Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-9-278/2014

Teisėjas Kęstutis Rimkus Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00936-2011-4

2014 m. vasario 18 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Valiulienės,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. S. ir atsakovo W. S. apeliacinius skundus dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-45-286/2013 pagal ieškovės S. S. ieškinį atsakovui W. S. ir atsakovo W. S. priešieškinį ieškovei S. S., trečiajam Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui dėl santuokos apskaitos akto įrašo civilinės metrikacijos įstaigoje panaikinimo, santuokoje įgyto turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Byloje nustatyta, jog S. S. ir W. S. 2006-08-05 sudaryta santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Šalys šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies neginčija, o byloje pateikti įrodymai patvirtina minėtą išvadą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šalių reikalavimo šioje dalyje nepasisako.

Byloje nustatyta, kad šalys susituokė 2006-08-05 ir santuokoje, už Nordea Bank Finland Plc suteiktą kreditą, įsigijo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, kurį prašo padalinti. Be to, nustatyta, kad šalys artimai bendravo nuo 2003 m. sausio mėn. ir atsakovas W. S. skyrė asmenines lėšas, ieškovei vykdant statybas (duomenys neskelbtini), todėl teigia, jog dalis šio turto yra bendra dalinė nuosavybė. Sprendžiant santuokos nutraukimo klausimą, teismas privalo padalinti turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė. Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos, arba, esant vieno sutuoktinio prašymui, iki sutuoktinių pradėjimo gyventi skyriumi (Civilinio kodekso (toliau - CK) 3.127 str. 1-2 d.). Santuokoje įgytas turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.117, 3.123 str.) CK 3.118 straipsnyje nustatyta, jog dalijant sutuoktinių turtą visų pirma reikia nustatyti turto priklausomumą ir sudaryti jo balansą. CK 3.88 straipsnio 1 dalyje išvardytas turtas, kuris pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Balansas bendrąja prasme reiškia ataskaitą, kurios vienoje dalyje atsispindi sutuoktinių nuosavybės teise valdomas turtas (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai, lėšos, vertybiniai popieriai ir t. t.), o kitoje – skolos (įvairios paskolos, kiti finansinio pobūdžio įsipareigojimai ir pan.). Į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam iš jų priklausantis nuosavybės teise turtas. Laikytina, kad turtas realiai egzistuoja, jeigu prašantis padalyti bendrą turtą sutuoktinis nurodo konkretų bendrosios nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantį turtą ir pateikia įrodymus apie tokio turto buvimo vietą ir jo valdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-207/2009; Nr. 3K-3-269/2012; Nr. 3K-3-276/2013). Sudaręs dalijamo turto balansą (CK 3.118 str.), nustatęs turto vertę (CK 3.119 str.) ir sutuoktiniams tenkančias turto dalis (CK 3.117 str., 3.123 str.), teismas turi konkrečiai paskirstyti dalijamą turtą abiem sutuoktiniams. Padalijamas turi būti tiek turto aktyvas, tiek pasyvas. Iš bendro sutuoktinių turto sumokėjus (priteisus) iš šio turto mokėtinas skolas bei sudarius kompensacijų balansą, likęs bendras turtas dalijamas lygiomis dalimis, priešingu atveju laikoma jog sutuoktiniai santuokos nutraukimo byloje dalytino turto neturi (CK 3.118 str. 4 d., 3.117 str. 1 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-264/2012, Nr. 3K-3-399/2013). Siekiant sutuoktiniams paskirti tiksliai tiek turto, kokia yra kiekvieno sutuoktinio bendro turto dalis (CK 3.117 str. 1 d.), sudarius sutuoktinių bendro turto balansą (CK 3.118 str.), turi būti nustatyta sutuoktinių bendro turto vertė. Nustatant dalijamo bendro sutuoktinių turto vertę vadovaujamasi CK 3.119 straipsniu, įtvirtinančiu, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad turėtų būti nustatytos pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną galiojančios dalijamo turto rinkos kainos, o, jei byla nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme, tai šio teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dieną galiojančios kainos, nes tik įsiteisėjus teismo sprendimui pasibaigs bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-415/2008, Nr. 3K-3-686/2013 ir kt.). Dalijamo turto vertė gali būti nustatoma vadovaujantis VĮ Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais, be to, šalys gali sutarti dėl dalijamo turto vertės. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs turto padalijimo klausimą, konstatavo, jog šalių turimo turto vertė yra mažesnė nei jų įsipareigojimai ir darė išvadą, kad šalys dalytino turto neturi.

Byloje nustatyta, jog 2008-06-27 S. S. ir W. S. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartimi bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo 609 kv. m žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ½ dalį inžinerinių tinklų – buitinių nuotekų valymo įrenginio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ d. artezinio gręžinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 136-143). Minėtam turtui įsigyti Nordea Bank Finland Plc Lietuvos filialas 2008-07-16 Papildomu susitarimu prie 2006-01-06 Būsto kreditavimo sutarties Nr. BK 06/01/79V suteikė S. S. bendrą 336 125,12 EUR kreditą (1 t., b. l. 129-130). Šio kredito grąžinimo užtikrinimui 2008-07-16 W. S. laidavimo sutartimi Nr. LBK 08/07/91D įsipareigojo kaip solidarusis skolininkas atsakyti visu savo turtu ir lėšomis bankui, jei S. S. neįvykdys visos ar dalies prievolės pagal 2006-01-06 būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 06/01/79V (1 t., b. l. 132-135). 2009-11-06 Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius Vartojimo kredito sutarties Nr. VK 09/11/29D pagrindu suteikė S. S. 18 636,82 EUR kreditą vartojimo reikmėms, kurio grąžinimą 2009-11-06 laidavimo sutartimi taip pat užtikrino atsakovas (1 t., b. l. 148-162). Be to, santuokos metu šalys įsigijo automobilį BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančios nekilnojamojo turto ataskaitos Nr. 10A0-1301-0007 matyti, jog gyvenamojo buto, dalies inžinerinių tinklų, artezinio gręžinio ir žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), bendra rinkos vertė, turto vertinimo dieną (2013-01-04) buvo 640 000 Lt (6 t., b. l. 19). Atsakovas W. S. nepateikė šio turto vertinimo ir bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu sutiko su minėto turto įvertinimu. Nors šalys nurodė skirtingą santuokoje įgyto automobilio vertę, tačiau neginčijamų įrodymų automobilio BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2005 m. gamybos vertei pagrįsti, nei ją nustatė pirmosios instancijos teismas, šalys nepateikė, todėl kolegija neturi pagrindo nesutikti su išvada, jog minėto automobilio vertė yra 50 000 Lt. Be to, šią išvadą dalinai patvirtina ir byloje pateikti autoplius.lt duomenys (CPK 178 str., 1 t., b. l. 92-96). Santuokos metu šalių įsigytus baldus teismas vertino 110 852 Lt ir konstatavo, jog ieškovės nurodyta 37 500 Lt baldų vertė yra sumažinta, o W. S. nekilnojamojo turto įvertinimas 184 205,67 Lt suma, aiškiai padidintas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad dalį virtuvės, miegamojo ir kt. baldų šalys įsigijo 2008 m. liepos mėn. ir jų įsigijimo vertė sudarė 111 896 Lt (3 t., b.l. 105-116). 2011-11-22 priešieškinyje bei patikslintuose priešieškiniuose atsakovas nurodė, kad, be ieškovės S. S. nurodytos virtuvės, miegamojo baldų, šalys įsigijo virtuvės įrangą, kurią atsakovas vertino 61 205,67 Lt, 3 spintas, apie 12 paveikslų, bendrai 25 000 Lt sumai, sauną ir kt. (2 t., b.l. 2-13, 4 t., b.l. 19-31, 5 t., b.l. 45-58, 6 t., b.l. 80-94). Nurodė, jog šie baldai įsigyti už jo asmenines lėšas, nes banko suteiktą vartojimo kreditą ieškovė skyrė apmokėjimui už studijas. Iš nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje esančių foto nuotraukų matyti, jog kambariuose yra paveikslai, dviejų miegamųjų baldai, kas leidžia daryti išvadą, jog įsigyto turto vertė, net ir įvertinus jų nusidėvėjimą yra ženkliai didesnė nei ieškovės nurodyta vertė. Nors S. S. nurodo, kad dalis paveikslų yra dovanoti jos vaikų tėvo, šie teiginiai jokiais įrodymais nepagrįsti. Šalims nepateikus kilnojamojo turto vertinimo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai turtą vertino 110 852 Lt, nėra pagrindo. Apeliantės S. S. teiginiai, jog dalis baldų, esančių (duomenys neskelbtini), yra integruoti ir įvertinti kartu su nekilnojamuoju turtu, vertintini kritiškai, nes vertinime ši aplinkybė nenurodoma (6 t., b. l. 19-41). Dėl paminėto, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, kad šalių įgyto automobilio BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bei šiame bute esančių baldų vertė yra 800 852 Lt (640 000 + 50 000 + 110 852 = 800 852 Lt).

Iš bylos dokumentų matyti, kad 2003-03-07, iki santuokos sudarymo su atsakovu W. S., ieškovė (S. G.) pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo 8,00 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k. v., (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 71-73). Byloje nustatyta, jog 2003-03-18 ieškovė sudarė statybos rangos sutartį su UAB „Rivasta“, kuri įsipareigojo šiame sklype pastatyti vieno aukšto gyvenamąjį namą su mansarda (2 t., b. l. 82-84, 3 t., b. l. 74-76). Nustatyta, kad 2003-11-19 statybos inspektoriaus pažymos pagrindu Nr. 47-82 viešajame registre buvo įregistruotas 80 procentų baigtumo gyvenamasis namas (1 t., b. l. 114-115). Be to, 2004-04-27 ieškovei buvo išduotas statybos leidimas Nr. 33/NS klojimui ir pirčiai, o 2007-04-20 - statybos leidimas Nr. 31/NS ūkiniam pastatui ir šiltnamiui statyti žemės sklype, unikalus Nr. 4540-0007-0019 (2 t., b. l. 158, 160). 2011-08-04 Turto vertės nustatymo pažymoje konstatuota, jog atkuriamoji gyvenamojo namo vertė 212 000 Lt (3 t., b. l. 41). Atsakovas W. S. prašė teismą pripažinti šį gyvenamąjį namą, jame esančius baldus, įrenginius, vandens gręžinį, bendrąja daline šalių nuosavybe, o kitus statinius, esančius ieškovės įsigytame žemės sklype, bendrąja jungtine šalių nuosavybe ir priteisti kompensaciją. Ieškovė su minėtu reikalavimu nesutinka. Pagal bendrąją taisyklę šalių iki santuokos įgytas turtas yra jų asmeninė nuosavybė (CK 3.89 str. 1 d.). Tai reiškia, kad, nutraukiant santuoką ir dalijant sutuoktinių turtą, sutuoktiniui, kuris turi įrodymų, patvirtinančių, jog tam tikras turtas yra jo įsigytas iki santuokos, nereikia atlikti jokių papildomų įrodinėjimo veiksmų, kad turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise ir nedalijamas. Tačiau aptariama nuostata neapriboja kito sutuoktinio teisės įrodinėti, kad ginčo turtas priklauso abiem sutuoktiniams, vadovaujantis tiek daiktinės teisės normomis, reglamentuojančiomis bendrąją dalinę nuosavybę ir jos įgijimą (CK 4.47 str., CK 6.969 str.), tiek šeimos teisės normomis, pagal kurias vienam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, gali būti pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe (CK 3.89 str.). Kadangi įgyto turto registracija vieno sutuoktinių vardu atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne jas nustatančią funkciją, todėl teismas, sudarydamas sutuoktinių turto balansą ir nustatydamas bendrą sutuoktinių turtą bei kilus ginčui tarp sutuoktinių, turi vadovautis ne tik viešo registro duomenimis, bet ir patikrinti šių duomenų tikrumą (patikimumą) vadovaujantis kitais šalių byloje pateiktais ir teismo iniciatyva surinktais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2013). Sprendžiant sutuoktinių ginčą dėl turto, priklausančio asmeninės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui, pripažinimo bendrąja daline ar jungtine sutuoktinių nuosavybe, būtina vadovautis CK 3.90 straipsnio 1 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Minėtame CK 3.90 straipsnyje įtvirtinta, kad turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Todėl turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrąja sutuoktinių nuosavybe remiantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, kai nustatomos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. Kad turtą, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, būtų galima pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pagal CK 3.90 straipsnio 1 dalį, reikia nustatyti įstatyme įtvirtintų teisiškai reikšmingų faktų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2008). Nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui yra pakankamas pagrindas pripažinti buvus tokių asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-1029/2001; Nr. 3K-3-235/2008; Nr. 3K-3-134/2011; kt.). Jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties rašytinės formos sudarymo pagal įstatymą reikalavimas (CK 6.969 str. 4 d.) gyvenimiškai nevykdomas, bet tai nedaro šios sutarties negaliojančios, nes tik CK 1.93 straipsnio 1 dalies atveju, t. y. kai toks padarinys įsakmiai nustatytas įstatymuose, sandorio formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Jeigu rašytinės jungtinės veiklos sutartis nesudaryta, tokios sutarties sudarymas ir vykdymas gali būti patvirtintas kitomis įstatymo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (šalių paaiškinimais, netiesioginiais rašytiniais įrodymais ir pan.). Todėl nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2011). Kaip nurodyta aukščiau žemės sklype, (duomenys neskelbtini), 2003-11-19 viešajame registre buvo įregistruotas 80 procentų baigtumo gyvenamasis namas, o kiti sklype esantys statiniai – klojimas, pirtis, ūkinis pastatas ir šiltnamis (apie jo pastatymą duomenų nėra) viešajame registre neregistruoti, tačiau šalys neginčija, jog natūroje statiniai, išskyrus šiltnamį, yra pastatyti, ką patvirtina ir byloje pateikta 2012-01-25 konsultacinė išvada dėl klojimo, pirties ir ūkinio pastato rinkos verčių (4 t., b. l. 32-46). Atsakovas prašė teismą pripažinti sodybą, (duomenys neskelbtini), bendrąja daline nuosavybe, o kitus statinius bendra jungtine nuosavybe, nes jie 90 procentų pastatyti jo asmeninėmis lėšomis. Ieškovė S. S., ginčydama atsakovo reikalavimą, neneigia, jog atsakovas jai kaip bendradarbei, 2003-2006 m.m. skolino pinigines lėšas arba už ją tiesiogiai atsiskaitydavo su rangovais už atliktus namo statybos darbus, tačiau nurodo, jog dalį tretiesiems asmenims sumokėtų sumų ji W. S. grąžino, kitų sumų atsakovas nereikalavo (6 t., b. l. 107). Aplinkybę, jog gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), buvo statomas nuo pamatų, pirmosios instancijos teismui patvirtino liudytojai Z. G., V. J., S.A. S. (6 t., b. l. 171-177). Nors byloje esantis individualaus gyvenamojo namo statybos leidimas buvo išduotas tik 2003-06-20, tačiau iš byloje pateiktų banko išrašų matyti, jog atsakovas W. S., 2003-03-07 ieškovei įsigijus žemės sklypą, jau 2003-03-26 sumokėjo 25 000 EUR (86 320 Lt) UAB „Rivasta“, kuri atliko gyvenamojo namo statybos darbus (2 t., b. l. 79-88, 162). Be to, banko išrašai patvirtina, kad ieškovės vardu išrašytas sąskaitas faktūras atsakovas W. S. 2003-09-19, 2003-09-24, 2003-10-08 apmokėjo UAB „Ekasta ir Ko“ (21 334 Lt), 2003-09-26, 2003-11-04 - UAB „Artva“ (18 915 Lt), 2003-12-22 Smagurausko individualiai įmonei (5 326,52 Lt; 2 t., b. l. 91-92, 98-99, 105-109, 111). Minėti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog į gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), statybą atsakovas neginčytinai investavo 112 980,52 Lt (86 320 + 21 334 + 5 326,52 = 112 980,52 Lt), o į gręžinio ir vandens tiekimo sistemos įrengimą – 18 915 Lt (2 t., b.l. 147-155). W. S. nurodo, jog į sodybos statybą investavo 204 077 Lt asmeninių lėšų, namo apstatymui pirko baldus, be to, apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovas teigia, jog ir žemės sklypo pirkimui ieškovei jis davė 75 000 Lt, tačiau šio teiginio neginčijamais įrodymais nepagrindė. Duomenų, jog šalys būtų sudariusios rašytinę paskolos sutartį aukščiau paminėtoms lėšoms, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikta (CPK 178 str.). Ieškovė taip pat byloje nepateikė jokių leistinų ir pakankamų įrodymų, jog dalį atsakovo investuotos sumos į sodybą ji grąžino, ar dalis lėšų jai buvo dovanota. Dėl paminėto, neatmestini atsakovo teiginiai, jog artimai bendraujant su ieškove, jam esant užsieniečiu ir negalint įsigyti ūkio paskirties žemės sklypo asmeninėn nuosavybėn, W. S. pasitikėjo ieškove ir turėdamas tikslą pasistatyti namą bei jame gyventi, asmenines lėšas statybai skyrė jis, o ne ieškovė (CPK 185 str.). Byloje pateikta ieškovės brangų turtą įsigijusio arba įsigyjančio gyventojo pajamų deklaracija nėra pakankamu įrodymu, patvirtinančiu, kad gyvenamojo namo statybai (duomenys neskelbtini), S. S. skyrė savo asmenines lėšas (CPK 178 str.; 4 t., b. l. 5-17). Be to, atsakovo investuotos piniginės lėšos į sodybą sudaro didžiąją dalį gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), viešajame registre nurodytos 140 000 Lt statybos vertės sumos (1 t., b. l. 114-115). Šio namo vertę šalys pripažįsta esant 212 000 Lt. Iš bylos duomenų matyti, kad 2004 m. ieškovė namą apdraudė ir jį AB Lietuvos draudimas įvertino 213 000 Lt, o namų turtą - 43 000 Lt (3 t., b. l. 78-80, 6 t., b. l. 103-114, 117-118), 2011-08-04 UAB „AD Notam“ įvertinusi atkuriamąją vertę, taip pat nurodė 212 000 Lt sumą (3 t., b. l. 41). Esant minėtiems įrodymams konstatuotina, jog namo vertė yra 212 000 Lt. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), ieškovei priklausančiame žemės sklype yra pastatyti klojimo, pirties bei ūkinio pastatai. Iš bylos duomenų matyti, kad 2004-04-27 ieškovei buvo išduotas statybos leidimas Nr. 33/NS klojimui ir pirčiai, o 2007-04-20 - statybos leidimas Nr. 31/NS ūkiniam pastatui ir šiltnamiui statyti žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 158, 160). Iš liudytojo V. J. parodymų matyti, kad klojimo, ūkinio pastato ir pirties statybos darbus atliko sutuoktiniai M. (5 t., b. l. 123-132; 6 t., b. l. 171-177). Tai patvirtina ir atsakovo W. S. teiginius, jog 2004-03-03 - 2008-03-26 laikotarpiu A. M. pervestos lėšos yra avansas už darbus pagal sutartį, už sauną, medieną, skardą, skardinimą, medžiagas, langus ir pan. (2 t., b. l. 93-95, 113-140). Iš byloje esančių pavedimų matyti, kad W. S. pavedimu už darbus pagal 2004-02-29 sutartį, medieną, duris, langus, skardą, medieną saunai A. M. tik 2004-03-03 – 2006-05-15 laikotarpiu pervesta 91 087 Lt (2 t., b.l. 93-95). Nors liudytoja A. M. neigia vykdžiusi statybos darbus, netikėti atsakovo ir liudytojo V. J. parodymais, jo teigimu gerai pažinojusiu A. M. sutuoktinį, kuris taip pat vykdė statybos darbus, nėra pagrindo. Be to, iš 2011-09-08 A. M. atsakymo į paklausimą matyti, jog už atsakovo pervestus pinigus ji pirkdavo įvairias statybines medžiagas (2 t., b. l. 144). Liudytojos A. M. nurodyta aplinkybė, jog ji pagal ieškovės 2005-03-08 išduotą įgaliojimą atliko miško valymo darbus, (duomenys neskelbtini), nepaneigia vykdžius ir statybos darbus bei gavusi apmokėjimą iš W. S. (3 t., b. l. 100). Byloje esanti 2005-06-15 rangos sutartis Nr. 2005/06/15P-2 tarp ieškovės ir UAB „Okva“ patvirtina rangovę atlikus pirties vidaus įrengimo darbus, tačiau ne paties statinio statymo darbus (3 t., b. l. 97-99). Ieškovė S. S. nepateikė jokių leistinų ir pakankamų įrodymų, jog vien savo ar trečiųjų asmenų lėšomis pastatė ūkinį pastatą, klojimą bei pirtį, o liudytojų R. O. bei Z. G. parodymus teisėjų kolegija vertina kritiškai, nes minėtos liudytojos su ieškove susijusios artimos draugystės bei giminystės ryšiais. Pagal pateiktą preliminarią klojimo, pirties ir ūkinio pastato rinkos vertės nustatymo ataskaitą, minėtų statinių preliminari vidutinė rinkos vertė 143 087 Lt (4 t., b. l. 32-33). Atsakovas šiuos statinius prašo pripažinti bendra jungtine nuosavybe, tačiau aukščiau paminėti bylos duomenys leidžia konstatuoti, jog klojimo ir pirties statyba faktiškai baigta iki šalių santuokos sudarymo ir bendra vidutinė jų vertė yra 77 513,50 Lt, o ūkinio pastatas, kurio vidutinė vertė 65 573,50 Lt pastatytas santuokos metu. Pagal UAB “Gelmeda“ duomenis tik medienos ir darbų sąnaudos šiam pastatui galėtų sudaryti apie 31 000 Lt (3 t., b. l. 102, 5 t., b. l. 96). Paminėti duomenys leidžia daryti išvadą, kad ieškovė ir atsakovas, jungtinės veiklos teisinių santykių pagrindu sukūrė nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą (sodybą), vandens gręžinį, klojimą ir pirtį kas yra pagrindas minėtus statinius pripažinti bendrąja daline nuosavybe (CPK 185 str.). Nors klojimas, pirtis, vandens gręžinys nėra teisiškai įregistruoti, tačiau šalys pripažįsta, jog jie yra pastatyti, todėl nėra pagrindo jų nepripažinti esant šalių daline nuosavybe. CK 4.73 straipsnis įtvirtina prezumpciją esant bendrosios dalinės nuosavybės kiekvieno bendraturčio dalims lygioms. Byloje nepaneigta, jog tiek namo, tiek minėtų pastatų statybai buvo naudojama ieškovei nuosavybės teise priklausančio miško mediena, todėl darytina išvada, jog šalių dalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra lygios, t.y., po ½ d. (1 t., b. l. 116-117). Kadangi ūkinis pastatas pastatytas šalims gyvenant santuokoje, jo vertė yra 65 573,50 Lt, todėl konstatuotina, jog šis turtas yra bendra jungtinė nuosavybė. Dėl paminėtų motyvų darytina išvada, kad santuokoje šalys įgijo 866 425,50 Lt turto (800 852 + 65 573,50 = 866 425,50 Lt) bei daline nuosavybės teise po ½ d. sukūrė nekilnojamąjį turtą - gyvenamąjį namą, vandens gręžinį, klojimą ir pirtį, esančius (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė 289 513,50 Lt (212 000 + 77 513,50 = 289 513,50 Lt). Atsakovas W. S. prašo iš ieškovės priteisti į paminėtą turtą investuotas sumas. Įvertinus, jog žemės sklypas yra ieškovės asmeninė nuosavybė, gyvenamas namas pritaikytas vienai šeimai, o esant keliems bendraturčiams kyla nesutarimai, be to, šalys turėtų nusistatyti naudojimosi tvarką patalpomis, žemės sklypu ir tą aplinkybę, jog atsakovas yra užsienio šalies pilietis, kolegija daro išvadą esant pagrįstu atsakovo reikalavimą už jam priklausančią ½ bendrosios dalinės nuosavybės turto dalį priteisti iš S. S. piniginę kompensaciją, o minėtą turtą natūra skirti ieškovei. Dėl paminėto, iš ieškovės W. S. naudai priteistina 144 756,75 Lt (289 513,50 : 2 = 144 756,75 Lt).

Atsakovas W. S. nurodo, jog sodyboje (duomenys neskelbtini), esantys baldai, įrengimai, židinys, medinis namelis su baldais, vonios įranga ir kt., taip pat yra įsigyti už jo asmenines lėšas ir šiems daiktams įsigyti jis išleido apytiksliai 98 000 Lt. Nurodo, kad teismui pateikti bankiniai pavedimai patvirtina, jog minėtiems baldams, įrengimams jis panaudojo 55 348,84 Lt asmeninių lėšų ir prašo šią sumą priteisti iš S. S.. Ieškovė teigia, kad baldai yra įsigyti jos lėšomis 2003-2004 m. laikotarpiu ir šią aplinkybę patvirtina 2004-12-20 AB Lietuvos draudimas apdrausto turto sąrašas (3 t., b. l. 80). Iš minėto turto sąrašo matyti, kad 2004 m. gruodžio mėn. sodyboje buvo dalis vonios, virtuvės įrangos ir kt. baldų, tačiau neginčijamų įrodymų, kad juos įsigijo ieškovė asmeninėmis lėšomis, teismui nepateikta. Be to, apdrausto turto sąraše nenurodyta dalis atsakovo nurodyto turto (židinio, medinio namelio su baldais ir kt.). Iš bylos duomenų matyti, kad iki santuokos sudarymo atsakovas W. S. ieškovei pervedė 55 348,84 Lt, kurie jo teigimu buvo panaudoti minėtų baldų įsigijimui, tačiau nurodyti įrengimai - židinys su kaminu, šildymo ir vėdinimo sistema, laiptinė, grindų šildymo sistema, žaliuzės ir langinės iš lauko pusės, kaminas lauke yra namui priskirtina įranga, kuri įvertinama bendrai su paties namo vertinimu, todėl atskirai išskirti minėtus įrengimus ir priteisti iš ieškovės jų vertę nėra pagrindo (2 t., b. l. 17-33). Neatmestina, kad virtuvės, vonios įranga, medinis namelis su baldais, yra įsigyti ir pastatyti atsakovo lėšomis, tačiau šie daiktai yra naudojami daugiau nei 8 metai ir šalys teismui nepateikė jų įvertinimo, todėl darytina išvada, jog (duomenys neskelbtini), esančio atsakovui priklausančio minėto asmeninio turto vertė, yra 10 000 Lt ir ši suma iš ieškovės priteistina W. S. (CPK 178 str., 2 t., b. l. 147-156).

Byloje nustatyta, kad Nordea Bank Finland Plc 2006-01-06 ieškovei S. S. suteikė būsto kreditą, kurio dalis 32 024,10 EUR (110 572,81 Lt), 2008-07-16 suteikiant kreditą gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), pirkimui, nebuvo grąžinta, todėl kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, kad minėta suma mažintini šalių įsipareigojimi bankui (1 t., b.l. 119-131, 5 t., b. l. 23-25). Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, (2013-07-01 duomenimis) šalys bankui buvo skolingi 292 664,86 EUR būsto kredito (292 664,86 x 3,4528 = 1 010 513, 23 Lt) ir 4 868,64 EUR vartojimo paskolos (6 592,48 - 1 723,84 = 4 868,64 EUR x 3,4528 = 16 810,44 Lt), viso šalių įsipareigojimai kreditoriui sudarė 916 750,86 Lt (1 010 513, 23 + 16 810,44 - 110 572,81 = 916 750,86 Lt; 6 t., b. l. 17-18, 7 t., b. l. 65-66). Minėti duomenys leidžia konstatuoti, jog šalių jungtinės nuosavybės teise valdomo turto vertė (866 425,50 Lt) yra mažesnė nei jų įsipareigojimai kreditoriui. Nustačius prievolių dydį, taip pat šalių turimo bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo turto dydį, santuokoje įgytas turtas tarp šalių negali būti dalijamas, kol neįvykdytos prievolės kreditoriui, todėl pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, kad sutuoktiniai santuokos nutraukimo byloje dalytino turto neturi. Tai atitinka CK 3.118 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (3K-3-399/2013).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl solidariųjų sutuoktinių prievolių, yra išaiškinęs, jog nutraukiant santuoką solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nekeičiamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010-05-20 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-86/2010). Byloje nustatyta, kad bankas Nordea Bank Finland Plc šalims 2008-07-16 yra suteikęs 304 101,02 EUR būsto kreditą bei 2009-11-06 - vartojimo kreditą 18 636,82 EUR sumai, kurių grąžinimą laidavimo sutartimis užtikrino atsakovas W. S. (1 t., b. l. 129-135, 148-162, 5 t., b. l. 23-25). Nordea Bank Finland Plc nesutinka, jog už kredito grąžinimą būtų atsakinga tik ieškovė S. S., todėl bylos šalys lieka solidariosios prievolės subjektais.

CK 3.109 straipsnio nuostatos numato, jog solidarios prievolė vykdomos iš bendro sutuoktinių turto. Ieškovė nurodė, kad kreditus bankui Nordea Bank Finland Plc 2009-2012 m. laikotarpiu ji mokėjo viena ir prašė teismą priteisti iš atsakovo ½ d. sumokėtos sumos, t.y. 173 726,03 Lt (347 452,05 : 2). Atsakovas pripažįsta, jog dalį ieškovės padengto kredito jis turi grąžinti S. S., tačiau teigia, jog dirbdamas, ieškovei skyrė dideles sumas lėšų, kurias ji turėjo galimybę skirti ir kreditų grąžinimui. Iš atsakovo pateiktų pavedimų matyti, kad tik 2008 m. liepos – lapkričio mėn. laikotarpiu W. S. ieškovei pervedė 177 000 Lt (3 t., b. l. 1-40). Duomenų, kad šios lėšos nebuvo naudojamos kredito grąžinimui, nepateikta. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2010-2012 m. laikotarpiu ieškovė bankui grąžino dalį kreditų ir palūkanų (4 t., b. l. 54-55, 5 t., b. l. 23-27, 7 t., b. l. 65-66). Atsiliepime į priešieškinį bei apeliaciniame skunde ieškovė S. S. nurodė, jog nuo 2010 m. balandžio mėn. atsakovas nebeskyrė lėšų kredito grąžinimui. Dėl paminėto, priteisti iš atsakovo grąžintą kredito ir palūkanų dalį už 2008-2009 m. nėra pakankamo pagrindo, o už 2010 metus galėtų būti priteista grąžinto būsto kredito 17 328,78 EUR (59 832,81 Lt) ir 5 049,4 EUR (17 434,57 Lt) palūkanų bei 2 141,14 EUR (7 392,93 Lt) vartojimo kredito bei 729,90 EUR (2 520,20 Lt) palūkanų, viso už 2010 m. balandžio - gruodžio mėn. atsakovas yra skolingas ½ d. ieškovės sumokėtų 25 249,22 EUR (87 180,51 Lt) lėšų. 2011 m. ieškovė sumokėjo 14 379,39 EUR (49 649,16 Lt) būsto ir 3 865,68 EUR (13 347,42 Lt) vartojimo kreditų ir palūkanų, o 2012 m. – 8 090 EUR (27 933,15 Lt) būsto palūkanų ir 3 841,30 EUR (13 263,24 Lt) vartojimo kredito ir palūkanų, todėl ½ d. minėtų sumų privalo padengti atsakovas. Apeliacinės instancijos teismui pateikti 2013 m. duomenys patvirtina, kad pagal vartojimo paskolą 2013-07-01 grąžinta 1 908,26 EUR (6 588,84 Lt) kredito ir palūkanų bei sumokėta 1 879,07 EUR (6 488,05 Lt) būsto kredito palūkanų, viso 3 787,33 EUR (13 076,89 Lt), kurio ½ d. yra W. S. skola. Dėl paminėto, 2010 m. balandžio - 2013 m. birželio mėn. laikotarpiu Nordea Bank Finland Plc grąžinta dalis būsto ir vartojimo paskolos, mokėtos palūkanos už abu kreditus, viso minėtu metu ieškovė sumokėjo 59 212,92 EUR (204 450,37 Lt). Įvertinus minėtas aplinkybes bei tai, jog S. S. mokėjo kredito ir palūkanų dalį ir už jai 2006-01-06 asmeniškai suteiktos būsto paskolos likutį (2008-07-16 likutis 32 024,10 EUR, 1 t., b. l. 129-132), ir viso už būsto kreditą ir palūkanas 2010 m. balandžio – 2013 m. birželio mėn. sumokėta 44 847,18 EUR (154 848,34 Lt), kolegija daro išvadą esant pagrindui šią sumą mažinti 10 procentų (4 484,72 EUR; 15 484,83 Lt), kaip asmeninio kredito apmokėjimą, kas atitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 str.). Dėl paminėto konstatuotina, jog atsakovas W. S. ieškovei yra skolingas 54 728,2 EUR (94 482,76 Lt) ir ši suma iš jo priteistina (59 212,92 - 4 484,72 = 54 728,2 EUR; 188 965,53 : 2 = 94 482,76 Lt). Ieškovės S. S. teiginys, jog banko suteikto kredito 110 572,81 Lt suma buvo panaudota žemės sklypo, buto ir kt. priklausinių (duomenys neskelbtini) įsigijimui, vertintinas kritiškai, nes papildomame susitarime dėl kredito suteikimo nurodoma, jog papildomai suteikiamas 304 101,02 EUR kreditas (kas sudaro 1 050 000 Lt), tuo tarpu pagal nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo sutartį už minėtą turtą šalys sumokėjo tik 940 000 Lt (1 t., b. l. 129-147), todėl nėra pagrindo teigti, jog ieškovės negrąžinto kredito dalis buvo panaudota nekilnojamajam turtui įsigyti. Nepaneigti ir atsakovo teiginiai, kad 2006-01-06 gautas kreditas buvo panaudotas S. S. asmeninės nuosavybės teise valdomam buto (duomenys neskelbtini) remontui.

Ieškovė S. S. nurodė, kad nuvertėjus nekilnojamajam turtui, skirtumas tarp išduoto kredito būsto įsigijimui ir turto kainos vertės dėl rinkos kainų nuvertėjimo sudaro 406 198,40 ir ½ d. šios sumos, t.y. 203 099,20 Lt prašė priteisti iš atsakovo. Ieškovė nurodė, kad šį skirtumą ji turės sumokėti Nordea Bank Finland Plc, pagal būsto kreditavimo sutarties 1.4 punkto nuostatas (1 t., b. l. 129-131). Kolegija daro išvadą, jog minėtas reikalavimas nepagrįstas, nes bendrąja jungtine nuosavybe šalims priklausantis turtas, bylos nagrinėjimo metu dar nėra parduotas, kokia bus gauta turto (duomenys neskelbtini) kaina nėra aišku, todėl nuvertėjimo skirtumas gali būti ir ženkliai mažesnis. Kadangi ieškovė skirtumo nėra sumokėjusi, duomenų, jog Nordea Bank Finland Plc yra pareikalavęs sumokėti skirtumą, nepateikta, todėl reikalavimas atmestinas (CPK 178 str.).

Atsakovas W. S. prašo nustatyti naudojimosi tvarką santuokoje įgytu turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), skiriant jam patalpas antrame aukšte (pastogėje), su juose esančiais baldais bei bendrai naudotis patalpomis pirmame aukšte ir antrame aukštuose (pastogėje) bei garažu (1 t., b.l. 42-43). Ieškovė nurodė, kad santuokoje įgytas turtas yra pardavinėjamas, tikslu padengti kreditą, be to, nesutinka, jog šiame bute kartu su ja gyventų atsakovas ir naudotųsi priešieškinyje nurodytomis patalpomis. Kolegija įvertina aplinkybę, jog šalys nesutaria, būstas yra pritaikytas vienai šeimai, atsakovo pasiūlymas dėl naudojimosi tvarkos nėra racionalus, nes šalims lieka daug bendrų erdvių, tačiau konstatuoja, jog atsakovas turi teisę naudotis santuokoje įgytu turtu, o šalims neketinant gyventi šiame name, įrengti atskirus įėjimus, pertvaras nėra tikslinga. Be to, įvertintina aplinkybė, jog ieškovė nuosavybės teise turi butą (duomenys neskelbtini). Kadangi ieškovė naudojimosi tvarkos patalpomis nesiūlo, atsakovo siūlomų gyvenamųjų patalpų dydžio skirtumass šalims yra nežymus, kiekvienai iš šalių naudojimuisi siūlomos atskiros sanitarinės patalpos, todėl W. S. reikalavimas nustatyti naudojimosi tvarką tenkintinas, jam skiriant naudotis patalpas pastogėje žymimas indeksai 1-5, 1-6, 1-7, ieškovei patalpomis 1-8, 1-9, 1-10 bei pirmame aukšte patalpa 1-3, o kitomis patalpomis pirmame aukšte bei pastogės patalpose ir garažu skiriant naudotis bendrai. Teismui nepateikti duomenys kokie baldai, paveikslai ir kt. yra naudojimui skirtose patalpose. Kadangi santuokoje įgytas turtas nėra dalijamas, minėtas turtas, esantis patalpose skirtinas naudotis pagal daiktų buvimo vietą.

Dėl paminėtų motyvų, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, neteisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl sprendimas dalyje dėl turto padalijimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo keistinas.

Byloje nustatyta, kad ieškovė S. S. bylinėjimosi metu patyrė 21 527,49 Lt atstovavimo išlaidų, o atsakovas W. S. - 22 415,28 Lt atstovavimo išlaidų (5 t., b. l. 100-120, 6 t., b. l. 127-133, 136-139, 180-185, 7 t., b. l. 68-69, 71-75). Įvertinus, jog abiejų šalių reikalavimai tenkinami iš dalies, patirtos bylinėjimosi išlaidos skiriasi nežymiai, todėl jos viena kitai šalių nepriteistinos (CPK 93 str. 1 d., 4 d.).

Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė S. S. už ieškinį yra sumokėjusi 15 162 Lt, o už apeliacinį skundą 300 Lt, nuo dalies žyminio mokesčio atleista, o 7 213 Lt žyminis mokestis už apeliacinį skundą atidėtas iki procesinio sprendimo priėmimo (1 t., b. l. 1, 80, 5 t., b. l. 95, 7 t., b. l. 11, 13-14, 41-42). Be to, už apeliacinį skundą dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2012-07-17 sprendimo, kuris yra panaikintas dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, ieškovė buvo sumokėjusi 500 Lt, tačiau šis mokestis jai nebuvo sugrąžintas (5 t., b. l. 147, 157-158, 189-197, CPK 87 str. 1 d., 7 p.). Kadangi ieškovės ieškinys ir apeliacinis skundas tenkintini 20 procentų, todėl užskaičius negrąžintą 2012-08-08 už apeliacinį skundą sumokėtą 500 Lt žyminį mokestį, iš S. S. priteistina 5 511 Lt žyminio mokesčio (300 + 7 213 = 7 513 Lt - 1 502 (20%) - 500 = 5 511 Lt) bylinėjimosi išlaidų valstybei, o iš atsakovo W. S. – 3 032 Lt žyminio mokesčio už ieškinį ir 1 502 Lt už apeliacinį skundą, viso 4 534 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovės S. S. naudai.

Nustatyta, kad atsakovas W. S. valstybei už priešieškinį yra sumokėjęs 6 759 Lt žyminį mokestį, 4 703,54 Lt žyminio mokesčio mokėjimas jam buvo atidėtas, o nustatyto mokesčio dalis 200 Lt pagal 2011-11-24 nutartį, nesumokėtas, viso valstybei atsakovas yra nesumokėjęs 4 903,54 Lt žyminio mokesčio už priešieškinį (2 t., b. l. 1; 3 t., b. l. 46, 151, 5 t., b. l. 93). Be to, atsakovas apeliacinį skundą yra sumokėjęs tik 1 000 Lt, o 7 646 Lt šio mokesčio mokėjimas atidėtas iki procesinio sprendimo priėmimo (7 t., b.l. 11, 24-25). Kadangi atsakovo ieškinys ir apeliacinis skundas tenkintini 55 procentais, o šie mokesčiai atsakovui atidėti, todėl 6 414 Lt žyminis mokestis už priešieškinį ir 4 755 Lt už apeliacinį skundą, viso 11 169 Lt valstybei priteistini iš ieškovės S. S. bei 2 891 Lt žyminis mokestis valstybei iš atsakovo W. S. (CPK 93 str.).

Kadangi byloje patirta 137 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl valstybės naudai iš ieškovės S. S. priteistina 16 680 Lt (5 511 +11 169) žyminio mokesčio ir 110 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, viso 16 790 Lt bylinėjimosi išlaidų, o iš atsakovo W. S. - 2 891 Lt žyminio mokesčio ir 27 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, viso 2 918 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu teisėjų kolegija

nutaria:

Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 8 d. sprendimą dalyje, kuria atmesti S. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir W. S. ( a.k. (duomenys neskelbtini) reikalavimai dėl turto padalijimo bei priteistos bylinėjimosi išlaidos, pakeisti ir šią sprendimo dalį išdėstyti sekančiai:

Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo W. S. 54 728,20 EUR (94 482,76 Lt) S. S. naudai Nordea Bank Finland Plc 2012 m. balandžio - 2013 m. birželio mėn. laikotarpiu sumokėto būsto ir vartojimo kreditų bei palūkanų.

Ieškovės S. S. reikalavimą priteisti iš atsakovo W. S. 203 099,20 Lt kompensaciją dėl rinkos pokyčių nuvertėjusio nekilnojamojo turto paskolos ir dabartinės turto kainos skirtumo atmesti.

Pripažinti sodybą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vandens gręžinį bei statinius - klojimą ir pirtį, esančius (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė 289 513,50 Lt, S. S. ir W. S. bendrąja daline nuosavybe, po ½ d. kiekvienam. Šį turtą natūra priteisti ieškovei S. S., o W. S. naudai iš S. S. priteisti 144 756,75 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt keturis tūkstančius septynis šimtus penkiasdešimt šešis Lt 75 ct) kompensaciją.

Priteisti iš S. S. atsakovo W. S. naudai 10 000 Lt (dešimt tūkstančių Lt) kompensaciją už virtuvės, vonios įrangą, medinį namelį su baldais, esančius (duomenys neskelbtini).

Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį dėl turto padalijimo atmesti.

Nustatyti naudojimosi tvarką nekilnojamuoju turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) sekančiai:

atsakovui W. S. paskirti naudotis pastogės patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 1-5 (17,82 m²), 1-6 (4,94 m²), 1-7 (20,88 m²) su juose esančiais baldais;

ieškovei S. S. paskirti naudotis pastogės patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 1-8 (24,07 m²), 1-9 (3,62 m²), 1-10 (8,63 m²) ir pirmame aukšte patalpa, plane pažymėta indeksu 1-3 (8,03 m²) su juose esančiais baldais;

bendram naudojimui S. S. ir W. S. paskirti patalpas pastogėje, plane pažymėtas indeksu 1-4 ir pirmame aukšte patalpas plane pažymėtas indeksais 1-1, 1-2, su jose esančiais baldais bei garažą (G-1).

Atsakovo W. S. reikalavimą pripažinti šalių įsipareigojimus Nordea Bank Finland Plc pagal 2008 m. liepos 16 d. papildomą susitarimą dėl būsto kreditavimo ir 2009 m. lapkričio 6 d. vartojimo kredito sutartį solidaria S. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir W. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) prievole tenkinti, o ieškovės S. S. reikalavimą dėl šios prievolės pripažinimo asmeniniu įsipareigojimu bankui, atmesti.

Priteisti iš ieškovės S. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) 16 680 Lt žyminio mokesčio ir 110 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, viso 16 790 Lt (šešiolika tūkstančių septynis šimtus devyniasdešimt Lt) bylinėjimosi išlaidų valstybei (įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovo W. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) 2 891 Lt žyminio mokesčio ir 27 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, viso 2 918 Lt (du tūkstančius devynis šimtus aštuoniolika Lt) bylinėjimosi išlaidų valstybei (įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovo W. S. 4 534 Lt (keturis tūkstančius penkis šimtus trisdešimt keturis Lt) žyminio mokesčio ieškovės S. S. naudai.