetinių kompiuterių trūkumas buvo nustatytas ne iš karto po nagrinėjamo įvykio, o praėjus daugiau kaip savaitei, vertino, kad nuteistasis prie lentynos su planšetiniais kompiuteriais buvo pakankamai trumpą laiko tarpą, o ką ten veikė, tiksliai nesimato. Taip pat pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog nagrinėjamu atveju vien inventorizacijos akto ir skirtumų sąrašo bei vaizdo įrašų nepakanka daryti neabejotiną išvadą, kad V. J. pagrobė šešis išmaniuosius laikrodžius, sprendė, jog abejonės, kad dalis išmaniųjų laikrodžių galėjo būti prarasta kitu laiku, nepašalintos. Skundžiamame nuosprendyje teismas akcentavo liudytojos G. R. paaiškinimą, jog pastebėjusi vagystę, kiekvienos dienos vaizdo įrašo nežiūrėjo, taip pat, jog vaizdo įraše matyti, kad prie lentynos su išmaniaisiais laikrodžiais V. J. buvo pakankamai trumpą laiką, galima matyti, jog nuteistasis atsitūpęs kažką daro prie stiklinių durelių, trimis rankų judesiais kažką ima iš lentynos, tačiau vaizdą iš dalies užstoja kiti objektai ir pats V. J.. Esant tokioms aplinkybėms, sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas vienu atveju rėmėsi nuteistojo parodymais (dėl pagrobtų kompiuterių ir laikrodžių kiekio), o kitu atveju (dėl spintelės atidarymo būdo) su jais nesutiko, nors objektyvių, tokius nuteistojo parodymus paneigiančių įrodymų byloje nebuvo surinkta. Sutiktina ir su apeliacinio skundo argumentu, kad liudytoja G. R. spintelių tuojau po įvykio neapžiūrėjo, tai yra, objektyviai negalėjo matyti, ar jos vagystės metu buvo užrakintos. Vertintina, jog baudžiamosios bylos įrodymai neginčijamai patvirtina, jog vitrinos, iš kurių nuteistasis pagrobė turtą, buvo rakinamos, teisę paimti iš jų prekes turėjo tik parduotuvės personalas, o tai yra svarbu BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytam įsibrovimo požymiui konstatuoti.

15. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad šios bylos aplinkybėmis, turtas (kompiuteriai, laikrodžiai) buvo saugojami specialiai tam įrengtose vitrinose – pagal savo paskirtį pritaikytose būti daiktų saugykla. Nuteistasis tai suvokė, turtą pagrobė atstumdamas vitrinų stiklą, kas pašaliniams asmenims draudžiama. Tuo būdu, jo veika teisingai kvalifikuota kaip įsibrovimas į saugyklą. Kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, sprendžiant dėl V. J. kaltės pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, neturi reikšmės, ar lentynos durelės buvo užrakintos, ar ne, esminę reikšmę turi tai, kad nuteistasis neturėjo teisės į virtiną įsibrauti. Nuteistasis pripažino visas esminės faktinės nusikalstamų veikų aplinkybes. Pirmosios instancijos teismo pripažintos nustatytomis nusikalstamų veikų aplinkybės tikslintinos nurodant, jog V. J. vagystes UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), 2022 m. sausio 22 d., apie 13.54 val., ir 2022 m. sausio 24 d., apie 13.40 val., įvykdė nenustatytu būdu atidaręs prekių lentynos spintelės rakinamas stiklines dureles.

16. Kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo, dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo galimybės pirmosios instancijos teisme nebuvo spręsta, nes nuteistasis nepripažino tik pagrobtų planšetinių kompiuterių ir laikrodžių kiekio (t. 3, b. l. 28), apie tai, jog nesutinka su įsilaužimu, apeliantas nurodė per paskutinį žodį (t. 3, b. l. 58). Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas nepripažino apelianto atsakomybę lengvinančios aplinkybės dėl nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje, nes jis bylą nagrinėjant teisme neigė pagrobęs svetimą turtą iš saugyklos, tai yra nepripažino visų esminių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių. Teisėjų kolegija, pasisakiusi dėl nuteistojo parodymų atitikimo bylos duomenų (įrodymų) visumai, vis tik sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas apelianto atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte dėl BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytų veikų nenustatė pagrįstai.

17. Kaip aptarta, kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis yra pripažįstami kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du šios aplinkybės aspektus – kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 13 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2022 pažymėta, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytų nusikaltimų yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017 ir kt.). Teisėjų kolegija apelianto skunde dėstomų argumentų, jog visus nusikaltimus jis padarė, nes yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų ir siekė gauti pinigų joms įsigyti, tai, kad elgiasi blogai, supranta ir labai gailisi, atsakomybę lengvinančios aplinkybės aspektu neturi pagrindo vertinti nuoširdžiu gailesčiu. Pažymėtina, kad apeliantas, praeityje ne kartą teistas už analogiškas veikas, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme neatlygino padarytos žalos ar jos dalies, tai yra jokių realių veiksmų pašalinti nusikalstamos veikos padarinius ar juos sušvelninti neatliko. Nuteistasis, nors ir išreiškia gailėjimąsi dėl kilusių padarinių, yra linkęs savo veiksmus pateisinti nepalankiai susiklosčiusiomis aplinkybėmis. Kaip matyti iš skundo, nuteistasis deklaruoja ir apie ketinimą gydytis nuo priklausomybės. Pozicija, kai formaliai pripažįstami kaltinime nurodyti veiksmai ir deklaruojamas gailėjimasis, tačiau iš esmės apgailestaujama tik dėl susiklosčiusios nepalankios situacijos, neleidžia daryti išvados, jog kaltininkas nuoširdžiai gailisi padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs apelianto atsakomybę lengvinančios aplinkybės, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė.

Dėl bausmės

18. V. J. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Prašymą argumentuoja, nuteistojo nuomone, nepagrįstai nenustatyta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nepalankiai susiklosčiusiomis aplinkybėmis, priklausomybe nuo narkotinių medžiagų. Motyvus dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės dėl apysunkių nusikaltimų teisėjų kolegija išdėstė, jų nebekartoja. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą bausmės individualizavimo aspektu, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nenustato.

19. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę V. J., atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą, vertino, kad V. J. padarė tris baigtas tyčines (tiesiogine tyčia) nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, iš kurių dvi priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), viena – baudžiamajam nusižengimui (BK 12 straipsnis). Taip pat teismas atsižvelgė į V. J. civilinėms ieškovėms padarytą žalą, į jo atsakomybę dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 178 straipsnio 4 dalyje, lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), sprendė, jog apelianto baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas vertino ir apelianto asmenybę charakterizuojančius duomenis. Skundžiamame nuosprendyje teismas nustatė, kad V. J. anksčiau ne kartą teistas Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse, nusikalstamų veikų padarymo metu teistumas buvo išnykęs, daug kartų baustas administracine tvarka, nedirba. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas V. J. už apysunkius nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 2 dalyje, baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje, skyrė griežčiausias iš sankcijoje numatytų – atitinkamai, laisvės atėmimo ir arešto bausmes. Už apysunkius nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 2 dalyje, V. J. nubaustas ženkliai mažesnio nei sankcijoje numatyto vidurkio dydžio laisvės atėmimo bausmėmis, už baudžiamąjį nusižengimą jam paskirta artima sankcijos vidurkio dydžiui arešto bausmė. Bausmės, paskirtos skundžiamu nuosprendžiu, V. J. bendrintos taikant apėmimą ir dalinį sudėjimą. Subendrinta bausmė bendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 27 d. nuosprendžiu už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, V. J. paskirta aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme vadovaujantis BK 63 straipsnio 1,4 ir 9 dalimis, taikant palankesnį nuteistajam dalinį bausmių sudėjimo būdą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes už kiekvieną nusikalstamą veiką (parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas bausmių dydį) tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, įvertino visas baudžiamajame įstatyme (BK 54, 61 straipsniuose) numatytas aplinkybes, atsižvelgė į padarytų veikų pavojingumą, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nuteistojo asmenybę. Nesutikti su skundžiamame nuosprendyje išdėstytais bausmės individualizavimo motyvais, daryti išvadą, kad bausmės tikslai nuteistajam galėtų būti pasiekti paskyrus švelnesnes bausmes, teisėjų kolegija neturi pagrindo. Skirdamas apeliantui bausmes ir nustatydamas jų dydį, pasirinkdamas bausmių bendrinimo būdą pirmosios instancijos teismas bausmių skyrimą reglamentuojančių baudžiamojo įstatymo nuostatų, teisingumo principo nepažeidė.

20. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas sprendė ir dėl galimybės apeliantui, nuteistam už kelis tyčinius apysunkius ir nesunkų nusikaltimą, taip pat baudžiamąjį nusižengimą, taikyti BK 75 straipsnio 2, 4 dalių nuostatas – atidėti bausmės vykdymą. Teisėjų kolegija, įvertinusi ir apeliaciniame skunde dėstomas aplinkybes dėl nuteistojo nusikalstamo elgesio priežasties – priklausomybės narkotikams bei deklaruojamą norą pasikeisti, vis tik konstatuoja, jog bylos aplinkybės patvirtina, kad anksčiau apeliantui skirtos švelnesnės bausmės – bauda, laisvės apribojimas, savo tikslo nepasiekė, apeliantas išvadų nedaro, gyvenimo būdo nekeičia. Skundžiamo nuosprendžio išvadai, kad nagrinėjamu atveju V. J. nėra pagrindo atidėti bausmės vykdymą, teisėjų kolegija pritaria.

21. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 7 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti nėra pagrindo, todėl nuosprendis paliekamas galioti, o nuteistojo V. J. apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo V. J. apeliacinį skundą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.